d0a05c0c-e979-4c4b-a22e-45976787d503 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-66-516/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00385-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.9.; 3.3.1.18.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-522-232/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Project Services“ ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Project Services“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. 79 265,41 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Project Services“ iÅ¡kelta bankroto byla.

Nuo 2011 m. kovo 23 d. iki bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovės vadovo pareigas ėjo atsakovas, taigi bÅ«tent atsakovui teko Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte bei teismo nutartyje nustatyta pareiga perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus bendrovės dokumentus. Å ios pareigos atsakovas iki Å¡iol neįvykdė. Atsakovas iki Å¡iol yra perdavęs administratoriui tik nedidelę dalį bendrovės turto, kurio vertė siekia 560,82 Eur, ir tik dalį bendrovės dokumentų.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas sÄ moningai slepia apskaitos dokumentus, kÄ pripažino ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-5609-866/2016. Kadangi atsakovas neįvykdė pareigos perduoti bendrovės turtÄ , atsakovas, kaip asmuo atsakingas už bendrovės turto apskaitÄ ir iÅ¡saugojimÄ , privalo atlyginti bendrovei ir jos kreditoriams žalÄ , kuriÄ patyrė dėl to, jog atsakovas neiÅ¡saugojo ir neperdavė administratoriui bendrovės turto. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad paskutinė bendrovės atskaitomybė buvo sudaryta už 2012 metus.

Vėlesni atsakovo sudaryti ir pateikti bendrovės balansai (2015-08-27 ir 2015-09-30) kelia abejonių dėl jų teisingumo ir apskritai dėl galimybės tokius balansus sudaryti, nesant pakankamų buhalterinės apskaitos dokumentų, kurių pagrindu balansai yra sudaromi, todėl priteistinos žalos suma, ieškovės įsitikinimu, apskaičiuotina remiantis paskutine sudaryta ir Juridinių asmenų registrui pateikta finansine atskaitomybe (2012-12-31): taigi, priteistina suma sudaro 79 265,41 Eur (79 826,23 Eur (turto suma finansinėje atskaitomybėje) – 560, 82 Eur (perduoto turto vertė) = 79 265,41 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A. K. 15 041 Eur žalos atlyginimÄ .Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas, bÅ«damas vienasmeniu UAB „Project Services“ vadovu, metinių finansinių ataskaitų už 2013 ir 2014 metus nėra pateikęs ir nėra įvykdęs teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis.Teismas pažymėjo, kad realus žalos faktas ir dydis negali bÅ«ti įrodinėjamas vien įmonės balansu, sudarytu prieÅ¡ 3 metus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kaip to reikalauja ieÅ¡kovė.

Teismas pastebėjo, kad kasacinis teismas byloje su panaÅ¡iomis faktinėmis aplinkybėmis yra pažymėjęs, jog, nustatant žalos faktÄ ir dydį, bÅ«tina atžvelgti į laiko veiksnį, kad situacija per laikotarpį nuo balanso sudarymo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo galėjo pakisti ir tik nustačius realiÄ turto vertę galima nustatyti, kokia žala buvo padaryta įmonei neteisėtais vadovo veiksmais, neiÅ¡saugant ir neperduodant Å¡io turto iÅ¡kėlus bankroto bylÄ .Teismas nurodė, kad Å¡iai bylai svarbios faktinės aplinkybės yra nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-5609-866/2016 ir jos laikytinos prejudiciniais faktais Å¡alių ginčui spręsti.

Teismas akcentavo, kad minėtoje byloje buvo konstatuota, jog bankroto administratoriui nebuvo perduota dalis įmonės turto ir dokumentų: neperduota didžioji knyga, buhalterinių sÄ skaitų apyvartos žiniaraščiai už 2014 ir už 2015 metus, kiti buhalteriniai registrai, medžiagų apyvartos dokumentai, todėl teismas minėtoje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu sprendė, jog arba įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai ir dėl to sÄ moningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo, arba jie be svarbių priežasčių nėra iÅ¡saugoti, o tai reiÅ¡kia buvus aplaidų ir (arba) netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Minėtoje nutartyje taip pat buvo nustatyta, kad A. K. nepateikus jokių pagrįstų paaiškinimų, kodėl iki šiol administratoriui nėra perduotas įmonės turtas ir visi buhalterinės apskaitos dokumentai, administratorius negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, taip pat nustatyti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių, be to, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi A.

K., kaip vadovui, už įmonės turto bei dokumentų neperdavimÄ skirta 1 000 Eur bauda. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pirmiau nurodytoje byloje taip pat buvo nustatyta, jog kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 39 A. K. iÅ¡ UAB „Project Service“ kasos 2014 m. gruodžio 31 d. išėmė 40 979,14 Lt sumÄ , o kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 40 – 28 387,04 Lt sumÄ , iÅ¡ viso 69 366,18 Lt (20 089,83 Eur), ir duomenų, kam buvo panaudotos Å¡ios lėšos ir ar jos buvo panaudotos bedrovės interesais, byloje nėra, o nuo piniginių lėšų iÅ¡ įmonės kasos išėmimo iki bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo praėjo gana nedidelis laiko tarpas.

Todėl teismas minėtoje byloje priėjo iÅ¡vadÄ , kad įmonės valdymas buvo nesÄ Å¾iningas. Sulyginęs du įmonės balansus (už 2012 metus ir sudarytÄ 2015 m. rugpjūčio 27 d. duomenimis), teismas konstatavo, kad verslas, nors jo apimtys ir traukėsi, buvo vykdomas, o bendrovės turto ir įsiskolinimų sumos kito vykdant pagrindinę veiklÄ â€“ prekybÄ , todėl nustatyti priteistinos žalos dydį pagal 2012 metų balansÄ nėra pagrindo. Tačiau įvertinęs tai, kad civilinėje byloje Nr. eB2-5609-866/2016 nustatyta, jog atsakovas, likus nedaug laiko prieÅ¡ bankrotÄ , iÅ¡ kasos yra pasiėmęs 20 089,83 Eur sumÄ , kurios panaudojimo įmonės veikloje jis niekaip nepagrindė, bei pažymėjęs, jog atsakovas taip pat nėra gražinęs administratoriui didžiosios likusio bendrovės turto (atsargų) dalies pagal paties vadovo sudarytÄ balansÄ , ir atsižvelgęs į tai, kad bendra ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 15 040,35 Eur, teismas nusprendė patenkinti ieÅ¡kinį dėl 15 041 Eur sumos atlyginimo.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovas A. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Pagal teismui pateiktÄ 2015 m. balansÄ ir didžiÄ jÄ knygÄ už 2014–2015 metus atsakovas įmonei skolingas 5 261,81 Eur, o ne 79 265,41 Eur, nors teismas sprendime pažymėjo, kad atsakovas nėra pateikęs duomenų apie pinigų panaudojimÄ versle.

Ä® Å¡iuos argumentus teismas, priimdamas sprendimÄ , neatsižvelgė.IeÅ¡kovė turėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį su atsiradusia žala. Nesutiktina su teismo argumentais, kurie paremti ieÅ¡kovės motyvais, kad atsakovas nepateikė visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovas pateikė ir tai patvirtina dokumentų priėmimo–perdavimo aktai. Nesutiktina su ieÅ¡kovės argumentais, kad neperdavus administratoriui esminių buhalterinės apskaitos dokumentų, yra sudaroma galimybė nuslėpti vykdytus sandorius ir kitÄ finansinę veiklÄ ir negalima įvertinti įmonės veiklos teisėtumo, taip pat nėra galimybės nustatyti bendrovės finansinių operacijų ar sandorių turinio, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ä®monės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas, jam keliami specifiniai reikalavimai, o už jame nurodytų duomenų tikrumÄ ir teisingumÄ atsako jį sudarę ir pasirašę asmenys. Dėl balanso įrodomosios vertės ir reikÅ¡mės Vilniaus apygardos teismas turėjo spręsti pagal visų byloje esančių įrodymų visumÄ . IeÅ¡kovei neįrodžius ir tinkamai nenustačius padarytos žalos fakto bei dydžio, nebuvo galimybės spręsti dėl civilinės atsakomybės atsakovui taikymo, nesant bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, todėl ieÅ¡kovės reikalavimai turėjo bÅ«ti atmesti.IeÅ¡kovė BUAB „Project Services“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Apeliaciniame skunde atsakovas iÅ¡ esmės nenurodo jokių konkrečių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Apeliantas cituoja teisės aktų nuostatas ir kasacinio teismo praktikÄ , tačiau nenurodo, kaip konkrečiai, atsakovo nuomone, pasireiÅ¡kė sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, kokias teisės aktų nuostatas teismas netinkamai taikė ar nuo kokių konkrečiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų nukrypo.Teismas skundžiamame sprendime tinkamai ir motyvuotai nustatė žalos dydį ir pasirėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsniu, pagal kurį, tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.Skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovas bankroto administratoriui perdavė visus dokumentus.

Teismas pagrįstai sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-5609-866/2016 nustatyti faktai laikytini prejudiciniais Å¡ioje byloje ir nebegali bÅ«ti kvestionuojami. Minėtoje byloje buvo nustatyta, kad apeliantas nėra perdavęs administratoriui visų bendrovės dokumentų ir turto. Be to, ir po Å¡ios nutarties priėmimo, atsakovas neperdavė viso turto ir dokumentų (įskaitant ir didžiosios knygos, sÄ skaitų apyvartos žiniaraščių už 2014 ir 2015 metus, kitų buhalterinių registrų, medžiagų apyvartos žiniaraščių).Sprendime teismas pateikė pakankamus ir nuoseklius motyvus dėl visų apelianto civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Teisės aktai neįpareigoja teismo iÅ¡skirti civilinės atsakomybės sÄ lygų analizės atskiru skyriumi. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius ginčo aspektus ir tinkamai nustatytos visos atsakomybės sÄ lygos.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo, buvusio ieÅ¡kovės UAB „Project Services“ vadovo, priteistas 15 041 Eur žalos, patirtos dėl įmonės dokumentų ir turto neperdavimo bendrovės bankroto administratoriui, atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punktÄ priėmęs nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ , teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

To paties straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobÅ«džio bylose, iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015 ir kt.).IeÅ¡kovė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ grindė tuo, kad atsakovas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi jam, kaip buvusiam įmonės vadovui, nustatyto ir Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinto įpareigojimo perduoti bendrovės bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus bendrovės dokumentus, nurodydama, jog iki Å¡iol A.

K. yra perdavęs administratoriui tik nedidelę, 560,82 Eur vertės bendrovės turto dalį, ir tik dalį įmonės dokumentų, todėl priteistinos žalos dydį, ieÅ¡kovės įsitikinimu, sudaro paskutiniame Juridinių asmenų registrui pateiktame balanse nurodytos viso turto sumos ir administratoriui perduoto turto vertės skirtumas (79 265,41 Eur – 560,82 Eur).Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, konstatavęs, kad nėra pagrindo nustatyti priteistinos žalos dydį pagal 2012 metų balansÄ , kaip to prašė ieÅ¡kovės bankroto administratorius, tačiau įvertinęs civilinėje byloje Nr. eB2-5609-866/2016 dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytus faktus, inter alia tai, jog atsakovas, likus nedaug laiko iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, iÅ¡ kasos pasiėmė 20 089,83 Eur sumÄ , kurios panaudojimo įmonės veikloje nepagrindė, kad jis nėra perdavęs ieÅ¡kovės administratoriui didžiosios dalies bendrovės turto pagal paties atsakovo sudarytÄ balansÄ , bei atsižvelgęs į bankroto byloje patvirtintų ieÅ¡kovės kreditorių finansinių reikalavimų 15 040,35 Eur sumÄ , nusprendė priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 15 041 Eur žalos atlyginimÄ .Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, paaiÅ¡kino, kad visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus jis jau yra pateikęs administratoriui, be to, pagal teismui pateiktus 2015 m. balansÄ ir 2014–2015 metų didžiÄ jÄ knygÄ atsakovas įmonei yra skolingas tik 5 261,81 Eur ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nėra pateikęs duomenų apie pinigų panaudojimÄ versle.

Apelianto įsitikinimu, neįrodžius žalos fakto bei dydžio, nebuvo galimas civilinės atsakomybės atsakovui taikymas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepagrįstai žalos dydį sieja su 2012 m. balanse nurodyto turto neperdavimu bankroto administratorei, kadangi nuo Å¡io balanso sudarymo iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo praėjo gana ilgas laiko tarpas, per kurį, kaip nustatė teismas, įmonė dar vykdė Å«kinę veiklÄ , taigi, situacija objektyviÄ ja prasme buvo pakitusi.

Taip pat pažymėtina, kada pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punktÄ , įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis. Nutartis iÅ¡kelti ieÅ¡kovei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjo 2015 m. rugsėjo 4 d. Balanso, sudaryto bÅ«tent Å¡ios dienos duomenimis, byloje nėra. Apeliantas yra pateikęs du skirtingus balansus – 2016 m. kovo 31 d. balansÄ , sudarytÄ 2015 m. rugpjūčio 27 d. duomenimis (T. 1, b.l. 157-158) (Å¡io balanso sudarymo data artimiausia nustatytai Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte) ir 2015 m. rugsėjo 30 d. balansÄ , sudarytÄ 2015 m. rugsėjo 30 d. duomenimis (t. 1, b.l. 159-161).

IeÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose pagrįstai akcentavo, kad Å¡ių balansų duomenys (netgi tokie kaip praėjusių metų duomenys apie ilgalaikį ir trumpalaikį turtÄ ) skiriasi, tačiau nagrinėdamas bylÄ , pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kuriame iÅ¡ aptariamų balansų nurodyti duomenys yra teisingi, atitinkantys kitus įmonės finansinius dokumentus, nenustatė priežasčių, dėl kurių pakankamai nedideliu laikotarpiu sudarytų balansų duomenys yra tokie skirtingi. Pagaliau, nekonstatavo, kurio iÅ¡ Å¡ių balansų duomenimis reikėtų vadovautis sprendžiant, kokį konkrečiai ir kokios vertės turtÄ privalo administratoriui perduoti atsakovas.

Taip pat, analizuodamas Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) apeliacinis teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1478-866/2017 nustatė 14 dienų terminÄ nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį buvęs BUAB ,,Project Services“ vadovas A. K. įpareigotas perduoti ieÅ¡kovės BUAB ,,Project Services“ bankroto administratorei mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Lasis“ likusį, bendrovei priklausantį, trumpalaikį turtÄ pagal sudarytÄ aktualų faktiÅ¡kai perduodamo turto sÄ raÅ¡Ä , o MB „Lasis“, sutikrinusi su apskaitos dokumentų duomenimis, šį turtÄ priimti.

Pirmiau nurodytÄ Ä¯pareigojimÄ teismas be kita ko motyvavo tuo, kad nors buvęs bendrovės vadovas A. K. iÅ¡ tikrųjų netinkamai vykdė savo pareigas perduoti bendrovės dokumentus ir turtÄ , tačiau įmonės bankroto administratorei jau ilgÄ laikÄ yra žinoma, jog vadovas disponuoja bendrovės turtu (sandėlio likučiais), kurį siekia perduoti, bet to padaryti negali dėl administratorės jam keliamų papildomų sÄ lygų, o tokie administratorės veiksmai, teismo vertinimu, yra netoleruotini, nes, siekdama perimti įmonės turtÄ (bei įmonės dokumentus), bankroto administratorė pati privalo imtis aktyvių veiksmų.Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-428-823/2018, palikdamas pirmiau nurodytÄ pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį nepakeistÄ , taip pat konstatavo, kad byloje yra įrodymai, patvirtinantys buvusio BUAB ,,Project Services“ vadovo siekį perduoti BUAB ,,Project Services“ bankroto administratorei turimÄ , vis dar neperduotÄ bendrovės trumpalaikį turtÄ (sandėlio likučius), taigi dalis bendrovės turto jau ilgÄ laikÄ nėra bankroto administratorės žinioje dėl pačios bankroto administratorės atsisakymo šį turtÄ priimti.Ä®vertinusi pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir kasacinio teismo praktikÄ bylose dėl vadovo civilinės atsakomybės už įmonės turto neperdavimÄ taikymo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo iÅ¡vadÄ , kad esant tokiai situacijai, kai nėra nustatyta, kokį konkretų ir kokios vertės turtÄ apeliantas privalo perduoti administratorei ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog įmonės vadovas A.

K. vis dar turi įmonės turto, kurį siekia perduoti administratorei, o bankroto administratorė teismo nutartimi pripažinta nepagrįstai vengusi priimti šį turtÄ ir įpareigota visÄ atsakovo turimÄ ir siekiamÄ perduoti bendrovės turtÄ priimti, apelianto A. K. civilinės atsakomybės už įmonės turto ir dokumentų neperdavimÄ taikymas, iki bus iÅ¡siaiÅ¡kinta galutinė viso administratorei perduoto turto vertė bei atitinkamai byloje likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma, nėra galimas, nes nesant iÅ¡spręstam įmonės turto (ne)perdavimo klausimui, neįmanomas ne tik tinkamas žalos fakto bei dydžio nustatymas, bet ir apskritai neteisėtų veiksmų (paties turto neperdavimo) konstatavimas, tuo labiau, kad tiek Å¡iuo metu nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo, tiek pirmiau nurodytoje byloje (Nr. eB2-1478-866/2017) atsakovas A.

K. teigė, jog jau perdavė ieÅ¡kovės administratorei visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau atsakovo minimi 2016 m. dokumentų priėmimo–perdavimo aktai pirmosios instancijos teismo Å¡ioje byloje nebuvo iÅ¡reikalauti ir vertinti, nors tikslus neperduotų dokumentų apimties bei sudėties nustatymas yra itin svarbus žalos dėl dokumentų neperdavimo faktui konstatuoti, kadangi ne visų dokumentų neturėjimas savaime lemia įmonės turto sudėties, vertės įvertinimo negalimumÄ , tam tikro turto, perduoto tretiesiems asmenims atgavimo neįmanomumÄ ir pan.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ginčas dėl 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo perduoti administratorei įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, įvykdymo Å¡ioje byloje buvo iÅ¡kilęs, nes atsakovas ne tik apeliaciniame skunde, bet ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ne kartÄ akcentavo bei įrodinėjo, kad dalį turto jis jau yra perdavęs, o likusios dalies negali perduoti ne dėl savo kaltės, o dėl to, jog bankroto administratorė Å¡io turto neperima.

Tačiau Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neanalizavo, apsiribodamas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-5609-866/2016, kuria ieÅ¡kovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Å iame kontekste pažymėtina, kad nors tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tiek ieÅ¡kovės bankroto administratorė savo procesiniuose dokumentuose, taip pat ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ , akcentuoja minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-5609-866/2016 nustatytus faktus, inter alia teismo pripažintÄ aplinkybę, jog bankroto administratorei MB „Lasis“ nebuvo perduota didžioji knyga, buhalterinių sÄ skaitų apyvartos žiniaraščiai už 2014 ir už 2015 metus, kiti buhalteriniai registrai, medžiagų apyvartos dokumentai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad nuo minėtos nutarties priėmimo dienos yra praėję nemažai laiko, per kurį faktinė bankroto procese esanti situacija galėjo pasikeisti, tuo labiau, jog vadovo pareiga perduoti visus turimus įmonės dokumentus ir turtÄ iÅ¡lieka, nepriklausomai nuo jam pritaikytų nuobaudų už jų neperdavimÄ ar aplinkybių dėl tam tikrų dokumentų (ar turto) neperdavimo konstatavimo.

Todėl byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tuo metu konstatuotos ir teisėjų kolegijos Å¡ioje byloje nekvestionuojamos aplinkybės savaime nėra pakankamos Å¡ioje byloje klausimui dėl žalos, ieÅ¡kovės teigimu, padarytos bendrovės dokumentų ir turto neperdavimu, atlyginimo visapusiÅ¡kai iÅ¡analizuoti ir teisingai iÅ¡spręsti.Apibendrindama pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, įvertinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Ä¯monės vadovo civilinės atsakomybės dėl turto ir (ar) įmonės dokumentų neperdavimo aspektais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismui priteisus žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo A.

K. pirmiau minėtais pagrindais, kai faktiÅ¡kai klausimas dėl turto perdavimo (neperdavimo) bankroto administratorei galutinai dar nėra iÅ¡spręstas (apie kÄ savo procesiniuose dokumentuose, kaip minėta, Å¡ioje byloje ne kartÄ užsiminė apeliantas), taip pat nevertinus ir neanalizavus administratorei po nutarties pripažinti BUAB „Project Services“ bankrotÄ tyčiniu pateiktų bendrovės dokumentų, jų sudėties (taigi ir galimybės iÅ¡ jų nustatyti įmonės turto sudėtį, vertę) klausimo, liko neatskleista bylos esmė ir pažeista pamatinė teismo pareiga bylÄ iÅ¡nagrinėti visapusiÅ¡kai ir objektyviai bei įvykdyti teisingumÄ (CPK 6 straipsnis).Pažymėtina, kad nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vis dėlto apeliacija nėra ir neturėtų virsti bylos nagrinėjimu iÅ¡ naujo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, pirmiau šioje nutartyje įvardintų spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių, o taip pat išreikalautinų iš šalių įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi iš naujo, konstatuoja, jog šios bylos negalima tinkamai ir iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nebedaro įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.Papildomai pažymėtina, kad nors atsakovas A.

K. kartu su savo skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo pateikė naujus įrodymus (2013–2015 m. avansinę apyskaitÄ , 2013–2014 m. balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas, piniginių lėšų judėjimÄ kasoje 2015 m., ir piniginių lėšų judėjimÄ banke ir kasoje 2013–2015 m.), teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog, pateikdamas naujus įrodymus, apeliantas savo skunde ne tik nenurodo jokių jų negalėjimo pateikti dar pirmosios instancijos teismui argumentų, neanalizuoja pastarųjų dokumentų, jų turinio savo skunde, nepaaiÅ¡kina, kokius konkrečiai faktus, jie, apelianto nuomone, pagrindžia, bet ir apskritai nepraÅ¡o Å¡ių įrodymų priimti, su A.

K. apeliaciniu (apelianto pavadintu atskiruoju) skundu pateiktus dokumentus, remdamasi CPK 314 straipsniu, atsisako priimti, kartu pastebėdama, kad tai netrukdo atsakovui pateikti Å¡iuos įrodymus pirmosios instancijos teismui, kuriam byla grÄ Å¾inama nagrinėti iÅ¡ naujo, atsakovui aiÅ¡kiai įvardijant, kÄ konkrečiai, paties atsakovo vertinimu, kokie iÅ¡ pateiktų duomenų pagrindžia (patvirtina). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.             Teisėjos                                                                                                        Rasa GudžiÅ«nienė Dalia Kačinskienė Nijolė PiÅ¡kinaitė