2015-12-17 Nr. AB-24782-3-62-3-00210-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2575-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00210-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pripažinimo teisės į turtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja R. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT), 100 000 Lt, t. y. 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir pripažinti teisę į turtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja nurodė, kad 2009 m. mirusi močiutė S. M. testamentu jai paliko turtą – pastatus ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Notarei pareikalavus pristatyti S. M. turto nuosavybės dokumentus, pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kuris išdavė pažymą apie pastatus, tačiau pažymėjo, kad teisinės registracijos nėra, o dėl žemės sklypo nurodė kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių (toliau – ir NŽT Kauno rajono skyrius). NŽT Kauno rajono skyrius nurodė, kad S. M. nėra žemės sklypo savininkė, žemės nebuvo privatizavusi, pinigų už žemės pirkimą nebuvo sumokėjusi, žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl žemė yra valstybės ir pareiškėja žemę gali nusipirkti, sumokėdama už žemę 44 000 Lt. Žinodama, kad S. M. žemę privatizavo ir sumokėjo pinigus už žemės pirkimą, pareiškėja prašė pareigūnų, kad patikrintų S. M. žemės privatizavimo bylą ir išduotų privatizuoto 0,225 ha žemės sklypo dokumentus, tačiau pareigūnai tvirtino, kad S. M. nesumokėjo pinigų už privatizuojamą žemę ir netapo žemės savininke.

Pareiškėja kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad S. M. iki mirties nuosavybės teisėmis valdė pastatus ir žemę (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime apylinkės teismui su pareiškėjos prašymu nesutiko ir teigė, kad S. M. žemės neprivatizavo, kadangi pinigai už žemę nebuvo sumokėti. Teismo posėdyje NŽT Kauno rajono skyriaus atstovas tvirtino, kad pristačius banko kvitus, pareiškėjai bus išduoti S. M. žemės sklypo dokumentai. Teismas pareiškėjos prašymo netenkino, tačiau jeigu NŽT Kauno skyriaus atstovai nebūtų tvirtinę, kad pristačius kvitus, bus išduoti žemės dokumentai, teismas galimai būtų priėmęs kitokį sprendimą.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad už žemėtvarkos projekto rengimo darbus yra sumokėjusi 566,28 Lt, tačiau pinigų mokėti ji neturėjo, kadangi S. M. sklypas buvo suprojektuotas išduodant leidimą gyvenamojo namo statybai.

Dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėja iki šiol negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo žemei, nors praėjo beveik penkeri metai po S. M. mirties. Kada su pareiškėja bus sudaryta S. M. jau nupirktos žemės pirkimo-pardavimo sutartis ji nežino, taip pat nežino, kokias dėl to turės išlaidas. Kadangi šiuo metu dar negali nurodyti turtinės žalos dydžio, prašo pripažinti jai teisę į turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, atlyginimą.

Pareiškėja neturtinę žalą vertina 100 000 Lt, kadangi dėl to, kad nuo 2009 metų dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų negali įgyvendinti savo teisių. NŽT pareigūnai veikė neteisėtai, neatliko savo tarnybinių pareigų, S. M. žemės dokumentų nesutvarkė, nors turėjo tą padaryti, kadangi už žemę pinigai buvo sumokėti. Pareigūnai iš pareiškėjos tyčiojosi, reikalaudami pristatyti iš banko kvitus, nors žinojo, kad bankas dokumentus saugoja tik dešimt metų. Pareiškėja žinojo, kad S. M. sumokėjo pinigus, tačiau kol nebuvo suradusi kvitų, neturėjo galimybės įrodyti neteisėtų pareigūnų veiksmų. Dėl to pareiškėja susirgo, negali dirbti.

Atsakovas atsiliepime į skundą prašė administracinę bylą nutraukti, konstatavus, kad nutraukti nėra pagrindo – skundą palikti nenagrinėtą.

Atsakovas nurodė, kad S. M. prašymą įsigyti žemę privačiai namų valdai (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė 1992 m. kovo 31 d.. (duomenys neskelbtini)apylinkės taryba 1992 m. birželio 22 d. 1-jo šaukimo Tarybos 26-osios sesijos sprendimu „Dėl antrinio žemės naudojimo teisės akto tvirtinimo“ nusprendė patvirtinti antrinį žemės naudojimo teisės aktą, kuriuo S. M., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), leista naudotis 0,225 ha žemės sklypu prie nuosavo gyvenamo namo. 1992 m. liepos 8 d. buvo parengtas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas, tačiau notariškai patvirtinta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.

Pareiškėjos atstovė A. O. M. 2012 m. gegužės 7 d. kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių su prašymu sutvarkyti bei išduoti S. M. žemės nuosavybės dokumentus, tačiau 2012 m. kovo 9 d. raštu Nr. 7SD-790 pareiškėjos atstovės prašymą atsisakyta tenkinti, kadangi nėra pateikti visi dokumentai, numatyti Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Pareiškėjos atstovė minėtą atsakymą apskundė NŽT direktoriui, kuris 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 1T-(8.5)-36 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 9 d. raštą Nr. 7SD-790, NŽT direktoriaus 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą, įpareigoti NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyrių išduoti R. M. S. M. 0,225 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) žemės nuosavybės dokumentus, taip pat priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės 10 000 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos. Teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė. Kadangi valstybės pareigūnų veiksmai valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procese S. M. jau buvo vertinami teismuose, šioje byloje tos pačios aplinkybės negali būti vertinamos kitaip, t. y. paneigiant įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytą jų vertinimą, nes tokiu būdu būtų pažeisti imperatyvūs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 4 dalies, reikalavimai.

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendime nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų sprendžiant valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo klausimą, todėl įsiteisėję teismų sprendimai turi res judicata galią ir nustatyti faktai iš naujo šioje byloje neturėtų būti įrodinėjami. Ginčo atveju S. M. dokumentų byloje Nr. 488 nebuvo mokėjimą patvirtinančio banko kvito, kad už 0,225 ha žemės sklypą buvo sumokėta žemės sklypo įkainojimo akte nurodyta suma. Taip pat nebuvo duomenų, jog minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta notariškai, todėl pareiškėjos argumentai, jog S. M. žemę buvo privatizavusi, o NŽT darbuotojai teikė melagingas žinias, yra nepagrįsti.

Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjai neįrodžius būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos - valstybinės valdžios institucijos (darbuotojų) neteisėtos veikos, valstybei nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėja tik abstrakčiais teiginiais nurodo, jog dėl pergyvenimų susirgo ir negali dirbti, tačiau nepagrindžia tokių teiginių jokiais įrodymais, o pareiškėjos prašymas pripažinti jai teisę į turtinės žalos atlyginimą neatitinka CK 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, todėl turėtų būti atmestas.

Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat nurodo, jeigu nebus pagrindo bylą nutraukti, teismas turėtų pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtą, kadangi teisme tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu administracinę bylą dėl reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti R. M. teisę į turtinės žalos atlyginimą, nutraukė, dėl kitos reikalavimų dalies pareiškėjos R. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja kildina iš NŽT Kauno rajono skyriaus pareigūnų veiksmų, susijusių su S. M. 0,225 ha žemės (duomenys neskelbtini) privatizavimu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja administracinėje byloje Nr. I-1102-406/2012 prašė atlyginti jai 10 000 Lt turtinę ir 100 000 Lt neturtinę žalą, kurią kildino iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtų veiksmų, kuriais atsisakoma išduoti 0,225 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus. Teismas atsakovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatė, todėl sprendė, kad atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Teismas priėjo prie išvados, kad sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1102-406/2012, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, tačiau ne tuo pačiu pagrindu, todėl negalimas bylos nutraukimas pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą siejamas su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1102-406/2012 dėl įpareigojimo išduoti S. M. žemės sklypo nuosavybės dokumentus. Su paminėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais pareiškėja nesutinka, tačiau jos ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-7089-861/2014 dėl teisėjų neteisėtų veiksmų buvo atmestas. Sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7089-861/2014 įsiteisėjęs. Teismas taip pat nurodė, kad neturtinę žalą pareiškėja kildina iš to, kad NŽT Kauno rajono skyriaus pareigūnai nesutvarkė S. M. 0,225 ha žemės (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentų, o po to melagingai tvirtino, kad S. M. nenupirko žemės, nes nesumokėjo už žemę pinigų, nors turėjo dokumentus, kad už privatizuotą žemę S. M. 3 119 rub. sumokėjo ir žemę nupirko, melavo teismui, kad pristačius banko kvitus, bus išduoti žemės nuosavybės dokumentai, o tokius duomenis pristačius ir toliau neišduoda S. M. žemės nuosavybės dokumentų.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos 2015 m. kovo 11 d. pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo matyti, jog NŽT Kauno rajono skyriaus pareigūnų melavimą pareiškėja sieja su NŽT Kauno rajono skyriaus pateiktu atsiliepimu į jos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje Nr. 2-1466-720-2011 ir šios institucijos atstovo paaiškinimu teismo posėdyje, jog pareiškėjai pateikus kvitus NŽT, patvirtinančius įmokos už išperkamą žemę sumokėjimą, S. M. žemės nuosavybės dokumentai bus išduoti. Teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad 3 119 rub. sumą už 0,225 ha žemės sklypą ir 74,80 rub. sumą už sklypo permatavimą S. M. sumokėjo 1992 m. liepos 8 ir 23 dienomis, tačiau ši aplinkybė paaiškėjo tik 2011 metais. Teismas pažymėjo, kad tokia aplinkybė jau buvo nagrinėjama ir dėl jos pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-333/2013, kurioje pažymėjo, kad 1992 m. sumokėtų atitinkamų pinigų sumų faktas nebuvo pakankamas, kad su S. M. būtų sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo procedūra nebuvo užbaigta dėl valstybinės institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis priėjo prie išvados, kad NŽT Kauno rajono skyriaus atstovas teismo posėdyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (civilinė byla Nr. 2-1466-720-2011), nurodydamas, jog pareiškėjai pateikus kvitus NŽT, patvirtinančius įmokos už išperkamą žemę sumokėjimą, S. M. žemės nuosavybės dokumentai bus išduoti, elgėsi neatsakingai ir toks atstovo elgesys neatitiko valstybės tarnautojų veiklos svarbiausiems etikos principams, kurie nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad būtent dėl tokio NŽT Kauno rajono skyriaus atstovo elgesio teismo posėdyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja R. M. susirgo depresija, nepajėgia dirbti, pablogėjo fizinė sveikata. Žalos atsiradimo dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų fakto bei priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir valdžios institucijos neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, kuris kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, t. y. pareiškėjui. Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, konstatavo kad pareiškėja neįrodė jai padarytos neturtinės žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas pripažinti jai teisę į turtinės žalos atlyginimą reikalingas ateičiai, reikalavimų, reiškiamų kitose administracinėse bylose, pagrįstumo įrodymui, todėl konstatavo, kad net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl administracinę bylą šioje dalyje nutraukė (ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p.).

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurias pareiškėja buvo nurodžiusi skunde pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja papildomai nurodo, kad teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo reikalavimą nutraukti bylą, todėl teismo sprendime įvertino pareigūnų įvykdytus neteisėtus veiksmus pareiškėjos atžvilgiu, tačiau sprendime neteisingai nurodė, kad aplinkybė, jog S. M. už žemės sklypą sumokėjo 1992 m. liepos 8 ir 23 dienomis paaiškėjo tik 2011 metais, kadangi ji prieštarauja byloje nustatytiems faktams. S. M., sumokėjusi už žemę, kvitus pristatė NŽT, kuri sudarė su ja žemės pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ji nebuvo patvirtinta notariškai. NŽT atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl juridinio fakto nustatymo, sakė netiesą, kad S. M. nesumokėjo už žemę pinigų, todėl žemės neprivatizavo. Atsiliepime taip pat melagingai tvirtinama, kad S. M. žemės tvarkymo byloje Nr. 488 iki šiol nėra pateikta mokėjimą patvirtinančių dokumentų, kadangi mokėjimo pranešimas buvo pateiktas NŽT ir yra žemės tvarkymo byloje.

Pareiškėja taip pat teigia, kad dėl pareigūnų kaltės nesutvarkyti S. M. žemės privatizavimo dokumentai, ji negalėjo žinoti, kad jos nupirkta žemė neprivatizuota, nes pareigūnai nesutvarkė jos žemės privatizavimo dokumentų. S. M. sumokėjo 300 rub. mokestį už jos žemės privatizavimo dokumentų sutvarkymą ir turėjo teisėtus lūkesčius, kad dokumentai bus tinkamai sutvarkyti. Valstybės pareigūniai, vadovaudamiesi teisės aktais, privalėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą notaro. Valstybės pareigūnai neturėjo teisės nesudaryti su S. M. žemės pirkimo-pardavimo sutarties arba sudaryti notaro nepatvirtintą sutartį. Nesilaikydami įstatymo reikalavimų, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Teismas sprendime nurodė, kad 1992 m. sumokėtų atitinkamų pinigų sumų faktas nebuvo pakankamas, kad su S. M. būtų sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo procedūra nebuvo užbaigta dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Jeigu teismas rėmėsi šia išvada, sprendime privalėjo nurodyti, kas yra kaltas, kad žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo procedūra nebuvo užbaigta. Jeigu valstybės pareigūnai neketino perleisti žemės sklypą, jie privalėjo netenkinti S. M. prašymo leisti jai privatizuoti žemę, neturėjo teisės reikalauti, kad ji sumokėtų už perkamą žemę, žemės privatizavimo mokestį ir mokestį už žemės privatizavimo dokumentų, rengimą ir įforminimą, taip pat sumokėtus mokesčius grąžinti atsisakius parduoti žemės sklypą.

Valstybės pareigūnai, leidę S. M. privatizuoti žemę, privalėjo laikytis įstatymu nustatytos privatizavimo tvarkos. Kadangi NŽT pareigūnai pažeidė Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d, nutarimu Nr. 89 patvirtintas Taisykles, nes nepriėmė reikiamo potvarkio, nesudarė notaro patvirtintos sutarties, jų veiksmai yra neteisėti ir tuo pareiškėjai padaryta turtinė bei neturtinė žala, kadangi ji iki šiol negali paveldėti S. M. testamentu palikto turto. Neteisėtais NŽT veiksmais pareiškėjai padaryta turtinė ir neturinė žala. Praėjo šešeri metai po S. M. mirties, o ji vis dar negali gauti S. M. tesamentu palikto turto dokumentų.

Pareiškėja verčiama pirkti S. M. jau nupirktą žemę, nes kitaip negali jos paveldėti. Kiek kainuos žemės pirkimas ir kokias turės išlaidas, pareiškėja nežino, todėl negalėjo teismo prašyti priteisti konkrečią sumą - prašė pripažinti teisę į turtinės žalos atlyginimą. Teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti teisę į turtinės žalos atlyginimą, kadangi toks reikalavimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Kadangi teismas pripažino, kad NŽT atliko neteisėtus veiksmus, NŽT atstovui pripažinus, kad pareiškėjai bus išduoti S. M.

žemės nuosavybės dokumentai, teismas privalėjo nustatyti, ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės bei neturtinės žalos. Pareiškėja taip pat buvo nurodžiusi, kad jau patyrė turtinę žalą sumokėdama 566,28 Lt už tariamus S. M. žemės sklypo suprojektavimo darbus, nors S. M. sklypas buvo suprojektuotas išduodant jai leidimą namo statybai, o privatizuojant žemės sklypą, ji sumokėjo 74,80 rub. už sklypo permatavimą ir naujo plano sudarymą. Tačiau NŽT reikalauja, kad pareiškėja savo lėšomis paruoštų parduodamo S. M.

žemės sklypo dokumentus. Iki šiol NŽT nenurodo, kokias turės išlaidas pirkdama žemę, žemė dar neparduota, todėl negali teismui nurodyti konkretaus turtinės žalos dydžio.

Pareiškėja dėl NŽT tarnautojų veiksmų, kai jai buvo pasakyta, jog už žemę ji turi sumokėti 44 000 Lt, nors S. M. jau buvo už ją sumokėjusi, patyrė dvasinį sukrėtimą, jautėsi bejėgė negavusi banke dokumentų, įrodančių S. M. pinigų sumokėjimą. Pareiškėja buvo tikra, kad teismas patenkins jos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau patyrė didelį nusivylimą, kai pareiškimas buvo atmestas. Pareiškėja dėl pergyvenimų susirgo depresija, negalėjo dirbti gydytojos darbo, todėl jos prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti patenkintas.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Atsakovas papildomai nurodo, kad ginčo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjai padarytos neturtinės žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį taip pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir žalos. Kauno apygardos administracinis teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė jai padarytos neturtinės žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių.

Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.6 punktu, pareiškėja, paveldėdama S. M. nekilnojamąjį turtą (pastatus), esančius (duomenys neskelbtini), įgyja teisę pirkti namų valdos žemės sklypą už šį sklypą sumokant kainą apskaičiuotą sandorio sudarymo metu į kurią teisės aktų nustatyta tvarka galės būti įskaitomos už žemės sklypą sumokėtos ir pareiškėjos paveldėtos įmokos.

Atsakovas taip pat nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas, sistemiškai įvertinęs ABTĮ normas, pagrįstai padarė išvadą, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Kadangi reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, teismas pagrįstai šioje dalyje bylą nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Atsakovo nuomone, pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo sprendimo motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų, todėl nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, siejamo su viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tiek turtinės tiek neturtinės žalos atlyginimo atveju reikalinga nustatyti tokius pat būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių žalos atlyginimas yra negalimas. Nustatinėtinas žalos faktas, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp jų, o kaltės klausimas nagrinėjamu atveju neaktualus. Nenustačius nors vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, jos nebuvimas eliminuoja reikalavimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo bei teisinį poreikį svarstyti dėl kitų atsakomybės sąlygų buvimo. Todėl teismui konstatavus, kad atsakovo darbuotojai veikė įstatymų nustatytose ribose, jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjai atsiradimą, neatliko, o tarp neteisingų tvirtinimų ir neturtinės žalos nenustačius priežastinio ryšio, reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai netenkinti, neanalizavus kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų ir įvertintų įrodymų pagrindu pagrįstai nepripažino pareiškėjos tvirtinimų, kad atsakovo pareigūnai nevykdė tarnybos pareigų, nes tinkamai nesutvarkė S. M. žemės privatizavimo dokumentų. Byloje nustatyta, kad 3 119 rub. sumą už 0,225 ha žemės sklypą ir 74,80 rub. sumą už sklypo permatavimą S. M. sumokėjo 1992 m. liepos 8 ir 23 dienomis, tačiau ši aplinkybė paaiškėjo tik 2011 metais. Pagrįstai akcentuota, kad tokia aplinkybė jau buvo nagrinėjama ir dėl jos pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-333/2013, kurioje pažymėta, kad 1992 m. sumokėtų atitinkamų pinigų sumų faktas nebuvo pakankamas, kad su S. M. būtų sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo procedūra nebuvo užbaigta dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Įrodymų, paneigiančių šią išvadą, byloje nesurinkta, todėl reikšmingas nagrinėjamam ginčui neteisėtų veiksmų faktas negalėjo būti konstatuotas.

Pripažinus, kad NŽT Kauno rajono skyriaus atstovas teismo posėdyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (civilinė byla Nr. 2-1466-720-2011), nurodydamas, jog pareiškėjai pateikus kvitus NŽT, patvirtinančius įmokos už išperkamą žemę sumokėjimą, S. M. žemės nuosavybės dokumentai bus išduoti, elgėsi neatsakingai ir toks atstovo elgesys nebuvo teisėtas, teismas pagrįstai konstatavo, kad neįrodytas priežastinis ryšys su žalos faktu. Pažymėjus, jog žalos atsiradimo dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų fakto bei priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir valdžios institucijos neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, kuris kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, t. y. pareiškėjui, pagrįstai nuspręsta, kad byloje nėra jokių duomenų, kad būtent dėl tokio NŽT Kauno rajono skyriaus atstovo elgesio teismo posėdyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja R. M. susirgo depresija, nepajėgia dirbti, pablogėjo jos fizinė sveikata.

Bylos dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo nėra priskirtos administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 straipsnis), o būtent tokį reikalavimą pareiškėja pareiškė prašydama pripažinti jos teisę į turtinės žalos atlyginimą. Turtinės žalos atlyginimo klausimai sprendžiami pareiškus konkretų reikalavimą ir nustatant (įrodinėjant) minėtas civilinės atsakomybės sąlygas. Todėl tinkamai taikytas ATPK 101 straipsnio 1 dalies 1 punktas, numatantis pagrindą nutraukti bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai ir ji nėra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas