2016-08-10 Nr. AB-15739-3-61-3-02357-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-708-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02357-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Y. R. (Y. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjo Y. R. (toliau – ir pareiškėjas) atstovas 2016 m. birželio 6 d. per elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-517(00305), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Kartu su skundu pareiškėjo atstovas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame paaiškino, kad 2016 m. balandžio 27 d. kreipėsi į teismą su skundu. Nurodė, kad teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė terminą iki 2016 m. gegužės 13 d. skundo trūkumams pašalinti. Teisme 2016 m. gegužės 19 d. buvo gautas pareiškėjo atstovo prašymas atnaujinti terminą skundo trūkumams pašalinti, nes tik 2016 m. gegužės 18 d. per EPP jis pastebėjo, kad administracinė byla yra elektroninė. Apie pareigą pašalinti trūkumus iki 2016 m. gegužės 18 d. nieko nežinojo, kadangi nuo 2016 m. gegužės 2 d. atostogavo ir ruošėsi advokatų kvalifikaciniam egzaminui, kuris įvyko 2016 m. gegužės 24 d., kontoroje dirbdavo tik ypatingais atvejais. Be to, jo gyvenamojoje vietovėje dėl techninių kliūčių nėra galimybės naudotis internetu. Teismo prašė atnaujinti terminą trūkumams pašalinti, tačiau teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi skundą laikė nepaduotu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjo atstovo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo Y. R. skundą. Taip pat nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui bei nutarties nuorašą siųsti pareiškėjo atstovui žiniai.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 33 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsniu.

Iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2016 m. gegužės 2 d. teisme buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Migracijos departamento 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-517(00305). Teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. gegužės 13 d. pašalinti skundo trūkumus. Per teismo nustatytą terminą pareiškėjas trūkumų nepašalino, todėl teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi skundą atsisakė priimti. Iš Advokatų egzaminų komisijos 2016 m. gegužės 24 d. nutarimo matyti, kad pareiškėjo atstovas išlaikė advokatų kvalifikacinį egzaminą 2016 m. gegužės 24 d. Iš skundo turinio matyti, kad atstovavimo sutartis sudaryta tarp pareiškėjo ir advokatų kontoros „Gustaitis, Pesenka, Sirvydis, Vaicekauskas ir partneriai“. Advokato padėjėjo vadovo 2016 m. balandžio 26 d. pavedimu, advokato padėjėjui R. P. pavesta atstovauti pareiškėjui I. R..

Įvertinus šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad advokato padėjėjui neturint galimybės atstovauti pareiškėją, jis privalėjo apie tai pranešti advokatų kontorai, kuri ir turėjo pasirūpinti tinkamu pareiškėjo atstovavimu. Bylos medžiaga patvirtino, kad 2016 m. gegužės 24 d. pareiškėjo atstovas laikė advokatų kvalifikacinį egzaminą, kuris, kaip teigia atstovas, jam sutrukdė laiku kreiptis į teismą, tačiau nuo egzamino laikymo dienos 2016 m. gegužės 24 d. iki kreipimosi į teismą 2016 m. birželio 6 d. praėjo 13 dienų. Pareiškėjo atstovas termino praleidimą argumentuoja aplinkybėmis, vykusiomis iki 2016 m. gegužės 24 d. egzamino laikymo, tačiau nuo egzamino laikymo iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 13 dienų delsimo kreiptis į teismą laikotarpis, yra niekaip nepagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido be svarbių priežasčių, todėl jo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą atmetamas.

Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, ir prašymas dėl termino atnaujinimo atmetamas, o skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu).

III. Pareiškėjas Y. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį ir pripažinti praleisto skundo padavimo termino priežastis svarbiomis ir skundo padavimo terminą atnaujinti.

Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis ženkliai suvaržo pareiškėjo konstitucines teises. Šiuo atveju pareiškėjas elgėsi visiškai sąžiningai, praleistas nedidelis terminas, skundo trūkumas mažareikšmis, skunde surašyta skundžiamo sprendimo esmė, žinant apie skundo trūkumus, juos galima pašalinti nedelsiant, be to, pareiškėjo atstovas tik sužinojęs apie praleistą terminą skundo trūkumams pašalinti net ir atostogaudamas, ruošdamasis egzaminui, nedelsiant paprašė teismo atnaujinti terminą skundo trūkumams pašalinti (2016 m. gegužės 18 d. sužinojo, o 2016 m. gegužės 19 d. teismas jau gavo prašymą). Todėl teigia, kad teismas procesą suformalizavo, o pareiškėjas gali sulaukti rimtos sankcijos – galimybės gyventi Lietuvoje atėmimo, nors pareiškėjo kaltės, tyčinių veiksmų visiškai nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo Y. R. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių teisės aktų. Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nurodo, jog jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnyje įtvirtinta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui skundą pateikė 2016 m. birželio 6 d., prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-517(00305). Taigi, pareiškėjas praleido Įstatymo nustatytą 14 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos terminą. Ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys gali būti laikomos svarbiomis, t. t. pateisinančiomis termino skundui paduoti praleidimą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Nagrinėjamu atveju, kadangi teismas pradinį pareiškėjo skundą (administracinė byla Nr. I-7197-171/2016), jo trūkumų nustatytu terminu nepašalinus, laikė nepaduotu, pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas atnaujinti terminą jam paduoti. Pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti grindžiamas tuo, kad pradinio skundo trūkumai nebuvo pašalinti, nes jo atstovas apie pareigą tai padaryti nežinojo, kadangi atostogavo ir ruošėsi advokatų kvalifikaciniam egzaminui, o jo gyvenamojoje vietovėje dėl techninių kliūčių nėra galimybės naudotis internetu.

Pažymėtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011). Termino praleidimas negali būti pateisintas ir dideliu advokato darbo krūviu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-127/2012). Administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad pareiškėjo užimtumas ar poilsio dienos savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Termino praleidimas dažniausiai negali būti pateisintas atostogomis ar švenčių dienomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr.TA442-73/2011, 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-127/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytų termino skundui paduoti praleidimo priežasčių nėra pagrindo prižinti svarbiomis ir jį (terminą) atnaujinti: byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo atstovas, kuriam apie priimtus procesinius sprendimus (nustatytu terminu pašalinti skundo trūkumus) buvo pranešta teisės aktuose nustatyta tvarka (ABTĮ 50 str. 4 d., 75 str. 7 d., 107 str.), t .y. elektroninių ryšių priemonėmis, teikdamas skundą būtų informavęs teismą apie tai, kad jis atostogauja ir tam tikru laikotarpiu neturės galimybės susipažinti su pateikiamais dokumentais. Pažymėtina, kad įrodymai, pagrindžiantys procesiniuose dokumentuose nurodomą aplinkybę, jog pareiškėjo atstovo gyvenamojoje vietovėje dėl techninių kliūčių nėra galimybės naudotis internetu, nėra pateikti.

Kita vertus, netgi pripažinus, kad 2016 m. gegužės 2 d. teisme gauto skundo trūkumų pareiškėjas nepašalino dėl svarbių priežasčių, nei skunde, atskirajame skunde nėra nurodyta, kokios priežastys trukdė pateikti skundą teismui laikotarpiu nuo dienos, kai pirmasis pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-517(00305) buvo laikytas nepaduoti ir grąžintas (2016 m. gegužės 23 d.) ar pareiškėjo atstovas laikė advokato kvalifikacinį egzaminą (2016 m. gegužės 24 d.), iki dienos, kai pareiškėjas vėl kreipėsi į teismą (2016 m. birželio 6 d. ).

Kadangi pareiškėjas neįrodė termino praleidimo priežasčių svarbos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo Y. R. (Y. R.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius