d0a4cd8d-d527-46f7-92e4-fe7acd73cfef · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-449/2013                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-05-1-05016-2010-2                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                        1.2.18.1.; 1.2.19.4.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.3. (S)                                       LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

Violetos Ražinskaitės, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Laurai Gruodienei, dalyvaujant prokurorams Giedriui Tarasevičiui, Å arÅ«nui Astrauskui, gynėjams advokatams Marinai GuÅ¡auskienei, Albertui Pocevičiui,nuteistiesiems S. M., V. A.,vertėjoms Žanai Tadorovskajai, Alvyrai Klipčiuvienei,          vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. A. (V. A.) ir S. M. (S. M.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V.

A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.          Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant nuteistajam V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (1 300 Lt) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (AB „X“ Nr. LTXXXXXXXXX), įpareigojant sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Be to, V. A. įpareigotas be priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.           Remiantis BK 65 straipsniu, V. A. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinas sulaikymas nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. spalio 1 d. (viena para).           S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 213 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

           S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta bei padedant O. L., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį netikrų kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų (eurų), t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėmis:           S. M. 2010 m. rugsėjo 20 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) Respublikoje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo didelį kiekį 346 vienetus po 50 eurų nominalo (viso 17 300 eurų, pagal oficialų Lietuvos banko kursÄ 59 733,44 Lt) netikrų banknotų, kuriuos nuo įgijimo momento neteisėtai kartu su bendrininku, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra iÅ¡skirta, laikė jo automobilyje „M“, valst.

Nr. XXX, ir važiuodami Å¡iuo automobiliu per (duomenys neskelbtini) RespublikÄ , neteisėtai pergabeno iki (duomenys neskelbtini), kur nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2010 m. rugsėjo 27 d., neteisėtai laikė tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „R“ bute, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytu adresu.          Be to, S. M. tęsdamas nusikalstamÄ sumanymÄ ir turėdamas tikslÄ neteisėtai įgytus netikrus eurų banknotus pergabenti neteisėtai į (duomenys neskelbtini) miestÄ , Lietuvos Respublikoje, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra iÅ¡skirta, netikrus eurų banknotus perdavė apie jų nusikalstamÄ veikÄ nežinojusiai, tačiau kartu vykusiai O.

L. ir tuo pačiu automobiliu, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 28 d. 13 val. 45 min., per (duomenys neskelbtini) RespublikÄ , netikrus 346 vienetus po 50 eurų nominalo banknotus, neteisėtai gabendami laikė automobilyje „M“, valst. Nr. XXX, kol apžiÅ«ros metu buvo surasti ir paimti.          V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad bÅ«damas valstybės tarnautoju, t. y. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus virÅ¡ininku, ir siekdamas asmeninės naudos, t. y. palaikyti gerus santykius su savo pažįstamu R.

B., laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 28 d., pasinaudodamas savo kaip policijos pareigÅ«no ryÅ¡iais ir tarnybine padėtimi, iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto informacijos Å¡altinio, gavo konfidencialaus pobÅ«džio informacijÄ apie tai, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nai, įtardami, jog R. B. gali neteisėtai gabenti daiktus, už kurių disponavimÄ yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, rengiasi patikrinti R. B. vairuojamÄ automobilį „M“, valst. Nr. XXX ir jame vykstančius asmenis, 2010 m. rugsėjo 28 d. 11 val. 08 min., tarnybos metu, bÅ«damas tarnybinėse (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnyba, pokalbio telefonu su R.

B. metu, pranešė apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų suplanuotÄ automobilio „M“, valst. Nr. XXX, ir juo vykstančių asmenų patikrinimÄ , dėl ko R. B. bei kitiems kartu su juo vykusiems asmenims, sudarė sÄ lygas iÅ¡vengti patikrinimo bei baudžiamosios atsakomybės už daromÄ nusikalstamÄ veikÄ .            Tokiu bÅ«du, V. A. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktuose nustatytÄ valstybės tarnautojų prievolę laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, laikytis Å¡iame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punkto reikalavimÄ , kad sužinojus apie rengiamÄ ar daromÄ teisės pažeidimÄ imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ rengiamam arba daromam teisės pažeidimui, pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus, kuriuose nustatyta pareiga policijos pareigÅ«nams imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ , bei praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai, laikyti paslaptyje konfidencialaus pobÅ«džio informacijÄ , nuostatas, ir siekdamas asmeninės naudos, diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino valstybinės institucijos, t. y. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato autoritetÄ , dėl ko valstybė patyrė didelę žalÄ .            Nuteistasis V.

A. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.           Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas, todėl netinkamai, neiÅ¡samiai įvertino byloje esančius įrodymus, paties nuteistojo ir liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirti įrodymai neduoda pagrindo konstatuoti, kad jis (V. A.) padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 2 dalyje. Skunde apeliantas iÅ¡dėstęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio analizę, atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamajame nuosprendyje nurodyti įrodymai patvirtina tik tai, jog jis (apeliantas) siekė asmeninės naudos ir palaikė gerus santykius su R.

B., tačiau nepatvirtina aplinkybės, kad jis (apeliantas) įspėjo R. B. apie pasieniečių rengiamÄ patikrinimÄ . Pasak nuteistojo, nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis (nuteistasis) žinojo apie rengiamÄ R. B. ir su juo vykusių asmenų automobilio patikrinimÄ .Pažymi, kad jis (nuteistasis) skambino R. B. 2010 m. rugsėjo 28 d. 11 val. 10 min., t. y. iki priimant sprendimÄ dėl R. B. automobilio patikrinimo. Apelianto nuomonę, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje pateikta Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinės 2013 m. sausio 9 d. pažyma Nr. (21/18)-13-62, kurioje nurodoma, kad tarnybinis praneÅ¡imas buvo suraÅ¡ytas ir pateiktas spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2010 m. rugsėjo 28 d., t. y. prieÅ¡ sustabdant R.

B. vairuojamÄ automobilį „M“, valst. Nr. XXX.Skunde nuteistasis V. A. praÅ¡o atsižvelgti į liudytojo V. S. parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Apelianto nuomone, Å¡io liudytojo parodymai patvirtina, kad jis (apeliantas) negalėjo žinoti apie rengiamÄ patikrinimo operacijÄ . Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog operatyvinio sekimo metu jo (V. A.) vardo ar kažkokių užuominų niekada nebuvo, taip pat nebuvo užfiksuotas ir jo telefono numeris.Pasak apelianto, tai kad jis nežinojo bei negalėjo žinoti apie rengiamÄ patikrinimÄ patvirtina ir 2010 m. rugsėjo 28 d. pokalbio (Nr. 670) turinys, iÅ¡ kurio matyti, jog jis (nuteistasis) nežinojo apie R.

B. buvimo vietÄ , t. y. kad vyksta iÅ¡ užsienio, todėl klausė, kur R. B. Å¡iuo metu randasi. Be to, iÅ¡ Å¡io pokalbio turinio matyti, kad jis (nuteistasis) perduoda tik tÄ informacijÄ , kuriÄ buvo gavęs iÅ¡ Z., tačiau nėra jokios informacijos apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) rinktinės rengiamÄ patikrinimÄ .Nuteistojo nuomone, jei R. B. pokalbio metu bÅ«tų supratęs kaip perspėjimÄ apie automobilio, kuriuo jis vyko iÅ¡ užsienio, patikrinimÄ , nebÅ«tų skambinęs savo žmonai ir informavęs apie gresiantį pavojų bei nedavęs nurodymų niekam neatidaryti namų durų.

Pasak nuteistojo, Å¡ias aplinkybes patvirtina telefoninio pokalbio (Nr. 673) turinys.Skunde nuteistasis V. A. praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis turi deÅ¡imties metų darbo staÅ¾Ä , žino visus operatyvinės veiklos metodus ir veiksmus, turi aukščiausiÄ jÄ kvalifikacinę kategorijÄ , todėl jei bÅ«tų žinojęs apie vykdomus operatyvinius veiksmus R. B. atžvilgiu, tikrai neskambintų R. B. iÅ¡ savo asmeninio telefono.Taip pat, apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuoto sudėties požymis – siekis gauti turtinę arba kitokiÄ asmeninę naudÄ .

Teismų praktikoje nurodoma, kad kitokia asmeninė nauda gali bÅ«ti laikoma ir neturtinio pobÅ«džio nauda, t. y. neteisėtas karjeros darymas ar jos užtikrinimas, palengvinimas kitiems asmenims ar kitoks protekcionizmas, aukÅ¡tesnes pareigas einančių pagal tarnybos linijÄ asmenų palankumo užtikrinimas slepiant nekompetentingumÄ , nemokÅ¡iÅ¡kumÄ , nesugebėjimÄ vadovauti ir pan. Pažymi, kad skundžiamajame nuosprendyje nurodoma, jog jo (nuteistojo) siekis gauti asmeninės naudos pasireiÅ¡kė tuo, kad norėjo palaikyti asmeninius santykius su R.

B. Tačiau, nuteistojo nuomone, Å¡i aplinkybė yra abstrakti ir neaiÅ¡ki. Atkreipia dėmesį į tai, kad R. B. yra eilinis pilietis, kuris negalėjo nulemti nei jo kilimÄ tarnyboje, nei kažkaip kitaip įtakoti jo gyvenimo. Skundžiamajame nuosprendyje taip pat nebuvo nustatyta nei jų tarpusavio draugystė, nei galimybė iÅ¡ R. B. gauti turtinės naudos, o teismo iÅ¡vada, kad jie galėjo susisiekti (bendrauti) kitais bÅ«dais nėra įrodyta ir paremta tik prielaida.Nuteistasis S. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31, 109 straipsnių, BPK 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 5, 6 dalių, BPK 241 straipsnio 2 dalies, BPK 301 straipsnio, BPK 305 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į teismų praktikÄ , tarptautinę jurisprudencijÄ , todėl netinkamai, abstrakčiai, Å¡aliÅ¡kai, neiÅ¡samiai įvertino byloje esančius įrodymus, paties nuteistojo ir liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, pažeidė sÄ Å¾iningo proceso principo bei teisę į gynybÄ ir teisingÄ teismÄ reikalavimus, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

S. M. remiasi nacionaline bei tarptautine teismų praktika ir nurodo, kad Baudžiamojo proceso kodekso ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybÄ . Teisė žinoti kaltinimo pobÅ«dį ir pagrindÄ , teismų praktikoje nurodoma, kaip įtariamojo teisė aiÅ¡kiais žodžiais ir nedviprasmiÅ¡kai bÅ«ti informuotam apie socialinius ir procesinius jo padėties pokyčius, iÅ¡aiÅ¡kinus dabartinės padėties specifikÄ .

Be to, informacija apie kaltinimÄ (įtarimÄ ) ir jo esmę turi bÅ«ti konkreti ir detali (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-233/2008, Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.; EŽTT sprendimas byloje Pelissier ir Sassi prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ir kt.).Apeliantas teigia, kad BK 2 straipsnio 3, 4 dalyse nurodyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo sudėtis yra esminis pagrindas sprendžiant asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimÄ , todėl nesant bent vieno iÅ¡ nusikaltimo sudėties elementų, veika negali bÅ«ti pripažįstama nusikaltimu.BK 213 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamojo atsakomybė kyla už didelio kiekio arba didelės vertės netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartÄ dar neiÅ¡leistų pinigų arba vertybinių popierių pagaminimÄ , suklastojimÄ , įgijimÄ , laikymÄ arba realizavimÄ .Atkreipiamas dėmesys į tai, kad remiantis teismų praktika, teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos veikos padarymÄ ar kelių BK 213 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymÄ , byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai, pagrįsti įrodymais, nekeldamas nė vienos iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.Nuteistasis skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismas pripažino jį kaltu dėl nusikaltimo, kurio nepadarė.

S. M. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis veikė bendrininkų grupe. Pasak apelianto, jokių bendrininkavimo požymių byloje nebuvo nustatyta, o ypatingai, tyčios veikti kartu, siekiant bendro tikslo.Be to, nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo skundžiamajame nuosprendyje nei įgijimo, nei laikymo faktas nebuvo nustatytas bei pagrįstas faktiniais bylos duomenimis.Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ant netikrų banknotų (eurų) nebuvo rasti jo DNR pėdsakų.

Nuteistojo nuomone, jo kaltė iÅ¡ esmės grindžiama tik netiesioginiais įrodymais, spėlionėmis bei tuo, kad praeityje už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ yra teistas, dažnai vyksta į (duomenys neskelbtini) RespublikÄ bei su juo kartu važiavę asmenys ketino užsienyje atlikti nusikalstamus veiksmus. Pasak apelianto, važiavimas tuo pačiu automobiliu, kuriame buvo rasti netikri banknotai (eurai), nelaikytini nei įgijimu, nei laikymu.Skunde praÅ¡o atsižvelgti į liudytojų A. G. ir O.

L. duotus parodymus, kurių metu patvirtino, jog jo (nuteistojo) kelionės tikslas buvo susirasti darbÄ bei padėti R. B. parvairuoti nupirktÄ automobilį į Lietuvos RespublikÄ . Pasak apelianto, Å¡iuos liudytojų parodymus patvirtina ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose 2010 m. rugsėjo 21 d. užfiksuotas telefoninis pokalbis.Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje pateikti kiti telefoniniai pokalbiai, kuriuose kalbama apie netikrus eurus, vyksta tik tarp R. B. ir kitų asmenų, todėl apelianto nuomone, Å¡ie pokalbiai nepatvirtina jo kaltės. Apeliantas teigia, kad netikrus banknotus (eurus) turėjo R.

B., o ne jis. Be to, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. B., kuris parodė, kad R. B. liepė O. L. prisiimti visÄ kaltę. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėdamas jo (apelianto) kaltę, nepagrįstai rėmėsi nuteistojo V. A. veiksmais ir parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad jis (nuteistasis) nebendravo su V. A. ir niekada jam neskambindavo.Teismo posėdyje V. A., S. M. ir jų gynėjai praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius tenkinti. Prokuroras praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų V.

A. ir S. M. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), kvalifikuojant V. A. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, ir dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas), S. M. pripažinus kaltu ir nuteisus pagal BK 213 straipsnio 2 dalį dėl didelio kiekio netikrų pinigų įgijimo.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Nuteistieji V. A. ir S. M. apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai, neiÅ¡samiai, Å¡aliÅ¡kai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, BPK normų pažeidimų nepadarė. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Todėl proceso dalyvių iÅ¡sakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. Pažymima, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

Ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo nuteistieji V. A. ir S. M., nepatvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumo ar kitų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimų, nes teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus. S. M. skundo teiginiai apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , sÄ Å¾iningo proceso principo bei teisės į gynybÄ ir teisingÄ teismÄ pažeidimÄ yra deklaratyvÅ«s, jų nepatvirtina jokie bylos duomenys.           Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, S. M. pagrįstai nuteistas už didelio kiekio netikrų pinigų laikymÄ , jo kaltė padarius BK 213 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teisme įvertintais įrodymais.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad S. M. padarė kitÄ BK 213 straipsnio 2 dalyje numatytÄ alternatyviÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. kad jis įgijo didelį kiekį netikrus pinigus. Vilniaus apygardos nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas.Apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad S. M. padarė vienÄ iÅ¡ BK 213 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų – laikė didelį kiekį netikrų pinigų.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 28 pareigÅ«nai sustabdė ir patikrino R. B. vairuojamÄ automobilį „M“ valstybinis numeris XXX, kuriuo kartu vyko S. M., O. L. ir A. K. Automobilio porankio ertmėje buvo rasti du eurų paketai kuriuose buvo 346 vnt. 50 eurų nominalo banknotai vienodais numeriais S20175422632 (t. 1, b. l. 27-34). 2010 m. gruodžio 22 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(9389)-IS1-9234 konstatuota, kad automobilio „M“, valstybinis numeris XXX, apžiÅ«ros metu rasti ir paimti 346 vnt. 50 eurų banknotai yra netikri (t. 2, b. l. 164-165).

Paketų su pinigais radimo aplinkybių neneigia ir S. M., tačiau, kaip matyti iÅ¡ jo apeliacinio skundo, jis teigia nežinojęs iÅ¡ kur R. B. automobilyje atsirado netikri pinigai, tvirtina, kad netikrus banknotus (eurus) turėjo R. B., o ne jis. Jo kelionės tikslas buvo susirasti darbÄ bei padėti R. B. parvairuoti nupirktÄ automobilį į Lietuvos RespublikÄ .Tokius apelianto teiginius paneigia baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtų bei įvertintų įrodymų visuma.

Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų O. L. ir A. G. parodymais, duotais bylÄ nagrinėjant teisme, bei jų ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisiamajame posėdyje pagarsintais bei patvirtintais parodymais. IÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų matyti, kad kelionės metu bÅ«nant V., S. M. ir R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) buvo 1-2 paroms kažkur iÅ¡vykę, jiems grįžus, visi važiavo į B., kur gyveno asmens, vardu „R“ bute, A., jame matė S. M. kartu su R. B. skaičiuojant, apžiÅ«rint pinigus (t. 4, b. l. 11-13, 15-17, t. 5, b. l. 110-112).

Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė matęs B. ant stalo ne mažiau kaip vienÄ krÅ«velę eurų (t. 5, b. l. 110-112). IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamajame posėdyje pagarsintų paties S. M., o taip pat ir R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) parodymų seka, kad B. vienas pas kitÄ matė daug eurų (t. 5, b. l. 5-21, 23, 67). S. M. bylos nagrinėjimo metu teisme patvirtino matęs pas R. B. eurus. Ikiteisminio tyrimo metu R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) duoti parodymai nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau jie nėra ir niekiniai.

Kaip matyti iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo, R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla išskirta) parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje kitų įrodymų patikimumui patikrinti.Pripažindamas S. M. kaltu dėl netikrų pinigų laikymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir byloje esančiose telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuotais pokalbiais. Apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, 10 straipsnyje nurodyta, kad techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius galimas motyvuota apygardos teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimi pagal Generalinio prokuroro, ar jo įgalioto Generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ar jo įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų motyvuotus teikimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi motyvuotai sankcionuota slapta R. B. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d. (t. 3, b. l. 5). Išanalizavęs byloje esančiuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus R. B. pokalbius nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2010 m. rugsėjo 26 d. (t. 3, b. l. 14-27, 29-40), pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad tarp R.

B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) ir kitų asmenų vyko užmaskuoti pokalbiai apie įpakavimus, variantus, pinigų padarymo I. kokybę, pozicijas, kainas, deramasi dėl jų. Taip pat užfiksuoti ir pokalbiai tarp R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) ir S. M. (pokalbių eilės Nr. 416, 551) apie kitus asmenis, su kuriais jie derasi. Užfiksuoti ir keli pokalbiai, kai kiti asmenys skambino R. B., tačiau į skambutį atsiliepdavo S. M. ir tik po to perduodavo telefonÄ R. B. (Nr. 317, 321) arba atsiliepdavo R.

B. ir po to perduodavo telefonÄ S. M. (Nr. 343, 529). Pastarieji pokalbiai atskleidžia, kad S. M. buvo glaudžiai susijęs su R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) ir jo vykdoma nusikalstama veikla. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad aptarti telefoniniai pokalbiai, S. M. ir R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta), vykimas kelionės metu atskirai nuo kitų į I., patvirtina jų nusikalstamų veiksmų bendrumÄ .Pažymėtina, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai.

Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pagal teismų praktikÄ , susitarimas gali bÅ«ti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais. Ä®rodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai yra iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. S. M. ir R.

B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) susitarimÄ ir tiesioginę tyčiÄ bendrais veiksmais disponuoti netikrais eurais teismas pagrįstai konstatavo įvertinęs objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, kurie nustatyti raÅ¡ytiniais bylos įrodymais – operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, liudytojų O. L. ir A. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, skundžiamajame nuosprendyje aptartais raÅ¡ytiniais įrodymais. S. M. apeliaciniame skunde keliamos versijos apie tai, kad jo kelionės tikslas buvo susirasti darbÄ , o su R.

B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) vyko į I. pirkti automobilį, nepaneigia to, kad jis nėra susijęs su automobilyje rastais netikrais pinigais. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių neginčijamų įrodymų apie realų ketinimÄ pirkti automobilį. PrieÅ¡ingai, kaip jau minėta aukščiau, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad S. M. ir R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) siekė disponuoti netikrais eurais dideliu kiekiu. PrieÅ¡ingai negu teigiama S. M. apeliaciniame skunde, ta aplinkybė, kad ant netikrų pinigų nebuvo rasti jo DNR pėdsakai, nepaneigia, kad jis dalyvavo nusikalstamoje veikoje.

Apeliaciniame skunde minimo liudytojo V. B. parodymai apie tai, kad R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) nurodė O. L. prisiimti visÄ kaltę, tik patvirtina, kad jis bandė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už netikrų pinigų laikymÄ , tačiau nepaneigia S. M. kaltės. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. M. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už netikrų pinigų laikymÄ , teisingai nustačius BK 213 straipsnio 2 dalyje numatytÄ kvalifikuojantį požymį – didelį jų kiekį.BK 213 straipsnio 2 dalyje nurodytos alternatyvios nusikalstamos veikos, todėl kiekviena jų turi bÅ«ti įrodinėjama atskirai.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Taigi, pripažįstant asmenį kaltu dėl bet kurios iš BK 213 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių veikų, privalo būti:

1) nustatytos tokių veikų padarymo aplinkybės;

2) jos turi bÅ«ti pagrįstos bylos įrodymais, gautais įstatymų nustatyta tvarka, iÅ¡nagrinėtais bei patikrintais teismo posėdyje.Skundžiamu nuosprendžiu S. M. buvo nuteistas ne tik už didelio kiekio netikrų eurų laikymÄ bet ir už jų įgijimÄ . Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl apygardos teismo padarytų iÅ¡vadų, kad nuteistasis laikė didelį kiekį netikrų pinigų, pagrįstumo. Kaip jau minėta, Å¡ios S. M. nusikalstamos veikos padarymÄ patvirtina anksčiau aptarti įrodymai.

Kita vertus, tai, kad įrodyta apelianto kaltė laikius didelį kiekį netikrų eurų, savaime nesuteikia pagrindo konstatuoti jo kaltės juos įgijus. BK 213 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos turi savarankiÅ¡kÄ baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikÅ¡mę, todėl kiekviena iÅ¡ jų įrodinėjama savarankiÅ¡kai, o ne preziumuojama iÅ¡ kitų BK 213 straipsnio 2 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų nusikalstamų veikų. Pagal BPK 301 straipsnį, teismas nuosprendį pagrindžia tik teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.

Vadovaujantis teismų praktika, kiekviena inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybė turi bÅ«ti pagrįsta įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę. Å ioje byloje S. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. didelio kiekio netikrų eurų įgijimo aplinkybės tiksliai nenustatytos, jų nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, galima tik spėti, kad didelį kiekį netikrų eurų S. M. ir R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) įgijo 2010 m. rugsėjo 20 d. nuvykę į ItalijÄ .

Todėl iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, kaip neįrodyta, Å¡alintina BK 213 straipsnio 2 dalyje numatyta alternatyvi nusikalstama veika, t. y. kad S. M. įgijo didelį kiekį netikrų eurų (BPK 328 straipsnio 3 punktas).Skirdamas bausmę S. M. teismas tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ .

S. M. padarytos nusikalstama veika finansų sistemai priklauso sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Anksčiau S. M. buvo du kartus teistas, taip pat ir už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , kas leido teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nepadarė, gyvenimo bÅ«do nekeitė. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, teismas teisingai nurodė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. M. vienintelę BK 213 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ .

Ä®vertinus tai, kad didelis kiekis netikrų eurų nebuvo realizuoti, bausmės dydis S. M. nustatytas žymiai mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir S. M. paskyrė tinkamÄ bausmę. Net ir paÅ¡alinus iÅ¡ nuosprendžio S. M. inkriminuotÄ BK 213 straipsnio 2 dalyje numatytÄ alternatyviÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ didelio kiekio netikrų pinigų įgijimÄ , jam paskirtoji bausmė negali bÅ«ti vertinama kaip aiÅ¡kiai per griežta, dar labiau Å¡velninti jÄ nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.Vilniaus apygardos teismas dalyje dėl V.

A. nuteisimo, pagrįstai pripažino jį kaltu piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, tačiau padarė netinkamas iÅ¡vadas, kad jis nusikalto siekdamas asmeninės naudos, todėl neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kvalifikuodamas V. A. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai skirdamas bausmę.Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi (BK 228 straipsnis) yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.

Šios nusikalstamos veikos esmė yra tai, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai, iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir valstybės autoritetas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. A. užėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininko pareigas, todėl atitinka BK 228 straipsnio numatyto specialaus subjekto požymius.

Kaip nustatyta bylos duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo dienÄ â€“ 2010 m. rugsėjo 28 d. V. A. dirbo ir iÅ¡ savo darbo vietos skambino R. B. (t. 3, b. l. 48, t. 6, b. l. 142-146). Kaip jau buvo minėta, įstatymų nustatyta tvarka sankcionavus slaptÄ R. B. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimÄ , 2010 m. rugsėjo 30 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2010 m. rugsėjo 28 d. 11 val. 08 min. – 11 val. 10 min. vykęs pokalbis tarp V. A. ir R.

B. Jame V. A. praneÅ¡a R. B., kad: „<...> kai kÄ man perdavė, planuoja mesti tave, apgauti. <...>. TÄ patį kokie ten aÅ¡ nežinau lyg E. ten kažkoks, yra toks, nėra tokio? <...>. Trumpiau ir ten su policijos statytiniu suriÅ¡ta bus. Å tai toks vat sapnas prisisapnavo man vakar. <...>. Trumpiau, planuoja durnelį R. mesti ant didelės sumos“. <...>. Va taip vat tai patikima. <...>. Trumpiau, tipo sugavo, viskÄ atėmė, vos pabėgo <...> (t. 3, b. l. 5, 8-10). Å iame telefoniniame pokalbyje vartojamos frazės, iÅ¡sireiÅ¡kimai akivaizdžiai rodo, kad pokalbis yra užmaskuotas.

IÅ¡ R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) atsakymų matyti, kad jis ne iÅ¡ karto suprato, kÄ nori pasakyti V. A., ir tik po kelių pastarojo sakinių, paminėjus policijÄ , atsakė, kad „viskas aiÅ¡ku“. PrieÅ¡ingai negu teigiama apeliaciniame skunde, Å¡is pokalbis patvirtina, kad juo V. A. maskuojamai įspėja R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) apie policijos rengiamÄ jo automobilio patikrinimÄ . Tai, kad R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) iÅ¡ V. A. skambučio suprato, kad bus tikrinamas automobilis, kuriuo jis su S. M., O.

L. ir A. K. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įvažiavo į LietuvÄ , patvirtina kartu vykusių asmenų parodymai. Nuteistasis S. M. parodė, kad važiuojant atgal į LietuvÄ R. B. paskambino V. A. ir pasakė, jog susapnavo, kad juos sustabdys policija, dėl ko jie pakeitė kelionės marÅ¡rutÄ . IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamajame posėdyje pagarsintų S. M. parodymų matyti, kad po to, kai juos pirmÄ kartÄ patikrino pasieniečiai, R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) paskambino pažįstamas policininkas V.

A., kuris perspėjo, kad jų lauks policija. Jis (S. M.) suprato, kad V. A. perspėjo R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) užmaskuotomis frazėmis, o pastarasis aiÅ¡kiai suprato, kad perspėjimas buvo dėl rengiamo policijos patikrinimo, dėl ko buvo pasirinktas kitas, ilgesnis kelionės marÅ¡rutas (t. 5, b. l. 41-53,56). Liudytoja O. L. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad kirtus Lietuvos sienÄ , R. B. su kažkuo kalbėjo telefonu, po pokalbio buvo labai patenkintas, kad viskas gerai ir jie gali važiuoti toliau.

Liudytoja patvirtino ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, parodymus. IÅ¡ jų matyti, kad kirtus (duomenys neskelbtini) – Lietuvos sienÄ , R. B. paskambino pažįstamas ir perspėjo, kad juos kažkas įskundė (t. 5, b. l. 143-147, 149-156). Liudytoju apklaustas A. K. patvirtino girdėjęs, kad po pirmo pasieniečių patikrinimo R. B. paskambino policininkas, norėdamas jį perspėti. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad įvažiavus į LietuvÄ R.

B. skambino pažįstamas policininkas V. A. ir perspėjo, kad bus patikrinimas, po skambučio, jie pakeitė kelionės kryptį. Kaip jau buvo minėta, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau pagarsinus juos teisiamajame posėdyje, jais galima remtis kitų įrodymų patikimumui patikrinti. Liudytojas V. S. parodė, kad šio skambučio tikslas buvo aiškus – įspėti dėl kažkokio patikrinimo. Liudytojo teigimu, V. A. paminėtais žodžiais „podstavnaja policija“ jų krašte vadinami pasieniečiai – netikri policininkai, tačiau negali teigti, kad būtent taip yra, nes galima suprasti ir kitaip, t. y. apie policija apsirengusius nusikaltėlius.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, BPK nustatyta tvarka, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartimi, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti R. B. ir S. M. galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , buvo leista pareigÅ«nams atlikti jų atžvilgiu slaptus tyrimo veiksmus (t. 3, b. l. 43). 2010 m. lapkričio 11 d. slapto sekimo protokole užfiksuotas R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) pokalbiai su neįvardintais asmenimis, iÅ¡ kurių matyti, kad kirtus Lenkijos – Lietuvos sienÄ , jam paskambino (duomenys neskelbtini) policijos virÅ¡ininko pavaduotojas ir užšifruotais žodžiais pasakė, kad jį kažkur privalo „pliaukÅ¡telt“ (t. 3, b. l. 44-46).

Å ie vienas kitÄ patvirtinantys, liudytojų parodymai, kiti įrodymai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. A. užmaskuotomis frazėmis perspėjo R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) apie rengiamÄ automobilio patikrinimÄ , o pastarasis tai suprato. Ta aplinkybė, kad po V. A. skambučio R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) skambino savo sugyventinei, norėdamas perspėti apie galimai gresiantį pavojų, nepaneigia to, kad jis iÅ¡ skambučio suprato apie rengiamÄ automobilio patikrinimÄ .

Akivaizdžiai maskuojamosios V. A. frazės pokalbio metu paneigia jo apeliaciniame skunde keliamÄ versijÄ , kad jei bÅ«tų žinojęs apie operatyvinius veiksmus dėl R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta), bÅ«tų neskambinęs iÅ¡ asmeninio telefono. Kaip matyti iÅ¡ V. A. apeliacinio skundo, jis neneigia skambinęs R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta), tačiau tvirtina, kad apie bÅ«simÄ automobilio patikrinimÄ jo neperspėjo, kadangi negalėjo turėti apie tai informacijos. IÅ¡ R.

B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) sulaikymo organizavimo operacijoje dalyvavusio pareigÅ«no liudytojo V. S. parodymų matyti, kad 2010 rugsėjo 28 d. sulaikymo operacija buvo organizuojama pagal turimÄ operatyvinę informacijÄ apie tai, kad iÅ¡ užsienio automobiliu „M“ grįš keturi asmenys, kurie gali gabenti narkotines medžiagas ir suklastotus pinigus. Å is liudytojas apie tai žinojo anksčiau, nes minėti asmenys į užsienį iÅ¡vyko 2010 m. rugsėjo 16 d. KonfidencialiÄ informacijÄ apie planuojamÄ operacijÄ Å¾inojo jis (V.

S.), jo porininkas R. N., tiesioginis skyriaus virÅ¡ininkas ir pareigÅ«nas V. B. Byloje esantys dokumentai taip pat patvirtina, kad dar 2010 m. rugsėjo 14 d. pagal turimÄ operatyvinę informacijÄ apie tai, kad R. B. užsiima narkotinių medžiagų ir cigarečių kontrabanda, buvo nutarta kreiptis dėl jo pokalbių klausymo sankcionavimo, dėl to tÄ pačiÄ dienÄ priimta ir Vilniaus apygardos nutartis (t. 3, b. l. 2-3, 5). PrieÅ¡ingai negu teigiama V. A. skunde, tai kad Å¡i informacija buvo konfidenciali, nepaneigia to, kad ji negalėjo pasiekti V.

A. Juo labiau, kad kaip parodė liudytojas V. S., skyriuje tarnybinis patikrinimas dėl informacijos nutekinimo nebuvo atliekamas. Tai, kad operatyvinio sekimo metu nebuvo nustatyti jokie V. A. kontaktai su R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla išskirta), nepaneigia to, kad jie bendravo, turėjo vienas kito mobiliojo telefono numerius ir 2010 m. rugsėjo 28 d. vyko tarp jų pokalbis. Iš byloje esančių 2010 m. rugsėjo 28 d. asmens kratos protokolo ir 2010 m. spalio 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad R. B. asmens kratos metu rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5300“, kurio adresų knygelėje yra išsaugotas ir V.

A. telefono numeris (t. 1, b. l. 43-58). PrieÅ¡ingai negu teigia apeliantas skunde, tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 28 d. telefoninio pokalbio metu R. B. užduoda klausimÄ , ar Å¡is toli, nepatvirtina, kad V. A. nežinojo, jog R. B. vyksta iÅ¡ užsienio. PrieÅ¡ingai, tai, kad apeliantas klausė R. B., ar Å¡is dar toli, paminėjo, kad ir anksčiau skambino, tačiau R. B. neatsiliepė, patvirtina, kad V. A. pastarÄ jį norėjo savalaikiai perspėti dėl patikrinimo.Nepagrįstas apelianto tvirtinimas, kad jis skambino R.

B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) dar iki priimant sprendimÄ dėl pastarojo automobilio patikrinimo, todėl negalėjo informuoti apie rengiamÄ patikrinimÄ . Kaip matyti iÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojo V. S. parodymų, pagal turimÄ operatyvinę informacijÄ R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) ir dar keturi asmenys turėjo grįžti iÅ¡ užsienio į LietuvÄ 2010 m. rugsėjo 28 d. Å iÄ dienÄ nuo 8 val. ryto ar net dar anksčiau buvo organizuojama sulaikymo operacija.

PrieÅ¡ingai negu teigiama apeliaciniame skunde, to nepaneigia jokie bylos duomenys, o taip pat ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės pateikta 2013 m. sausio 9 d. pažyma Nr. (21/18)-13-62. Ji tik patvirtina, kad Ignalinos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. S. tarnybinis praneÅ¡imas buvo suraÅ¡ytas ir pateiktas spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2010 m. rugsėjo 28 d., prieÅ¡ sustabdant R. B. vairuojamÄ automobilį (t. 7, b. l. 159).

Be to, 2010 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl R. B. nurodoma, kad <...> Å¡. m. rugsėjo 28 dienÄ jis turi grįžti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Respublikos per Lenkijos – Lietuvos valstybės sienÄ <...> (t. 1, b. l. 1). Å ie bylos duomenys patvirtina, kad 2010 m. rugsėjo 28 d. skambindamas R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) V. A. galėjo disponuoti operatyvine informacija apie rengiamÄ automobilio patikrinimÄ . PrieÅ¡ingai – byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, kad jis tik norėjo R.

B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) prevenciÅ¡kai perspėti pagal kito pareigÅ«no (V. Z.) perduotÄ informacijÄ apie R. B. galimai gręsiantį pavojų. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir liudytojo V. Z. parodymų, nustatyta tvarka jis turimos informacijos nefiksavo, todėl nėra jokių objektyviai jÄ patvirtinančių dokumentų. Todėl Å¡i V. A. iÅ¡kelta versija pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinta kritiÅ¡kai, kaip siekimas iÅ¡vengti atsakomybės.Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 228 straipsnį kilti bÅ«tinas didelės žalos požymis.

Å is požymis yra vertinamasis, todėl jis teismų praktikoje paprastai nustatomas atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes. Å iuo atveju didelė neturtinė žala valstybei nustatyta atsižvelgiant į V. A. einamų pareigų svarbÄ , pareigÅ«no veiksmų vertinimÄ , neigiamÄ padarytos veikos poveikį institucijos, kurioje jis dirba, ir visos teisėsaugos reputacijai, valstybės autoritetui. V. A., turėdamas ilgametę darbo patirtį vidaus reikalų sistemoje, dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus virÅ¡ininku, suprato, kad jo veiksmai perspėjant R.

B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta), galimai susijusį su narkotinių medžiagų ir suklastotų pinigų kontrabanda, nesuderinami su jo tarnybos interesais ir kad taip veikdamas jis daro žalÄ valstybės interesams (diskredituoja valstybės tarnautojo vardÄ , menkina valstybinės institucijos autoritetÄ jam pavaldžių asmenų akivaizdoje). Teismas, įvertinęs nuteistojo einamų pareigų svarbÄ , tai, kad buvo diskredituotas policijos pareigÅ«no vardas, sumenkintas valstybinės institucijos autoritetas jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad taip buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybės interesams.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. A. piktnaudžiavo tarnyba siekdamas asmeninės naudos. PiktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi bei tarnybinių įgaliojimų virÅ¡ijimÄ pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kvalifikuoja turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo požymiai. Pagal teismų praktikÄ , turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo požymis neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamas iÅ¡plėstai ir kriminalizuojamas (Kasacinė nutartis Nr. 2K-440/2010). Pagrindinė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtis „piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi“ savaime suponuoja neteisėtos naudos siekimÄ pasinaudojant tarnybine padėtimi.

Todėl BK 228 straipsnio 2 dalies, kuriÄ kvalifikuoja siekis turtinės ar kitokios asmeninės naudos, turinys turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas siauriau nei BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos naudos siekimas – įstatymo leidėjas jÄ Ä¯tvirtino kaip kvalifikuotÄ , pavojingesnę veikÄ . Teismų praktikoje turtinės naudos sÄ voka siejama su konkrečia turtinio pobÅ«džio nauda ne tik sau, bet ir Å¡eimos nariams bei giminaičiams. Kitokios asmeninės naudos samprata teismų praktikoje yra tapatinama su siekiu gauti neturtinio pobÅ«džio naudos, tačiau Å¡io veikÄ kvalifikuojančio požymio turinys suprantamas ir aiÅ¡kinamas siauresne apimtimi nei BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, V.

A. ir R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla išskirta) buvo pažįstami apie 20 metų, bendravo iki nusikalstamos veikos padarymo, visada buvo pasiruošę vienas kitam padėti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jų tarpusavio santykiai buvo grindžiami tik praktiniu išskaičiavimu bei turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ištyręs byloje esančius įrodymus taip pat nurodė, kad V. A. ir R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla išskirta) siejo formalūs santykiai:

V. A. vežė R. B. sugyventinę į ligoninę, padėjo pastarajam vairuodamas didesnę transporto priemonę, kartu yra važiavę į ItalijÄ , R. B. kompiuteryje rastos jų bendro laisvalaikio nuotraukos, abu turėjo vienas kito telefono numerius, V. A. konsultuodavo R. B. įvairiais klausimais. Tuo tarpu įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. A. gavo tam tikrÄ naudÄ iÅ¡ R. B. (dėl kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta) už savo neteisėtus veiksmus pastarojo naudai, byloje nėra. Dėl to, vadovaujantis teismų praktika, emocinio turinio nauda, kuri gaunama teikiant pagalbÄ bei paramÄ draugui ar kitam asmeniui, nors ir neteisėtÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip BK 228 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis.

T. V. A. nusikalstami veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).            BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), už jį sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areÅ¡tas ir laisvės atėmimas. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Bausmė V. A. už BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtina vadovaujantis BK 41 straipsnyje numatytais bausmės tikslais ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. V. A. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ valstybės tarnybai, teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka nebaustas, teigiamai charakterizuojamas, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V.

A. BK 228 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ . Baudos dydis nustatomas vadovaujantis veikos padarymo metu galiojusia BK redakcija (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), kurios 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte už apysunkį nusikaltimÄ numatyta iki 200 MGL dydžio bauda. V. A. paskyrus baudÄ , jam turi bÅ«ti panaikintos paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. 10 MGL (1 300 Lt) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ir įpareigojimas be priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, nes jos gali bÅ«ti taikomos asmenį nuteisus laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a :   Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendį pakeisti:  V. A. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 228 straipsnio 2 dalies į 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti jam 150 MGL (19 500 Lt) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 65 straipsniu, V. A. į bausmę įskaityti laikinÄ sulaikymÄ nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. spalio 1 d. (vienÄ parÄ ) (viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviejų MGL dydžio baudai) ir nustatyti galutinį baudos dydį 148 MGL (19 240 Lt).             V.

A. panaikinti BK 75 straipsnio, baudžiamojo poveikio priemonės – 10 MGL (1 300 Lt) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ir įpareigojimÄ be priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, taikymÄ .   PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies S. M. inkriminuotÄ BK 213 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamos veikos požymį – didelio kiekio netikrų eurų įgijimÄ .   Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                            Kęstutis Jucys Teisėjai                                                                                                                      Violeta Ražinskaitė                                                                                                                                   Elena Vainienė