d0a7c4b2-0347-4cac-928b-e7cfc4f95071 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2325-423/2017Proceso Nr. 3-62-3-01320-2017-0                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 28 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,nedalyvaujant pareiškėjui A.

B., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 2550 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 5-8).

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2016-11-23 iki 2017-03-11 buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose kameroje Nr. 11, kur pareiÅ¡kėjui teko mažesnis gyvenamasis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Kameroje buvo Å¡alta, drėgna, trÅ«ko apÅ¡vietimo ir gryno oro. Tokios kalinimo sÄ lygos buvo kankinančios, nežmoniÅ¡kos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ sveikatos pablogėjimu, diskomfortu, papildomais nepatogumais.

PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 2550 Eur neturtinei žalai atlyginti.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai (toliau – ir Alytaus PN) atsiliepime (b.l. 13-16) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į kamerų tipo patalpÄ Nr. 11, kurioje jam teko 4,046 kv. m ploto. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, higienos normos pažeidimų nenustatė. Kameros vėdinamos per atvirus langus, Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir palaiko reikiamÄ oro temperatÅ«rÄ .

Kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala. BÅ«tina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytÄ neturtinę žalÄ , nenurodo, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis.

Atsakovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jis buvo kalinamas Alytaus PN kamerų tipo patalpoje neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui, sanitarinių ir buities sÄ lygų atitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui. Bylos duomenimis (b. l. 18-21, 13) nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2016-11-23 iki 2017-01-11, nuo 2017-01-12 iki 2017-03-10 ir nuo 2017-03-16 iki 2017-04-06 buvo kalinamas kameroje Nr. 11, kuri yra 12,14 kv. m. ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,046 kv. m. ploto.

Kadangi atsakovo atstovas nepateikia objektyvių duomenų apie tai, kiek tiksliai asmenų kalėjo minėtoje kameroje, pareiÅ¡kėjui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuotas bendrÄ kameros plotÄ padalijus iÅ¡ kameroje esnačių miegamųjų vietų skaičiaus. Pažymėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog kameros plotas buvo apie 12 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai (Ä®sakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009-07-30 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl baldų užimamo ploto kamerose. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, jog kamerose buvo šalta, drėgna, trūko apšvietimo ir ventiliacijos.Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Atsakovas į bylÄ pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016-12-09 patikrinimo aktÄ Nr. PA.1-309 (22.14.3.1.12) (b. l. 22-24). Å io pareiÅ¡kėjo kalinimo laiku atlikto patikrinimo metu buvo kompleksiÅ¡kai tikrinama, kaip Alytaus pataisos namuose laikomasi higienos normos reikalavimų.

Minėtame akte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos. Patikrinimo metu nenustatyta jokių Higienos normos pažeidimų. Paties pareiškėjo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2017-02-15 rašte (b. l. 9-10) nurodyta, kad ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 11 langai buvo pritaikyti vėdinimui, apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, oro temperatūra, drėgmė ir oro judėjimo greitis atitiko Higienos normos reikalavimus.

Nors minėtame raÅ¡te užfiksuota, jog tualeto patalpose matomas pelėsis ir vandens nubėgimas, Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo ir iÅ¡ jų ginčo nekildina. Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo, kad patalpoje buvo Å¡alta, drėgna ir tamsu, bet nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad prastas apÅ¡vietimas kenkia regėjimui, byloje esančiame Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e (b. l. 33-34) nėra Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų, pareiÅ¡kėjui nebuvo diagnozuotas joks regėjimo sutrikimas. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. IÅ¡ minėtų duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ taip pat negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad kurie nors juose nurodomi pareiÅ¡kėjui kilę sveikatos sutrikimai ((duomenys neskelbtini) ir kt.) buvo sÄ lygoti netinkamų kalinimo sÄ lygų.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sÄ lygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai.

Å ie pareiÅ¡kėjo argumentai nevertintini kaip pakankami neturtinės žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, todėl yra atmestini.Ä®vertinęs, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog Alytaus PN, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio pareiÅ¡kėjo orumÄ elgesio. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusias skunde nurodomas neigiamas pasekmes.

Nenustačius bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteistų veiksmų (neveikimo) bei žalos atsiradimo, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ė : SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                    Asta Urbonienė