d0996f65-0a97-4666-afe4-77a43be6d2f3 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-2560-555/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04645-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos:3.4.4.2.; 3.3.2.3.; (S)                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos 50-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-8878-955/2016 pagal pareiÅ¡kėjos 50-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja 50-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrija kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog buvo iÅ¡duotas leidimas 50-ajam individualių automobilių garažų statybos kooperatyvui statyti 216 metalinių garažų ir, kad minėti pastatai – 216 metaliniai garažai buvo priimti naudoti pagal statinio naudoti aktÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pareiÅ¡kėja siekė nustatyti tuo tikslu, kad bendrijai bÅ«tų suteiktas adresas.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1984 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 242 nusprendė paimti žemės sklypus su želdiniais ir įrengimais iÅ¡ miesto fondo – 1,0 ha. m ploto prie (duomenys neskelbtini) ir suteikti 50-ajam individualių automobilių garažų statybos kooperatyvui 216 garažų statybai, o sprendimo 2 punktu individualių automobilių garažų statybos kooperatyvas buvo įpareigotas užsakyti Statybos ir architektÅ«ros valdyboje suteikiamų sklypų raudonųjų linijų planus ir ribų nužymėjimÄ vietoje, garažų statybos projektus derinti su miesto vyriausiuoju architektu. 2013 m. lapkričio 7 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyrių su praÅ¡ymu suteikti pareiÅ¡kėjai adresÄ . 2013 m. lapkričio 20 d. atsakyme Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyrius nurodė, jog dėl adresų suteikimo garažams, esantiems (duomenys neskelbtini) bÅ«tina pateikti pastatų statybai galiojančius dokumentus. 2014 m. sausio 24 d. buvo pateikti papildomi dokumentai, tačiau leidimo garažams statyti bei priėmimo naudoti akto nerasta.

Pareiškėja įrodinėjo, jog garažų statyba buvo teisėta, o leidimas statybai bei statinio priėmimo naudoti aktai nėra išlikę, dėl ko nėra galimybės gauti bendrijai adreso. Šiuo metu bendrija naudojasi nesančiu adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu bendrija nėra registruota Juridinių asmenų registre. Bendrija registruota bendrijos vadovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat nesutiko, jog 216 metaliniai garažai laikytini laikinaisiais pastatais, kuriems adresai nėra suteikiami, kadangi Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 m. birželio 28 d. sprendime Nr. 242 nėra nurodoma, kad šie statiniai yra laikini.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinę bylÄ Nr. e2YT-8878-955/2016 pagal pareiÅ¡kėjos 50-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, nutraukė. Teismas, atsižvelgęs į įstatymų nuostatas, reglamentuojančias statiniams keliamus reikalavimus, bei teismų praktikÄ , sprendė, kad metaliniai garažai priskirtini laikiniems statiniams.

Be to, taip pat pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos eksploatuojami metaliniai garažai, kaip statiniai būtų suformuoti įstatymų nustatyta tvarka, o statiniai, kaip nekilnojamojo turto objektai, būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl šie metaliniai garažai neatitinka reikalavimų, keliamų nekilnojamajam daiktui ir negali būti laikomi stacionariais statiniais. Teismas pažymėjo, kad metaliniai garažai šiuo metu yra valstybinėje žemėje, kuri nėra suformuota atskiru žemės sklypu, nėra duomenų, kad valstybinės žemės patikėtinis yra priėmęs kokius nors sprendimus dėl šios žemės suteikimo ar leidimo ja naudotis.

Be to, teisės aktai, reglamentuojantys valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos sÄ lygas bei tvarkÄ , nenumato galimybės įsigyti nuosavybėn ar iÅ¡sinuomoti sklypÄ , skirtÄ laikinų statinių, tame tarpe ir metalinių garažų, statybai ar eksploatavimui. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, jog pareiÅ¡kėjai, eksploatuojančiai metalinių garažų (laikinų statinių) kompleksÄ , pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ nėra galimybių įgyvendinti savo teisių tiek įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto objektus, sudaryti valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis ar iÅ¡sipirkti valstybinę žemę prie laikinųjų pastatų, tiek įgyti adresÄ , dėl ko sprendė, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nesukels pareiÅ¡kėjai teisinių pasekmių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja 50-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrija praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:PareiÅ¡kėjai buvo sutektas leidimas statyti metalinius garažus, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektÅ«ros skyrius savo raÅ¡te nurodė, kad bÅ«tina pateikti statybÄ leidžiančius dokumentus, nors ta pati institucija savo archyvų registracijos knygoje yra nurodžiusi, kad rastas įraÅ¡as apie tai, kad 1985 m. liepos 4 d. užregistruotas statybos leidimas Nr. 65/85, kuriuo leista metalinių garažų kooperatyvui Nr. 50 statyti 217 vietų garažus (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡ių duomenų nepakako adresui gauti, vienintelis bÅ«das gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ yra nustatyti juridinį faktÄ , o kitų galimybių gauti dokumentÄ pareiÅ¡kėja neturi.

Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių įrodymų, kodėl ginčo garažai laikytini laikinaisiais statiniais. Be to, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Å¡iuo metu galiojančiais teisės aktais, nors teismo buvo praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , t. y. 1985 metais statyti metaliniai garažai buvo statomi turint statybÄ leidžiantį dokumentÄ bei pastatyti buvo priimti naudoti pagal statinio priėmimo naudoti aktÄ . Å iuo atveju turėjo bÅ«ti vadovaujamais tuo metu galiojančiais teisės aktais, t. y. statybų laikotarpiu, ir jais vadovaujantis spręsti dėl statinių leistinumo ar jų laikinumo, kadangi tuo metu metaliniai garažai nebuvo laikomai laikinais statiniais.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad metaliniai garažai laikytini laikinaisiais statiniais, dėl ko praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas pareiÅ¡kėjai nesukels teisinių pasekmių ir bylÄ nutraukė, kadangi nustačius juridinį faktÄ pareiÅ¡kėja turės ne pažymÄ apie kažkada iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , bet teismo sprendimu nustatytÄ statybos leidimÄ , kurio Å¡iuo metu pareiÅ¡kėja neturi ir jo pagrindu galėtų kreiptis į urbanistikos ir architektÅ«ros skyrių dėl adreso suteikimo, kadangi statybÄ leidžiančio dokumento tik ir trÅ«ko.Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ esmės grindžiama argumentais, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog ginčo metaliniai garažai buvo pastatyti kaip laikini statiniai. Tuo tarpu aplinkybė, jog ginčo statiniai yra naudojami iki Å¡iol, nesudaro pagrindo juos vertinti kaip stacionarius statinius. Eksploatuojami metaliniai garažai, kaip statiniai, nėra suformuoti įstatymų nustatyta tvarka, ir statiniai, kaip nekilnojamojo turto objektai, nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Kadangi metaliniai garažai neatitinka reikalavimų, keliamų nekilnojamam daiktui ir negali bÅ«ti laikomi stacionariais statiniais, jie nėra laikomi adreso objektais, kuriems galėtų bÅ«ti suteikiamas adresas. Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ esmės grindžiamas argumentais, kurie nurodyti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, t. y. su nustatytomis aplinkybėmis suinteresuotas asmuo sutinka ir joms neprieÅ¡tarauja.

             Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnio).

             Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Bylos duomenimis nustatyta, kad 1984 m. birželio 28 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas sprendimu Nr. 242 nusprendė paimti žemės sklypus su želdiniais ir įrengimais iš miesto fondo – 10 601 kv. m. ploto prie (duomenys neskelbtini) ir suteikti 50-ajam individualių automobilių garažų statybos kooperatyvui 216 garažų statybai.

Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektÅ«ros skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. pažymoje apie statybos leidimo iÅ¡davimÄ Nr. 70-21-3 nurodoma, jog Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektÅ«ros skyriaus archyviniame fonde saugomoje leidimų statybai vykdyti Kauno mieste 1983-10-13/1988-03 m. registracijos knygoje įraÅ¡yta, kad 1985 m. liepos 4 d. užregistruotas statybos leidimas Nr. 65/85, kuriuo leista metalinių garažų kooperatyvui Nr. 50, statyti 217 vietų garažus (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektÅ«ros skyriaus 2013 m. lapkričio 20 d. raÅ¡te „Dėl adresų suteikimo“ Nr. 70-2-3197 yra nurodyta, jog siekiant garažams (duomenys neskelbtini) suteikti adresÄ yra bÅ«tina pateikti pastatų statybai galiojančius dokumentus.

PareiÅ¡kėja 50-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad buvo iÅ¡duotas leidimas 50-ajam individualių automobilių garažų statybos kooperatyvui statyti 216 metalinių garažų ir kad minėti pastatai – 216 metaliniai garažai buvo priimti naudoti pagal statinio naudoti aktÄ . PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, jog juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ siekia nustatyti tuo tikslu, kad minėtai bendrijai bÅ«tų suteiktas adresas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog fakto nustatymas nesukels pareiÅ¡kėjai teisinių pasekmių, bylÄ nutraukė.Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nagrinėjama byla buvo nutraukta nustačius, kad praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas pareiÅ¡kėjai nesukels teisinių pasekmių, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

Todėl nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai tam tikrus teisinius padarinius.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, kadangi metaliniai garažai neatitinka reikalavimų, keliamų nekilnojamajam daiktui ir negali būti laikomi stacionariais statiniais, dėl ko šie statiniai nėra laikytini adreso objektais, kuriems galėtų būti suteikiamas adresas.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, nurodo, kad metaliniai garažai nelaikytini laikinaisiais statiniais, tuo tarpu pareiÅ¡kimu yra siekiama nustatyti juridinį faktÄ , kad metaliniai garažai yra pastatyti turint statybos leidimÄ , kuriam esant pareiÅ¡kėja turėtų galimybę kreiptis dėl adreso suteikimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimÄ ar pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas jai sukels teisines pasekmes, yra svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėjos eksploatuojami metaliniai garažai laikytini laikinaisiais ar nuolatiniais statiniais, kurie galėtų bÅ«ti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, juos įregistruojant Nekilnojamojo turto registre.Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami Å¡ie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: žemės sklypai; statiniai; butai daugiabučiuose namuose; patalpos. Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įraÅ¡ymas į nekilnojamojo turto kadastrÄ .

Registruojant nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯ nekilnojamojo turto registrÄ , padaromas nekilnojamojo daikto registro įraÅ¡as. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kaupiami nekilnojamojo turto registro duomenų banke (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalis). Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad statinys registruojamas nekilnojamojo turto registre tik tada, kai daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jam suteiktas unikalus numeris.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjos eksploatuojami garažai, kaip statiniai, bÅ«tų suformuoti įstatymų nustatyta tvarka, duomenys apie juos bÅ«tų įraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , o statiniai, kaip nekilnojamojo turto objektai bÅ«tų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Dėl Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad metaliniai garažai nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, jiems nėra suteiktas unikalus numeris, dėl to jie nėra įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad statinys – pastatas, priestatas, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.), statinio sklypas ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Tai gyvenamieji namai, pramonės, transporto, žemės ūkio, komercijos, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, valstybės valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų ir kiti pastatai, taip pat tiltai, viadukai, pėsčiųjų perėjos, tuneliai, vandentiekio bokštai, rezervuarai, hidrotechnikos įrenginiai, vandens ir nuotekų valymo įrenginiai, pylimai, atraminės sienutės, keliai, gatvės, aikštės, inžineriniai tinklai, monumentalios skulptūros ir kt.;

Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiÅ¡kia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jÅ«rų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugnÄ ) ar remiasi į žemės pavirÅ¡ių (vandens telkinių dugnÄ ). Tuo tarpu to paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laikinaisiais statiniais laikomi tokie statiniai, kuriuos leista pastatyti ir naudoti ribotÄ terminÄ , o leidimo terminui pasibaigus, jis turi bÅ«ti nugriautas (iÅ¡ardytas) arba perkeltas į kitÄ vietÄ .

Taigi, akivaizdu, kad įvertinus Statybos įstatyme apibrėžtas sÄ vokas, pareiÅ¡kėjos eksploatuojami metaliniai garažai laikytini laikinaisiais statiniais, kÄ pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta, kad adresų objektais žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus, taip pat sodininkų bendrijų žemės sklypai, neužstatyti pastatais;

žemės sklypai su juose esančiais pastatais, suformuoti kaip vienas nekilnojamasis daiktas; pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali bÅ«ti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas; pastatuose esančios gyvenamosios patalpos (toliau vadinama – butai) ir negyvenamosios patalpos, kurios yra arba gali bÅ«ti suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kaip jau minėta, Nekilnojamojo turto registre gali bÅ«ti registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymai, juridiniai faktai tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jam suteiktas unikalus numeris.

Tuo tarpu nustačius aplinkybę, kad metaliniai garažai Statybos įstatymo prasme priskirtini laikiniesiems statiniams, kurie ir teisės į juos nekilnojamojo turto registre neregistruojami, spręstina, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad metalo garažas (laikinasis statinys) gali būti formuojamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuriam kaip ir pirmosios instancijos teismas sprendė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ galėtų būti suteiktas adresas.

Atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nepagrįstai vadovavosi Å¡iuo metu galiojančiais teisės aktais, nors pareiÅ¡kimu buvo praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę, t. y. kad 1985 metais statyti metaliniai garažai buvo statomi turint statybÄ leidžiantį dokumentÄ bei pastatyti buvo priimti naudoti pagal statinio priėmimo naudoti aktÄ . Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju buvo praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tuo tikslu, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų suteiktas adresas.

Dėl to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels jei teisines pasekmes, t. y. ar pareiÅ¡kėjos eksploatuojamiems metaliniams garažams galėtų bÅ«ti suteiktas adresas, pagrįstai vadovavosi Å¡iuo metu galiojančiais teisės aktais, kadangi net ir priėmus pareiÅ¡kėjai palankų teismo sprendimÄ , tokiu atveju, adreso suteikimas turėtų bÅ«ti vykdomas pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus.Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ remiantis atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                                     Egidijus TamaÅ¡auskas