2024-11-20 Nr. AB-17045-3-65-3-00522-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-644-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00522-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) apskaičiuoti, o atsakovą išmokėti nesumokėtus skirtumus, susidariusius neteisėtai nepagrįstai pažeminus pareiškėją pareigose – iš vyresniojo tyrėjo tarnybinių pareigų į tyrėjo tarnybines pareigas, už laikotarpį esant pažemintose tarnybinėse pareigose, ir delspinigius, apskaičiuotus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka – nuo 2020 m. gruodžio 21 d. (Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) viršininko 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 50-TE-477„Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G.“) iki 2022 m. spalio 5 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-288-415/2022); 2) įpareigoti VSDFV perskaičiuoti, o atsakovą išmokėti išmokas ir delspinigius, apskaičiuotus Vyriausybės nustatyta tvarka, vadovaujantis vyresniojo tyrėjo darbo užmokesčio dydžiu: išmokas, susijusias su laikinu nedarbingumu, pareigūno pensijos dydį, išmokas už registraciją Panevėžio teritorinės darbo biržos užimtumo tarnyboje, kuri taip pat buvo skaičiuojama nuo sumažinto darbo užmokesčio; 3) priteisti pašto išlaidas administracinėje byloje Nr. A-1061-821/2024, 2,79 Eur ir delspinigius; 4) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovo, pareiškėjo naudai priteisti procesines 5 proc. metines palūkanas nuo išmokėtinos sumos; 5) priteisti iš atsakovo 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25, 35 straipsnių reikalavimų. Teismas 2024 m. liepos 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teisme 2024 m. rugpjūčio 6 d. buvo gautas pareiškėjo 2024 m. liepos 17 d. dokumentas dėl trūkumų pašalinimo administracinėje byloje (toliau – ir patikslintas skundas).

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pareiškėjo R. G. skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais, nurodė nutarčiai įsiteisėjus, skundą, patikslintą skundą ir jų priedus grąžinti pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2024 m. liepos 1 d. nutartyje buvo išaiškinta, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti.

Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimą dėl trūkumų šalinimo, nurodė, kad su analogišku prašymu kaip ir teismui į VSDFV kreipėsi 2024 m. liepos 4 d., t. y. po kreipimosi į teismą. Patikslintame skunde pareiškėjas suformulavo naują reikalavimą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2024 m. liepos 17 d. raštą Nr. S27-406029 (pagal bylos duomenis rašto Nr. (10.16E) DV_S-) (toliau – ir Raštas) pripažinti neteisėtu ir įpareigoti perskaičiuoti ir išmokėti visus skirtumus, atsiradusius dėl neteisėto perkėlimo į žemesnes pareigas. Teismas pripažino Raštą informacinio pobūdžio dokumentu, kuris negali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl Rašto panaikinimo atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, jog nesant atsisakymo (administracinio sprendimo) atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, negalima kelti ir reikalavimo dėl įpareigoti atitinkamus veiksmus atlikti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė dėl kokių, kokios institucijos veiksmų jam kilo neturtinė žala, nepagrindė, dėl kokių aplinkybių prašo Lietuvos valstybės atstovu įtraukti Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neištaisė esminių, 2024 m. liepos 1 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 4 dalis ir nurodė, kad teismo atsisakymas priimti (skundą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su nauju, ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

III. Pareiškėjas R. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas, nepriimdamas skundo, pažeidė pareiškėjo teisę kreiptis į teismą, neįvertino to, kad 2024 m. birželio 26 d. skundas buvo suformuluotas atsižvelgiant į teismų sprendimus (Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį), 2024 m. birželio 26 d. skunde teismui ir 2024 m. liepos 4 d. prašyme VSDFV aiškiai nurodyta, ko prašoma. VSDFV teiktas prašymas dėl materialinės žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl neteisėto perkėlimo į žemesnes pareigas, prašyta perskaičiuoti ir išmokėti nesumokėtus skirtumus, susidariusius pareiškėją perkėlus iš vyresniojo tyrėjo į tyrėjo pareigas, išmokas už laikotarpį, esant žemesnėse pareigose, susijusį su laikinu nedarbingumu, pareigūno pensijos dydį, taip pat už registravimosi Panevėžio teritorinės darbo biržos užimtumo tarnyboje laikotarpį ir delspinigius, apskaičiuotus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareiškėjas nėra gavęs jokio atsakymo iš viešojo administravimo subjekto per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytą terminą, nors išsamų atsakymą turėjo gauti iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 19 d. gavo neperskaičiuotą pareigūno pensiją, taigi ir toliau patiria materialinius nuostolius. Kadangi pareiškėjas ir toliau gauna mažesnes išmokas, o VSDFV per įstatymo nustatytą terminą nepateikė administracinio sprendimo, nekyla abejonių, jog VSDFV atsisako tenkinti pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat teigia, jog tai, kad, anot teismo, reikalavimas dėl nematerialinės žalos atlyginimo pareikštas nepagrįstai, nesudaro pagrindo nenagrinėti kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria pareiškėjo R. G. skundas ir patikslintas skundas laikyti nepaduotais ir grąžinti pareiškėjui, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus Raštas negali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, kad pareiškėjas neištaisė esminių, teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, nusprendė, jog pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas laikytini nepaduotais. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad teismas pažeidė jo teisę kreiptis į teismą, neįvertinęs VSDFV neveikimo, neatsakant į pareiškėjo 2024 m. liepos 4 d. prašymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; ir kt.). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; ir kt.).

Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015; ir kt.). Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) įpareigoti VSDFV apskaičiuoti, o atsakovą išmokėti nesumokėtus skirtumus, susidariusius neteisėtai nepagrįstai pažeminus pareiškėją pareigose – iš vyresniojo tyrėjo tarnybinių pareigų į tyrėjo tarnybines pareigas, už laikotarpį esant pažemintose tarnybinėse pareigose, ir delspinigius, apskaičiuotus Vyriausybės nustatyta tvarka – nuo 2020 m. gruodžio 21 d. (Panevėžio AVPK viršininko 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 50-TE-477„Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G.“) iki 2022 m. spalio 5 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-288-415/2022); 2) įpareigoti VSDFV perskaičiuoti, o atsakovą išmokėti išmokas ir delspinigius, apskaičiuotus Vyriausybės nustatyta tvarka, vadovaujantis vyresniojo tyrėjo darbo užmokesčio dydžiu: išmokas, susijusias su laikinu nedarbingumu, pareigūno pensijos dydį, išmokas už registraciją Panevėžio teritorinės darbo biržos užimtumo tarnyboje, kuri taip pat buvo skaičiuojama nuo sumažinto darbo užmokesčio; 3) priteisti pašto išlaidas administracinėje byloje Nr. A-1061-821/2024, 2,79 Eur ir delspinigius; 4) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovo, pareiškėjo naudai priteisti procesines 5 proc. metines palūkanas nuo išmokėtinos sumos; 5) priteisti iš atsakovo 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti: t. y. nurodė, jog pareiškėjas, reikšdamas savarankišką reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turi pateikti įrodymus, jog su analogišku reikalavimu (perskaičiuoti laikino nedarbingumo, pensijos dydį ir už laikotarpį, kurį buvo registruotas Panevėžio teritorinės darbo biržos užimtumo tarnyboje) kreipėsi į atsakovą (VSDFV), o atsakovas atsisakė prašomus veiksmus atlikti (pateikti tai įrodanti sprendimą) arba vilkina pareiškėjo prašymo (skundo) sprendimą, patikslinti bylos šalis, sukonkretinti neturtinės žalos reikalavimą, nurodant, iš ko pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą ir dėl kokių neteisėtų veiksmų (teismas nustatė, kad pareiškėjo reikalavimas, susijęs su Panevėžio AVPK veiksmais ir iš jų kilusia neturtine žala jau yra išnagrinėtas, t. y. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 13-3106-320/2023 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1061-821/2024 pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, jau yra priteista 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), o taip pat nurodyti, ar pageidauja bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas 2024 m. liepos 17 d. elektroniniu paštu padavė teismui prašymą dėl trūkumų pašalinimo, kuriuo prašė: 1) VSDFV ir Panevėžio AVPK byloje įtraukti kaip atsakovo atstovus; 2) pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus Raštą neteisėtu ir įpareigoti perskaičiuoti ir išmokėti visus skirtumus, atsiradusius dėl neteisėto perkėlimo į žemesnes pareigas, kurios nurodytos skunde teismui. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo pašto išlaidas 2,30 Eur.

Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 26 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti: t. y. pateikti teismui patikslinto skundo originalą. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismui padavė 2024 m. liepos 17 d. patikslintą skundą. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotu ir grąžino juos kartu su priedais pareiškėjui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį ir pareikštus reikalavimus įpareigoti atlikti veiksmus (pirmas ir antras skundo reikalavimai („įpareigoti VSDFV apskaičiuoti, o atsakovą išmokėti...“), sprendžia, jog Regionų apygardos administracinis teismas 2024 m. liepos 1 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti šiuo aspektu, sudarė sąlygas pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, išaiškindamas pareiškėjui teisę pagal nustatytą skundo trūkumą patikslinti skundą.

Pareiškėjas, atsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartyje nustatytą skundo trūkumą, patikslino skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nurodė, kad prašo pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus Raštą neteisėtu ir įpareigoti perskaičiuoti ir išmokėti visus skirtumus, atsiradusius dėl neteisėto perkėlimo į žemesnes pareigas, kurios nurodytos skunde teismui. Byloje esanti informacija patvirtina, kad pareiškėjas su 2024 m. liepos 4 d. prašymu kreipėsi VSDFV. Pareiškėjo 2024 m. liepos 4 d. prašymas buvo persiųstas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, kuris pareiškėjui atsakė Raštu. Taigi, atmestini pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog jis iš viešojo administravimo subjekto nėra gavęs jokio atsakymo. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina atsakymo turinys, savaime nereiškia, kad VSDFV atsisako tenkinti pareiškėjo prašymą ar vilkina atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėjami reikalavimai dėl informacinio pobūdžio dokumentų, kurie nesukelia asmenims jokių teisinių pasekmių, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-676-552/2024; kt.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Rašto turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kokius dokumentus ir kur reikia pateikti norint, jog jo pensija būtų perskaičiuota. Rašte pareiškėjui nėra suformuluoti patvarkymai, imperatyvūs nurodymai, juo nepritaikytos poveikio priemonės, be to, šio Rašto panaikinimas neišspręs administracinio ginčo, o šio skundo reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų apgynimo, todėl pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, pagrįstai atsisakė priimti šį pareiškėjo skundo reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, pagrįstai atsisakyta priimti ir išvestinį patikslinto skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, ir kt.). Šių nuostatų kontekste svarbu akcentuoti, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 1 d. nutartimi nurodęs pareiškėjui sukonkretinti neturtinės žalos reikalavimą, nurodant, iš ko pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą ir dėl kokių neteisėtų veiksmų, be kita ko nustatęs, kad pareiškėjo reikalavimas, susijęs su Panevėžio AVPK veiksmais ir iš jų kilusia neturtine žala jau yra išnagrinėtas, t. y. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 13-3106-320/2023 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1061-821/2024 pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, jau yra priteista 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš esmės pasisakė dėl pareiškėjo teisės į reikalavimo patenkinimą ir nepagrįstai nustatė šį esminį skundo trūkumą, o pareiškėjui nepašalinus šio trūkumo, 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nepagrįstai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčo pobūdis yra pakankamai aiškus (žalos atlyginimo reikalavimas iš VSDFV), skunde pateikta minimali informacija, leidžianti apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas (VSDFV kyla pareiga perskaičiuoti, o atsakovui išmokėti laikino nedarbingumo išmokų skirtumą, kuris susidarė dėl tyrėjo ir vyresniojo tyrėjo darbo užmokesčio skirtumo, per laikotarpį nuo įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo), be to, administracinis teismas, esant poreikiui, gali įpareigoti pareiškėją, kitą proceso dalyvį ar byloje nedalyvaujantį asmenį pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu ar elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis (kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas elektroninių ryšių priemonėmis) dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą (ABTĮ 67 str. 1 d. 2 p.), taip pat aplinkybės, susijusios su pareiškėjo prašoma atlyginti neturtine žala, gali būti išsiaiškinamos bylą nagrinėjant iš esmės, pavyzdžiui, užduodant pareiškėjui klausimus teismo posėdyje.

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje taip pat nustatė, kad pareiškėjas nepagrindė, dėl kokių aplinkybių prašo Lietuvos valstybės atstovu įtraukti Panevėžio AVPK. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį, jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui 2024 m. liepos 1 d. nutartyje nepagrįstai nustačius pareiškėjui skundo trūkumą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, o kitą teismo nustatytą trūkumą pareiškėjui pašalinus, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nepagrįstai pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, netinkamai taikė proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti patikslinto skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tačiau nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl ši pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjo skundo dalies dėl neturtinės žalos jam iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisimo priėmimo klausimas turi būti perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo R. G. skundo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir šios pareiškėjo R. G. skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė