d0a8b94c-aebd-409d-8afb-e38ea86d4dc9 · Panevėžio apylinkės teismas

? Byla Nr. T-330-1083/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35962-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.14.; 2.10.12. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. gegužės 29 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėjas Marius Jankauskas, sekretoriaujant Laurai Levickienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui, VÅ¡Ä® „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ atstovei B. G., asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė D. G. gynėjai advokatei Vaivai Savickienei ir atstovei pagal įstatymÄ (mamai) A. P., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs VÅ¡Ä® „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ (toliau – VieÅ¡oji įstaiga) teikimÄ dėl D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartimi D. G., padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas uždraustas veikas bÅ«nant nepakaltinamu, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

2. Panevėžio apylinkės teisme 2020 m. kovo 19 d. gautas VieÅ¡osios įstaigos teikimas, kuriuo siÅ«loma D. G. pratęsti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

3. Teismo posėdžio metu VieÅ¡osios įstaigos atstovė B. G. patvirtino teikime nurodytas aplinkybes, jį palaikė bei paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu D. G. taikomas medikamentinis gydymas, jis turi vartoti vaistus – gerti piliules 2 kartus per dienÄ . Vaistai skirti jo emocijų valdymui ir miego gerinimui. D. G. nustatytu laiku atvyksta pas gydytojÄ , tačiau tai jis daro tik lydimas mamos. SavarankiÅ¡kai D. G. vienas pats negalėtų atvykti pas gydytojÄ , nes dėl psichikos sveikatos sutrikimų jam sunku orientuotis vietovėse, esančiose toliau nuo jo gyvenamosios vietos.

D. G. psichikos sutrikimai yra įgimti, jie nėra pagydomi, reikalauja dėmesio ar gydymo, nes dėl sveiktos sutrikimų D. G. gali būti lengvai įtakojamas kitų asmenų (su tuo susiję ir jo veikos). Šiuo metu D. G. būsena stabili, nei pagerėjusi, nei pablogėjusi, tačiau jis nesuvokia savo psichikos sutrikimų ir nėra jiems kritiškas, o savo padarytai veikai jis kritiškas formaliai, negali paaiškinti savo elgesio motyvų ir priežasčių. Anksčiau, iki priverčiamosios medicinos priemonės taikymo, D.

G. nebuvo gydytas iš esmės, jis tik atvykdavo pas gydytojus dėl savo neįgalumo pratęsimo. Šiuo metu D. G. nėra pajėgus tęsti gydymo savarankiškai, būtina jo kontrolė, nes kitaip, nekontroliuojant D. G. gydymosi proceso yra rizika, kad jis vaistus pradėtų vartoti nereguliariai ir jo psichikos būklė pablogėtų, jis atkristų, o įtakojamas kitų asmenų galėtų padaryti naujas uždraustas veikas. Atsižvelgdama į tai, Viešosios įstaigos atstovė prašo pratęsti D.

G. taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę.

4. D. G. atstovė pagal įstatymÄ (mama) A. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad D. G. kartu su ja nustatytu laiku nuvyksta į gydymo įstaigÄ , vienam jam nuvykti pas gydytojus bÅ«tų per sunku. Å iuo metu sÅ«naus bÅ«sena yra stabili, bet kartais jam sunkiau suvaldyti savo emocijas – jis gali jas suvaldyti, bet jam reikia daugiau pastangų nei kitiems asmenims. D. G. nėra agresyvus. SÅ«nus supranta, kad pasielgė negerai. Kartais jis savarankiÅ¡kai iÅ¡geria vaistus, bet kartais jam reikia priminti, nes jis pamirÅ¡ta. D. G. taikomas gydymas yra priimtinas, jis noriai vyksta į gydymo įstaigÄ , tam nesiprieÅ¡ina. Anksčiau (vaikystėje) D. G. sveikatos bÅ«klė buvo sunkesnė, dėl Å¡iuo metu taikomo gydymo sÅ«naus sveikatos bÅ«klė pagerėjo. Bet Å¡iuo metu sÅ«naus bÅ«sena dar ne tokia, kad jis sugebėtų gydytis savarankiÅ¡kai. Ji neprieÅ¡tarauja tam, kad sÅ«nui bÅ«tų pratęstas Å¡iuo metu taikomas gydymas, nes gydymas jam yra bÅ«tinas.

5. Prokuroras prašė teikimÄ tenkinti, gynėja neprieÅ¡taravo priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimui.

6. Teikimas tenkinamas.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingÄ veikÄ , taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. SprendimÄ dėl taikomų priemonių rÅ«Å¡ies teismas priima atsižvelgęs į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , iÅ¡klausęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos bÅ«klę, jam taikytÄ gydymÄ bei rezultatus. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ : asmens psichinę sveikatÄ ir su ja susijusį asmens socialinį pavojingumÄ .

8. IÅ¡ pateikto teikimo, psichikos bÅ«senos patikrinimo akto, VieÅ¡osios įstaigos atstovės, asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė atstovės pagal įstatymÄ (mamos) A. P. paaiÅ¡kinimų teisme bei kitos bylos medžiagos matyti, kad D. G. nuo vaikystės nustatytas sunkus protinis atsilikimas, reikÅ¡mingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Å ie sutrikimai yra įgimti, jie nepagydomi. Jis iÅ¡klausė 10 klasių kursÄ , tačiau raÅ¡yti, skaityti, skaičiuoti nemoka.

Yra gydytas stacionare dėl apsinuodijimo alkoholiu, benzodeziapinais. Pas gydytojÄ ir socialines darbuotojas lankosi paskirtu laiku, jį lydi mama, nes dėl psichikos sveikatos sutrikimų jam sunku orientuotis vietovėse, esančiose toliau nuo jo gyvenamosios vietos. Pats nei socialinių, nei sveikatos problemų D. G. neiÅ¡sako, jis nesuvokia savo psichikos sutrikimų ir nėra jiems kritiÅ¡kas. D. G. gali valdyti savo emocijas, bet tam jam reikia daugiau pastangų, nei kitiems asmenims. Pagal savo sveikatos bÅ«klę D.

G. Å¡iuo metu nėra pajėgus tęsti gydymÄ savarankiÅ¡kai, bÅ«tina jo kontrolė, nes kitaip, nekontroliuojant D. G. gydymosi proceso yra rizika, kad jis vaistus pradėtų vartoti nereguliariai ir jo psichikos bÅ«klė pablogėtų, jis atkristų, o įtakojamas kitų asmenų galėtų padaryti naujas uždraustas veikas.

9. Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad D. G. nesuvokia savo psichikos sutrikimų ir nėra jiems kritiÅ¡kas, teismas konstatuoja, jog D. G. pavojingumas tiek jam pačiam, tiek visuomenei nėra iÅ¡nykęs. Be to, D. G. stebėjimo laikotarpis dar yra per trumpas tam, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog D. G. pats savanoriÅ¡kai galėtų tęsti jam bÅ«tinÄ gydymÄ . Tokiu bÅ«du D. G. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis – taikymas pratęsiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas nutaria: VÅ¡Ä® „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ teikimÄ tenkinti. Pratęsti D. G. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis – taikymÄ . Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas