2020-02-12 Nr. AB-3235-3-62-3-01045-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1188-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01045-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo, patikrinimo akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno RAAD, jo teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas)) 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (ATS)-D2-1255 “Dėl 2018 m. kovo 16 d. privalomojo nurodymo Nr. KSP-5 ir 2018 m. vasario 27 d. patikrinimo akto Nr. KSP-10” (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Kauno RAAD Kaišiadorių rajono agentūros 2018 m. kovo 16 d. privalomąjį nurodymą Nr. KSP-5 (toliau– ir Privalomasis nurodymas, Privalomasis nurodymas Nr. KSP-5); 3) panaikinti Kauno RAAD Kaišiadorių rajono agentūros 2018 m. vasario 27 d. patikrinimo aktą Nr. KSP-10 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

2. Pareiškėja nurodė, jog Privalomasis nurodymas yra neteisėtas, surašytas remiantis Kauno RAAD Kaišiadorių agentūros 2015 m. spalio 19 d. patikrinimo aktu Nr. KSP-129. Privalomajame nurodyme nepagrįstai nurodyta, kad ankstesnis privalomasis nurodymas buvo neįvykdytas ir tvora nepašalinta. Nesutikdama su šiomis aplinkybėmis, pareiškėja Patikrinimo aktą ir Privalomąjį nurodymą apskundė Kauno RAAD, konkrečiai išdėstydama nesutikimo aplinkybes, tačiau Kauno RAAD Sprendimu nepagrįstai atsisakė tenkinti jos skundą, neatsižvelgdamas į tai, jog Kauno RAAD 2015 m. spalio 26 d. privalomasis nurodymas negalėjo būti įvykdytas, kadangi jis buvo skundžiamas Kauno apygardos administraciniam teismui, vėliau – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris galutinį sprendimą priėmė tik 2018 m. vasario 13 d., t. y. tuomet, kai privalomajame nurodyme numatytas jo įvykdymo terminas (iki 2015 m. gruodžio mėn. 21 d.) jau buvo pasibaigęs. Todėl iš pareiškėjos reikalaujama neteisėtai įvykdyti nurodymą, kurio terminas pasibaigęs ir pasibaigusi senatis. Pareiškėjos nuomone, atsakovas nesikreipė dėl termino pratęsimo, todėl neturėjo teisinio pagrindo pakartotinio privalomojo nurodymo surašymui, taigi jis turi būti vertinamas kaip pirminis nurodymas.

3. Pareiškėja nurodė, jog nesutinka su Patikrinimo akte atsakovo išdėstytomis aplinkybėmis, jog negalima atlikti naujų tvoros išmatavimų dėl gamtinių sąlygų, nes atsakovas dėl to neišdėstė priežasčių ir motyvų. Pareiškėjos tvirtinimu, Privalomasis nurodymas Nr. KSP-5 yra surašytas neinformatyviai, neatitinka jam keliamų reikalavimų, neaišku, kaip jį įvykdyti, t. y. kaip pašalinti 33, 05 tiesinių metrų savavališkai įrengtos medinės tvoros. Skunde Kauno RAAD pareiškėja prašė atlikti šiuo metu esamus faktinės situacijos išmatavimus, atsižvelgiant į normalų ir esamą vandens lygį, kuris nepastovus ir neatitinka 2015 metais nustatyto lygio, tačiau Sprendime nebuvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių atsisakyta atlikti naujus išmatavimus, konkrečiai nenurodyta, kaip įvykdyti reikalavimą patraukti tvorą. Pareiškėjos nuomone, Patikrinimo aktas, Privalomasis nurodymas ir Sprendimas yra neobjektyvūs, neišsamūs, nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti.

4. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad Kauno RAAD Kaišiadorių rajono agentūros pareigūnės 2018 m. vasario 27 d. atlikdamos R. K. priklausančio žemės sklypo neplaninį patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjai 2015 m. spalio 26 d. privalomuoju nurodymu Nr. KSP-27 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. KSP-27) duotas reikalavimas pašalinti valstybinėje žemėje, sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ tvenkinio pakrantės apsaugos juostoje 33,05 tiesinių metrų savavališkai įrengtą medinę tvorą, esančią šalia jos žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjos sklypas), neįvykdytas.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-246-602/2018 nusprendė, kad pareiškėjai duotas 2015 m. spalio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. KSP-27 ir Kauno RAAD direktoriaus 2015 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. V-113 „Dėl 2015 m. spalio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. KSP-27“ (toliau – ir 2015 m. spalio 26 d. Įsakymas) yra teisėti ir pagrįsti. Atsižvelgiant į teismo sprendimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, AAVKĮ) 18 straipsnio 2 punktu, 3 punktu, 24 straipsniu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintomis nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 342 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Specialiosios sąlygos) reikalavimais, pagal kuriuos pakrantės apsaugos juostose draudžiama tverti tvoras, pareiškėjai buvo duotas pakartotinis Privalomasis nurodymas Nr. KSP-5, įpareigojantis iki 2018 m. gegužės 16 d. pašalinti valstybinėje žemėje, sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ tvenkinio apsaugos juostoje 33,05 tiesinių metrų savavališkai įrengtą medinę tvorą, esančią šalia pareiškėjos žemės sklypo.

7. Skundžiamas Privalomasis nurodymas Nr. KSP-5 duotas neįvykdžius anksčiau priimto Privalomojo nurodymo Nr. KSP-27, esant tokioms pačioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurių įrodinėjimas iš naujo būtų betikslis ir vilkinantis administracinę procedūrą, todėl pakartotiniai tvoros matavimai nebuvo atlikti. Atsakovo nuomone, Patikrinimo aktas Nr. KSP-10 yra procedūrinis dokumentas, pareiškėjai nesukeliantis jokių materialinių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo objektu.

8. Tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) ir sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ prašė pareiškėjos skundą atmesti. Tvora pastatyta valstybinėje žemėje, neužbaigus teritorijų planavimo procedūrų, todėl pagrįstai buvo surašytas Privalomasis nurodymas Nr. KSP-5, kurio panaikinimui nėra teisinio pagrindo.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu bylą dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Kauno RAAD Kaišiadorių rajono agentūros 2018 m. vasario 27 d. patikrinimo aktą Nr. KSP-10 nutraukė, o likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Kauno RAAD Kaišiadorių rajono Privalomojo nurodymo Nr. KSP-5, Kauno RAAD 2018 m. balandžio 27 d. Sprendimo, kuriuo Privalomasis nurodymas Nr. KSP-5 paliktas nepakeistas, ir dėl Kauno RAAD Kaišiadorių rajono agentūros 2018 m. vasario 27 d. Patikrinimo akto Nr. KSP-10 teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teismas nustatė, kad skundžiamu privalomuoju nurodymu pareiškėjai buvo nurodyta pašalinti valstybinėje žemėje sodininių bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ tvenkinio apsaugos juostoje 33,05 tiesinių metrų savavališkai įrengtą medinę tvorą, esančią šalia žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini); pareiškėja šį reikalavimą įpareigota įvykdyti iki 2018 m. gegužės 16 d.; Privalomasis nurodymas Nr. KSP-5 pareiškėjai buvo surašytas kaip pakartotinis privalomasis nurodymas, jai neįvykdžius Kauno RAAD Kaišiadorių rajono agentūros 2015 m. spalio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. KSP-27, kuriuo iki 2015 m. gruodžio 21 d. buvo nurodyta pašalinti tą pačią tvorą.

12. Teismas nustatė, kad dėl 2015 m. spalio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. KSP-27 ir Kauno RAAD direktoriaus 2015 m. spalio 26 d. Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo vyko ginčas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2301-422/2016, kurioje įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimu, panaikinus Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, kuriuo skundžiami sprendimai buvo panaikinti, pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-246-602/2018 konstatavo, jog pareiškėjai duotas 2015 m. spalio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. KSP-27 ir Kauno RAAD direktoriaus 2015 m. spalio 26 d. Įsakymas yra teisėti ir pagrįsti.

14. Dėl skundo argumentų, kad Privalomasis nurodymas Nr. KSP-5 neatitinka pakartotiniam privalomajam nurodymui keliamų reikalavimų ir turi būti vertinamas kaip pirminis nurodymas, teismas pažymėjo, kad privalomųjų nurodymų davimo tvarką, sąlygas reglamentuoja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo antrojo skirsnio nuostatos (ginčui aktuali nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija). Teismas vadovavosi Įstatymo 18 straipsniu, taip pat atkreipė dėmesį, kad jo 24 straipsnyje yra numatyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai, jei pasibaigus privalomojo nurodymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomi ir jame, be kita ko, įtvirtinta atsakingų pareigūnų teisė pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą.

15. Teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra ginčo, jog atsakovo duotas 2015 m. spalio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. KSP-27 dėl tvoros pašalinimo iš valstybinės žemės nebuvo įvykdytas, todėl sprendė, kad Departamentas pagal Įstatymo 24 straipsnyje įtvirtintas nuostatas turėjo teisėtą pagrindą surašyti pakartotinį nurodymą, nustatydamas jo įvykdymui naują terminą. Teismo vertinimu, minėta teisės norma, reglamentuojanti pakartotinio nurodymo surašymą, atsakovui nenumato pareigos, surašant pakartotinį nurodymą, atsižvelgti į ankstesnio nurodymo termino neįvykdymo aplinkybes, nenumato sąlygos spręsti dėl anksčiau priimto privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos skundo argumentai dėl ankstesnio privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo (nepratęsimo) šiam ginčui neaktualūs.

16. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje įtvirtinta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

17. Teismo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-246-602/2018 buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis patvirtintas 2015 m. spalio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. KSP-27 ir Kauno RAAD direktoriaus 2015 m. spalio 26 d. Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, buvo reikšmingos nagrinėjamai bylai ir nebegalėjo būti vertinamos kitaip.

18. Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Kauno RAAD Kaišiadorių rajono agentūros 2018 m. vasario 27 d. patikrinimo aktą Nr. KSP-10, teismas nurodė, kad patikrinimo aktas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje, kuri užbaigta priimant šioje byloje skundžiamą Privalomąjį nurodymą Nr. KSP-5 ir Sprendimą, todėl Patikrinimo aktas negali būti savarankišku skundo dalyku, tokio pobūdžio dokumentas pareiškėjai nesukėlė teisinių pasekmių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai dėl Patikrinimo akto neteisėtumo nagrinėjami galutinio administracinės procedūros sprendimo teisėtumo vertinimo kontekste.

19. Dėl pareiškėjos argumentų, kad atsakovas Patikrinimo akte nepagrįstai nurodė, jog tvoros išmatavimų iš naujo negalima atlikti dėl gamtinių sąlygų ir nustatant faktinę situaciją patikrinimo metu vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-246-602/2018 nustatytomis aplinkybėmis dėl tvoros matavimų, teismas pažymėjo, jog konkrečiu atveju esminis neplaninio patikrinimo tikslas buvo patikrinti, ar įvykdytas 2015 m. spalio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. KSP-27 dėl ginčo tvoros pašalinimo iš valstybinės žemės; patikrinimo metu nustatyta, jog minėtas privalomasis nurodymas neįvykdytas, tvora nepašalinta, tai ir užfiksuota Patikrinimo akte Nr. KSP-10. Patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, jog dėl gamtinių sąlygų išmatavimų atlikti negalima, nes buvo žiemos metas ir sudėtingos sąlygos, teismo vertinimu, įrodė prie Patikrinimo akto pateikta fotonuotrauka, šias aplinkybes patvirtino ir patikrinimo aktą surašiusi specialistė. Todėl, teismo vertinimu, pagrįstai buvo vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-246-602/2018 nustatytomis aplinkybėmis dėl tvoros matavimų (Kauno RAAD Kaišiadorių rajono agentūros 2015 m. spalio 19 d. patikrinimo akte Nr. KSP-129, apmatavimo akte ir sudarytoje matavimų schemoje nurodytais duomenimis), juos užfiksuojant patikrinimo akte.

20. Teismas akcentavo, jog ir nagrinėjamoje byloje ginčijamas privalomasis nurodymas, ir Privalomasis nurodymas Nr. KSP-27 buvo duotas dėl Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir Specialiųjų sąlygų 126.1 punkto reikalavimų pažeidimų, t. y. minėtose teisės normose įtvirtinto draudimo pakrantės apsaugos juostose tverti tvoras. Kadangi pareiškėjos atstovai 2018 m. spalio 4 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog faktinė situacija vietoje nėra pasikeitusi, ir nors skunde tvirtino, jog atlikus naujus tvoros matavimus, paaiškėtų, jog vandens lygis neatitiktų 2015 metais duomenimis užfiksuoto vandens lygio, tačiau šios aplinkybės konkrečiu atveju situacijos nepakeistų, nes administracinėje byloje Nr. A-246-602/2018, priimant galutinį sprendimą, remiantis atsakovo ir sodininkų bendrijos “(duomenys neskelbtini)” pateiktais duomenimis, be kita ko, ir matavimo schema bei 2015 m. spalio 19 d. patikrinimo aktu Nr. KSP-129, kuriuose nurodyta informacija apie ginčo tvoros atstumą nuo aptariamo vandens telkinio kranto ir apskaičiuota vandens telkinio apsaugos juosta, konstatuota, jog ginčo tvora yra pastatyta pakrantės apsaugos juostoje, nesuformuotame valstybiniame žemės plote, kuris nuo 1980 metų yra priskirtas sodininkų bendrijai.

21. Teismas nurodė, kad nei išnagrinėtoje, nei šioje byloje pareiškėja nepateikė jokių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad minėtuose dokumentuose užfiksuoti faktiniai duomenys yra neteisingi, į bylą pateikti papildomi duomenys (NŽT Kaišiadorių skyriaus atliktas 2018 m. rugsėjo 11 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 6ŽN-93-(14.6.78)) patvirtino, kad ginčo tvora yra valstybinės žemės plote. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog šioje byloje pareiškėjos ginčijamos faktinės aplinkybės dėl tvoros įrengimo vietos, sudarančios Privalomojo nurodymo faktinį pagrindą, yra patvirtintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-246-602/2018, todėl jų įrodinėti iš naujo nebereikia. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjos teiginius, kad Privalomasis nurodymas Nr.KSP-5 neįvykdomas.

22. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundžiamas Privalomasis nurodymas ir Sprendimas atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus faktinio ir teisinio pagrįstumo, motyvuotumo reikalavimus, nes skundžiamuose sprendimuose buvo išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytas jas atitinkantis teisinis pagrindas, jie motyvuoti.

23. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, jog Privalomasis nurodymas buvo surašytas teisėtai ir pagrįstai, atitiko pakartotinio privalomojo nurodymo teisinį pagrindą ir sąlygas jo surašymui. Skundžiami sprendimai yra motyvuoti, teisėti, todėl nebuvo pagrindo juos naikinti. Kadangi kiti pareiškėjos argumentai, teismo vertinimu, buvo pertekliniai ir neturintys teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimui, teismas nurodė, kad jų neanalizuos.

III. 24. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

25. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja skundžiamų administracinių aktų surašymo ir apskundimo aplinkybes, ankstesnio privalomojo nurodymo surašymo ir apskundimo aplinkybes, nesutikimo su minėtais administraciniais aktais argumentus, kuriuos ji buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui.

26. Pareiškėja akcentuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2301-422/2016 savo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendime nurodė, kad nėra surinkta duomenų, jog specialioji sąlyga – vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta – iki ginčyto privalomojo nurodymo priėmimo buvo nustatyta pagal teisės aktų reikalavimus. Apsaugos juosta nebuvo nustatyta, kad jos nėra, buvo nustatyta šioje administracinėje byloje, o dabar reikalaujama patraukti tvorą iš apsaugos juostos, kurios nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu vis tiek teigė, kad tvora stovi apsaugos juostoje, nors teismas buvo nustatęs, kad apsaugos juostos nėra.

27. Pareiškėja paaiškina, kad NŽT Kaišiadorių skyriaus įsakymo pagrindu buvo rengiamas žemės sklypo projektas prijungimui prie pareiškėjos žemės sklypo, tačiau projektas nėra užbaigtas. Projekto aiškinamajame rašte aiškiai yra įvardinta, jog prijungiamam sklypui numatomas Specialiųjų sąlygų XXIX skyriaus apribojimas – paviršinio vandens telkinių apsaugos juostos – nesudaro pagrindo teigti, jog patikrinimo atlikimo ir Privalomojo nurodymo surašymo metu specialioji sąlyga – pakrantės apsaugos juosta - buvo nustatyta. Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys į bylą taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų parengtas visos sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinės žemės) formavimo ir pertvarkymo projektas. Atsakovas, neturėdamas duomenų bei neįsigilinęs apie ginčo vandens telkinio, kaip nekilnojamojo daikto suformavimą, apie jo teisinį statusą, vandens telkinio apsaugos juostos kaip specialiosios sąlygos nustatymą teisės aktų įtvirtinta tvarka, neturėjo jokio teisinio pagrindo pareiškėjai inkriminuoti teisės aktų pažeidimą.

28. Ankstesnėje administracinėje byloje teismas aiškiai buvo nustatęs, kad apsaugos juostos nėra, o dabar sutinka su atsakovu ir jį palaiko, neva juosta yra ir pareiškėja privalo vykdyti Privalomąjį nurodymą. Teismas pats savo priimtais sprendimais dėl to paties prieštarauja savo nuomonei, vienu atveju tenkindamas pareiškėjos skundą, kitu atveju jį atmesdamas.

29. Teismas prie šios nagrinėjamos bylos prijungė per posėdį pateiktus NŽT Kaišiadorių skyriaus pateiktą žemės naudojimo patikrinimo aktą, taip išeidamas už skundo nagrinėjimo ribų, nes šie dokumentai nebuvo susiję su šiuo nagrinėjamu skundu ir su šia byla. Tuo tarpu pareiškėjos prašomų prijungti prie bylos dokumentų teismas nepriėmė kaip perteklinių ir nesusijusių su kilusiu ginču. Pareiškėjos teigimu, teismas šiuo atveju buvo šališkas ir jo priimtas sprendimas taip pat yra šališkas ir nepagrįstas bei neobjektyvus. Teismas turi imtis visų reikiamų priemonių ir ištirti visas aplinkybes, kad priimtų teisingą sprendimą byloje.

30. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie Departamento buvo nurodyti atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka pareiškėjos lūkesčių, nesudaro pagrindo jį vertinti kaip nemotyvuotą ir šališką. Teismo sprendimas neprieštaringas, pagrįstas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje ištirtus įrodymus, faktines aplinkybes bei tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl šis sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno RAAD Kaišiadorių rajono agentūros 2018 m. kovo 16 d. privalomojo nurodymo Nr. KSP-5, kuriuo pareiškėjai nurodyta pašalinti valstybinėje žemėje, sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ tvenkinio apsaugos juostoje 33,05 tiesinių metrų savavališkai įrengtą medinę tvorą, esančią šalia pareiškėjos žemės sklypo, iki 2018 m. gegužės 16 d., Kauno RAAD 2018 m. balandžio 27 d. Sprendimo, kuriuo Privalomasis nurodymas Nr. KSP-5 paliktas nepakeistas, ir dėl Kauno RAAD Kaišiadorių rajono agentūros 2018 m. vasario 27 d. patikrinimo akto Nr. KSP-10 teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Kauno RAAD skundžiamąjį Privalomąjį nurodymą Nr. KSP-5 surašė nustatęs, kad pareiškėja nevykdo ankstesnio, Kauno RAAD 2015 m. spalio 26 d. duoto Privalomojo nurodymo Nr. KSP-27, kuris įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimu pripažintas teisėtu ir pagrįstu, ginčo tvora pašalinta nebuvo, sprendė, kad pakartotinis Privalomasis nurodymas Nr. KSP-5 yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pripažino teisėtu ir pagrįstu Sprendimą, kuriuo Privalomasis nurodymas Nr. KSP-5 paliktas nepakeistas, o bylos dalį dėl Patikrinimo akto Nr. KSP-10, kaip tarpinio administracinės procedūros dokumento, nutraukė.

34. Pareiškėja apeliaciniame skunde su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir akcentuoja, kad vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta iki ankstesnėje administracinėje byloje ginčyto privalomojo nurodymo priėmimo nebuvo ir nėra nustatyta pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovas reikalauja pašalinti tvorą, nors teismas buvo nustatęs, kad apsaugos juostos nėra. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. priimtam sprendimui, su kuriuo pareiškėja sutiko. Be to, teismas atsisakė prie bylos prijungti pareiškėjos teiktus įrodymus, nors prijungė pateiktą NŽT žemės naudojimo patikrinimo aktą, o jis nebuvo susijęs su ginčo dalyku. Dėl šių priežasčių teismas buvo šališkas, o jo sprendimas taip pat šališkas ir neobjektyvus.

35. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas Privalomasis nurodymas Nr. KSP-5 Departamento buvo priimtas, be kita ko, vadovaujantis Įstatymo (akto redakcija, galiojusi skundžiamo akto priėmimo momentu) 24 straipsniu, kuriame nustatyta, kad jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

37. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Privalomasis nurodymas Nr. KSP-5 buvo duotas pareiškėjai R. K., nes ji nevykdė ankstesnio 2015 m. spalio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. KSP-27, kuriuo pareiškėjai nurodyta pašalinti valstybinėje žemėje, sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ tvenkinio apsaugos juostoje 33,05 tiesinių metrų savavališkai įrengtą medinę tvorą šalia pareiškėjos žemės sklypo. Fakto, kad ginčo tvora nenugriauta, neginčija ir pareiškėja.

38. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 7 dalį privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

39. Privalomojo nurodymo davimo atvejai išvardinti Įstatymo 18 straipsnyje ir jie duodami, be kitų atvejų, kai: 1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti; 2) aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti; 3) kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis. Įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 punktai įvardinti kaip skundžiamo Privalomojo nurodymo Nr. KSP-5 davimo teisinis pagrindas. Taigi nurodyti teisiniai pagrindai turi egzistuoti išduodant privalomąjį nurodymą ir tais atvejais, kai vykdomi Įstatymo 24 straipsnyje nurodyti veiksmai, t. y. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui įgyvendinant teisę pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, jei privalomasis nurodymas (ankstesnis) laiku nevykdomas.

40. Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Įstatyto 20 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog privalomame nurodyme turi būti įvardinta, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti.

41. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti pagrįstas ir teisėtas, t. y. turi atitikti aukščiau paminėtų įstatymų nuostatų reikalavimus, jame turi būti aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės, o nagrinėjamu atveju – ir trunkamąjį pažeidimą pagrindžiantys faktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012).

42. Privalomuoju nurodymu Nr. KSP-5 pareiškėja įpareigota pašalinti valstybinėje žemėje sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ tvenkinio apsaugos juostoje 33,05 tiesinių metrų savavališkai įrengtą medinę tvorą, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punktu (pakrantės apsaugos juostose draudžiama tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo) ir Specialiųjų sąlygų 126.1 punktu (pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti statinius, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus).

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamo Privalomojo nurodymo davimo ir Sprendimo priėmimo metu galiojo Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnis (čia ir toliau taikoma 2016 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. XII-2683 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. gegužės 1 d.), pagal kurio 4 dalį pakrantės apsaugos juostoje draudžiama: 1) dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį, išskyrus Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose nustatytus atvejus; 2) vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiami statant šio straipsnio 5 dalyje nurodytus statinius, taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones, taip pat atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašu.

44. Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 8 dalis, skirta vandens telkinių pakrančių užtvėrimo reglamentavimui, nustato, kad pakrantėje 5 metrų atstumu nuo vandens telkinio kranto (esant vidutiniam vandens lygiui) negali būti tveriamos tvoros, kitais statiniais, įrenginiais ar įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudoma pakrante eiti asmenims (1 punktas), o jeigu žemės juosta, nurodyta šios dalies 1 punkte, yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), užtvėrimų draudimas taikomas taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta turi būti tinkama eiti asmenims vandens telkinio pakrante (2 punktas).

45. Privalomojo nurodymo surašymo metu galiojusių Specialiųjų sąlygų 126.1 punkte nurodyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus, o 126.2 punkte nustatytas draudimas tverti tvoras, išskyrus aplinkos ministro patvirtintuose saugomų rūšių veiksmų planuose numatytų teritorijų, atskirųjų želdynų valstybinėje ir savivaldybių žemėje, botanikos, zoologijos sodų, dendrologinių kolekcijų, paveldo objektų aptvėrimą ir kitus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo. Šios nuostatos atitiko iki 2017 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkto draudimą tverti tvoras, išskyrus atvejus kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo.

46. Kadangi ginčo teisinių santykių reglamentavimas reikšmingai pasikeitė (pagerino pareiškėjos padėtį), o duodant Privalomąjį nurodymą Nr. KSP-5 bei atsakovui priimant Sprendimą nebuvo vadovautasi aktualiu teisiniu reguliavimu, kuriame neliko imperatyvaus draudimo tverti tvoras pakrantės apsaugos juostoje, minėti atsakovo administraciniai aktai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme.

47. Atsakovas skundžiamuose sprendimuose nenurodė, kuria minėtų teisės aktų redakcija vadovavosi, tačiau iš teiktų procesinių dokumentų ir paaiškinimų pirmosios instancijos teismui matyti, kad atsakovas taikė tą Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio redakciją, kuri imperatyviai draudė tverti tvoras visoje vandens telkinio apsaugos juostoje. Atsakovas taip pat neneigė, kad pakartotinai atliekant 2018 m. vasario 27 d. patikrinimą, ginčo tvoros ir jos atstumo nuo vandens telkinio kranto matavimų neatliko, todėl atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, jog Privalomasis nurodymas ir Sprendimas nepagrįstas nustatytais faktais. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančios matavimo schemos bei 2015 m. spalio 19 d. patikrinimo akto Nr. KSP-129 (bylos Nr. A-246-602/2018 I t., b. l. 18–19) nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėja, nepašalinusi ginčo tvoros (33,05 tiesinių metrų), pakartotinio Privalomojo nurodymo davimo metu pažeidė aktualias Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatas.

48. Nors ankstesnio pareiškėjai duoto Kauno RAAD 2015 m. spalio 26 d. Privalomojo nurodymo Nr. KSP-27 teisėtumas ir pagrįstumas yra patikrintas ir patvirtintas galutiniu, įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-246-602/2018, tačiau tai nepaneigia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pareigos išnagrinėtoje administracinėje byloje nustatytus prejudicinius faktus (ABTĮ 57 str. 2 d.) vertinti atsižvelgiant į aktualų ir galiojantį teisinį reguliavimą. Aplinkybė, kad ginčo tvora yra pastatyta valstybinės žemės plote, yra žemės naudojimo valstybinę kontrolę atliekančios institucijos, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencijos sritis (žr. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 str. 3 d. 9 p.), todėl Departamento, kuris atsakingas už aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, veiksmų teisėtumo vertinimui teisinės reikšmės neturi.

49. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nepateikia jokių argumentų dėl tos sprendimo dalies, kuria teismas nutraukė bylą dėl skundo reikalavimo panaikinti Patikrinimo aktą Nr. KSP-10. Įvertinusi šią skundžiamo teismo sprendimo dalį byloje nustatytų aplinkybių ir taikyto teisinio reguliavimo (ABTĮ 103 str. 1 p.) kontekste, teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi sutinka ir, pritardama motyvams, argumentų nekartoja.

50. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Konstatavus, kad Privalomasis nurodymas ir ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjos skundą priimtas Sprendimas yra neteisėti ir naikintini (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), kiti šalių išdėstyti argumentai neturi esminės įtakos padarytoms teismo išvadoms ir jų nekeičia, todėl teisėjų kolegija šių argumentų neanalizuos ir plačiau nepasisakys.

51. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kuria konstatuotas Privalomojo nurodymo Nr. KSP-5 ir Sprendimo teisėtumas, yra padaryta netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios bei proceso teisės normas. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjos R. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2018 m. kovo 16 d. privalomąjį nurodymą Nr. KSP-5 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (ATS)-D2-1255 „Dėl 2018 m. kovo 16 d. privalomojo nurodymo Nr. KSP-5 ir 2018 m. vasario 27 d. patikrinimo akto Nr. KSP-10“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė