Legislator Case Law & Legislation
d0999999-fd4a-4f7e-aa24-e3e10588c882 AI generated

d0999999-fd4a-4f7e-aa24-e3e10588c882 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number d0999999-fd4a-4f7e-aa24-e3e10588c882
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėja             Civilinė byla Nr. 2S-483-425/2013Birutė Mėlinauskienė             Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02799-2013-6             Procesinio sprendimo kategorija:             106.3; 121.14; 122.4; (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 18 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Laimantas Misiūnas,viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z.

Legislator headnote

AI generated

d0999999-fd4a-4f7e-aa24-e3e10588c882 · Panevėžio apygardos teismas: Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiÅ¡kia savininko teisę savo nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktÄ , juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktÄ priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėja             Civilinė byla Nr. 2S-483-425/2013Birutė Mėlinauskienė             Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02799-2013-6             Procesinio sprendimo kategorija:             106.3; 121.14; 122.4; (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 18 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Laimantas Misiūnas,viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z.

S. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3897-223/2013 pagal ieÅ¡kovo Z. S. ieÅ¡kinį atsakovei L. K. dėl leidimų, suderinimų ir panaÅ¡aus pobÅ«džio dokumentų namo remonto darbams gavimo be atsakovės sutikimo, ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovas Z. S. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti ieÅ¡kovui teisę be atsakovės L. K. sutikimo gauti visus leidimus, suderinimus ir panaÅ¡aus pobÅ«džio dokumentus, bÅ«tinus stogo dangos pakeitimui, namo apÅ¡iltinimui, apkalimui naujomis lentelėmis, nudažymui, vandentiekio ir kanalizacijos tinklo įvedimui į ieÅ¡kovo naudojamÄ namo dalį, taip pat minėtus darbus atlikti be atsakovės sutikimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad su atsakove L. K. yra pastatų (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Gyvenamojo namo dalis, kuria naudojasi ieÅ¡kovas, reikalauja remonto. IeÅ¡kovas nurodė, kad norint atlikti remonto, Å¡iltinimo ir kitus darbus, reikalingas atsakovės sutikimas, kurį duoti atsakovė atsisako, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ . Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-04-24 nutartimi nustatė ieÅ¡kovui Z. S. terminÄ iki 2013 m. gegužės 14 d. paÅ¡alinti nutarties apraÅ¡omojoje dalyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus.

Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovo reikalavimas yra nekonkretus, neaiÅ¡kus, todėl ieÅ¡kovas reikalavimÄ turi patikslinti. Teismas tokio pobÅ«džio leidimus iÅ¡duoda konkrečiam veiksmui atlikti ir pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektÄ . Kadangi ieÅ¡kovas nepateikė projekto, pagal kurį bus atliekami jam priklausančios namo dalies rekonstrukcijos dalies darbai, teismas ieÅ¡kovÄ Ä¯pareigojo projektÄ pateikti kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu. Be to, teismas nurodė, kad nors ieÅ¡kovas teigia, jog atsakovė atsisako duoti sutikimÄ darbams atlikti, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančio dokumento.IeÅ¡kovas Z.

S. atskiruoju skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti iÅ¡ naujo spręsti tam pačiam teismui kita teisėjų sudėtimi. Apeliantas nurodė, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir be argumentų, nenurodytas nei vienas teisės aktas ar teismų praktikos pavyzdys, kuriuo remdamasis teismas taip nusprendė. Priimta nutartis neaiÅ¡ki ir vilkina greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , naikintina absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog neaiškus ieškovo reikalavimas, nesiremdamas jokiais teisės aktais pažymėjo, kad leidimas išduodamas kiekvienam konkrečiam veiksmui. Apeliantas pažymėjo, kad teismas turėtų nurodyti, kad ieškovas turi teisę gauti leidimus darbams atlikti be atsakovės leidimo apskritai, nes toks sprendimas ekonomiškesnis ir priimtinesnis nei sprendimas, kuriame išvardinti konkretūs leidimai. Besikreipiantis asmuo neprivalo žinoti kokių leidimų konkrečiai reikia, todėl juos išvardinti turėtų teismas ir tai nelaikytina išėjimu už ieškinio dalyko ribų.

Projekto namo apšiltinimui, stogo dengimui gauti nėra būtina, o jis reikalingas tik kanalizacijos ir vandentiekio tinklams įsivesti, tačiau jis gali būti pradėtas rengti tik abiejų bendraturčių sutikimu. Be to, bendraturtė negali išduoti ir pažymos ar dokumento, kad ji nesutinka su ieškovo planuojamais darbais, nes tokių pažymų ji neišdavinėja. Apie tai, kad ieškovo teisė pažeista, jis nurodė ieškinyje, todėl ši teisė turi būti ginama. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiÅ¡kia savininko teisę savo nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktÄ , juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktÄ priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali bÅ«ti nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybÄ â€“ remontuoti ar rekonstruoti statinį arba statyti naujÄ â€“ įgyvendinama vadovaujantis minėtomis nuostatomis, taip pat specialiųjų teisės aktų normomis, nagrinėjamos bylos atveju – Statybos įstatyme, leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo tvarkÄ reguliuojančiose teisės normose ir kituose teisę į statybÄ nustatančiuose teisės aktuose.

Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomÄ daiktÄ ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas iÅ¡reikÅ¡tas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su bÅ«sima statyba ar rekonstrukcija, sutikimÄ .IeÅ¡kovas Z. S. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti ieÅ¡kovui teisę be atsakovės L. K. sutikimo gauti visus leidimus, suderinimus ir panaÅ¡aus pobÅ«džio dokumentus, bÅ«tinus stogo dangos pakeitimui, namo apÅ¡iltinimui, apkalimui naujomis lentelėmis, nudažymui, vandentiekio ir kanalizacijos tinklo įvedimui į ieÅ¡kovo naudojamÄ namo dalį.

Pagal LR Statybos įstatymÄ viena iÅ¡ statybos rūšių yra statinio remontas, kuris gali bÅ«ti paprastasis arba kapitalinis. Kadangi ieÅ¡kovas nurodė siekiantis apÅ¡iltinti fasadines namo sienas, jas apkalti naujomis lentelėmis, nudažyti, pakeisti stogo dangÄ , tokie darbai laikomi kapitaliniu statinio remontu. LR Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 4 p. įtvirtina, kad kapitalinio statinio remontui turi bÅ«ti rengiamas projektas. Statybos leidimas statinio kapitalinio remonto atveju yra raÅ¡ytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p.).

Tokiam leidimui gauti turi bÅ«ti pateikti dokumentai, iÅ¡vardinti Statybos įstatymo 23 str. 10 d. Tarp Å¡ių dokumentų nurodyti statinio projektas, statinio bendraturčių sutikimas, žemės sklypo bendraturčių sutikimas. IÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas siekia gauti statybos leidimÄ , t. y. pritarimÄ kapitalinio remonto projektui, tačiau, kadangi bendraturtė atsakovė L. K. atsisako duoti sutikimÄ darbams atlikti, to padaryti negali. Bendrieji procesinių dokumentų turiniui keliami reikalavimai iÅ¡dėstyti CPK 111 straipsnyje, o ieÅ¡kinio turinį atskleidžia CPK 135 straipsnis.

Priimdamas ieÅ¡kinį nustatęs procesinio dokumento turinio trÅ«kumus, teismas turi nustatyti ieÅ¡kovui terminÄ jiems paÅ¡alinti (CPK 115 str. 2 d.). Nors civilinio proceso įstatymo nuostatos ieÅ¡kiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iÅ¡ esmės ieÅ¡kinį sudaro du reikalavimai – ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ), bei savo reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ä® teismÄ besikreipiantis asmuo privalo aiÅ¡kiai nurodyti, ko ir kokia apimtimi jis praÅ¡o iÅ¡ teismo. Apeliantas ieÅ¡kinyje abstrakčiai nurodė ketinantis remontuoti namÄ , Å¡iltinti pastato sienas, keisti stogÄ ir prašė teismo leisti Å¡iuos darbus atlikti be atsakovės sutikimo. Tačiau pažymėtina, kad teismas dėl leidimo be bendraturčio sutikimo atlikti statybos darbus iÅ¡davimo sprendžia konkretiems darbams, t. y. pagal pateiktÄ projektÄ , iÅ¡ kurio galima aiÅ¡kiai nustatyti, kurios pastato sienos bus Å¡iltinamos, kuri stogo dalis bus keičiama, koks stogo plotas bus pakeistas, kaip bus keičiama fasadinių sienų apdaila, kokia spalva, medžiagų faktÅ«ra ir pan.

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar bendraturtis nepagrįstai atsisakė duoti sutikimÄ ir ar tokie statybos darbai nepažeis bendrasavininkų teisių, todėl turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kokie statybos darbai bus atliekami. Leidimas vykdyti statybos darbus be bendraturčio sutikimo duodamas konkretiems darbams, o ne abstrakčiai visiems darbams, kuriuos kada nors ateityje planuoja atlikti ieÅ¡kovas. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ iÅ¡taisyti ieÅ¡kinio trÅ«kumus ir tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus.

IeÅ¡kovas taip pat turi nurodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ bei pateikti įrodymus, patvirtinančius iÅ¡dėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Visi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi įrodymai turi bÅ«ti pateikti su ieÅ¡kiniu, ir tų įrodymų pateikimas negali bÅ«ti „dozuojamas“ ar sÄ moningai paliekamas vėlesnėms proceso stadijoms. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovui nurodė, kad jis turi pateikti projektÄ , pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, kadangi, kaip jau buvo minėta, kapitaliniam remontui atlikti yra bÅ«tinas tokio remonto projektas.

Apeliantas nurodė, kad be kito bendraturčio sutikimo negalima paruoÅ¡ti projekto, tačiau nepateikė įrodymų, kad buvo kreiptasi į projektavimo darbus atliekančiÄ bendrovę ir Å¡i atsisakė paruoÅ¡ti projektÄ , motyvuodama bendraturčio sutikimo nebuvimu. Todėl minėtÄ atskirojo skundo argumentÄ teismas atmeta kaip nepagrįstÄ . Taip pat apeliantui paaiÅ¡kintina, kad teismas neturi pareigos veikti kaip ieÅ¡kovo atstovas ir už ieÅ¡kovÄ formuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus, aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui, kokių konkrečiai leidimų atliekamiems darbams reikia, ar kitaip veikti ieÅ¡kovo interesais.

Å ioje byloje nėra vieÅ¡o intereso, todėl ieÅ¡kovas turi pareigÄ pats pasirÅ«pinti tinkamu procesinių dokumentų parengimu, tinkamu reikalavimų suformulavimu ir įrodymų pateikimu (CPK 135, 178, 179 str.). Asmuo, kreipdamasis į teismÄ taip pat turi įrodyti, jog jo subjektinė teisė yra pažeista ir turi bÅ«ti apginta teismine tvarka. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas teigia, jog atsakovė pažeidžia jo teisę naudoti ir valdyti pastatÄ ir nemotyvuotai atsisako duoti sutikimÄ kapitaliniam statinio remontui atlikti, todėl ieÅ¡kovas privalo įrodyti, kad atsakovė tikrai atsisako sutikimÄ duoti.

Atsakovės atsisakymas gali bÅ«ti iÅ¡dėstytas raÅ¡tu Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjime, toks atsisakymas turi bÅ«ti motyvuotas ir pagrįstas. Tačiau kadangi Å¡alys yra fiziniai asmenys, tikėtina, jog atsakovė atsisakymÄ duoti sutikimÄ iÅ¡reiÅ¡kė žodžiu, todėl ieÅ¡kovui negalint pateikti teismui atsakovės raÅ¡tiÅ¡ko atsisakymo, pirmosios instancijos teismas turėtų vertinti žodinius atsakovės paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu ar atsakovės pateiktÄ atsiliepimÄ .

Å iuo atveju dokumento, patvirtinančio atsakovės atsisakymÄ duoti sutikimÄ remonto darbams, nebuvimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip užkertantis keliÄ ieÅ¡kinio priėmimui ir nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ , todėl priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . teisėjas              Laimantas MisiÅ«nas