2022-05-11 Nr. AB-12399-3-61-3-04868-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2420-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04868-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. (S. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. B. (S. B.) (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 21S35179 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas, Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 6K-2102 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Migracijos departamento sprendimais buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą, buvo protestų prieš valstybės valdžią dalyvis, todėl yra persekiojamas. Teigė, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) patiria tam tikrą diskriminaciją, kaip ir kitos tautinės mažumos. Jungtinės Karalystės vidaus reikalų biuras 2020 m. sausį išleistoje ataskaitoje nurodė, jog po 2015 m. šiaurinėje (duomenys neskelbtini) dalyje, kur gyvena (duomenys neskelbtini), atsirado daugiau laisvės ir galimybių, tačiau (duomenys neskelbtini), kaip ir kitos tautinės mažumos, susiduria su problemomis įsidarbinant, nes fabrikai šioje teritorijoje sugriauti, o grįžę asmenys (palikę (duomenys neskelbtini) dėl karo ir dabar grįžtantys iš užsienio) susiduria su būsto problema. Kai kurie (duomenys neskelbtini) gali būti atidžiau stebimi, pvz., politiniai aktyvistai, žurnalistai, ar tie, kurie grįžo iš užsienio, jei yra turtingi. Pažymėjo, kad šiauriniame regione ir dabar kyla konfliktai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes pastarieji reikalauja jiems atiduoti (duomenys neskelbtini) gyvenamas žemes. Dėl šių konfliktų (duomenys neskelbtini) organizavo protestus. (duomenys neskelbtini) yra politinis aljansas, atstovaujantis šalies (duomenys neskelbtini) bendruomenei parlamente (šiuo metu turi 10 atstovų). 2001 m. spalį susikūręs (duomenys neskelbtini), pasibaigus pilietiniam karui, atsisakė nepriklausomos (duomenys neskelbtini) valstybės reikalavimo, deklaruodamas, kad yra už regioninę (duomenys neskelbtini) etninės grupės savivaldą.

4. Pareiškėjo nuomone, jis nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes yra persekiojamas tautiniu (kaip (duomenys neskelbtini)) ir politiniu pagrindais (už dalyvavimą protestuose prieš vyriausybę). Akcentavo, kad kilmės šalies informacija sutampa su jo pasakojimu, kad pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), yra persekiojamas dėl savo politinių įsitikinimų, todėl mano, jog yra pagrindas patenkinti jo prieglobsčio prašymą. Pažymėjo, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPBB) nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio, turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. Pasak pareiškėjo, jis priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip politinės opozicijos aktyvistas ir protestuotojas, nes yra persekiojamas už savo įsitikinimus.

5. Pareiškėjas nurodė, kad prašė, jog jo skundas Komisijoje būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, užtikrinant tiesioginį ir betarpišką jo išklausymą, tačiau Komisija atsisakė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dėl to nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė būti išklausytam. Pažymėjo, kad būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, negali būti paneigta asmens teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

6. Pareiškėjas pabrėžė, kad Komisija nepasisakė dėl jo (pareiškėjo) išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai yra teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Pasak pareiškėjo, vien toks jo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas apklausų metu nurodė, jog jam kilmės šalyje nekyla problemų dėl jo religijos, jis nepriklauso jokiai politinei partijai, jam nekyla problemų dėl etninės priklausomybės. Pareiškėjas pasakojo apie jo brolio priklausymą (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat tvirtino, jog brolio nematė nuo 2006 m. Be to, (duomenys neskelbtini) po 2009 m. karo nebeegzistuoja. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo nenuoseklumu, buvo neišsamus, prieštaringas, jo teikiami paaiškinimai buvo padriki bei keliantys pagrįstų abejonių. Pareiškėjas nurodė skirtingas persekiojimo priežastis, motyvus ir tikslus. Be to, jo pateikta informacija pirminės apklausos metu (teikiant prieglobsčio prašymą jis nurodė, kad jam kyla grėsmė iš politinės partijos) nėra suderinama su jo pateiktu pasakojimu. Taip pat prieglobsčio prašytojo teiginiai, kad jis ir jo šeima galėtų būti persekiojami dėl to, jog jo brolis ar tėvas priklausė (duomenys neskelbtini) partijai, prieštarauja Migracijos departamento surinktai kilmės valstybės informacijai. Atsakovas pareiškėjo pasakojimo nelaikė patikimu įrodymu, be to, jis (pasakojimas) neparemtas jokiais objektyviais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo nurodytas aplinkybes, todėl šie teiginiai savaime nesudarė pagrindo suteikti tarptautinę apsaugą. Atsakovo nuomone, jis pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktą informaciją išnagrinėjo individualiai, objektyviai ir nešališkai bei nenustatė, kad pareiškėjo baimė būti nužudytam yra reali ir pagrįsta, todėl nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), t. y. pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų kriterijų.

10. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu taip pat nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, pareiškėjo kilmės šalyje nevyksta ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Komisija nepagrįstai atsisakė jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Pareiškėjas nenurodė ir Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas. Pažymėjo, kad vien tai, jog pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

12. Atsakovas nurodė, kad ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka, į Lietuvos Respubliką jis atvyko neteisėtai, neleistinoje vietoje (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, todėl tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti. Be to, iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

13. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo skundo argumentą, kad Migracijos departamentas nepagrįstai ir neproporcingai taikė pareiškėjui maksimalų draudimo atvykti laikotarpį. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Akcentavo, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo S. B. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 21S35179 rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 6K-2102 dalį; kitą skundą dalį teismas atmetė.

15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, prieglobstis jam turi būti suteiktas dėl to, jos pareiškėjo brolis priklausė (duomenys neskelbtini), o pats pareiškėjas dalyvavo protestuose dėl žemės pasisavinimo iš (duomenys neskelbtini).

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą nėra detalus, nenuoseklus, nėra patvirtintas patikimais įrodymais. Nors pareiškėjas, kaip vieną iš išvykimo iš kilmės valstybės priežasčių, nurodė tai, kad dėl dalyvavimo protestuose jį pradėjo persekioti armijos atstovai, tačiau pareiškėjas tiek pokalbio su Migracijos departamento atstovais, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad po to, kai buvo sulaikytas dėl dalyvavimo protestuose, jis buvo paleistas bei jam nebuvo pareikšti kaltinimai. Migracijos departamento vykdytos apklausos metu pareiškėjas taip pat teigė, jog kartu su juo protestuose dalyvavę draugai buvo suimti, tačiau ir jiems nebuvo pareikšti kaltinimai ir jie buvo paleisti. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad mažai tikėtina, jog dėl dalyvavimo protestuose kilmės valstybėje prieš pareiškėją būtų vykdomas persekiojimas bei kilo grėsmė jo sveikatai ir gyvybei.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo antrąją apklausos metu nurodytą sulaikymo priežastį (pareiškėjo brolis priklausė (duomenys neskelbtini) ir buvo įtariama, jog pareiškėjas gali turėti ginklų), pažymėjo, jog pareiškėjas teigė, kad brolio nematė nuo 2006 metų ir nežino, ar jis dar yra gyvas. Migracijos departamento tyrimo metu surinkta informacija įrodo, kad konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės baigėsi 2009 metų gegužės mėnesį. Teismo vertinimu, nelogiška, kodėl praėjus tiek laiko pareiškėjas būtų sulaikytas dėl jo nurodytos priežasties, ypač atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo brolis yra dingęs nuo 2006 metų. Be to, pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys prašymo suteikti prieglobstį metu ir apklausos bei teismo posėdžio metu skyrėsi. Prašymo suteikti prieglobstį metu pareiškėjas teigė, jog prieglobsčio prašosi, nes patiria grėsmę iš politinės partijos, kuriai priklauso jo tėvas ir brolis, tačiau apklausos metu pagrindine priežastimi nurodė dalyvavimą protestuose ir dėl to patirtą persekiojimą iš armijos. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, paskatinusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo painus, nenuoseklus ir nedetalus, pareiškėjas keitė savo poziciją tiek prašymo suteikti prieglobstį pateikimo, tiek Migracijos departamento vykdytos apklausos, tiek teismo posėdžio metu.

18. Teismo nuomone, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimą, taip pat atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, Migracijos departamentas pagrįstai nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti išvada, jog pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais duomenimis, negali paneigti Migracijos departamento padarytos išvados. Neįvykdžius „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatos, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai ginčijamu Sprendimu nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso.

19. Teismas taip pat sprendė, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į Šri Lankos Demokratinę Socialistinę Respubliką atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, byloje nenustatyta, kad Šri Lankos Demokratinėje Socialistinėje Respublikoje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

20. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Migracijos departamentas jo skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas pažymėjo, kad pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 222 punkte įtvirtintą bendrąją taisyklę Migracijos departamentas turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl prieglobsčio prašytojo dalyvavimo, nagrinėjant jo prašymą, būtinumo. Taigi pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Be to, pareiškėjas savo skunde nenurodė, o Komisija nenustatė, išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas.

21. Teismas nurodė, kad atsakovas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai taikė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir nesuteikė pareiškėjui laikotarpio savanoriškai išvykti į kilmės šalį. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

22. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kuriais jis nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti taikomas maksimalus 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminas, todėl toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgdamas į Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje, patvirtintoje Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), nustatytus pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, teismas sprendė, kad būtų proporcinga nustatyti pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metų laikotarpį nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

23. Teismas pažymėjo, kad ginčijamame Sprendime pagrįstai nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, todėl šią Sprendimo dalį teismas paliko nepakeistą.

III. 24. Pareiškėjas S. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus suteikimo.

26. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas priimtas neįsigilinus į pareiškėjo nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes, patvirtinančias realią individualaus persekiojimo grėsmę. Pažymi, kad negali pasilikti kilmės šalyje, nes yra persekiojamas tautiniu (kaip (duomenys neskelbtini)) ir politiniu (kaip kovotojas už žmogaus teises ir (duomenys neskelbtini) tautos teises) pagrindais. Akcentuoja, kad kilmės šalies informacija sutampa su pareiškėjo pasakojimu, jog jis, kaip (duomenys neskelbtini), realiai gali būti persekiojamas dėl jo aktyvios veiklos už žmogaus ir (duomenys neskelbtini) teises. Šiuo atveju pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes yra persekiojamas dėl politinių motyvų, yra kovotojas už žmogaus ir (duomenys neskelbtini) teises, padėjo organizuoti protestus prieš vyriausybę ir juose aktyviai dalyvavo. Dėl minėto persekiojimo pareiškėjui kyla grėsmė prarasti laisvę, sveikatą ar net gyvybę, todėl yra pagrindas patenkinti jo prieglobsčio prašymą.

27. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas ir teismas nurodė, jog pareiškėjas gali pasinaudoti veiksminga valstybės apsauga nuo persekiojimo, tačiau tai yra teorinio lygmens pasvarstymai, neturintys jokio realaus faktinio pagrindo. Atsakovas nesurinko informacijos, kokia dalis pažeidėjų, teisiamųjų nubaudžiami ar sudrausminami, kiek iškeltų bylų baigiasi nukentėjusiesiems palankiais sprendimais. Pasak pareiškėjo, vien deklaratyvus teiginys, kad įstatymuose yra įtvirtinta garantija į teisingą bylos nagrinėjimą, nereiškia, jog teisinė sistema funkcionuoja ir geba veiksmingai apsaugoti asmenis. Pareiškėjas mano, kad, siekdamas tiksliai įvertinti jo baimę ir grėsmę patirti persekiojimą, atsakovas turėjo ištirti ne tik reglamentuotus teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą bei praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjas susidurs kilmės valstybėje.

28. Pareiškėjo nuomone, atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo ir Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pasak pareiškėjo, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo.

29. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Atsakovo sprendimais išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovas nurodo, kad sutinka su teismo išvada, jog įvertinus bylos faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimą, taip pat atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, pagrįstai nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Be to, pareiškėjas savo pareiškimą dėl jam kylančios individualios grėsmės kilmės valstybėje grindė tik subjektyvia nuomone, nei teismui, nei Migracijos departamentui nepateikė objektyvių įrodymų dėl pagrįstos baimės patirti persekiojimą ar didelę žalą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo patikimumo trūkumais, pareiškėjas neatskleidė ir neįvardijo jam kylančių grėsmių bei jo pasakojimas prieštaravo kilmės valstybės informacijai, todėl jis (pasakojimas) vertintinas kritiškai ir negali būti laikomas patikimu įrodymu. Atsakovas mano, kad pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju negalima spręsti, kad pareiškėjui jo kilmės šalyje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statuso.

32. Atsakovas pažymi, kad individualiai ir objektyviai įvertino pareiškėjo situaciją kilmės valstybės kontekste pagal jo paties pateiktus prieglobsčio prašymo motyvus. Atsakovo teigimu, nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai dėl tariamo informacijos nesurinkimo, pareiškėjas nepaaiškino, kokias Migracijos departamento ir teismo padarytas išvadas ši informacija gali paneigti. Atsakovas akcentuoja, kad atliekamo tyrimo objektas yra ne kilmės valstybė, o konkrečiam asmeniui šioje valstybėje kylanti individuali grėsmė. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja atsakovo rinkti kilmės valstybės informaciją visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais. Atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų pareiškėjas skunde nepateikė, o vien tai, kad pareiškėjo netenkina surinkta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai.

33. Atsakovas teigia, kad surinko tiek aktualios kilmės valstybės informacijos, kuri yra pakankama tinkamai įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymo atitikimą Įstatymo 86–87 nuostatoms, tačiau tyrimo metu nenustatė tarptautinės apsaugos pareiškėjui poreikio, o teismas taip pat nenustatė, kad Migracijos departamento sprendimai yra nepagrįsti.

34. Atsakovo nuomone, tiek jis, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant vertėjo į / iš (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą teismo posėdyje.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka motyvavo tuo, kad jis norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 21S35179 ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 6K-2102 pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

40. Migracijos departamento sprendimais buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

41. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Migracijos departamento ir Komisijos sprendimus dalyje dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo bei pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos paliko galioti, pareiškėjui nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį nuo jo išsiuntimo dienos sutrumpino iki 3 metų. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojamą baimę grįžti vertino kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, kuri negali būti laikoma visiškai pagrįsta. Taip pat nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų papildomos apsaugos poreikį pareiškėjui.

42. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, kad Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei, nes yra persekiojamas dėl politinių motyvų, yra kovotojas už žmogaus ir (duomenys neskelbtini) teises, padėjo organizuoti protestus prieš vyriausybę ir juose aktyviai dalyvavo. Be to, nebuvo surinkta išsami kilmės šalies informacija apie tai, kokia dalis pažeidėjų, teisiamųjų nubaudžiami ar sudrausminami, kiek iškeltų bylų baigiasi nukentėjusiesiems palankiais sprendimais. Pareiškėjui atsakovo sprendimais išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

43. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

44. Ginčo teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

45. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

46. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

47. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

48. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

49. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

50. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad, pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo, prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik, nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį, valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

51. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 29 d., asmens tapatybę patvirtinančio ar kelionės dokumentų nepateikė, jo prašymas suteikti prieglobstį gautas 2021 m. rugpjūčio 24 d. Pareiškėjas prašyme nurodė apie patirtą persekiojimą arba grėsmę kilmės valstybėje iš politinės partijos; tėvas ir brolis yra politinės partijos nariai, brolis dingo, tėvas liepė išvykti iš šalies. Apklausos 2021 m. spalio 25 d. metu pareiškėjas nurodė, kad jis dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini), po to buvo areštuotas, primuštas. Jo brolis priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, turėjo kažkokių tai šovinių. Pareiškėjas buvo areštuotas tuo pretekstu, kad jeigu brolis priklauso partijai, tai ir jis turi ginklų, nors jokių įrodymų nebuvo. Paskui buvo paleistas, tačiau buvo atėję su ginklais, grasino šeimai, tėvą ištiko insultas. Protestuose pareiškėjas dalyvavo kartu su koledžo draugais, jie taip pat buvo sulaikyti, vėliau paleisti, baudžiamosios bylos niekam nebuvo iškeltos. Nežino, kas įvyko su broliu, ar jis gyvas, brolio nematė nuo 2006 m. Tėvas buvo sulaikytas 2005 m., (duomenys neskelbtini). Iš šalies pareiškėjas išvyko su padirbtais dokumentais.

52. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą apie jam kylančią individualaus persekiojimo grėsmę dėl dalyvavimo protestuose, Sprendime rėmėsi Kanados imigrantų ir pabėgėlių tarybos ataskaita, kurioje nurodoma, kad kai kurie buvusių (duomenys neskelbtini) šeimos nariai gali susidurti su spaudimu, jei išvykę jų šeimos nariai užsienyje aktyviai veikia, pvz., reikalauja teisingumo karo aukoms. Iki 2015 m. informacija apie (duomenys neskelbtini) persekiojimą buvo plačiai aptariama žiniasklaidoje, nevyriausybinių organizacijų, tačiau šiuo metu informacijos apie sisteminį netinkamą elgesį (duomenys neskelbtini) šeimos narių atžvilgiu nerandama. Kilmės šalies informacijos kontekste pareiškėjo pasakojimas apie jam kylančią persekiojimo grėsmę dėl brolio dalyvavimo partijos veikloje pagrįstai buvo įvertintas kaip nepatikimas, nes buvo nenuoseklus ir prieštaringas. Pareiškėjas apklausų metu nurodė skirtingas persekiojimo priežastis, motyvus ir tikslus. Kilmės šalies informacija nepatvirtina sisteminio (duomenys neskelbtini) šeimos narių persekiojimo, be to, su broliu jis nesimatė nuo 2006 m.; dalyvavimo protestuose priežastimi nurodė kitas aplinkybes, nesusijusias su partijos veikla – protestavo prieš (duomenys neskelbtini). Taigi dalyvavimo protestuose motyvų nesant pagrindo sieti su partijos veikla, pareiškėjo nurodoma rizika būti persekiojamam dabartiniu metu dėl brolio ar tėvo veiklos 2005 m. – 2006 m. objektyviai buvo įvertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, neatitinkanti „visiškai pagrįstos baimės“ nuostatos. Apeliacinio skundo teiginiai, kad jis yra persekiojamas dėl politinių motyvų, yra kovotojas už žmogaus ir (duomenys neskelbtini) teises, padėjo organizuoti protestus prieš vyriausybę ir juose aktyviai dalyvavo, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais, nes tokių aplinkybių jis nebuvo nurodęs apklausų metu, byloje nėra jas patvirtinančių duomenų. Byloje nėra identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl pabėgėlio statusas jam nebuvo suteiktas pagrįstai.

53. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nebuvo nustatytos realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės; (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, kuris pasireikštų beatodairišku smurtu, kai vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Remdamasis turima kilmės valstybės informacija, atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui kilmės valstybėje kiltų kankinimų ar mirties bausmės tikimybė, ar beatodairiško smurto grėsmė vien dėl buvimo gyvenamojoje teritorijoje, padarė pagrįstą išvadą, kad jo situacija neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Kaip matyti iš atsakovo Sprendimo, atsakovas įvertino prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, atsižvelgė į surinktą kilmės valstybės informaciją, t. y. įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą, o ne pavienius duomenis, kuri nepatvirtino, kad pareiškėjui (prieglobsčio prašytojui) asmeniškai kyla reali ir individuali grėsmė jo kilmės šalyje. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad nebuvo surinkta išsami kilmės šalies informacija apie tai, kokia dalis pažeidėjų, teisiamųjų nubaudžiami ar sudrausminami, kiek iškeltų bylų baigiasi nukentėjusiesiems palankiais sprendimais, nepagrindžia tokios informacijos būtinumo priimant ginčijamus Migracijos departamento sprendimus. Pažymėtina, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tačiau tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį. Pareiškėjo siekis, jo teigimu, gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje savaime nereiškia, kad atsakovo sprendimai išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti yra neproporcinga priemonė, nes jos taikymas yra grindžiamas teisėtais tikslais išvengti nelegalios migracijos grėsmės bei užtikrinti priimto Sprendimo įvykdymą bei nustatytomis byloje faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis pareiškėjo neteisėtą patekimą į valstybės teritoriją, neleistinoje vietoje, be kelionės ir asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prieglobsčio prašymo pateikimą tik po sulaikymo ir pristatymo į užkardą, kurios leidžia daryti išvadą, kad prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra asmens tikslas.

55. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. B. (S. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą spendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė