d0986ede-3eea-4e06-a6f7-800f5cf99635 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr.

2A-742-109/2010

Procesinio dokumento

kategorija:

121.1, 121.15, 121.21, 121.22,

30.4.1.

 (S)

Pirmosios instancijos teismo

teisėjas ArtÅ«ras Å afronas Â

Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2010

m. birželio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės

Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros

Baubienės ir Dalės Burdulienės, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant

ieškovui S. K. ir jo atstovui advokatui Antanui Markūnui,

atsakovui R. S., atsakovų N. D. ir J. D. atstovui advokatui Daliui Mecelicai, atsakovo Kauno

apskrities viršininko administracijos atstovui Ramūnui Šeškui, viešame teismo

posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo S. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto

apylinkės teismo 2009 m.

kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-197-454/2009 pagal ieÅ¡kovo S. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Kauno apskrities

viršininko administracijai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, S. R., N. D., J. D.,

UAB „Rivona“, R. K., R. S., tretiesiems

asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Vilniaus m. 6-ojo

notarų biuro notarei D. Štaupienei dėl valdžios aktų ir sutarčių panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas S. K.

2008 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ patikslintu

ieškiniu (T.I, 126 b.l., T.II, 13 b.l.) prašydamas pripažinti

neteisėtais ir panaikinti:

1)

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 1992 m.

gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 11-15-5529 dalį dėl 0,30 ha žemės nuosavybės

teisių atkūrimo N. S.;

2)

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 1994 m.

sausio 19 d. sprendimo Nr. 11-1640-3872 dalį dėl 0,14 ha žemės atkūrimo S. R.;

3)

1995 m. kovo 17 d. žemės pardavimo sutarties,

patvirtintos Vilniaus r. notarų biuro notarės L. Šilerienės, dalį, kuria S. R. pardavė 0,14 ha žemės N. D.;

4)

2006 m. vasario 14 d. žemės pirkimo-pardavimo

sutarties, patvirtintos Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės D. Štaupienės,

dalį, kuria N. D. ir J. D. pardavė 0,14 ha žemės UAB „Rivona“;

5)

Kauno apskrities 2007 m. gegužės 14 d. sprendimÄ Nr.

52/11982, kuriuo nuspręsta S. K. už 0,44 ha sumokėti 377,- Lt;

6)

Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m.

gegužės 14 d. įsakymÄ Nr. 02-05-4933 Dėl nuosavybės teisės į iÅ¡likusį

nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, kuriuo nuspręsta S. K. už 0,44 ha sumokėti 377,- Lt;

7)

įpareigoti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ

atkurti nuosavybės teisę į 0,30

ha žemę natūra;

8)

priteisti iš N. D. ir J. D. solidariai 11 200,25 Lt;

9)

prileisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jam Kauno

apskrities viršininko 2000 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 02-05-5383 ir tos pačios

datos sprendimu Nr. 52/12667 buvo atkurta nuosavybės teisė natūra į 0,75 ha, t. y. dalį iš 1,19 ha iki žemės

nacionalizavimo jo močiutei A. K. nuosavybės teise

priklausiusios žemės (duomenys neskelbtini), o į likusiÄ dalį nuosavybės teises

numatyta atkurti vėliau. Tačiau Kauno apskrities 2007 m. gegužės 14 d.

sprendimu Nr. 52/11982 už likusiÄ dalį –  0,44 ha – nuspręsta sumokėti pinigais – 377,-

Lt. 0,44 ha žemės dalis agrarinės reformos tarnybos darbuotojams

piktnaudžiaujant savo pareigomis perleista atsakovams: 0,14 ha atiteko S. R., o 0,30

ha N. S.. Apie savo teisių

pažeidimÄ ieÅ¡kovas sužinojo tik gavęs apskrities 2007 m. gegužės 14 d.

sprendimÄ . Neteisėtas žemės, į kuriÄ pretenduoja ieÅ¡kovas, suteikimas

atsakovams S. R. ir N. S. bei Kauno

apskrities administracijos 2007 m. gegužės 14 d. sprendimas sumokėti už 0,44 ha pinigais, nors buvo

galima atkurti natūra, pažeidžia jo teises.

Kauno miesto

apylinkės teismas 2009 m.

kovo 16 d. sprendimu (T.II, 85-92 b.l.) ieškinį atmetė, iš ieškovo S. K. priteisė valstybei 163,50 Lt bylinėjimosi išlaidas,

susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, remdamasis bylos

medžiaga, nustatė, kad ieškovas

1991 m. spalio 3 d. Kauno rajono Babtų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių į 19,5 ha buvusių žemės

savininkų B. K. ir A. K. valdytos žemės (duomenys

neskelbtini) atkūrimo. Kauno apskrities viršininko

2000 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 52/12667 S. K. buvo atkurtos nuosavybės

teisės į A.

K. valdytÄ Å¾emę,

gražinant natūra 0,75 ha

žemės, nurodant, jog nuosavybės teisės į 0,44 ha žemės bus atkurtos

sudarant kompleksinį žemės reformos

žemėtvarkos projektÄ . 2007 m.

balandžio 19 d. pažyma Nr. 34 0,44 ha valstybės iÅ¡perkamos žemės, į kuriÄ S. K. Kauno apskrities virÅ¡ininko

administracijos 2007 m. gegužės 14 d.

sprendimu Nr. 52/11982 buvo atkurtos nuosavybės teisės, įvertinta 377,- Lt.

Kauno apskrities viršininko 2007

m. gegužės 14 d. sprendiniu Nr. 52/11982 S. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha A. K. valdytos žemės, iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ už 0,44

ha

žemės. Dalis

žemėvaldos, priklausiusios buvusiems

žemės savininkams B. K. ir A. K., buvo įmatuota į S. R. ir N. S. suformuotus žemės sklypus, tačiau ši dalis neviršija 40 proc. buvusių savininkų turėtosios

žemės valdos, kas atitinka Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo

tvarkos 14 p. reikalavimus. S. K. 2000 m. sausio 24 d. Kauno rajono

žemėtvarkos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo pageidavo 0,44 ha žemės, užimtos

privačių ūkių, atgauti natūra.

Teismas nurodė, kad pagal LR

Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau - Ä®statymo) 12 str. 0,44 ha žemės iÅ¡ S. K. priklausančio grÄ Å¾inti žemės ploto yra valstybės iÅ¡perkama. Pagal Ä®statymo 21 str. 3 d. ieÅ¡kovas iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pareikÅ¡ti arba pakeisti valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo

atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį

turtÄ , jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Kadangi iki nustatyto termino ieÅ¡kovas nepasirinko kito

nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl nuosavybės

teisės jam buvo atkurtos vadovaujantis Ä®statymo 17 str., parenkant vienÄ iÅ¡

Įstatymo 16 str. nurodytų atlyginimo

bÅ«dų – kompensacijÄ pinigais.

Teismas nustatė, kad N. S. Lietuvos žemės ūkio

ministerijos 1992 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 11-15-5529 buvo atstatytos nuosavybės teisės į I. S. valdytÄ Å¾emę, grÄ Å¾inant natÅ«ra 11,45 ha žemės. N. S. 1996 m. balandžio 24 d. sutartimi 5,48 ha žemės sklypÄ (duomenys

neskelbtini), padovanojo savo

dukrai R.K. S. R. Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 19 d.

sprendimu Nr.

11-1640-38729 buvo atstatytos nuosavybės teisės į 17,59 ha M. R. valdytos žemės (duomenys

neskelbtini), grÄ Å¾inant

ekvivalentine natūra 16,77

ha žemės bei iÅ¡mokant kompensacijÄ už 0,82 ha. Teismas laikė, kad S. R. turėjo teisę atstatyti nuosavybės

teises į buvusios žemės

savininkės M. R. valdytÄ Å¾emę, tačiau atstatant jos

nuosavybės teises buvo pažeisti LR įstatymo

„Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo

tvarkos ir sÄ lygų“ įgyvendinimo tvarkos 11

p., 13 p., nes S. R. neatitiko reikalavimo gyventi toje teritorijoje, kurioje buvo grÄ Å¾inamas žemės sklypas

ekvivalentine natūra.  S. R. gyveno (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo nesilaikyta

reikalavimo sudaryti kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektÄ . S. R. 1995 m. kovo 17 d. sutartimi

164300 kv. m žemės sklypÄ (duomenys

neskelbtini), pardavė N. D., kuris 1995 m. rugpjūčio 8 d. sutartimi 3 ha dalį šios žemės pardavė V. Z., o 13,43

ha žemės dalį 2006 m. balandžio 12 d. sutartimi Nr. 1-2243 pardavė UAB „Rivona“.

Teismas ieškovo reikalavimus pripažino nepagrįstais ir nurodė, kad yra pagrindas atmesti

ieškovo reikalavimus dėl ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 1 d.) atsakovai

prašant taikyti ieškinio senatį. Kadangi ieškovas pretenzijas dėl žemės

gražinimo reiškė 1996 m.

ir 1998 m.,

jis dalyvavo apmatuojant žemę, teismas sprendė, kad apie sklypų neatitikimÄ jam

yra žinoma nuo 1996 m., t. y. daugiau kaip dešimt metų.

Apeliaciniu skundu ieškovas S. K. su teismo sprendimu

nesutiko, prašė teismo sprendimÄ panaikinti, ieÅ¡kinį patenkinti (T.II, 96-98 b.l.).

Nurodo Å¡iuos motyvus:

1)

teismas neįvertino aplinkybės, kad Agrarinės tarnybos

vadovas atsakovas N. D. iš pretendentės į nuosavybės

teisių atkÅ«rimÄ S. R. 1993 m. vasario 18 d. gavo

įgaliojimÄ atstovauti jai atkuriant nuosavybės teises į žemę. Agrarinė tarnyba, vadovaujama N. D., paruošė

iÅ¡vadÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo atsakovei ekvivalentine natÅ«ra, o atsakovė

 1995 m. kovo 17 d. sutartimi tÄ Å¾emę perleido

tam pačiam N. D.. S. R. žemė

atkurta ne toje pat vietoje, o perkelta į ieškovo žemę, nes ji buvo geresnė N. D.. S. R. nuosavybės teisė į žemę atkurta neteisėtai, o 2008 m. liepos 18 d. prokuratūros nutarimu

aukščiau paminėti N. D. veiksmai pripažinti

nusikalstamais. Be to, ekvivalentine

natūra galėjo būti atkurta nuosavybės teisė tik į valstybės fondo žemę. Tuo

metu dar nebuvo parengto tos vietovės žemėtvarkos plano, kuris leistų atkurti

nuosavybės teises ekvivalentine natūra. Žemėtvarkos tarnybos vadovui atsakovui N. D. už tuos veiksmus ikiteisminis tyrimas nutrauktas

suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui;

2)

tariamai leistinas 40 procentų nukrypimas negalėjo būti

taikomas, nes: pirma, Žemėtvarkos projektų rengimo tvarka, leidžianti tokį

nukrypimÄ , patvirtinta Vyriausybės tik 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385,

todėl skiriant ir matuojant žemę atsakovams jos dar nebuvo; antra, toks

nukrypimas atėmė iš ieškovo pusę sklypo, todėl neatitiko nuosavybės teisės

atkÅ«rimo prasmės; trečia, nukrypimas nereiÅ¡kia dalies žemės negrÄ Å¾inimo, o tik

ribų pakoregavimÄ ; ketvirta, tokio nukrypimo leistina norma tik 0,06, ir Å¡iÄ aplinkybę

patvirtina žemėtvarkos specialistės įraÅ¡asÂ

žemės plane;

3)

prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra 1991 m.

spalio 3 d. padavimo metu galiojusio įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į

iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 12 straipsnis

nenumatė, kad ginčo žemė būtų priskirta išperkamai žemei. LR Žemės ūkio

ministerija, tÄ Å¾emę paskyrusi S. R. ir N.

S., pažeidė Konstitucijos 23 str.,

Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. lapkričio 15d. nutarimÄ dėl nuosavybės teisių

tęstinumo, Nuosavybės teisių atstatymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį;

4)

 neteisėtas

žemės, į kuriÄ pretenduoja ieÅ¡kovas, suteikimas S. R. ir N. S. nesukÅ«rė jiems teisės disponuoti ginčo žeme, todėl

1995 m. kovo 17 d. žemės pardavimo-pirkimo sutarties dalis dėl 0,14 ha pardavimo yra

neteisėta ir naikintina 1964

m. CK 47 str., o 2006 m. vasario 14 d. sutarties dalis

dėl 0,14 ha

– 2000 m.

CK 1.80 ir 1.81 str. numatytais pagrindais;

5)

Kauno apskrities administracijos 2007 m. gruodžio 14 d.

sprendimas išmokėti už 0,44

ha kompensacijÄ , kai buvo galima nuosavybę atkurti

natūra, pažeidė ieškovo teises, numatytas Nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 str. 2 d., todėl yra neteisėtas.

Kompensacijos dydis neatitinka realios žemės kainos, kÄ patvirtina žemės pardavimo

UAB „Rivona“ sutartis. Tokia kompensacija pažeidžia ieškovo teises, numatytas

Konstitucijos 23 str. 3 d. Nebuvo laikytasi ir teismų praktikos, suformuotos

tokio pobūdžio bylose, kad, neišsprendus pretendentų į nuosavybės teisių

atkÅ«rimÄ praÅ¡ymo, žemė neturi bÅ«ti perleidžiama kitiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-09-06 nutartis c.

b. byloje Nr. 3K-3-384, 2005-10-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-495);

6)

apie savo teisių

pažeidimÄ ieÅ¡kovas sužinojo gavęs 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ . Matuojant

žemę nuosavybės teisėms atkurti S. R. ir N.

S. ieškovas nedalyvavo. Įsakymas, kuriuo numatyta kompensacija pinigais,

buvo parodytas ieškovui apylinkės teisme.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai N. D. ir J. D. praÅ¡o teismo sprendimÄ

palikti nepakeistÄ , ieÅ¡kinį atmesti, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas

(T.II, Â 108-111 b.l.). Nurodo Å¡iuos

motyvus:

1) apelianto motyvai dėl N. D. nusikalstamų

veiksmų atmestini, nes Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. liepos 18 d.

nutarime nurodyta, kad skundžiami tik atsakovo

N. D. veiksmai, tačiau nėra pasisakoma, kad būtent jis

padarė nusikalstamÄ veikÄ . Žemės sklypo

matavimo ir ribų nustatymo darbus atliko kiti asmenys, dėl kurių veiksmų

apeliantas nesikreipė į prokuratÅ«rÄ . Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«rai

atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 65-2-00005-08 N. D. įtarimai

nebuvo pareikšti. Ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami tuo pagrindu, jog

atsakovas yra padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Ä®statymai draudžia iÅ¡reikalauti

nekilnojamus daiktus iÅ¡ sÄ Å¾iningų įgijėjų (CK 4.96 str. 2 d.);

2) apelianto pateikta 1993 m. žemės nuomos

sutartis patvirtina, kad jis apie savo pažeistas teises tokiais pačiais

pagrindais, kuriais buvo pareikštas ieškinys, sužinojo ne tik 1996 m. ar 1998 m. birželio mėn., bet

1993 m., t. y. daugiau nei prieš 15

metų. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra įstatymo pagrindas

netenkinti ieškinio;

3) apeliantui nuosavybės teisių į A.

K. valdytÄ 1,19 ha

žemės sklypÄ atkurtos 2007 m. gegužės 14 d.

sprendimu Nr. 52/111982 galiojant LR Vyriausybės  1998 m. balandžio 1 d. nutarimui Nr. 385,

leidžiančiam grÄ Å¾inamo žemės sklypo riboms nesutapti su buvusioms žemėnaudos

ribomis ne daugiau nei 40 proc. turėtos žemės valdos. Matuojant žemės sklypÄ , į

kurį pretendavo apeliantas, taip pat galiojo LR Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d.

nutarimas Nr. 423, kurio 14 p. nustatė reikalavimus projektuojamoms privačių

Å«kių žemėnaudoms. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie paminėtų nutarimų pažeidimÄ ,

jų pagrindu priimtų sprendimų, nesutikdamas su sklypo ribomis, neskundė

administracine tvarka;

4) apeliantas pripažino, kad dar 1993 m. sudarė žemės nuomos

sutartį, nes norėjo, kad žemė būtų suteikta kitoje vietoje. Tai reiškia, kad

piniginė kompensacija jam buvo paskaičiuota išimtinai dėl jo paties veiksmų, t.

y. apeliantas neiÅ¡reiÅ¡kė valios dėlÂ

žemės sklypo skyrimo kitoje vietoje, todėl jam buvo paskaičiuota

piniginė kompensacija;

5) teismas nenukrypo nuo apelianto nurodytos teismų

praktikos. Šioje byloje ir apelianto nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

nutartyse faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.

 Atsiliepimu į

apeliacinį skundÄ atsakovai R. K. ir R.

S. prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (T.II, 113-114 b.l.).

Nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises jų tėvui N. S., atliekant

matavimus, sklypo ribos buvo paslinktos į ieškovo sklypo pusę, padidinant žemės

S. R. sklypo formavimui. 1996 m. sausio mėn. atlikus

tikslius sklypo geodezinius matavimus paaiškėjo, kad faktinis sklypo plotas 0,5 ha mažesnis už

paskirtÄ jį, todėl jų tėvui už trÅ«kstamÄ plotÄ buvo iÅ¡mokėta kompensacija. Å i

aplinkybė ieÅ¡kovui buvo žinoma. Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ B. K. buvusios

valdos abrisÄ , nukrypimo norma 0,06 yra nevirÅ¡ijama. Suskaičiuota norma 0,67 ha, o trÅ«ksta 0,44 ha. IeÅ¡kovo teiginys,

kad esamas nukrypimas atėmė pusę jo  močiutės

sklypo, yra neteisingas, nes ieškovas  ginčija viso sklypo, t. y. B.

K. ir A. K. kartu, ribas. Atsakovai nurodė, kad apie

tai, jog jų tėvui N. S. atkurtos nuosavybės teisės,

ieškovas turėjo žinoti 1996 m.,

nes tais pačiais metais sklype buvo pradėtos statybos, atlikti sklypo

geodeziniai matavimai, sklypo ribos pažymėtos specialiais riboženkliais,

nurodančiais žemės nuosavybę. Ieškovo pateiktame B. K. buvusios

valdos abrise nurodyta, kad dėl dabar ginčijamų plotų 1,12 ha priimti sprendimai.

Vadinasi, ieškovui apie priimtus sprendimus buvo žinoma.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Kauno

apskrities viršininko administracija prašo nekeisti teismo sprendimo ir nurodo,

jog nesutinka su apelianto motyvu, kad tariamai leistinas 40 proc. nukrypimas

negalėjo būti taikomas, o LR Žemės ūkio ministerija, paskyrusi ginčo žemę S. R. ir N. S., pažeidė tuo metu

galiojusio LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį

turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 12 str. (T.II,  115-116 b.l.).

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Rivona“ su apeliaciniu

skundu nesutinka, prašo jį atmesti (T.II, 122-124 b.l.). Nurodo, jog ji yra

sÄ Å¾ininga žemės įgijėja, įrodymų, paneigiančių jos sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ

(CK str. 4.96 str. 2 d.), byloje nėra. Ieškinio reikalavimai dėl

2006 m. vasario 24 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarties bei 0,14 ha žemės ieÅ¡kovui grÄ Å¾inimo

yra nepagrįsti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Lietuvos Respublikos

Žemės Å«kio ministerija praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį

skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (T.II, 128-131 b.l.) dėl Å¡ių motyvų:

1) apelianto argumentai, kad matuojant žemės sklypÄ

buvo neteisėtai nukrypta nuo turėto žemės sklypo ribų, nėra pagrįsti įrodymais.

Ieškovas neįrodė, kad atkuriant nuosavybės teises N. S. ir

įmatuojant į jam suformuotÄ 11,45

ha žemės sklypÄ apie 0,3 ha žemės, kuri priklausė

B. K. ir A. K., buvo pažeisti

teisės aktų reikalavimai, nes N. S. buvo formuojamas

racionalių ribų, priderintų prie vietovės situacijų kontÅ«rų, žemės sklypas. S. R. 16,77 ha grÄ Å¾inti natÅ«ra, o už 0,82 ha iÅ¡mokėta

kompensacija atsižvelgiant į Kauno rajono Babtų apylinkės agrarinės reformos

tarnybos iÅ¡duotÄ 1992 m.

spalio 19 d. pažymÄ Nr. 420, 1992

m. lapkričio 27 d. Žemės sklypų skiriamų privačiam ūkiui

steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktÄ , Kauno rajono valdybos 1993 m. balandžio 6 d.

iÅ¡vadÄ ;

2) Kauno rajono valdybos 1993 m. balandžio 6 d.

išvadoje nurodyta, jog S. R. gyvenamoji vieta yra (duomenys

neskelbtini). S. R. tinkamai

įgyvendino teisę ekvivalentine natÅ«ra atsikurti nuosavybės teises į turėtÄ Å¾emę

Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) apylinkėje. Byloje yra pateiktas 1994 m.

kovo 17 d. pažymėjimas Nr. 90 dėl gyvenamosios vietos, kurio duomenys apie

gyvenamÄ jÄ vietÄ nesutampa su Kauno rajono valdybos iÅ¡vadoje nurodyta

gyvenamÄ ja vieta. Tačiau pažymėjimas iÅ¡duotas vėliau nei priimtas 1994 m. sausio 19 d.

sprendimas Nr. 11-1640-38729. Pagal teisės aktus būtent išvada yra privalomas

dokumentas atkuriant nuosavybės teises. Tuo tarpu 1994 m. kovo 17 d.

pažymėjimas Nr. 90 galėtų būti laikomas svarbiu įrodymu, jei jis būtų išduotas

prieÅ¡ priimant sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo Lietuvos Respublikos

Teisingumo ministerija praÅ¡o bylÄ

nagrinėti teismo nuožiūra, nurodė, jog Teisingumo ministerija šioje byloje

įtraukta nepagrįstai, nes teismo sprendimas jos teisėms ir pareigoms įtakos

neturės (T.II,  118-119 b.l.).

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ

nepateikė.

Apeliacinės instancijos

teisme ieÅ¡kovas ir jo atstovas apeliacinį skundÄ palaikė prašė jį tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Atsakovas

R. S., atsakovų N. D. ir J. D. atstovas advokatas D.Mecelica, atsakovo Kauno

apskrities virÅ¡ininko administracijos atstovas R.Å eÅ¡kus apeliacinį skundÄ prašė

atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

           Patikrinęs

apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jis tenkintinas

iš dalies.

           Apeliacinės instancijos teismas,

neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo

teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas,

apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo

negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

             Absoliučių sprendimo negaliojimo

pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas

nenustatė.

Visų pirma,

teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovo S. K. apeliacinis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimo,

kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, nagrinėjamas iš naujo, nes Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos

teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti

apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui (T.II, 227-238 b.l.).

CPK

362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ ,

yra privalomi kasacinio teismo nutartyje

išdėstyti išaiškinimai.

Pasisakydamas

dėl ieškinio senaties taikymo šioje byloje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010

m. vasario 8 d. nutartyje, išdėstęs išsamius motyvus, pripažino, kad ieškinys

dėl ieškinio senaties termino praleidimo atmestas nepagrįstai, pažeidžiant CPK

nuostatas dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, taip pat ieškinio senatį

nustatančias materialiosios teisės normas. Todėl apeliacinės instancijos

teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ ir atsiliepimų į jį argumentus,

dar kartÄ klausimo dėl ieÅ¡kinio senaties nebenagrinės, o pasisakys tik dėl

ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo.

Sprendžiant

ar atsakovui N. S. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio

ministerijos 1992 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 11-15-5529, o atsakovei S. R. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 1994 m.

sausio 19 d. sprendimu Nr. 11-1640-3872 teisėtai buvo atkurtos nuosavybės

teisės, atitinkamai į 0,30

ha ir 0,14 ha žemės dalis, patenkančias į žemės sklypÄ ,

į kurį atkurti nuosavybės teises natūra siekia ieškovas S. K.,

bÅ«tina akcentuoti, kad nuosavybės teisės į iÅ¡likusį turtÄ turi

bÅ«ti atkuriamos griežtai laikantis atkÅ«rimo momentu galiojančios įstatymo numatytos tvarkos ir sÄ lygų, nes

tik tada galimas pretendentų į privatinę nuosavybę interesų balansas.

IeÅ¡kovas S. K. praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į senelės A. K. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę Kauno rajono Babtų

apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė 1991 m. spalio 3 d. (S. K. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 28 l.). Šiame prašyme

ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ susigrÄ Å¾inti žemę buvusioje vietoje, t.y. natÅ«ra. Tuo

metu galiojo 1991 m. birželio 18 d. įstatymas Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų. Minėto įstatymo

4 straipsnio 4 dalies 1992 m. sausio 14 d. redakcija nustatė, kad laisva

valstybinio žemės fondo žeme laikytini visi toje vietovėje turimi žemės plotai,

kurių nesusigrÄ Å¾ina nuosavybėn natÅ«ra Å¡io įstatymo 2 straipsnyje

nurodyti asmenys ir kurie gali būti parduodami privatinėn nuosavybėn pagal Žemės

reformos įstatymÄ . Taigi, žemės sklypų

dalijimas kitiems asmenims žemėje, į kuriÄ ieÅ¡kovas pretenduojama atkurti

nuosavybės teises natūra, prieš tai realiai neatkūrus jam nuosavybės teisės į

visÄ sklypÄ , reiÅ¡kia esminį jo teisių pažeidimÄ .

Byloje

nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teisės natūra buvo atkurtos tik 2000 m.

liepos 13 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr.52/12667, be to, ne į

visÄ sklypÄ , bet tik į 0,75 ha dalį, o dėl nuosavybės teisių į likusiÄ 0,44 ha

dalį numatyta spręsti vėliau (T.I, 8 b.l.). N. S. ir atsakovei

S. R. nuosavybės teisės, atitinkamai į 0,30 ha ir 0,14 ha žemės

dalis, patenkančias į žemės sklypÄ , į kurį atkurti nuosavybės teises natÅ«ra

siekia ieškovas S. K., buvo atkurtos Lietuvos Respublikos

Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 11-15-5529 ir 1994

m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 11-1640-3872Â

(S. K. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 13 l.; 16

l.). Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu akivaizdžiai

patvirtina, kad neišsprendus ieškovo nuosavybės teisių atkūrimo natūra,

atsakovams buvo atkurtos nuosavybės teisės, atitinkamai į 0,30 ha ir 0,14 ha žemės

dalis, patenkančias į žemės sklypÄ , į kurį atkurti nuosavybės teises natÅ«ra

siekia ieškovas S. K., o tai yra esminis ieškovo teisių

pažeidimas.

Be to,

teisėjų kolegija, pažymi, kad nuosavybės teisės į žemę, į kuriÄ pateko ieÅ¡kovui

grÄ Å¾intinos žemės dalys, atkÅ«rimas atsakovei S. R. ir N. S. negali bÅ«ti pagrindžiamas vien tik poįstatyminiuose

teisės aktuose numatyta galimybe koreguoti žemės sklypų ribas, nes, kaip

minėta, atsakovams nuosavybės teisės buvo atkurtos pažeidžiant įstatymines, be

to, imperatyvias, nuostatas dėl prioritetinio žemės nuosavybės atkūrimo natūra

principo pažeidimo.

Teisėjų

kolegija taip pat akcentuoja, kad atkuriant nuosavybės teisę atsakovams S. R. ir N. S., nebuvo laikomasi ir

kitos teisės aktuose nustatytos sÄ lygos: Å¡ie veiksmai galėjo bÅ«ti vykdomi tik

pagal nustatyta tvarka parengtus, suderintus ir rajono valdyboje patvirtintus

kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos planus (Įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų 4

straipsnio 1 dalis). Pagal Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį

žemės reformos projektai rengiami pagal LR Vyriausybės patvirtintÄ metodikÄ . Iki

šių projektų parengimo žemės sklypas galėjo būti suteiktas tik nuomoti. Būtent

žemėtvarkos tinkamai paruošti planai, pažymint suformuotus žemės sklypus ir

plotus, kuriuos planuoja susigrÄ Å¾inti savininkai ar jų palikuonys, turėjo

užtikrinti, kad nebūtų supriešinti pretendentai nuosavybės teisių atkūrimo

procese. Atkuriant nuosavybės teises atsakovei S. R. ir N. S. kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos planas nebuvo

sudarytas. Be kita ko, atsakovė S. R. negyveno toje

teritorijoje, kurioje buvo grÄ Å¾inamas žemės sklypas ekvivalentine natÅ«ra, todėl

ir dėl šios priežasties jai negalėjo būti atkurta nuosavybės teisė

ekvivalentine natūra.

Todėl teisėjų

kolegija sprendžia, kad nustačius, jog ieškovas ieškinio senaties nėra

praleidęs, o atsakovams nuosavybės teisės, atitinkamai į 0,30 ha ir 0,14 ha žemės

dalis, atkurtos pažeidžiant nuosavybės teisių atkūrimo įstatymines normas,

pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo

reikalavimas panaikinti administracinių aktų dalis, kuriomis atsakovams

atkurtos nuosavybės teisės, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas

sprendimas – ieškinį patenkinti.

Panaikinus Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio

7 d. sprendimo Nr. 11-15-5529 dalį dėl 0,30 ha žemės nuosavybės teisių atkūrimo N. S. ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 1994

m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 11-1640-3872 dalį dėl 0,14 ha žemės atkūrimo S. R., bei atsižvelgiant į tai, jog ieškovas siekia

nuosavybės teisių atkūrimo ne bet kuriuo įstatymo nustatytu būdu, bet natūra,

taip pat naikintini Kauno apskrities 2007 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr.

52/11982, kuriuo nuspręsta S. K. už 0,44 ha sumokėti 377,- Lt,

ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007 m. gegužės 14 d. įsakymÄ

Nr. 02-05-4933 Dėl nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo,

kuriuo nuspręsta S. K. už 0,44 ha sumokėti 377,- Lt.

1997 m. liepos 1d. Lietuvos

Respublikos piliečių

nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 17-19 straipsniai nustato privalomÄ iÅ¡ankstinį neteisminį praÅ¡ymų dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo

nagrinėjimÄ administracine tvarka Å¡io Ä®statymo 17-18 straipsniuose nurodytose

institucijoje. Teismas nagrinėja klausimÄ dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo, jeigu

Įstatymo 17-18 straipsniuose

numatytos valstybės institucijos atsisakė atkurti nuosavybės teisę arba per įstatymų nustatytus terminus

nepagrįstai vengia priimti sprendimÄ

dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Byloje nustatyta, kad valstybės institucijos neatsisakė

atkurti ieškovo nuosavybės teisių, tačiau jas 2007 m. gegužės 14 d.

administraciniais aktais atkūrė ne tuo būdu, kuriuo siekė ieškovas, o teismas

šiuo aktus panaikino. Taigi, šioje byloje nėra nustatytų pagrindų, kuriems

esant teismas galėtų pats tiesiogiai nagrinėti klausimÄ dėl nuosavybės teisės

atkūrimo ieškovui. Tik tuo atveju, kai valstybės institucijos administracine

tvarka iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinės ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į

0,44 ha žemės natÅ«ra ir priims sprendimÄ

arba per įstatymų nustatytÄ terminÄ nepagrįstai vengs priimti sprendimÄ dėl

nuosavybės teisės atkÅ«rimo, ieÅ¡kovas galės kreiptis į teismÄ dėl nuosavybės

teisių atkūrimo. Todėl ieškinio reikalavimas įpareigoti Kauno apskrities

virÅ¡ininko administracijÄ atkurti nuosavybės teisę į 0,30 ha žemę natÅ«ra

paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).

Pripažinus sandorį (šiuo atveju administracinius aktus) negaliojančiu,

teismas turi savo iniciatyva (ex officio)

taikyti restitucijÄ ir tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali jos netaikyti (CK

6.145 str. 2 d.). Sprendžiant kokiu būdu taikytina ir ar iš viso taikytina

restitucija po Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 7

d. sprendimo Nr. 11-15-5529 dalies dėl 0,30 ha žemės nuosavybės teisių atkūrimo N. S. ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 1994

m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 11-1640-3872 dalies dėl 0,14 ha žemės atkūrimo S. R. pripažinimo negaliojančiomis, teisėjų kolegija

akcentuoja, jog, visų pirma, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti atsakovų sÄ Å¾iningumÄ . Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai

administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t. y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam

atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti

pripažintas nesÄ Å¾iningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar

turėjo žinoti apie galimÄ administracinio akto prieÅ¡taravimÄ Ä¯statymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sÄ Å¾iningumu (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės

15 d. nutartis, priimta

civilinėje byloje T. N. S. v. J. N.,

G. N., V. M., VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-328/2006; 2006 m.

birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. M., V. J., A. J. K. v.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Kretingos rajono savivaldybė,

E. V., bylos Nr.

3K-3-294/2007). Tai gali būti, pvz.,

tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (reikalavimas

pripažinti administracinį aktÄ negaliojančiu ir taikyti restitucijÄ tokiu

atveju iÅ¡ esmės reiÅ¡kia niekinio sandorio pasekmių Å¡alinimÄ pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje

byloje įrodyta, kad atkuriant nuosavybės teises atsakovei S.

R. ir N. S. buvo pažeista esminė įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį

turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų nuostata – žemės

sugrÄ Å¾inimo natÅ«ra principas, todėl atsakovai negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais

įgijėjais.

0,30 ha žemės sklypo dalies, į

kuriÄ N. S. nuosavybės teisės atkurtos panaikintu Lietuvos

Respublikos Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr.

11-15-5529, atsakovas R.

S. nėra niekam perleidęs,

todėl Å¡i žemės sklypo dalis grÄ Å¾intina valstybės valdymui (CK 6.145 str. 1 d.).

Atsakovė S. R. 0,14 ha žemės sklypo dalį, į kuriÄ

jai atkurtos nuosavybės teisės Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 1994

m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 11-1640-3872, 1995 m. kovo 17 d. žemės pardavimo

sutartimi pardavė N. D. (T.I, 33 b.l.), o sutuoktiniai N. D. ir J. D. 2006 m. vasario 14 d.

žemės pirkimo-pardavimo sutartimi jÄ pardavė 0,14 ha žemės UAB „Rivona“

(T.I, 34-41 b.l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, panaikinus administracinio akto

(Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 19 d. sprendimo

Nr. 11-1640-3872) dalį dėl nuosavybės teisės atkūrimo atsakovei S. R. į 0,14 ha žemės, išnyksta nuosavybės perleidimo sutarčių

į 0,14 ha žemės dalį pagrindas, t.y. susidaro situacija, kai 0,14 ha žemės

perleista tokios teisės neturinčio asmens. Todėl ieškovo reikalavimai

panaikinti 1995 m. kovo 17 d. žemės pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus

r. notarų biuro notarės L. Šilerienės, dalį, kuria S. R. pardavė

0,14 ha

žemės N. D., ir  2006 m. vasario 14 d. žemės pirkimo-pardavimo

sutarties, patvirtintos Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės D. Štaupienės,

dalį, kuria N. D. ir J. D. pardavė 0,14 ha žemės UAB „Rivona“,

tenkintini.

Kita vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad sandorių dalies

negaliojimas, nepaneigia sÄ Å¾iningo įgijėjo apsaugos netaikant restitucijos (CK

6.153 str.). Byloje nėra jokių duomenų, kad paskutinis žemės sklypo įgijėjas

UAB „Rivona“ bÅ«tų nesÄ Å¾iningas. Jis žemės sklypÄ iÅ¡ atsakovų sutuoktinių N. D. ir J. D. įsigijo 2006 m. vasario

14 d., kai dar nebuvo prasidėję teisminiai ginčai dėl nuosavybės teisės

atkÅ«rimo į ginčo žemę; UAB „Rivona“ žemės sklypÄ Ä¯sigijo ne iÅ¡ S.

R., kuriai buvo atkurtos nuosavybės teisės, o jau iš kitų asmenų; už žemės

sklypÄ sumokėjo rinkos kainÄ . Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos

vertinimu, sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad atsakovas UAB „Rivona“ yra sÄ Å¾iningas

įgijėjas, todėl jo atžvilgiu restitucija netaikytina (CK 4.96 str.; 6.153

str.).

Spręsdama dėl N. D., kuris 1995 m. kovo 17 d. žemės

sklypÄ nusipirko iÅ¡ S. R., sÄ Å¾iningumo, teisėjų kolegija

nustatė, kad jis tuo metu, kai ieškovas ir S. R. pateikė

prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę, ėjo Kauno rajono Babtų

apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovo pareigas, kurios tiesiogiai susiję

su nuosavybės teisių atkūrimu į ginčo žemę. Be to, atsakovas N.

D. pagal 1993 m. vasario 18 d. atsakovės S. R. įgaliojimÄ

atstovavo jÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese (S. R. Nuosavybės

teisių atkūrimo bylos 85 l.). Be to, pagal Kauno rajono Babtų apylinkės

agrarinės reformos tarnybos, kuriai vadovavo N. D.,

pateiktus dokumentus Kauno rajono valdyba 1993 m. balandžio 6 d.   parengė dėl S. R. iÅ¡vadÄ ,

kad ši turi teisę atkurti nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę ir

miÅ¡kÄ , grÄ Å¾inant 16,77 ha žemės ekvivalentine natÅ«ra Kauno rajone, SitkÅ«nų, ir

iÅ¡mokant kompensacijÄ už 0,82 ha žemės, kurioje yra paties N.

D., kaip atsakovės S. R. įgaliotinio, parašas (S. R. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 63 l.). Nustatytos

aplinkybės, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas N. D.,

būdamas institucijos, tiesiogiai dalyvavusios nuosavybės teisių atkūrimo į

ginčo žemę procese, taip pat nevengdamas viešųjų ir privačių interesų konflikto

ir atstovaudamas nuosavybės teisių atkūrimo procese pretendentei S. R., ne tik kad galėjo, bet ir turėjo žinoti, jog jai

atkuriamos nuosavybės teisės ekvivalentine natūra į žemę, kurios dalis patenka

į žemės plotÄ , į kurį natÅ«ra pageidauja atkurti nuosavybės teise ieÅ¡kovas.

Todėl akivaizdu, jog atsakovas N. D. privalėjo žinoti,

kad administracinio akto, kuriuo atsakovei S. R. atkurtos

nuosavybės teisės į 0,14 ha žemės, dalis yra neteisėta. Dėl šios priežasties

atsakovas N. D. po nuosavybės teisių atkÅ«rimo atsakovei S. R. įsigijęs iÅ¡ jos žemės sklypÄ negali bÅ«ti laikomas

sÄ Å¾iningu įgijėju.

Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , jeigu administraciniu

aktu vienai šaliai buvo perduotas žemės sklypas, tai, teismo tvarka panaikinus

administracinį aktÄ ir žemės sklypo negalint iÅ¡reikalauti natÅ«ra, iÅ¡

administraciniu aktu žemės sklypÄ gavusio asmens turi bÅ«ti vykdoma restitucija

pinigais. Jeigu žemės sklypo išreikalauti negalima iš tolimesnių įgijėjų dėl jų

sÄ Å¾iningumo, jei nėra aplinkybių, numatytų CK 4.96 straipsnyje, kai restitucija galima, tai restitucija taikoma

pinigais iÅ¡ turtÄ pagal panaikintÄ administracinį aktÄ gavusio asmens (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio

3 d. nutartis, priimta civilinėje

byloje Vilniaus apskrities viršininko

administracija v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1163/2003; 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. K. S. ir kt., bylos Nr.

3K-3-1204/2003; Administracinių

bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nėra

pagrindo taikyti restitucijos natūra, nes dabartinis žemės sklypo savininkas

UAB „Rivona“ yra sÄ Å¾iningas įgijėjas, todėl Å¡ioje byloje bÅ«tina taikyti

restitucijÄ sumokant ekvivalentÄ pinigais. Kadangi teismas restitucijÄ turi

taikyti ir savo iniciatyva ( ex officio) (CK 6.145 straipsnis), tai, atsižvelgdamas į restitucijos taikymÄ

reglamentuojančias teisės normas, ypač į 6.147 straipsnio 1, 2 dalis, teismas

turi nustatyti ir įvertinti visas taikytinai restitucijai (jos būdui) teisiškai

reikšmingas aplinkybes. Viena iš tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje yra atsakovo

N. D. nesÄ Å¾iningumas, kuris yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas

nustatant grÄ Å¾intinÄ ekvivalentÄ pinigais (CK 6.147 straipsnio 2 dalis). Teisėjų

kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į drastiÅ¡kÄ Lietuvos Respublikos pastarųjų

metų ekonomikos nuosmukį, didžiausia 0,14 ha žemės vertė buvo tuo metu, kai iš

atsakovų sutuoktinių N. D. ir J. D. jÄ

2006 m. vasario 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo atsakovas UAB

„Rivona“. Už 13,4333 ha žemės sklypÄ buvo sumokėta 1074664,- Lt. Taigi, 0,14 ha

žemės sklypo dalies vertė 1074664 Lt / 13,4333 ha x 0,14 ha = 11200,- Lt.

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 11200,- Lt suma, taikant

restitucijÄ turi bÅ«ti grÄ Å¾inta solidariai iÅ¡ atsakovų sutuoktinių N. D. ir J. D. ne ieÅ¡kovui, kurio

nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimas dar bus sprendžiamas iš naujo, o

valstybei, nes būtent ji, pripažintų negaliojančiais administracinio akto ir

sandorių pagrindu ir negalint taikyti restitucijos natūra, nebegali

susigrÄ Å¾inti žemės sklypo 0,14 ha dalies valdymo natÅ«ra.

Teisėjų kolegija, spręsdama restitucijos taikymo klausimÄ dėl

pripažintos negaliojančia 1995 m. kovo 17 d. žemės pardavimo sutarties dalies,

kuria S. R. pardavė 0,14 ha žemės N. D., konstatuoja, kad šiuo atveju restitucija netaikytina.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, jog atsakovė S. R., kaip pretendentė atkurti nuosavybės teises į žemę,

Å¡iÄ savo teisę jau įgyvendino; žemę, į kuriÄ jai buvo atkurtos nuosavybės

teisės, pardavė; pretenzijų valstybei dėl nuosavybės teisių atkūrimo neturi;

taikyti restitucijos natūra nėra galimybės, nes dabartiniu metu žemės savininku

yra sÄ Å¾iningas įgijėjas; todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės S. R. gautus už žemės pardavimÄ pinigus grÄ Å¾inti valstybei,

bet tuo pačiu metu iš naujo spręsti atsakovės S. R. nuosavybės

teisių atkÅ«rimo klausimÄ Ä¯ 0,14 ha žemės bÅ«tų ekonomiÅ¡kai netikslinga ir

neprotinga. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad

pripažinus negaliojančia 1995 m. kovo 17 d. žemės pardavimo sutarties dalį,

kuria S. R. pardavė 0,14 ha žemės N. D., restitucija netaikytina.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo

apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, byloje priimtinas naujas sprendimas

– ieškinys tenkintinas iš dalies, panaikinant visas administracinių aktų ir

sandorių dalis, kurias ieÅ¡kiniu prašė panaikinti ieÅ¡kovas. Taikant restitucijÄ iÅ¡ R. S. grÄ Å¾intina

valstybei 0,30 ha žemės sklypo dalis, į kuri N. S. nuosavybės

teisės atkurtos panaikintu Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos

1992 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 11-15-5529. Be to, taikant restitucijÄ

solidariai iÅ¡ atsakovų sutuoktinių N. D. ir J. D. grÄ Å¾intina valstybei 11200,- Lt. Reikalavimas įpareigoti Kauno

apskrities virÅ¡ininko administracijÄ atkurti nuosavybės teisę į 0,30 ha žemę natÅ«ra

paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).

Nors

formaliai apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į

tai, jog byloje pagrindiniai ieškovo reikalavimai dėl administracinių aktų ir

sandorių dalių, kurias ginčijo ieškovas, patenkinti pilnai, o išvestiniai

reikalavimai dėl restitucijos taikymo patenkinti iš dalies, teisėjų kolegija

sprendžia, kad ieškovui patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų, kurių

atžvilgiu ieškinys patenkintas, atlygintinos pilnai (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovas

pirmosios instancijos teisme turėjo 1200,- Lt advokato pagalbos išlaidų (T.II,

69-70 b.l), apeliacinės instancijos teisme 1000,- Lt advokato pagalbos išlaidų

(T.II, 139, 266 b.l.), kasacinės instancijos teisme 300,- Lt advokato pagalbos

išlaidų (T.II, 170 b.l.), viso 2500,- Lt. Šios išlaidos lygiomis dalimis

priteistinos iš atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos, Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministerijos, S. R., R. S.,

N. D. ir J. D.. Iš nurodytų

atsakovų valstybės naudai taip pat priteistina po 36,- Lt procesinių dokumentų

įteikimo išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos

civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2Â punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Patenkinti iš dalies ieškovo S. K. apeliacinį

skundÄ .

             Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo

16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio

7 d. sprendimo Nr. 11-15-5529 dalį dėl 0,30 ha žemės nuosavybės teisių atkūrimo N. S..

Panaikinti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 19

d. sprendimo Nr. 11-1640-3872 dalį dėl 0,14 ha žemės atkūrimo S. R..

Panaikinti 1995 m. kovo 17 d. žemės pardavimo sutarties, patvirtintos

Vilniaus r. notarų biuro notarės L. Šilerienės, dalį, kuria S.

R. pardavė 0,14 ha

žemės N. D..

Panaikinti 2006 m. vasario 14 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarties,

patvirtintos Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės D. Štaupienės, dalį, kuria N. D. ir J. D. pardavė 0,14 ha žemės UAB „Rivona“.

Panaikinti Kauno apskrities 2007 m. gegužės 14 d. sprendimÄ Nr.

52/11982, kuriuo nuspręsta S. K. už 0,44 ha sumokėti 377,- Lt.

Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 14

d. įsakymÄ Nr. 02-05-4933 Dėl nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ

atkūrimo, kuriuo nuspręsta S. K. už 0,44 ha sumokėti 377,- Lt.

Taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti valstybės valdymui 0,30 ha žemės sklypo dalį, į kuriÄ N. S. nuosavybės teisės atkurtos panaikinta Lietuvos

Respublikos Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr.

11-15-5529 dalimi.

Taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti valstybei solidariai iÅ¡ atsakovų

sutuoktinių N. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv.

(duomenys neskelbtini) 11200,- Lt (vienuolika

tūkstančių du šimtus litų).

ReikalavimÄ Ä¯pareigoti

Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ atkurti nuosavybės teisę į 0,30 ha žemę natÅ«ra palikti

nenagrinėtu.

Priteisti

iš atsakovų: Kauno apskrities viršininko

administracijos (į. k. 188601998, įstaigos adresas: L. Sapiegos g. 10, Kaunas,

atsisk. sÄ sk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD

banke, Kauno skyriuje), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (į. k.

188675190, įstaigos adresas: Gedimino pr. 19, Vilnius, atsisk. sÄ sk. Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke, Vilniaus

skyriuje), S. R. (a. k. (duomenys

neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), N. D. (a.

k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys

neskelbtini) J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. S. (a. k. nežinomas, gyv. (duomenys

neskelbtini) ieškovo S. K. (a.k.

(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai po 416,67 Lt (keturis šimtus šešiolika litų 67

ct.) adovakato pagalbos išlaidų, patirtų teismo procese.

             Priteisti

iš atsakovų: Kauno apskrities viršininko

administracijos (į. k. 188601998, įstaigos adresas: L. Sapiegos g. 10, Kaunas,

atsisk. sÄ sk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD

banke, Kauno skyriuje), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (į. k.

188675190, įstaigos adresas: Gedimino pr. 19, Vilnius, atsisk. sÄ sk. Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke, Vilniaus

skyriuje), S. R. (a. k. (duomenys

neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), N. D. (a.

k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys

neskelbtini) J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. S. (a. k. nežinomas, gyv. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ po 36,- Lt (trideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) iÅ¡laidų, susijusių su

procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

 Kolegijos pirmininkė                                                                                            Birutė Bobrel

Teisėjos                                                                                                                Aušra Baubienė

                  Dalė Burdulienė