2021-06-02 Nr. AB-12146-3-61-3-01002-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-330-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01002-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 59.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P., S. Č., A. N., N. M. ir D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P., S. Č., A. N., N. M. ir D. B. skundą atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „ETA Energia“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl visuomenės informavimo ir projektinių pasiūlymų viešo svarstymo procedūros ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarimo statinio projektiniams pasiūlymams pripažinimo negaliojančiais ir neteisėtais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėta ir negaliojančia visuomenės informavimo ir projektinių pasiūlymų viešojo svarstymo procedūrą apie numatomą socialinės globos namų (duomenys neskelbtini), projektavimą bei statybą; 2) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarimą statinio projektiniams pasiūlymams; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti statinio – socialinės globos namų (duomenys neskelbtini), – techninio projekto rengimo darbus, iki įsiteisės sprendimas šioje byloje; 4) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjų prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nurodo, jog apie savo teisių pažeidimą sužinojo dar 2020 m. spalio 21 d., tačiau, kaip matyti, į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2021 m. kovo 30 d., t. y. akivaizdžiai ir ženkliai praleidę įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai prašo atnaujinti terminą skundui pateikti, motyvuodami tuo, kad iš pradžių jie kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, tačiau negalėjo žinoti, jog ginčas teismingas administraciniam teismui, todėl mano, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“ matyti, kad pareiškėjai į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi tik 2020 m. gruodžio 30 d., t. y. daugiau nei po dviejų mėnesių nuo sužinojimo apie savo pažeistas teises. Taigi, jau kreipdamiesi į bendrosios kompetencijos teismą, pareiškėjai iš esmės buvo praleidę terminą skundui paduoti. Be to, kaip matyti, Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) bylos rūšinio teismingumo klausimą išsprendė jau 2021 m. kovo 10 d., tačiau pareiškėjai į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2021 m. kovo 30 d., t. y. praėjus dar 20 dienų nuo rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo. Byloje esanti atstovavimo sutartis patvirtina, kad pareiškėjai nuo 2020 m. liepos 30 d. yra atstovaujami profesionalaus teisininko, t. y. advokato A. T., kuris ir pateikė pareiškėjų skundą teismui. Todėl vertintina, kad pareiškėjams buvo teikiama profesionali teisinė pagalba ar konsultacijos ir jiems turėjo būti žinoma apie įstatyme įtvirtintą terminą skundui paduoti. Šiuo atveju pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių pavėluotai pateikė skundą bendrosios kompetencijos teismui, taip pat neaišku, dėl kokių priežasčių kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą tik po 20 dienų nuo priimtos nutarties apie išspręstą rūšinio teismingumo klausimą. Pareiškėjų argumentai, kad jie praleido terminą dėl svarbių priežasčių, yra nepagrįsti, kadangi iš esmės jie nenurodė jokių priežasčių, objektyviai sutrukdžiusių jiems laiku kreiptis į teismą.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjų nurodytos priežastys (aplinkybės) nelaikytinos objektyviomis, nuo jų valios nepriklausančiomis, kurioms esant galėtų būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti; šios aplinkybės akivaizdžiai yra subjektyvaus pobūdžio. Taigi pareiškėjų prašymas dėl termino atnaujinimo netenkinamas ir terminas skundui paduoti neatnaujinamas (ABTĮ 30 str. 1, 2 d., 33 str. 2 d. 9 p.).

II. Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą priimti ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjai nurodo, kad teismas netinkamai taikė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, dėl to nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Teismas paviršutiniškai, neįsigilinęs į skundo esmę, termino skundui paduoti praleidimo priežasčių išskirtinumą, atsisakė jį priimti. Tai patvirtina nutarties teiginiai „pavėluotai pateikė skundą bendros kompetencijos teismui“, „neaišku dėl kokių priežasčių kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą tik po 20 dienų nuo priimtos nutarties apie išspręstą teismingumą“.

Pareiškėjai pažymi, kad į bendros kompetencijos teismą jie kreipėsi ieškiniu, save įvardindami ieškovais, siekdami apginti savo pažeistas civilines teises gauti informaciją apie numatomas statybas bei dalyvauti susirinkime svarstant projektinius pasiūlymus. Apie savo pažeistas teises ieškovai sužinojo 2020 m. spalio 21 d. bendrijos susirinkimo metu. Pareiškėjai ieškinį pateikė 2020 m. gruodžio 15 d., nepraleisdami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnyje nustatytų terminų. Aplinkybė, kad pareiškėjai skundu kreipėsi į administracinį teismo po 20 dienų nuo priimtos Specialiosios teisėjų kolegijos nutarties, praleisto termino atnaujinimui reikšmės neturi, nes ABTĮ nesieja termino skundui paduoti su Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi.

Pareiškėjai neginčija, kad aktualiu klausimu kreipėsi į advokatą. Advokatas parengė ieškinį. Bendrosios kompetencijos teismas (apylinkės teismas) nutartimi atsisakė jį priimti. Tokia nutartis buvo apskųsta. Vilniaus apygardos teismas suabejojo bylos teismingumu, dėl to kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, kuri 2021 m. kovo 10 d. priėmė nutartį ir sprendė, kad keliamo ginčo, susijusio su viešosios teisės reglamentuojamais statybos teisiniais santykiais, atveju dominuoja administraciniai teisiniai santykiai ir ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme. Tuo pačiu Specialioji teisėjų kolegija pripažino, jog ieškiniu siekiama apginti ieškovų (pareiškėjų) civilinius santykius, tačiau ginčo teisiniai santykiai yra mišrūs ir administraciniai teisiniai santykiai yra dominuojantys.

Pareiškėjai neginčija, kad jiems teikiama profesionali teisinė pagalba. Tačiau teismas klysta, teigdamas, kad pareiškėjams turėjo būti žinoma apie įstatyme įtvirtintą terminą skundui paduoti. Pareiškėjams tai nebuvo žinoma, nes jų civilinėms teisėms ginti jie pasirinko bendrosios kompetencijos teismą, kuriame procesas reguliuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis. Jame nėra numatyti terminai skundui paduoti. Šiuos terminus nustato ABTĮ. Advokatas negalėjo protingai numatyti ar iš anksto žinoti, kad minėtas ginčas teismingas administraciniam teismui. Tai patvirtino Vilniaus apygardos teismas perdavęs šį klausimą spręsti Specialiajai teisėjų kolegijai, kuri, kaip minėta, ginčą kildino iš mišrių civilinių ir administracinių teisinių santykių.

Pareiškėjų nuomone, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-155-520/2017), jų nurodytos termino praleidimo priežastys yra objektyvios ir taip pat pateisina jų delsimą kreiptis skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Skundžiama teismo nutartis neatitinka konstitucinio teisingumo principo, nes užkertamas pareiškėjams kelias ginti galbūt pažeistas teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y., kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas.

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – jų skundą priimti ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui (t. y. Vilniaus apygardos administraciniam teismui), daro išvadą, kad pareiškėjai skundu siekia įrodyti, jog buvo pažeistos jų teisės visuomenės informavimo apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus procedūrose, kurios reglamentuotos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017) VIII skyriuje. Pareiškėjai siekia apginti galbūt pažeistas jų teises būti supažindintiems su socialinės globos namų (duomenys neskelbtini), projektiniais pasiūlymais ir pateikti siūlymus dėl minėtų projektinių pasiūlymų projektuotojui. Todėl pareiškėjai, be kita ko, siekia nuginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarimą statinio projektiniams pasiūlymams.

Pagal STR 1.04.04:2017 67 punktą (2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. D1-244 redakcija) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, pritaria arba motyvuotai nepritaria projektiniams pasiūlymams, apie tai paskelbia IS „Infostatyba“, paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje ir informuoja statytoją; projektinius pasiūlymus, kuriems pritarta, paskelbia IS „Infostatyba“ ir paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje.; jei 66 punkte nurodytas prašymas (t. y. prašymas pritarti projektiniams pasiūlymams) pateiktas per IS „Infostatyba“, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, apie pritarimą (nepritarimą) projektiniams pasiūlymams ir projektinius pasiūlymus, kuriems pritarta, paskelbia šioje informacinėje sistemoje, paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje ir informuoja statytoją. Vadovaujantis STR 1.04.04:2017 68 punktu (2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. D1-244 redakcija), savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, priimtas sprendimas gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad skunde turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį prie skundo, be kita ko, turi būti pridedamas skundžiamas aktas.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų pirmosios instancijos teismui paduotas skundas neatitinka minėtų ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 25 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. skunde nenurodyta skundžiamo akto – pritarimo statinio projektiniams pasiūlymams – priėmimo data ir kiti rekvizitai, kuriais būtų galima identifikuoti skundžiamą aktą, taip pat prie skundo nepridėtas pats skundžiamas aktas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl aptartų skundo trūkumų, kurie vertintini kaip esminiai, t. y. dėl kurių skundo priėmimas ir nagrinėjimas administraciniame teisme iš viso nėra galimas, pirmosios instancijos teismas negalėjo visapusiškai ir objektyviai išspręsti klausimo, ar pareiškėjai praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl skundžiamo akto paduoti ir, jei praleido, ar yra priežasčių, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas. Tad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pirma turėjo nustatyti terminą pareiškėjams šiems skundo trūkumams pašalinti, ir tik pareiškėjams juos pašalinus, t. y. pateikus skundą, kuriame būtų nurodytas konkretus skundžiamas aktas (jo priėmimo data ir pan.) bei pateiktas pats skundžiamas aktas (jo nuorašas ar kopija), turėjo vertinti, ar pareiškėjai praleido terminą skundui dėl skundžiamo akto paduoti, ir, jei praleido, ar yra priežasčių, dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti galėtų būti atnaujinamas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiama teismo nutarties dalis, kuria atisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl pritarimo statinio projektiniams pasiūlymams, vertintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Visgi teisėjų konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį pripažinti neteisėta ir negaliojančia visuomenės informavimo ir projektinių pasiūlymų viešojo svarstymo procedūrą apie numatomą socialinės globos namų (duomenys neskelbtini), projektavimą bei statybą, tačiau teismas šią nutarties dalį motyvavo ne tais argumentais, kurie šiuo atveju pagrindžia tokio reikalavimo nepriėmimą nagrinėti administraciniame teisme. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad aptariamas reikalavimas yra toks, kuriuo siekiama tam tikrų aplinkybių konstatavimo (pripažinimo), o tokio pobūdžio reikalavimai nenagrinėjami teismų ABTĮ nustatyta tvarka, nes net ir tokio reikalavimo tenkinimo atveju realiai nebūtų apginamos pažeistos ar ginčijamos asmenų teisė arba įstatymų saugomi interesai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-1017/2014). Būtent šis argumentas pagrindžia tokio reikalavimo nepriėmimą nagrinėti administraciniame teisme.

Nors pareiškėjai skunde taip pat nurodė, kad jie prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu pritarimą statinio projektiniams pasiūlymams, t. y. lyg ir šio reikalavimo atveju būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjai siekia tam tikrų aplinkybių konstatavimo (pripažinimo), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo reikalavimu pareiškėjai iš esmės siekia skundžiamo akto panaikinimo, o tokio pobūdžio reikalavimai gali būti nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 17 str. 1 d. 2 p., 88 str. 2 p.), nes juos patenkinus realiai būtų apginamos pažeistos ar ginčijamos asmenų teisės arba įstatymų saugomi interesai.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų atskirąjį skundą, neturi teisinio pagrindo išspręsti skundo priėmimo klausimą tuo atveju, kai pripažįsta, kad skundą (jo dalį) atsisakyta priimti nepagrįstai, nes tai yra ABTĮ numatyta pirmosios instancijos teismo kompetencija (ABTĮ 33 str. 1 d.). Todėl pareiškėjų skundo dalies dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarimo statinio projektiniams pasiūlymams priėmimo klausimą yra pagrindas perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies – skundžiama teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarimo statinio projektiniams pasiūlymams, naikintina ir šios skundo dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kita skundžiamos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjų skundo dalies priėmimo klausimą, turėtų atsižvelgti į šioje nutartyje išdėstytus apeliacinės instancijos teismo argumentus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. P., S. Č., A. N., N. M. ir D. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų A. P., S. Č., A. N., N. M. ir D. B. skundo dalį pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarimą statinio projektiniams pasiūlymams, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui šios skundo dalies priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė