d09ce65b-ddfd-408f-bf99-cbe7a7392d27 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

              Civilinė byla Nr. 2A-1212-601/2010

                                                    Â

Procesinio sprendimo kategorija 30.9; 30.9.1; 30.10; 121.19.4

 (S)

Pirmosios instancijos teismo teisėja Olga Šinkarenko

    KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovui D. P., ieškovų atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovei L. Š., jos atstovui advokatui Vladislovui Mikšai,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės L. Å . apeliacinį skundÄ dėl

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-199/2010 pagal ieÅ¡kovų D. P. ir V. P. ieÅ¡kinį bei patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei L. Å ., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei projektavimo sÄ lygų gavimo be atsakovės sutikimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

nustatė:

IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė: 1) pagal jų pateiktÄ M. Ruzgio firmos „Lituka“ projektÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis: 1.1) D. P. - 662 kv. m. žemės, pažymėtos indeksu „B“ ir 208,75 kv. m, pažymėtos indeksu „E“. 1.2) V. P. - 239 kv. m. žemės, pažymėtos indeksu „C“ ir 51,25 kv. m. žemės pažymėtos indeksu „E“.1.3) L. Å . - 41

kv. m. žemės, pažymėtos indeksu „A“ ir 125 kv. m. žemės, pažymėtos indeksu „E“;

2) pripažinti ieÅ¡kovams teisę be atsakovės sutikimo gauti projektavimo sÄ lygas ir leidimÄ Å«kio pastato statybai, adresu (duomenys neskelbtini), pagal teismui ir atsakovei pateiktÄ UAB „Sava erdvė 2008 metų projektÄ Nr. PR-08-37.“

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas sprendime nustatė, kad ieškovui gyvenamojo namo, ūkio pastatų, pažymėtų plane indeksais 2I1m, 4I1m, 6I1m, kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 7/8 dalys, ieškovei šioje namų valdoje nuosavybės teise pastatai neįregistruoti, o atsakovei 1/8 dalis (1 t., b. l. 20-22). Ieškovams bendrosios

jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,1327 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 11610/13270 dalys, o atsakovei

priklauso kaip naudotojai 1660/13270 dalys, nes ji nuosavybės teisės į žemę nekilnojamojo turto registre neįregistravo (1 t., b. l. 23-24). IÅ¡ namų valdos apskaitos kortelės matyti, kad 1977-11-25 namų valdoje (duomenys neskelbtini), buvo gyvenamas namas 1AIm, Å«kio pastatai 2I1m, 3I1m, 4I1m, 6I1m, tačiau iÅ¡ nekilnojamojo turto registro banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Å«kio pastato 3I1m Å¡ioje namų valdoje nėra (1 t b. l. 20-22, 92, 93). Nustatyta, kad Å«kio pastatas 3I1m buvęs namų valdoje, 1998-08-18 kadastrinių matavimų duomenimis, yra nugriautas, be to, teisės į jį yra iÅ¡registruotos 1998-09-18, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir 2009-10-09 fotonuotrauka, o tai reiÅ¡kia, kad jo namų valdoje nėra, todėl teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ieÅ¡kovas ketina statyti Å«kio pastatÄ ant 3I1m Å«kio pastato pamatų bei neleidžia jai naudotis dalimi pamatų. Byloje yra pateikti ieÅ¡kovų projektai dėl naudojimosi žemės sklypu bei dėl Å«kio pastato statybos. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinio ir projekto

dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nepateikė. Byloje pateiktas namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo 0,1327 ha planas, kuris

yra suderintas su visomis atitinkamomis institucijomis, yra ieškovo bei atsakovės parašai (1 t., b. l. 19). Iš ieškovų pateikto projekto dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, parengto M. Ruzgio firmos „Lituka“ matyti, kad dalis žemės sklypo pažymėta raide „E“, t. y. bendro naudojimo kelio plotas yra 205 kv. m., bendro naudojimo kelias atsakovei sudaro 102,50 kv. m, bendro naudojimo kelias ieškovams sudaro po 51,25 kv. m., viso žemės po pastatais sklypo dalis yra 180 kv. m., ieškovui sudaro 157,50 kv. m plotas, atsakovei sudaro 22,50 kv. m, žemės sklypo dalis 41 kv. m, pažymėta indeksu „A“ paskiriama naudotis atsakovei, žemės sklypo dalis 662 kv. m, pažymėta indeksu “B“ paskiriama naudotis ieškovui, žemes sklypo dalis 239 kv. m., pažymėta indeksu „C“ paskiriama naudotis ieškovei.

Tokiu būdu, viso atsakovei paskiriama naudotis 166 kv. m. žemės, ieškovui paskiriama naudotis 870,75 kv. m, ieškovei paskiriama naudotis 290,25 kv. m., t. y ieškovams paskiriama naudotis 1161 kv. m. žemės, atsakovei 266 kv. m., kas atitinka žemės sklypo plotui bei ieškovams nuosavybės teisės priklausančioms dalims 11610/13270 bei atsakovei priklausančioms 1660/13270 dalims. Prie šio projekto pateiktas koordinačių žiniaraštis, bei aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad plotas tarp koordinuotų žemės sklypo taškų Nr. 34, 35,36, 37, 38, 39 yra 149 kv. m. (t. 1, b. l 80, t. 2, b. l. 22).

Teismas sprendė, kad ieškovų pateiktas projektas atitinka šalių nuosavybės gyvenamojo namo, ūkio pastatų, kitų statinių tenkančioms idealioms dalims, atitinka ieškovams žemės sklypo priklausančioms nuosavybės, o atsakovės kaip žemės naudotojai idealioms žemės sklypo dalims. Be to, dėl gyvenamojo namo bei ūkio statinių 4I1m, 6I1m išdėstymo žemės sklype, įėjimo į patalpas, atsakovei suteikiamas priėjimas prie visų pastatų sutinkamai su jai priklausančia kaip naudotojai žemės sklypo dalimi, t. y. jos apimtyje, pažymėtoje indeksu „E“, po namų atsakovei paskiriamas naudotis žemės sklypas, kuris atitinka jai priklausančiai namo daliai bei žemės sklypo daliai, žemės sklypas pažymėtas raide „B“ paskiriamas naudotis atsakovei prie atsakovei priklausančios namo dalies patalpos, sutinkamai su jai priklausančia žemės sklypo dalimi.

Atsakovės argumentas, jog ieškovas neleidžia jai naudotis žeme namų valdoje niekuo nėra

pagrįstas, atsakovė šiam argumentui įrodyti nepateikė jokių įrodymų. Ieškovas paaiškino,

kad atsakovė visÄ laikÄ naudojosi jai priskirta žeme, pažymėta indeksu „B“ 41kv.m., o atsakovė nenurodė konkrečiai kokia žemės sklypo dalimi vis dėl to ji naudojosi kaip gyveno namų valdoje, iki tol, kol ieÅ¡kovas tapo Å¡ios namų valdos bendraturčiu, nes ieÅ¡kovas paveldėjo po savo tėvo mirties dalį namų valdos tik 2002 m. IÅ¡ 2008-11-26 praneÅ¡imo matyti, kad ieÅ¡kovai kreipėsi į atsakovę dėl jos sutikimo dėl garažo bei Å«kio pastato statybos, kuris buvo iÅ¡siųstas atsakovei 2008-11-28 (1 t, b. l. 25, 26,27).

IÅ¡ byloje esančių įrodymų, matyti, kad atsakovė adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, o gyvena adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovų pateiktas projektas žemės sklypo naudojimuisi sukelia patogumÄ naudotis žemės sklypu, kadangi yra priėjimai prie visų pastatų esančių Å¡iame žemės sklype, atsakovei suteikiama galimybė nevaržomai prieiti prie Å«kio pastatų, įeiti į namÄ , jai skirtas žemės sklypas „B“ randasi prie jos gyvenamosios patalpos. IeÅ¡kovai, atsakovės kaip savininkės gyvenamojo namo dalies, Å«kio pastatų, kitų statinių, dalies žemės sklypo naudotojos teisių bei teisėtų interesų nevaržomai naudotis savo turtu, nėra pažeidę.

Teismas laikė nepagrįsta atsakovės atstovo nuomonę, kad jai turėtų būti suteikta mažiau bendro kelio ploto, o daugiau žemės sklypo, kad jai nereikalinga prieiti prie ūkio pastatų, kadangi daugiau skirti atsakovei žemės sklypo nei jai yra atkurtos nuosavybės nėra galimybių, nes būtų pažeistos ieškovų nuosavybės teisės į žemės sklypo jiems priklausančias dalis. Iš pateiktų įrodymų, akivaizdu, jog ieškovams priklauso žymiai daugiau žemės nei atsakovei, atsakovės nuomonė neva jai priklauso pusė žemės sklypo yra nepagrįsta, nes prieštarauja byloje bei jos priede, namų valdos nekilnojamojo turo byloje esantiems įrodymams.

Ieškovų pateiktas naudojimosi tvarkos nustatymo projektas sutampa su bendrasavininkams tenkančiomis žemės sklypo dalimis bei gyvenamojo namo dalimis, yra optimalus, racionalus, patogus, atsakovei priklausančių pastatų dalys randasi atsakovei skirtinoje žemės sklypo dalyje, praėjimas iki jų atsakovei suteiktas. Ieškovų žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas nepažeidžia atsakoves kaip savininkės namo, kitų statinių, ūkio pastatų dalies, žemės sklypo 1660/13270 dalies naudotojos teisių, yra patogus ir netrukdo šalims naudotis savo žemės sklypo dalimi.

Å alių dalys yra nevienodos, atsakovei priklauso žymiai mažesnė dalis Å¡io žemės sklypo, kaip jau minėtÄ , pagal žemės dalių dydį atsakovei yra paskirta naudotis žemės sklypo dalis prie jos dalies statinių lygiaverčiai jos daliai ir lygiaverčiai sklypo dalių funkciniai paskirčiai. Atsižvelgiant į iÅ¡nagrinėtas bylos aplinkybes, iÅ¡tirtus įrodymus, teismas sprendė, kad nustatant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ projektÄ bei pripažinimo teisės be atsakovės sutikimo gauti projektavimo sÄ lygas, leidimÄ Å«kio pastato statybai, pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ projektÄ , nepažeidžia atsakovės kaip žemės sklypo dalies bei pastatų dalies bendraturtės/naudotojos/ teisių bei teisėtų interesų, be to, imperatyvių teisės aktų normų reikalavimų, todėl teismas 2009-06-01 patikslintÄ ieÅ¡kinį dalyje dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, pripažinimo ieÅ¡kovams teisės be atsakovės sutikimo gauti projektavimo sÄ lygas ir leidimÄ statybai Å«kio pastato (duomenys neskelbtini), patenkino, dalyje, dėl pripažinimo ieÅ¡kovams be atsakovės sutikimo gauti projektavimo sÄ lygas bei leidimÄ garažo statybai (duomenys neskelbtini), priėmė ieÅ¡kovų atsisakymÄ bei Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukė.

Patenkinus ieÅ¡kinį dalinai, iÅ¡ dalies bylÄ nutraukus, nes ieÅ¡kovai atsisakė dalies ieÅ¡kinio, kadangi atsakovė po bylos iÅ¡kėlimo davė sutikimÄ dėl garažo statybos, iÅ¡ atsakovės priteistinos valstybei 62,50 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti bei atleisti jÄ nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Motyvuose nurodo:

1) naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta, ieškovai naudodamiesi atsakovės neįgalumu, neleidžia jai naudotis žemės sklypu ir tuo pažeidžia jos kaip gyvenamojo namo ir žemės sklypo savininkės teises;

2) ieÅ¡kovų paruoÅ¡tas Å«kinio pastato projektas, kuriuo numatyta statyti Å«kinį pastatÄ ant Å«kinio pastato 3I1m pamatų, kurį ieÅ¡kovas neteisėtai nugriovė, pažeidžia atsakovės nuosavybės teises;

3) nepriklausomai nuo to ar buvęs 3I1m Å«kinis pastatas nugriautas ar ne, likę pamatai laikytini statiniu, ir kaip daiktas negali pereiti ieÅ¡kovo nuosavybėn, aplinkybė, kad gavęs atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas pamatus apvertė statybinėm atliekom ir žemėmis negali bÅ«ti pagrindas tenkinti jo ieÅ¡kinį;

4) nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad namų valdoje žemės sklypas priklauso dviems bendraturčiams, kadangi jis priklauso atsakovei (1660/13270 dalis), ieÅ¡kovei (5805/13270 dalis) ir ieÅ¡kovui (5805/13270 dalis) bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl nustatant naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypu, bendro naudojimosi žemė turėjo bÅ«ti paskirstyta lygiomis dalimis trims žemės sklypo bendrasavininkams;

5) teismas sprendime nenurodė, kodėl 3 žemės sklypo savininkams skyrė ne vienodai bendro naudojimosi žemės ploto, pagal projektÄ bendro naudojimosi žemės – kelio, yra numatyta 205 kv. m., teismas atsakovei bendro naudojimosi kelio paskyrė 102,5 kv. m., ieÅ¡kovams po 51,25 kv. m., dėl ko, atsakovei nepagrįstai, dirbtinai iki

41 kv. m. buvo sumažintas daržo žemės plotas (atsakovei apskirta naudotis daržo žemės sklypo dalis mažesnė negu jai priklauso pagal teisės normas);

6) žemės plano brėžinyje nėra nurodyti išmatavimai, dėl ko negalima spręsti, kokio ploto yra paskirtas atsakovei žemės sklypas;

7) aplinkybė, kad atsakovė dėl seno amžiaus ir blogo sveikatos neturėjo galimybės paruošti žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto ir nepareiškė priešieškinio, negali būti pagrindas patenkinti neteisėtus ieškovų reikalavimus;

8) atsakovė yra sumokėjusi 130 Lt žyminio mokesčio, kadangi ji yra senyvo amžiaus, gyvena tik iš senatvės pensijos, dėl blogos turtinės padėties, turėtų būti atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Motyvuose nurodo:

1) ieškovams priklauso didesnė nuosavybės dalis nei atsakovei, jie gyvena ginčo valdoje, kasdien naudojasi ir rūpinasi žemės sklypu, tuo tarpu atsakovė gyvena jai nuosavybės teise priklausiančiame bute Partizanų g. 106-52, Kaune, žemės sklypu valdoje nesirūpina, jo nenaudoja;

2) 3I1m ūkinis pastatas dėl susidėvėjimo ir nepriežiūros pats nugriuvo ir iš viešojo registro buvo išregistruotas. 1998-09-18 atliekant kadastrinius matavimus valdoje ūkinio pastato nebebuvo, tuo tarpu ieškovui nuosavybės teisės į pastatus atsirado vėliau: 2002-04-11 paveldėjimo teisės liudijimo ir 2006-12-18 pirkimo - pardavimo sutarties bei priėmimo - perdavimo akto pagrindais;

3) buvęs Å«kinis pastatas 3I1m buvo pastatytas be pamatų, o projekte nurodyta naujo Å«kinio pastato statybos vieta „pamatai“, tam kad atsakovė galėtų orientuotis apie bÅ«simo statinio statybos vietÄ ;

4) apeliantė nepateikė įrodymų, kuo jos teises pažeis ieÅ¡kovo numatyta Å«kinio pastato statyba, todėl jos atsisakymas duoti sutikimÄ reiÅ¡kia ieÅ¡kovo teisės į rekonstrukcijÄ ginčijimÄ (LAT 2003-11-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1064);

5) pastatai nuosavybės teise atitinkamomis dalimis priklauso tik ieškovui ir atsakovei, todėl bendro naudojimo žemę po pastatais ar aplink juos yra pagrindas skirti naudotis tik ieškovui ir atsakovei, bet ne ieškovei, neturinčiai nuosavybės teisės į pastatus;

6) atsakovei priklauso tik 1660/13270 žemės sklypo (arba 166 kv. m.), pagal paruoÅ¡tÄ projektÄ yra siÅ«loma jai paskirti atskirai žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „A" - 41 kv. m., bendrai po pastatais - 22,50 kv. m. ir bendro naudojimo 51,25 kv. m. (kad patekti prie gyvenamojo namo 4AI1 ir dviejų Å«kinių pastatų). Atsižvelgiant į tai, kad pastatai iÅ¡sidėstę ne vienoje vietoje, bÅ«tinas patekimas prie jų, aplink 1 m pločio žemės, o atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis yra labai maža (0,13 dalių), pagal projektÄ jai paskiriama naudotis netgi didesniu žemės sklypu nei jai iÅ¡ viso priklauso. Teismui pateiktame projekte yra nurodyti koordinačių taÅ¡kai, mastelis;

7) byla teisme nagrinėjama nuo 2009 m. sausio mėnesio., todėl atsakovė turėjo realias galimybes pateikti kitÄ naudojimosi tvarkos projektÄ bei pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį.

        Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas prašė apeliacinį procesÄ nutraukti, nes apeliacinis skundas pasiraÅ¡ytas neįgalioto asmens arba atmesti apeliacinį skundÄ , o atsakovė prašė apeliacinį skundÄ patenkinti.

        Apeliacinis skundas tenkintinas.

        Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

        Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis procesas negali bÅ«ti nutrauktas, nes paduotas apeliacinis skundas pasiraÅ¡ytas advokato V. MikÅ¡os, kuriam yra suteikta tokia teisė 2010 m. balandžio 15 d. susitarimu Nr. 21 (2 t., b. l. 71). Pateiktame susitarime nurodyta, kad pavedimo esmė yra suraÅ¡yti apeliacinį skundÄ ir atstovauti teisme, kas yra pakankamu pagrindu daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacinį skundÄ pasirašė turintis tokiÄ teisę asmuo. Pažymėtina, kad CPK 59 str. nėra imperatyvios nuostatos, kad atstovo pagal pavedimÄ Ä¯galiojime bÅ«tų atskirai aptarta dėl apeliacinio skundo pateikimo galimybės. Be to apeliantė dalyvaudama teismo posėdyje, prašė patenkinti apeliacinį skundÄ , tuo patvirtindama tinkama jos teisių atstovavimÄ .

        Byloje nustatyta, kad ieškovui, gyvenamojo namo, ūkio pastatų,

pažymėtų plane indeksais 2I1m, 4I1m, 6I1m, kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 7/8 dalys,

o atsakovei 1/8 dalis (1 t., b. l. 20-22). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo-pažymėjimo 2008-11-05 matyti, kad žemės sklypo 0,1327 ha, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovams nuosavybės teise priklauso 5805/13270 dalys, ieškovui nuosavybės teise priklauso dar 5805/13270 dalys, o atsakovei kaip naudotojai priklauso 1660/13270 dalys žemės sklypo. Tokiu būdu, viso ieškovams priklauso 0,1327 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 11610/13270 dalys (0,87 dalių), o atsakovei priklauso kaip naudotojai 1660/13270 dalys (0,13 dalių) (1 t., b. l. 23-24).

        Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir dėl leidimo gavimo ūkinio pastato statybai ant ieškovams priskirtos naudotis žemės be atsakovės sutikimo.

        Lietuvos Respublikos CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno bendraturčio pareiga bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendru sutarimu, t. y. visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimui taikytini interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principai. Tuo atveju, kai yra bendraturčių nesutarimas, bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarkÄ nustato teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustačius naudojimosi tvarkÄ , atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiÅ¡kai, nei iÅ¡ dalies nepasibaigia. Tai reiÅ¡kia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visÄ Å¾emės sklypÄ , todėl, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, turi teisę reikalauti pakeisti nustatytÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ . Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia naudojimosi teisės konkrečia jo dalimi nustatymÄ . Å i nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 str., kur  įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ , parengtÄ Å¾emės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio

13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi bÅ«ti atsižvelgta į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi bÅ«ti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir iÅ¡sidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi bÅ«ti nubrėžta taip, kad Å¡alims ir teismui bÅ«tų galima nustatyti jos faktinę vietÄ .

        Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovų pateiktas ieÅ¡kinys, pagal pateiktÄ naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ , neatitinka interesų derinimo, proporcingumo bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK

1.5 str.). Nėra atsižvelgta į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, kas aiÅ¡kiai riboja atsakovės galimybę naudotis konkrečia sklypo dalimi pagal savo turimÄ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuota, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai, įgiję žemės sklypÄ atitinkamomis dalimis, turi teisę nustatyti sklype bendro naudojimo plotÄ , o likusį žemės sklypÄ naudoti proporcingai jų nuosavybės teisės į žemės sklypÄ daliai (CK 4.81 str.). Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek bÅ«tina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovai nepagrįstai, praÅ¡ydami nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , į atskirų izoliuotų ginčo Å¡alių žemės sklypo plotus įtraukė bendro naudojimo plotus, tuo žymiai (nepagrįstai) sumažindami atsakovei tenkančiÄ naudotino žemės sklypo dalį. Pagal byloje pateiktÄ naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ (1 t., b. l. 80), bendro naudojimo kelio plotas yra 205 kv. m., iÅ¡ kurio atsakovei priskirta - net 102,5 kv. m., žemės po pastatai - 22.5 kv. m. (1/8 dalis) ir faktiÅ¡kai naudotino - tik 41 kv. m., kai tuo tarpu

ieškovui D. P. bendro naudojimo kelio priskirta -  tik 51 kv. m. (kaip ir ieškovei V. P.), žemės po pastatais  - 157,5 kv. m. (7/8 dalys), o faktiškai

naudotino - 870,75 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priklauso 0,13 bendro 1327 kv. m. žemės sklypo dalių, į tai, kad nustatytas bendras naudotinas plotas - 205 kv. m., kuris neturi bÅ«ti įtrauktinas į Å¡alims priskirtinÄ naudoti žemės plotÄ , kad atsakovės žemės dalis po pastatais yra 22,5 kv. m., akivaizdu, jog neatsižvelgta į turimas nuosavybės teisėmis žemės sklypo dalis, t. y. priskirtinas naudotis atsakovei neproporcingai mažas žemės sklypas pagal turimÄ nuosavybės teise žemės sklypÄ .

        Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ ieÅ¡kinys negali bÅ«ti patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir ieÅ¡kinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmestinas (CPK 326 str. 1 d. p.). Atmetus ieÅ¡kinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, negali bÅ«ti sprendžiamas ir tenkintinas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl leidimo gavimo Å«kinio pastato statybai ant ieÅ¡kovams priskirtos naudotis žemės be atsakovės sutikimo, nes nėra žinoma kokia bus nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Tik iÅ¡sprendus naudojimosi žemės sklypu klausimÄ , gali bÅ«ti sprendžiamas Å¡is reikalavimas, t. y. tik žinant, jog statybos bus bÅ«tent ieÅ¡kovui naudojimui skirtoje žemėje.

        Kadangi iÅ¡ esmės ieÅ¡kinys yra atmestinas iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovei bei valstybei (CPK 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.). Bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei sudaro 193,38 Lt (64,38 Lt iÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir 129 Lt žyminio mokesčio dalis, nuo kurios buvo atleista atsakovė už apeliacinį skundÄ ). Bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovei sudaro 1 132 Lt (1 000 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti ir 132 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ).

       Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK

325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

Atsakovės apeliacinį skundÄ patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimÄ , dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir dėl leidimo gavimo Å«kinio pastato statybai ant ieÅ¡kovams priskirtos naudotis žemės be atsakovės sutikimo, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimÄ dalyje dėl civilinės bylos Nr. 2-32-199/2010 nutraukimo palikti nepakeistÄ .

        Priteisti iš ieškovų D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po

566 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt šešis litus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti iš ieškovų D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po

96,69 Lt (devyniasdešimt šešis litus 69 ct)  bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas                                                                                            Evaldas Burzdikas

Kolegijos teisėjai                                                                                                   Rūta Palubinskaitė

                                                              Â

                                                                                                     Â

                                                                         Albinas Čeplinskas      Â