2020-06-03 Nr. AB-11125-3-61-3-02817-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-917-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02817-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 13.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. G. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 3MK-7.28-12 „Dėl profesinės kvalifikacijos patvirtinimo panaikinimo“; 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2018 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 1A-281 „Dėl E. G. skundo“.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno teritorinė muitinė ginčijamu sprendimu panaikino jo profesinės kvalifikacijos patvirtinimą, kadangi Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarimu jis buvo pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, nustatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 4 dalyje (viso 7 pažeidimai) ir nubaustas galutine subendrinta 1 700 Eur bauda. Šiuos administracinius nusižengimus jis padarė veikdamas kaip asmuo, teikiantis atstovavimo muitinėje paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2017 m. vasario 15 d. pateikdamas elektronines importo deklaracijas, kuriomis deklaravo į Europos Sąjungos muitų teritoriją UAB „Agrokoncerno technika“ importuotas prekes.

3. Pareiškėjas nesutiko su ginčijamais sprendimais, nurodė Kauno teritorinės muitinės sprendimas panaikinti jo profesinės kvalifikacijos patvirtinimą, yra neproporcingas padarytiems administraciniams nusižengimams. Jis neginčijo padaręs muitinės deklaracijos pildymo pažeidimus, tačiau šie pažeidimai yra netyčiniai, tai - klaidos, kurių padariniai jau pašalinti, valstybei sumokėti reikiami mokesčiai. Jis įvykdė ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. sausio 20 d. nutarimą - sumokėjo jam skirtą 1 700 Eur baudą. Administracinio nusižengimo byloje konstatuotos aplinkybės rodo, kad deklaravimo pažeidimus jis padarė dėl neatsargumo, tą patį jis nurodė paaiškinimuose tiek teismui, tiek ir Kauno teritorinei muitinei.

4. Paskirta administracinė nuobauda tik 200 Eur viršija dydį, kuriam esant teisės aktų pažeidimas laikomas reikšmingu Muitinės įstatymo prasme. Kiekvienai sankcijai, kaip valstybės prievartos priemonei, būtinas yra proporcingumo principas - skiriant ją būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta sankcija turi būti proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, pavojingumui, sukeltai žalai. Be to, atitinkamos sankcijos (šiuo atveju - itin griežtos, iš esmės atimančios asmens pragyvenimo šaltinį, esmingai pabloginančios juridinio asmens padėtį).

5. Anksčiau tokio pobūdžio pažeidimų nebuvo padaręs, kad per ilgą darbo laikotarpį tai yra vieninteliai atvejai, kurių pasekmės ištaisytos, žalingi padariniai pašalinti. Šios klaidos yra vienetiniai atvejai, lyginant su šimtais ir tūkstančiais jo teisingai užpildytų deklaracijų, ir tikrai neparodo, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos arba ją prarado, dėl ko jam reikėtų panaikinti profesinės kvalifikacijos patvirtinimą. Atkreipia dėmesį, kad jis yra vyresnio amžiaus asmuo, muitinės tarpininko atstovu dirba nuo 2006 m., per visą darbo laikotarpį nėra padaręs jokių kitų muitų teisės aktų pažeidimų. Įmonėje jis yra vienintelis muitinės tarpininko atstovas, todėl, panaikinus jo profesinės kvalifikacijos patvirtinimą, įmonė atsiduria labai nepalankioje padėtyje, nesant galimybės toliau vykdyti veiklą, gresia įmonės uždarymas, darbuotojo atleidimas sumokant didelę kompensaciją, sudarytų sutarčių nutraukimas, sumokant netesybas. Muitinės departamentas, nagrinėdamas skundą, iš esmės nepasisakė nei dėl vieno aukščiau nurodyto jo skundo argumento,

6. Vienintelis skundžiamo sprendimo motyvas yra tai, kad Muitinės departamentas konstatavo, jog paskirtos baudos (administracinės nuobaudos) dydis - daugiau nei 1 500 Eur; suponuoja teisines pasekmes - profesinės kvalifikacijos panaikinimą. Tačiau Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1B-288 patvirtintų Asmenų, teikiančių atstovavimo muitinėje paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje, identifikavimo kodų suteikimo taisyklių ir asmenų, pageidaujančių teikti atstovavimo muitinėje paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje, profesinės kvalifikacijos patvirtinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16 punktas, kuriuo rėmėsi tiek Kauno teritorinė muitinė, tiek Muitinės departamentas, nenumato kategoriško imperatyvo panaikinti muitinės tarpininko profesinę kvalifikaciją. Tai reiškia, kad tokį sprendimą Muitinė turi priimti ne automatiškai konstatavus pažeidimo faktą, o atsižvelgusi į visų teisiškai reikšmingų aplinkybių visetą.

7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad institucijos, ar teismo, nagrinėjančio skundą, procesiniame dokumente nesant motyvuotų išvadų dėl dalies skunde nurodytų prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad taip pažeidžiami įstatymo reikalavimai išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą (ar konkretų teisinės reikšmės turintį klausimą). Muitinės departamentas šią teisminę praktiką akivaizdžiai ignoravo, dėl ko netinkamai aiškindamas teisės akto (Taisyklių 16 p.) nuostatas bei nepagrįstai paliko galioti Kauno teritorinės muitinės sprendimą, kuriuo panaikino jo profesinės kvalifikacijos pažymėjimą.

8. Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad asmens, teikiančio atstovavimo muitinėje paslaugas, darbo specifika pasižymi tuo, kad jis yra savo srities specialistas ir turi tinkamai atlikti su muitiniu deklaravimu susijusias pareigas, kitu atveju (neatlikdamas savo pareigų), asmuo prisiima riziką dėl savo veiksmais arba neveikimu atsiradusių teisinių pasekmių. Kauno teritorinei muitinei priimant sprendimą galiojo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.29-188/2018, paskirta administracinė nuobauda t. y. konstatuota, jog pareiškėjas padarė muitų teisės aktų pažeidimą, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 61 straipsnyje, todėl vadovaujantis Taisyklių 16 punkto nuostatomis, atsirado teisinis pagrindas ginčijamam sprendimui priimti. Vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Muitinės departamento sprendimas priimtas atsižvelgiant į ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, priimtame sprendime yra aptarti pareiškėjo argumentai dėl administracinio nusižengimo, jo reikšmingumo ir teisėtumo, taip pat pasisakyta dėl kylančių teisinių pasekmių.

10. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra imperatyvus. Pareiškėjas įvardijo, jo nuomone, papildomai vertintinas aplinkybes, tačiau teisinio pagrindo į jas atsižvelgti nėra - išimčių minėti teisės aktai nenustato. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarimu konstatuoti 7 nusižengimai bei paskirtos baudos dydis suponuoja teisines pasekmes, numatytas Taisyklių 16 punkte, t. y. profesinės kvalifikacijos panaikinimą. Atsakovo nuomone skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir naikinti jų teisinio pagrindo nėra.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo E. G. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. sausio 29 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.29-188/2018, įvertinę įrodymų visumą, padarė išvadą, kad deklarantas E. G., pateikęs (pasirašęs) muitinės įstaigai 7 bendruosius administracinius dokumentus ir pateikdamas neteisingus duomenis, nuo šių deklaracijų pateikimo momento tapo atsakingas už deklaracijose nurodytos informacijos teisingumą. Teismas E. G. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 212 straipsnio 4 dalyje ir skyrė 1 700 Eur baudą. Kauno teritorinė muitinė 2018 m. vasario 28 d. pranešimu informavo E. G., kad vadovaudamasi Taisyklių 16 punktu, numato priimti sprendimą dėl jo profesinės kvalifikacijos patvirtinimo panaikinimo. Suteikė E. G. galimybę pareikšti savo nuomonę dėl numatomo priimti sprendimo. E. G. pateikė 2018 m. kovo 29 d. nuomonę dėl numatomo priimti sprendimo, kurioje prašė nepanaikinti profesinės kvalifikacijos patvirtinimo bei leisti jam teikti atstovavimo muitinėje paslaugas. Kauno teritorinė muitinė 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 3KM-7.28-12 panaikino pareiškėjo profesinės kvalifikacijos patvirtinimą. Pareiškėjas Kauno teritorinės muitinės sprendimą apskundė Muitinės departamentui, kuris 2018 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1A-281 skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nurodė, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarimu konstatuoti 7 nusižengimai bei paskirtos baudos dydis suponuoja teisines pasekmes, numatytas Taisyklių 16 punkte, t. y. profesinės kvalifikacijos panaikinimą.

15. Teismas sprendė, jog Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Taisyklių 16 punktu, Muitinės įstatymo 61 straipsnio 1 dalimi ir Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2018 m. sausio 29 d. nutarimu, pagrįstai panaikino pareiškėjo profesinės kvalifikacijos patvirtinimą.

16. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad profesinės kvalifikacijos panaikinimas yra neproporcingas padaryto pažeidimo pobūdžiui ir pavojingumo laipsniui, muitinė neatsižvelgė į jo asmenybę, kritišką savo neatidumo vertinimą, žalos atlyginimą, administracinės nuobaudos įvykdymą, teismas pažymėjo, kad, nagrinėjamo ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra imperatyvus, išimčių ginčo santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato, todėl Muitinės departamentas neturėjo teisinio pagrindo atsižvelgti į pareiškėjo teigimu papildomai vertintinas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

17. Teismo vertinimu, atsakovai tinkamai išnagrinėjo ginčo situaciją, VAĮ 8 straipsnyje suformuluoti bendrieji aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo reikalavimai, taikytini individualiam administraciniam aktui, nebuvo pažeisti, todėl skundžiamus sprendimus panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

18. Atkreipė dėmesį, kad Taisyklių II skyriuje reglamentuotas profesinės kvalifikacijos tvirtinimas, išdėstyta egzaminų laikymo tvarka ir t. t., taigi pareiškėjas turi galimybę iš naujo laikyti kvalifikacinį egzaminą profesinės kvalifikacijos patvirtinimo pažymėjimui gauti, kuris suteiks teisę toliau vykdyti atstovavimo muitinėje veiklą.

III. 19. Pareiškėjas E. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas sutinka, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią ir nebegali būti kvestionuojamas, tačiau pažymi, kad ginčas šioje byloje kilo ne dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarimo, o dėl Kauno teritorinės muitinės 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo panaikinti pareiškėjo profesinės kvalifikacijos patvirtinimą.

21. Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai aiškino ir taikė Taisyklių 16 punkto ir Muitinės įstatymo 61 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nors už pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus paskirta 1 700 Eur bauda, o Muitinės įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikant muitinės įgyvendinamus teisės aktus, reikšmingu teisės pažeidimu laikoma asmens arba juridinio asmens darbuotojo padaryta nusikalstama veika arba administracinis nusižengimas, už kurį šiems asmenims paskirta didesnė kaip 1 500 Eur administracinė bauda, vis dėlto, vien atitinkamos nuobaudos paskyrimas neduoda pagrindo atimti profesinės kvalifikacijos patvirtinimą – tokį sprendimą muitinė turi priimti ne automatiškai konstatavus pažeidimo faktą, o atsižvelgus į visų teisiškai reikšmingų aplinkybių visetą.

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalimi tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių, tačiau tokio pobūdžio sprendimo pareiškėjo atžvilgiu nėra priimta. Taigi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies bei 57 straipsnio nuostatas dėl neįrodinėtinų aplinkybių ir faktų.

23. Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda tik 200 Eur viršija dydį, kuriam esant teisės aktų pažeidimas laikomas reikšmingu Muitinės įstatymo prasme. Anksčiau tokio pobūdžio pažeidimų jis nebuvo padaręs, jis yra vyresnio amžiaus asmuo, muitinės tarpininko atstovu dirba nuo 2006 m. Įmonėje jis yra vienintelis muitinės tarpininko atstovas, todėl, panaikinus jo profesinės kvalifikacijos patvirtinimą, įmonė atsiduria nepalankioje padėtyje.

24. Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 212 straipsnio 4 dalyje ir jam buvo skirta 1 700 Eur bauda. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijomis, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikoje.

26. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

27. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

28. Muitinės departamentas pažymi, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra imperatyvus, o pareiškėjas įvardija, jo nuomone, papildomai vertintinas aplinkybes, tačiau teisinio pagrindo į jas atsižvelgti nėra – jokių išimčių teisės aktai nenustato. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutarimu buvo konstatuoti 7 nusižengimai bei paskirta didesnė nei 1 500 Eur administracinė bauda, o tai suponavo teisines pasekmes, numatytas Taisyklių 16 punkte.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno teritorinės muitinės 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 3MK-7.28-12 „Dėl profesinės kvalifikacijos patvirtinimo panaikinimo“, kuriuo panaikintas pareiškėjo E. G. profesinės kvalifikacijos patvirtinimas, ir Muitinės departamento 2018 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 1A-281 „Dėl E. G. skundo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Taisyklių 16 punktu, Muitinės įstatymo 61 straipsnio 1 dalimi ir Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2018 m. sausio 29 d. nutarimu, pagrįstai panaikino pareiškėjo profesinės kvalifikacijos patvirtinimą.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė Taisyklių 16 punkto ir Muitinės įstatymo 61 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies bei 57 straipsnio nuostatas dėl neįrodinėtinų aplinkybių ir faktų.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Taisyklių 16 punkte numatyta, jog teritorinė muitinė, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 952/2013 28 straipsnio nuostatomis, priima sprendimą panaikinti asmens, teikiančio atstovavimo muitinėje paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje, profesinės kvalifikacijos patvirtinimą, kai nustatoma, kad jis padarė teisės aktų pažeidimus, kaip apibrėžta Muitinės įstatymo 61 straipsnyje. Pagal Muitinės įstatymo 61 straipsnio 1 dalį taikant muitinės įgyvendinamus teisės aktus, reikšmingu teisės aktų pažeidimu laikoma asmens arba juridinio asmens darbuotojo padaryta nusikalstama veika arba administracinis nusižengimas, už kurį šiems asmenims paskirta didesnė kaip 1 500 Eur administracinė bauda, kartotiniu teisės aktų pažeidimu – antras ir kiekvienas paskesnis administracinis nusižengimas, išskyrus mažai pavojingą (mažareikšmį) pažeidimą, kuris pagal šį straipsnį nelaikytinas reikšmingu.

34. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-29-188/2018 pareiškėjas E. G. buvo pripažintas kaltu padaręs 7 administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, E. G. paskirta subendrinta nuobauda – 1 700 Eur bauda.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pripažino res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios principo svarbą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2586/2011). Remiantis res judicata principu, tie faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie buvo išnagrinėti kitame teismo sprendime, turi būti pripažįstami, ir šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose (kuriose dalyvauja tie patys asmenys) gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu – tų aplinkybių jam nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1257-415/2020). ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5592-415/2019 ir kt.).

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarimu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 7 kartus pažeidė ANK 212 straipsnio 4 dalį, kurioje reglamentuota atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, ir jam buvo paskirta didesnė nei 1 500 Eur bauda. Kauno apylinkės teismo paskirtos nuobaudos dydis sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, numatytas Taisyklių 16 punkte – profesinės kvalifikacijos panaikinimą. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Taisyklių 16 punktu ir Muitinės įstatymo 61 straipsniu, pagrįstai nusprendė panaikinti E. G. profesinės kvalifikacijos patvirtinimą. Teisės aktai nenumato galimybės individualizuoti paskirta nuobaudą atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę, todėl pareiškėjo argumentai dėl paskirtos sankcijos neproporcingumo atmestini kaip nepagrįsti.

37. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų sprendimų atitikimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, pažymi, kad sprendimai pareiškėjo atžvilgiu buvo priimti detaliai įvertinus pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus ir už juos paskirtą nuobaudą. Ginčijamuose sprendimuose nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis jų priėmimo pagrindas, todėl nekyla abejonių dėl jų atitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

38. Apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys