2020-10-14 Nr. AB-19147-3-61-3-00338-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2369-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00338-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Senoji Baltija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pakeisti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Teisės skyriaus Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (13.10)-AD5-02“ (toliau – ir Nutarimas) skirti pareiškėjui 8 000 Eur ekonominę sankciją, pritaikyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 52 straipsnį ir skirti ženkliai mažesnę ekonominę baudą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarime konstatuota, jog pareiškėjo valdomas žvejybinis laivas 2018 m. lapkričio 7 d. apie 20.00 val. buvo ruošiamas išplaukti į jūrą. Užvedusi laivo variklį, laivo įgula pastebėjo, kad į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją (toliau – ir Akvatorija) išsiliejo apie 0,132–2,7 kg alyvos, t. y. naftos teršalų. Teršalai nepasklido Akvatorijoje dėl stiprios vandens paviršiaus eutrofikacijos (žydėjimo) ir didesnio alyvos klampumo. Už tai pareiškėjui buvo skirta 8 000 Eur dydžio ekonominė sankcija, tačiau ją skiriant nebuvo atsižvelgta į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

3. Pareiškėjo teigimu, paskirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, neatitinka proporcingumo kriterijaus ir dėl to yra neteisinga. Pažeidimas padarytas nesant pareiškėjo darbuotojų kaltės, o dėl laivo pagrindinio variklio aušinimo sistemoje įtrūkusio tepalo vamzdelio. Pareiškėjas prisipažino padaręs pažeidimą, pažeidimo fakto neginčijo, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams, ėmėsi visų būtinų veiksmų, padėjo tyrimo metu, pranešė Klaipėdos uosto dispečeriui (toliau – ir Dispečeris), kreipėsi pagalbos į Klaipėdos valstybinio uosto direkciją (toliau – ir Direkcija) dėl naftos teršalų surinkimo ir surinko tepalus. Buvo surinkti visi teršalai, nepadaryta žala gamtai.

4. Pareiškėjas prašė teismo atsižvelgti į sunkią finansinę padėtį. Bendrovės veikla priklauso išimtinai nuo oro sąlygų ir su jomis susijusių veiksnių. Skundo padavimo metu (2019 metų sausis) pareiškėjas neturėjo galimybių pelningai vykdyti savo veiklos ir gauti pajamų. Dėl to susidarė įsiskolinimai Sodrai ir kitiems kreditoriams. Bendrovėje dirba 31 darbuotojas, kuriems nuolat reikia mokėti atlyginimą ir įmokas valstybei, todėl 8 000 Eur ekonominė sankcija taptų didele finansine našta, apsunkintų ir taip sunkią pareiškėjo finansinę padėtį

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė nustatyta Įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje. Baudų dydžiai Įstatyme nustatyti diferencijuojant pagal veikos pavojingumą. Už teršalų išmetimą į aplinką baudų dydžiai diferencijuojami pagal teršalų pavojingumo klases ir išmestų teršalų kiekius. Minėti kriterijai lemia konkretaus teršalų išmetimo kenksmingumo poveikio aplinkai mastą, o tuo pačiu ir veikos pavojingumą.

7. Departamentas teigė, jog pareiškėjo kaltė įrodyta 2018 m. lapkričio 16 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolu, 2018 m. lapkričio 8 d. laivo patikrinimo aktu Nr. (8)-LJ1-147 (toliau – ir Patikrinimo aktas), foto medžiaga, surinkta įvykio vietoje, laivo kapitono bei vyr. mechaniko paaiškinimais bei kitais rašytiniais įrodymais. Kadangi pareiškėjas prisipažino, neginčijo padaryto pažeidimo, savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams, ir padėjo tyrimo metu, taip pat tuoj po įvykio pranešė Dispečeriui, kreipėsi pagalbos į Direkciją dėl naftos teršalų surinkimo ir surinko teršalus, tai buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjui skirta minimali Įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje nustatyta ekonominė sankcija, kuri yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu tenkino pareiškėjo AB „Senoji Baltija“ skundą, t. y. pakeitė atsakovo Nutarimą ir pareiškėjui paskirtą 8 000 Eur ekonominę sankciją sumažino iki 4 000 Eur.

9. Teismas nustatė, kad Departamento Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos 2018 m. lapkričio 16 d. juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolu Nr. (13.10)-AD5-02 (toliau – ir Protokolas) užfiksuota, kad pareiškėjo valdomas laivas (duomenys neskelbtini) (žvejybinis laivas) 2018 m. lapkričio 7 d. apie 20.00 val. buvo ruošiamas išplaukti į jūrą. Užvedusi laivo variklį įgula pastebėjo, kad į Akvatoriją, ties 22 krantine (Žuvų aukcionas, (duomenys neskelbtini) į aplinką išsiliejo apie 0,132–2,7 kg alyvos, t. y. naftos produktų teršalų. Teršalai nepasklido Akvatorijoje dėl stiprios vandens paviršiaus eutrofikacijos (žydėjimo) bei didesnio alyvos klampumo. Teršalai pasklido nedideliame apie 55 kv. m plote. Protokole taip pat užfiksuota, kad pareiškėjo darbuotojai, įvykus teršalų išsiliejimui, nedelsdami pranešė apie įvykį Dispečeriui, atliko teršalų surinkimą ir kreipėsi pagalbos į Direkciją dėl naftos teršalų surinkimo. Visi teršalai surinkti, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, vertinta, kad gamtai nebuvo padaryta jokia žala. Buvo pateikti paaiškinimai, visų reikalautų dokumentų kopijos. Dėl panaudotų cheminių medžiagų (0,5 l detergento „Fairy“) naftos teršalų tirpdymui ant Akvatorijos vandens paviršiaus be Departamento atskiro leidimo laivo kapitonui buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 316 straipsnį (Pareigos saugoti aplinką neatlikimas).

10. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas padarė Įstatymo 66 straipsnio, reglamentuojančio juridinių asmenų atsakomybę už neteisėtą Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos I priedo ir II priedo X teršalų grupės teršalų išmetimą į jūrą, 3 dalyje nustatytą pažeidimą, kuris užtraukia baudą nuo 8 000 iki 10 000 Eur. Teismas aptarė Įstatymo 51 straipsnio 1–5 dalies, 52 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo vertinimo aspektu, įvertino šalių paaiškinimus bei į bylą pateiktus įrodymus ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už Įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeidimą paskirti pareiškėjui mažesnę baudą, negu šioje normoje nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

11. Teismas pritarė Departamento pozicijai, kad Įstatyme baudų dydžiai yra nustatyti juos diferencijuojant pagal teršalų klases ir išmestų teršalų kiekį (Įstatymo 66–68 str.), kurie lemia ir pažeidimo pavojingumo laipsnį – kuo didesnis teršalų kiekis išmestas, tuo pažeidimo pavojingumo laipsnis didesnis, kadangi ir galimi žalingi padariniai aplinkai žymesni. Teismas pažymėjo, kad atsakomybė už Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL73/78) I priede (Nafta) nurodytų teršalų išmetimą taip pat diferencijuojama, atsižvelgiant į pažeidimo pakartotinumą. Teismas nurodė, jog nei Įstatymo 51 straipsnis, nei 66 straipsnis nenustato, kad ekonominės sankcijos dydis nustatomas, atsižvelgiant į pažeidėjo kaltę, t. y. tyčia ar netyčia pažeidimas padarytas.

12. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog alyvos (naftos produkto) išmetimas buvo pakartotinis pareiškėjo padarytas pažeidimas. Patikrinimo aktas patvirtino, kad laive nustatytas gedimas pagrindinio variklio aušinimo sistemoje, įtrūkę vidinio kontūro (reduktoriaus) vamzdeliai. Iš Protokolo ir Nutarimo teismas nustatė, kad pareiškėjo valdomo laivo įgula, pastebėjusi alyvos dėmę tarp krantinės ir laivo kairiojo borto, nedelsdama pranešė apie tai atsakingoms institucijoms ir pati ėmėsi visų būtinų priemonių, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams, visi į aplinką patekę naftos produkto teršalai buvo surinkti, todėl Departamentas konstatavo, kad žala gamtai nebuvo padaryta.

13. Įvertinęs pareiškėjo finansinę padėtį, teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 1 d.–2019 m. kovo 31 d ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjo grynasis pelnas sudarė 42 482 Eur, lyginant su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, jis sumažėjo dvigubai (nuo 87 957 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ataskaitiniu laikotarpiu sudaro 332 746 Eur. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turi didelius finansinius įsipareigojimus ir neturi didelio pelno, todėl paskirta 8 000 Eur ekonominė sankcija gali reikšmingai pabloginti jos finansinę padėtį.

14. Įvertinęs padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, nustatytas pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad pareiškėjas neturėjo tyčios išleisti teršalus į Akvatoriją, jog pažeidimas vienkartinis, netęstinis, žala aplinkai nebuvo padaryta ir kitas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, jog pareiškėjui paskirtos ekonominės sankcijos dydis pažeidžia proporcingumo bei teisingumo principus, tokio dydžio ekonominė sankcija yra neadekvati Bendrovės padarytam teisės pažeidimui ir akivaizdžiai per didelė. Teismas nurodė, kad ekonominė sankcija pinigine išraiška turi būti pakankamai svari ir privalo daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pareiškėjui, tiek ir kitiems, ypač žvejybos srityje veikiantiems juridiniams asmenims, todėl sprendė, jog šiems tikslams pasiekti pakankama bei pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė pareiškėjui yra 4 000 Eur.

III. 15. Pareiškėjas AB „Senoji Baltija“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą dėl 4 000 Eur ekonominės sankcijos skyrimo pareiškėjui ir ją sumažinti.

16. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas nevisapusiškai įsigilinus ir įvertinus skundo argumentus, netinkamai interpretuojant kai kurias bylos aplinkybes, todėl yra nepagrįstas ir keistinas. Pareiškėjas vadovaujasi Įstatymo 52 straipsnio nuostatomis ir mano, jog skundžiamu teismo sprendimu paskirta sumažinta 4 000 Eur bauda vis tiek yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

17. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad šioje byloje atgrasantis, užkardomasis ir prevencinis poveikis tiek pažeidimą padariusiam pareiškėjui, tiek ir kitiems, ypač žvejybos srityje veikiantiems, juridiniams asmenims yra viena esminių šios bylos aplinkybių, sprendžiant pareiškėjo atsakomybės klausimą. Pareiškėjas nurodo, kad Bendrovė buvo nubausta už teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 3 straipsnio 23 punktu ir teigia, kad įstatymo leidėjas nustato atsakomybę tiek už tyčinius, tiek už neatsargius veiksmus, tiek už nuo pažeidėjo valios nepriklausančius veiksmus. Skiriant ekonominę sankciją šie veiksmai ir veiksniai turi būti diferencijuoti bei individualizuoti. Negalima vienoda atsakomybė už veikimą (neveikimą) bei už veiksnius, kuriems atsirasti pažeidėjas neturėjo įtakos, ar tą įtaka galėjo būti tik minimali. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo atsižvelgti į šias, o ne į prevencines aplinkybes. Pareiškėjo įsitikinimu, nesant Bendrovės ar jos darbuotojų kaltės (tyčinių ar neatsargių veiksmų), prevencinė ar atgrasymo aplinkybė netenka prasmės. Teisingam sprendimui įtakos turi turėti kitos bylos aplinkybės. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog laive, pagrindinio variklio aušinimo sistemoje, įtrūko tepalo vamzdelis. Dėl šio gedimo ir išsiliejo naftos produktų teršalai. Todėl būtent į šią svarbią aplinkybę, skiriant ekonominę sankciją, turi būti atsižvelgta.

18. Pareiškėjas nurodo, kad Bendrovės darbuotojai, įvykus teršalų išsiliejimui, nedelsdami pranešė apie įvykį Dispečeriui, atliko teršalų surinkimą, visi teršalai surinkti, todėl gamtai jokia žala nebuvo padaryta. Pareiškėjas pabrėžia, kad teršalų išsiliejimas buvo užfiksuotas ir likviduotas tik pareiškėjo iniciatyva ir pastangomis. Tai parodo Bendrovės darbuotojų pilietiškumą bei sąmoningumą. Toks griežtas pareiškėjo nubaudimas suponuoja išvadą, kad, esant galimybei, geriau tokius faktus nutylėti ar nuslėpti, o tai tikrai neprisidės prie tokių įvykių atgrasymo, ar užkardymo.

19. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjo finansinę padėtį. Pareiškėjas nurodo, kad 42 482 Eur suma ataskaitoje yra nurodyta skliausteliuose, o tai reiškia, jog ši suma yra Bendrovės nuostoliai per ataskaitinį laikotarpį, o ne pelnas. Pagrindines pareiškėjo pajamas sudaro pajamos, gautos iš menkių žvejybos Baltijos jūroje. Pelnas priklauso nuo sugautų žuvų kiekio, paskirtų kvotų skaičiaus joms gaudyti, oro sąlygų ir kitų aplinkybių, tokių kaip Europos Bendrijos direktyvų, reguliuojančių žvejybos Baltijos jūroje klausimus. Išnagrinėjus ginčą teisme, paaiškėjo, jog sumažėjus menkių kiekiui, Europos Bendrija uždraudė žvejoti menkes Baltijos jūroje nuo 2019 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 31 d. Todėl Bendrovė laikinai neteko savo pagrindinio pajamų šaltinio. Pareiškėjo įsitikinimu, tinkamai įvertinus šias aplinkybes, galima teigti, kad Bendrovės finansinė padėtis yra prasta ir 4 000 Eur ekonominės sankcijos skyrimas ženkliai pablogins jos finansinę padėtį.

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas nurodo, kad teismas, sumažindamas pareiškėjui ekonominę sankciją, vertino ne tik prevencines ekonominės sankcijos pasekmes, bet ir padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, nustatytas pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad pareiškėjas neturėjo tyčios išleisti teršalus į Akvatoriją, pažeidimas yra vienkartinis, netęstinis, žala aplinkai nebuvo padaryta. Atsakovo įsitikinimu, teismas sankciją paskyrė atsižvelgęs į visas nuobaudos individualizavimą lemiančias aplinkybes.

22. Atsakovas teigia, jog Jūros aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta, kad laivo kapitonas nedelsdamas praneša artimiausios pakrantės valstybės kompetentingai institucijai apie pastebėtą teršiančių medžiagų išmetimą, atliekų šalinimą ir deginimą, Lietuvos Respublikos jūros rajone – Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui, uosto akvatorijoje – to uosto administracijai, o pažeidus šio įstatymo reikalavimus taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė (Jūrų aplinkos apsaugos įstatymo 32 str.). Atsakovas nurodo, jog aplinkybės, kad pareiškėjas pranešė apie taršos incidentą Dispečeriui ir surinko teršalus, padėjo individualizuoti pažeidimą ir į jas buvo atsižvelgta skiriant ekonominę sankciją, o nepranešus apie taršos incidentą atsakomybė būtų griežtesnė. Atsakovas sutinka, jog teismo sumažinta sankcija yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nustatytam Įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje, todėl nėra pagrindo jo keisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Bylos dalykas – Departamento Teisės skyriaus Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (13.10)-AD5-02“, kuriuo pareiškėjui AB „Senoji Baltija“ paskirta 8 000 Eur ekonominė sankcija už Aplinkos apsaugos įstatymo 66 straipsnio 3 dalies pažeidimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas padarė Įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeidimą – neteisėtą teršimą iš laivo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL73/78), už kurį nustatyta bauda nuo 8 000 Eur iki 10 000 Eur, tačiau pareiškėjas ginčija Nutarimu jam paskirtos ekonominės sankcijos dydį, nurodydamas, kad paskirta bauda turi būti sumažinta.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, nustatytas pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad pareiškėjas neturėjo tyčios išleisti teršalus į Akvatoriją, jog pažeidimas vienkartinis, netęstinis, žala aplinkai nepadaryta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, Nutarimu paskirtą baudą sumažino iki 4 000 Eur. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad sumažinta iki 4 000 Eur bauda vis tiek yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

26. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymėtina, kad Įstatymo 52 straipsnyje, reglamentuojančiame teismo kompetenciją skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, įtvirtinta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija); teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

28. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog sumažinta 4 000 Eur bauda vis tiek yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nubaustas už Įstatymo, kurio paskirtis, be kita ko, yra reguliuoti visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustatyti pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje, atsakomybę (Įstatymo 2 str.), 66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pažeidimą – neteisėtą teršimą iš laivo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL73/78). Pabrėžtina, kad pareiškėjas turi pareigą užtikrinti, jog žvejybos laivas eksploatacijos metu atitiktų jo techninei būklei keliamus reikalavimus, būtų saugus naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir nekeltų žalos aplinkai.

29. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrindinio variklio aušinimo sistemos gedimo aplinkybę tinkamai įvertino kartu su kitomis byloje nustatytomis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (alyvos (naftos produkto) išmetimas nebuvo pakartotinis pareiškėjo padarytas pažeidimas, pareiškėjo valdomo laivo įgula bendradarbiavo su atsakingomis institucijomis ir pati ėmėsi visų būtinų priemonių, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams, visi į aplinką patekę naftos produkto teršalai buvo surinkti, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad Bendrovė būtų padariusi žalos gamtai). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir pagrįstai nusprendė sumažinti ekonominę sankciją iki 4 000 Eur ir tokio dydžio sankcija nevertintina, kaip per griežta.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, jog nesant Bendrovės ar jos darbuotojų kaltės (tyčinių ar neatsargių veiksmų), prevencinė ar atgrasymo aplinkybė netenka prasmės. Įstatymo nuostatos (51, 66 str.) nenustato, kad ekonominės sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidėjo kaltę, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ekonominės sankcijos išraiška pinigine verte turi būti pakankamai svari ir privalo daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiam pareiškėjui, tiek ir kitiems, ypač žvejybos srityje veikiantiems juridiniams asmenims, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos šiuo aspektu (žr., pvz., 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-431-822/2019 ir kt.).

31. Atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog griežtas pareiškėjo nubaudimas suponuoja išvadą, kad, esant galimybei, geriau faktus apie įstatymų pažeidimus nutylėti ar nuslėpti, nes Jūros aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog laivų kapitonai ir (ar) valdytojai ir orlaivių vadai, įrenginių valdytojai privalo nedelsdami pranešti artimiausios pakrantės valstybės kompetentingai institucijai apie pastebėtą teršiančių medžiagų išmetimą, atliekų šalinimą ir deginimą, Lietuvos Respublikos jūros rajone – Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui, uosto akvatorijoje – to uosto administracijai. Pažeidus šio įstatymo reikalavimus taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė (Jūrų aplinkos apsaugos įstatymo 32 str.). Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas lėmė tai, kad pareiškėjui ekonominė sankcija paskirta, o į aplinkybę, kad pareiškėjas laikėsi teisės aktų reikalavimų ir pranešė apie taršos incidentą Dispečeriui, surinko teršalus, buvo pagrįstai atsižvelgta tiek individualizuojant pažeidimą, tiek atsakovui skiriant ekonominę sankciją, tiek pirmosios instancijos teismui ją sumažinant.

32. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl jo finansinės padėties netinkamo vertinimo nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjas turi didelius finansinius įsipareigojimus ir neturi didelio pelno. Kaip jau buvo minėta, šios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismui sumažinus pareiškėjui paskirtos ekonominės sankcijos dydį iki mažesnės nei minimali sankcijos. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes dėl pajamų netekimo, susijusio su neišvengiama Bendrovės vykdomos veiklos rizika (sumažėjęs menkių kiekis, laikinas draudimas žvejoti), kurių jis nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui.

33. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turi būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė