d0956a38-2379-4375-acca-33cdbc8a018d · Klaipėdos apygardos teismas

Apylinkės teismo teisėja LPranešėja A. Sadauskaitė                           Baudž. byla Nr. 1A-49-380/2016Teisėja J. Grigonienė                                                        Proceso Nr. 1-68-1-00651-2014-5                                        Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                          1.2.13.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. sausio 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,teisėjų Remigijaus PreikÅ¡aičio, Editos Lapinskienės, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,nuteistajam L. K., jo gynėjui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L.

K. gynėjo advokato Vaclovo JanuÅ¡ausko apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ 15 MGL (570 Eur) dydžio įmokÄ .Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:

L. K. nuteistas už tai, kad bÅ«damas darbdaviu, pažeidė darbų saugos įstatyme nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas: L. K., nuo 2011 m. birželio 2 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, t. y. turėdamas įgaliojimus įmonės vardu sudaryti darbo sutartis ir bÅ«damas atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimÄ , nesudaręs darbo sutarties su S. N., elgdamasis nerÅ«pestingai pavedė jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti darbuotojo funkcijas susijusias su akmens plokščių krovimu, apdirbimu, akmens gaminių montavimu, nesuteikęs informacijos apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimÄ Ä¯monėje, esamÄ ir galimÄ profesinę rizikÄ , neinstruktavęs kaip saugiai dirbti pavestÄ darbÄ , tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 4 punktÄ ir 6 punktÄ ir 27 straipsnio 1 dalį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2011 m. spalio 21 d.

įsakymu Nr. 22 patvirtintos „Įvadinės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ 27 punkto, 33 punkto ir 35 punkto reikalavimus, dėl to 2014 m. rugpjūčio 22 d., apie 12.20 val., aptvertoje teritorijoje (duomenys neskelbtini), S. N., nežinodamas saugaus darbų atlikimo bÅ«do, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos darbe norminiais aktais net nebuvo nustatytas, ardydamas granito plokščių paletę, laužtuvu ir plaktuku atlaisvino medinius palečių fiksatorius, po to granito plokÅ¡tės griuvo ir S. N. prispaudė, dėl to pastarasis patyrė tuščiosios apatinės venos plyÅ¡imÄ , kraujosruvas deÅ¡inio plaučio audinyje, kepenų, deÅ¡inės skilties sutraiÅ¡kymÄ ir dėl ilgalaikio krÅ«tinės ir pilvo suspaudimo, sutrikdžiusio kvėpavimo ir Å¡irdies veiklÄ , jis įvykio vietoje mirė.Apeliaciniu skundu nuteistojo L.

K. gynėjas advokatas Vaclovas JanuÅ¡auskas praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį – iÅ¡teisinti L. K. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisingÄ nuosprendį. Å iuo atveju, negalima kategoriÅ¡kai teigti, kad nuteistasis tikrai suprato, suvokė, jog vykdo nusikalstamÄ veikÄ ir turėdamas tyčiÄ , žinodamas tokio pažeidimo galimas pasekmes nukreipė žuvusį S. N. dirbti darbÄ , kurio jis vienas negalėjo atlikti, neturėjo tam darbui įgÅ«džių ir nebuvo instruktuotas dėl saugaus darbo.

Teigia, kad nebuvo S. N. darbdaviu, nepriėmė S. N. į darbÄ . S. N. galėjo dirbti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi L. K. nebuvo. S. N. žuvo atlikdamas ar neatlikdamas darbÄ , užgriuvus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai akmens plokÅ¡tei, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kur nuteistasis yra tik ¼ dirbantis vadybininku. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto valdymo, saugojimo, jo pakrovimo-iÅ¡krovimo darbų, pervežimo į Raseinių rajonÄ , rÅ«pinasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai, tai nėra nuteistojo pareiga.

Nuteistasis negali įtakoti akmens plokščių, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkrovimui ar gautų plokščių įpakavimų išardymui. Nebūdamas šios įmonės vadovu, nuteistasis negali būti ir jos darbdaviu, nes tokios teisės jam nebuvo perduotos ar deleguotos. Teigia, kad akivaizdu, jog nuteistasis neturėjo teisių dėl kurių nevykdymo yra nuteistas. Nuteistasis nebuvo darbdaviu ir jo tiesioginėse pareigose nebuvo darbo saugos taisyklių aiškinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantiems asmenims.

L. K. neturėjo jokios informacijos apie tai, ar žuvusysis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau žinojo, jog nedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors dalis darbuotojų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų pačių sutikimu, buvo perkelti dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jų tarpe S. N. nebuvo, tad nuteistasis L. K. neturėjo pareigos S. N. instruktuoti dėl darbo su akmens plokštėmis, nes įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo specifika yra kita.

S. N. nelaimės metu neatliko darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nedirbo su šios įmonės įrankiais, nebuvo šios įmonės vadovo nukreiptas šio darbo atlikti, akmens plokštės, kurios prispaudė žuvusįjį, nepriklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, teritorija, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas nepriklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tad akivaizdu, kad žuvusiojo ir nuteistojo nesiejo ir negalėjo sieti jokie darbo santykiai, o tai reiškia, kad pagal teorinius samprotavimus tais atvejais, kai žala dėl darbo saugos taisyklių pažeidimo padaroma asmenims nesusijusiais darbo santykiais, kaltininkai priklausomai nuo nusikaltimo padarymo aplinkybių turi atsakyti kaip už pareiginius nusikaltimus ar nusikaltimus asmeniui – tokia yra ir teismų praktika.

Nelaimingas atsitikimas su S. N. įvyko ne jo darbe. Byloje nėra jokių įrodymų, jog nuteistasis bÅ«tų davęs nurodymÄ S. N. dirbti darbÄ , kurį atlikdamas jis žuvo. PrieÅ¡ingai yra įrodymai, kad tÄ dienÄ ir tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, nuteistojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje nebuvo, jis buvo Palangoje. Visos Å¡ios aplinkybės aiÅ¡kiai nurodo, jog teismas nepilnai ir ne visapusiÅ¡kai įvertino visas bylos aplinkybes, nepakankamai įsigilino į nuteistojo veikÄ kvalifikuojančius požymius ir nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo veiksmai turėjo bÅ«ti nukreipti į nelegalaus darbo organizavimÄ , kas Å¡ioje byloje nenustatyta, nustatyta tik tiek, kad tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atvykti Å¡ios įmonės savininkas, nes buvo paskyręs pokalbį su žuvusiuoju S. N., dėl įsidarbinimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad S. N. siekė įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, žuvo nugriuvus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms akmens plokÅ¡tėms, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais įrankiais.

Teigia, kad negalima apkaltinti L. K. tyčia, organizavus nelegalų darbÄ bei neinstruktavus dėl saugumo priemonių ir nukreipus dirbti darbÄ , kurį atliko kitos įmonės naudai. Apeliaciniame skunde cituojami Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Teigia, kad iÅ¡ nurodytų straipsnių aiÅ¡ku, jog nuteistasis turėjo organizuoti nelegalų darbÄ tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nes bÅ«tent Å¡ioje įmonėje žuvo S. N., bet akivaizdu, kad nuteistasis net neturėjo tokių įgalinimų organizuoti darbÄ , nes nebuvo įmonės vadovu ar darbdavio įgaliotu asmeniu ir neprižiÅ«rėjo S. N. atliekamo darbo.

Ä®vertinus objektyviuosius veikos požymius ir kitus bylos duomenis, turi bÅ«ti iÅ¡samiai atskleistas nuteistojo kaltės turinys ir padaryta iÅ¡vada, kad nuteistasis veikė suvokdamas, jog organizuoja nelegalų darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, žino, kad tokio organizuoto darbo pasekmės gali bÅ«ti tragiÅ¡kos, bet siekė tokių pasekmių. Tokių įrodymų byloje nėra, todėl negali bÅ«ti ir atsakomybės, nes nėra nusikalstamos veikos sudedamųjų dalių.Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Siekiant iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes bei iÅ¡samiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ , kurio metu buvo apklausti nuteistasis L. K., liudytojai A. K. ir E. K.. Nuteistasis L. K. apygardos teisme parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, dirba pilnu etatu ir ¼ etato dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuras yra adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė bazė, gamybos cechas yra (duomenys neskelbtini), ten vykdoma gamyba. E. K. (žmona) yra vadybininkė, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ¼ etato dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba A. K., I. K., daugiau (duomenys neskelbtini) darbuotojų nėra. I. K. dirba montuotoju. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tėvų firma, direktorė A. K., akcininkas yra E. K. (tėvas).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba jis, S. Ž., kurio darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), bet kartais dirbdavo (duomenys neskelbtini), kartais atvažiuodavo tėvas. Teritorijoje yra sandėlis, atvykę žmonės į teritorijÄ gali įeiti tik su įmonės atstovu. Teritorijoje ant angaro yra paraÅ¡yta UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba su gaminiais, su plokÅ¡tėmis nieko nedaro. Jis parodo eksponuojamas plokÅ¡tes, atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko funkcijas, klientams parodo lankstinukÄ su asortimentu, gali parodyti plokÅ¡tes.

Ketvirtadienį vėlai vakare atvežė plokÅ¡tes, krovinį iÅ¡krovė jis, E. K., A. J., ar dar kas padėjo nežino, nukentėjusysis plokščių iÅ¡krovime nedalyvavo. A. K. plokščių nekrovė. Jis padėjo krauti, nes tėvui reikėjo padėti, darbas pavojingas. Ä®vykio dienÄ jis teritorijoje nebuvo. A. K. bendravo su klientais, rodė žaliavas, plokÅ¡tes. Jei klientas nori pasižiÅ«rėti antrÄ plokÅ¡tę, praÅ¡o laukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo. Taip yra privaloma daryti, nes vienas žmogus pakuočių ardyti negali, o į jo funkcijos tai neįeina.

Pakuočių ardymas yra pavojingas, reglamentuotas darbas. I. K. iki įvykio buvo nedarbingas dvi savaites, buvo susilaužęs kojÄ . Nukentėjusysis asmuo nedirbo su I. K.. Tėvui reikėjo pagalbinio žmogaus, todėl I. K. rekomendavo žmogų. I. K. pradžioje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatsimena ar iki birželio, ar iki gegužės mėnesio, paskui perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip žaliavos montuotojas. I. K. dirbo (duomenys neskelbtini) montuodavo atvežtÄ pagamintÄ (duomenys neskelbtini) produkcijÄ .

Dar dirbo R. B. montuotoju. S. N. matė su I. K. du kartus. I. K. labai nekontroliavo, todėl I. K. važiuodamas montuoti, galėjo pats S. N. pasiimti. I. įmonės vardu užsiėmė saviveikla, dirbo nelegaliai, prisidengdamas firmos vardu. Ä®vykio dienÄ S. N. turėjo susitikti su E. K. dėl darbo pokalbio, bet kodėl S. N. atėjo su darbiniais rÅ«bais, jis nežino. IÅ¡krauti plokÅ¡tes žmones atvažiuodavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlis yra (duomenys neskelbtini).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdavo visus perkrovimo darbus, plokščių pakrovimas, plokščių iÅ¡krovimas, pakuočių ardymas, jo firma neturėjo jokios įrangos, tokius darbus atlikdavo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. PlokÅ¡tės priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su plokÅ¡tėmis nieko nedaro. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali parduoti žaliavÄ , užsiima didmenine prekyba, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba su gaminiais.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi pjovimo stakles, supjauna iÅ¡ didžiųjų plokščių, jam lieka pusfabrikatis, kurį darbuotojams reikia sumontuoti. Atveža pusgaminius, kurie yra iÅ¡pjaunami iÅ¡ plokščių, pačių plokščių nėra. Jo firma nedirba su didžiosiomis plokÅ¡tėmis. Tuo metu jo firmoje dirbo 5-7 darbuotojai. Darbuotojai V. M., A. M. buvo pervesti, 3 ar 4 darbuotojai perėjo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ orientavosi labiau į gamybÄ , o jie yra akmentaÅ¡iai, moka dirbti su akmeniu, todėl ir perėjo.

Tie darbuotojai, kurie dirbo su akmeniu, dirbo (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija yra 4 kvadratų, yra ofisas, likusi teritorija priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskambino A. K. ir pranešė, kad įvyko nelaimė. Nelaimės metu, kiek žino, A. K. bendravo su klientais, iÅ¡girdo duslų garsÄ , kai įvyko incidentas. E. K. apie 10 val. turėjo susitikti su S. N. dėl darbo pokalbio. Tiksliai negali pasakyti kas atidarė aikÅ¡telę, atrodo, kad A. K.. A. K. pasakojo, kad atėjo žmogus su darbo rÅ«bais, į klausimÄ atsakė, kad laukia ir vaikščiojo po teritorijÄ .

A. K. apie valandÄ laiko buvo užsiėmęs, vėliau iÅ¡girdo duslų garsÄ . Dėl darbo pokalbio S. N. turėjo susitikti su akcininku E. K., nes prieÅ¡ tai buvo derinamas laikas. Priėmimo į darbÄ tvarkÄ faktiÅ¡kai sprendžia vadovas, tėvas nėra įmonės direktorius. Direktorė yra A. K., priėmimo į darbÄ klausimus sprendė E. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbuotojų perkėlimÄ dėl montavimo darbų sprendė pasitaręs su E. K.. Be tėvo žinios ar leidimo nė vienas žmogus nebuvo priimtas į darbÄ .

Liudytoja A. K. apygardos teisme parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, įmonė yra (duomenys neskelbtini). Ä®monėje 2014 metais dirbo G. K., N. M., A. J., L. K., ji, buhalterė, visi dirbo (duomenys neskelbtini). Ä®vykio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) dirbo I. K. ir A. K.. A. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, tuo metu jis budėjo (duomenys neskelbtini), turėjo bendrauti su klientais, parodyti medžiagas, priimti užsakymÄ ,. Ji buvo (duomenys neskelbtini), bet žinojo apie atvežtÄ krovinį, žinojo, kad plokÅ¡tes krovė L.

K., E. K., A. K. specialia technika, nes yra pakrovėjas, speciali gervė. Technika priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priima užsakymus, jie yra suinteresuoti gauti montavimo darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima gamyba. Klientai kreipiasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsako, važiuoja iÅ¡matuoti, perduoda užsakymÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį pagamina ir atveža, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai važiuoja montuoti.

Darbus bendrovės derina tarpusavyje. Apie S. N. nieko nežinojo, tik girdėjo, kad S. N. norėjo susitikti dėl darbo. Ji tvarko priėmimo į darbÄ dokumentus, tačiau su žmonėmis kalba E. K.. Jei bÅ«tų susitarę, tai ji bÅ«tų sutvarkiusi dokumentus ir S. N. bÅ«tų dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) montuotoju. I. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, važiuodavo į (duomenys neskelbtini) montuoti, L. irgi važiuodavo montuoti, svoriai yra dideli, dviese nepaneÅ¡a, kartais reikia 3-4 žmonių.

Žinojo, kad keli darbuotojai perėjo dirbti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teritorija (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės savininkas E. K., todėl jis važiuodavo prižiÅ«rėti tvarkÄ , bÅ«davo ten ir L., svetimo žmogaus nesamdydavo. L. dirba (duomenys neskelbtini), bet maÅ¾Ä dalį etato turi (duomenys neskelbtini). Faktinė jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) jis (duomenys neskelbtini) gyvena. Be E. K. žinios nė vieno darbuotojo nepriėmė į darbÄ .

V. B. yra vadybininkė, A. J. vairuotojas, Z. K. buhalterė, L. K. vadybininkas, jei reikėdavo atlikdavo montavimo funkcijas, E. K. yra projekto vadovas, atvažiuodavo padėti atlikti krovėjo darbus, N. M., D. N., V. T., S. Ž. montuotojais nedirbo. Produkcijos montuotojai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas E. K. apygardos teisme parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, dirba direktorės pavaduotoju, buvo projektų vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiais metais sukaks 25 metai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado vėliau, įmonei keletas metų, jai vadovauja sūnus L.

K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba (duomenys neskelbtini), visi darbuotojai yra apdrausti nuo nelaimingo atsitikimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡sinuomojo patalpas iÅ¡ K. B., adresu (duomenys neskelbtini), ten A. K. priima užsakymus. Jis nežino kurioje įmonėje dirba A. K., nes nėra direktorius, į darbÄ Å¾monių nepriiminėja. Žino, kad A. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), galėjo bÅ«ti pervestas dirbti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) dirbo sÅ«nus L.

K., I. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visi darbai, visos medžiagos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, teritorija buvo iÅ¡nuomota, moka nuomÄ . R. B. nebuvo perkeltas iÅ¡Â UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors gal ir buvo perkeltas. Buvo vykdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ investicinis projektas, įmonėje turėjo bÅ«ti dirbančių 10 žmonių, buvo priimta daugiau darbuotojų, jie buvo perkelti į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ä®monės direktorė yra A. K.. (duomenys neskelbtini) gal jis tuo metu buvo atsakingas už visÄ saugumo technikÄ . Jis važiuodavo ir dalyvaudavo visur pats, kadangi yra pavojingi kroviniai. Važiuodavo patikrinti ar teisingai plokÅ¡tės yra sumontuotos, ar atlikta kokybiÅ¡kai. Pats montavimo darbų neatlikdavo, tam yra paskirti darbininkai. L. K. yra vadybininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. L. K. priiminėjo užsakymus, bendravo su klientais, nes teritorijoje paÅ¡aliniams yra griežtai draudžiama vaikščioti, yra visur iÅ¡kabinti skelbimai, teritorija yra aptverta.

L. K. priimtas ¼ etato vadybininku. TÄ dienÄ , kada įvyko nelaimė, jokių darbų nebuvo suplanavę, iÅ¡ vakaro darbus baigė apie 23 val., Å¡eÅ¡tadienį turėjo vykti vaiko vestuvės. Buvo paliktas vienas žmogus (duomenys neskelbtini) - A. K.. IÅ¡ vakaro buvo atvežtas krovinys, iÅ¡kraunant dalyvavo jis, brolis A. K. ir L. K.. Nepažįstamas asmuo nedalyvavo tÄ vakarÄ jokiame iÅ¡krovime. Krovė su kranu. Atliekant krovimo darbus reikia specifinių žinių, turi bÅ«ti ne mažiau 3 žmonės, nes yra dideli svoriai, reikia uždėti diržus.

Ardant paletę vienas žmogus negali vykdyti tokių darbų. Ardyti plokščių įpakavimus gali jis, L. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie iÅ¡klausė instruktaÅ¾Ä , bet tÄ penktadienį tokių darbų niekas nesiruošė daryti. Kitomis dienomis atvažiuodavo darbininkai N. M., A. J., jis pats ardydavo, tam reikia specialių priemonių, pakrovėjų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių plokščių ir tokių darbuotojų neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rodydavo plokÅ¡tes priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ plokščių ardymo darbų, griežtai negalėjo atlikti. Å ie nuteistojo L. K., liudytojų A. K. ir E. K. parodymai prieÅ¡tarauja vieni kitiems, yra nenuoseklÅ«s. Nuteistasis L. K. teigė, kad dienÄ prieÅ¡ įvykį krovė plokÅ¡tes jis, E. K. ir A. J., o A. K. plokščių nekrovė. Tuo tarpu liudytojas E. K. paaiÅ¡kino, kad plokÅ¡tes krovė A. K., tačiau nenurodė, jog plokÅ¡tes krovė A. J.. Liudytoja A. K., nors ir nedalyvavo, bet nurodė tuos pačius asmenis, kaip ir E. K..

Liudytojas A. J. apklausos metu paaiškino, jog važiavo į (duomenys neskelbtini) parvežti akmens plokščių, tačiau dėl įvykio plokščių paimti negalėjo (t. 1, b. l. 94). Tai paneigia nuteistojo L. K. parodymus, jog kraunant plokštes dalyvavo A. J.. Liudytojas A. K. neprisiminė, ar vakare prieš įvykį krovė plokštes (t. 3, b. l. 72-73). E. K. teigė, kad nepažįstami asmenys nedalyvavo kraunant plokštes, o L. K. nežino kas dar padėjo krauti plokštes. Tai, kad iškrovimo darbuose dalyvavo ir darbininkai patvirtina liudytojų R.

K. ir A. M., kurie atvežė krovinius, parodymai, nes R. K. teigė, kad iÅ¡krovimo darbus atliko 5 žmonės, darbininkai buvo jauni, gal apie 25 m. (t. 1, b. l. 83-84), o A. M. nurodė, kad krovinį priiminėjo du broliai ir darbininkai (t. 1, b. l. 80-81). Taigi krovinį iÅ¡krauti galėjo ir S. N.. Liudytojas Å . N. teigė, kad prieÅ¡ nelaimingÄ atsitikimÄ S. N. grįžo apie 21.30 val., sakė, jog reikėjo iÅ¡krauti du konteinerius plokščių (t. 1, b. l. 29-30). Ä®vertinus tai, kad nuteistojo L.

K. ir liudytojo E. K. parodymai prieÅ¡taringi, jų nepatvirtina liudytojai A. K., A. J., R. K., A. M., galima daryti iÅ¡vadÄ , jog dienÄ prieÅ¡ įvykį S. N. krovė plokÅ¡tes. Nuteistasis L. K. apygardos teisme parodė, kad jo įmonėje dirba tik I. K. ir A. K., daugiau darbininkų nėra, tačiau vėliau prisimena, kad dirba ir R. B.. Liudytojai E. K. ir A. K. nurodė, kad I. K. įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju. Nors prieÅ¡ tai A. K. teigė, kad montuotojai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojai E. K. ir A. K. prieštaringai nurodo kokius darbus atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. K. teigia, kad tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ priima užsakymus, po to jau paaiškina, kad ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priima užsakymus. Liudytojas E. K. nors ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba, tačiau paaiškina, kad važiuodavo tikrinti kaip atlikti montavimo darbai. Nors pagal liudytojų parodymus montavimo darbus atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš nuteistojo L. K., liudytojų E. K. ir A. K. parodymų matyti, kad jie patys gerai nežino kokius darbus atlieka kokia įmonė. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai su plokštėmis nedirbo, yra nepagrįsti. Be to, liudytojai klaidingai nurodo kur koks darbininkas dirba, tai yra teigia, kad I. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl R. B. taip pat nežino kokioje įmonėje dirba. Liudytojas E. K. parodė, kad nežino kokioje įmonėje dirba A.

K. (brolis), vėliau nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini)“, nors A. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (patvirtina SODRA duomenys (t. 1, b. l. 97)). Taigi, iÅ¡ apygardos teisme nuteistojo ir liudytojų A. K., E. K. duotų parodymų matyti, kad jie iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Å iuos parodymus paneigia liudytojų A. K., A. J., R. K., A. M., Å . N., I. K. parodymai. Todėl nėra jokio pagrindo tikėti, kad S. N. buvo atsitiktinai patekęs į įmonės teritorijÄ ir jokių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. K. nebuvo S. N. darbdaviu, nepriėmė S. N. į darbÄ , S. N. galėjo dirbti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi L. K. nebuvo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis L. K. parodė, kad S. N. į darbÄ nepriėmė, S. N. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Tačiau Å¡iuos nuteistojo parodymus paneigia liudytojai I. K., R. B., kurie aiÅ¡kiai pasakė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su S. N., kad S. N. dirbo kiekvienÄ dienÄ , atlikdavo pagalbinius darbus, turėjo darbinius rÅ«bus (t. 1, b. l. 57-59, t. 3, b. l. 77-79).

Liudytojas I. K. parodė, kad S. N. nurodymus dėl darbo duodavo L. K.. Matė, kaip L. K. mokė S. N. atlaisvinti granito plokščių fiksatorius. (t. 1, b. l. 57-59, t. 3, b. l. 77-78). J. N. (S. N. mama) ir V. N. (S. N. brolis) žinojo, kad S. N. neoficialiai dirba įmonėje, susijusioje su granito plokÅ¡tėmis. Pasak liudytojo Å . N., S. N. dirbo su I. K. prie (duomenys neskelbtini), oficialiai į darbÄ priimtas nebuvo, darbe krovė dideles plokÅ¡tes (t. 3, b. l. 70-71). S. N. naudoto telefono abonento iÅ¡klotines, mobilaus telefono adresų knyga (t. 1, b. l. 135-137, 141-142), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad S. N. dirbo (duomenys neskelbtini), kur veiklÄ vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes užfiksuoti L.

K., A. K., S. Ž. telefono numeriai, daugkartiniai kontaktai su L. K. ir S. Ž., 2014 m. rugpjūčio mėn. darbo valandomis užfiksuoti jungimaisi prie retransliacijos bokšto (duomenys neskelbtini). Pas S. N. rasti kasos kvitai UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), patvirtina liudytojo I. K. parodymus, kad S. N. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo birželio mėnesio, nes kvitai yra 2014 m. birželio 12 d., birželio 16 d., birželio 19 d., birželio 20 d., bei liudytojo R.

B. parodymus, kad su S. N. darbo dienomis pietauti važiuodavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 110). Tai paneigia nuteistojo L. K. parodymus, jog S. N. matė tik 2-3 savaites iki įvykio. Nuteistojo L. K. pasakymÄ , kad darbuotojams iÅ¡duodavo darbinius rÅ«bus: raudonos spalvos kelnes be petnešų, paneigia liudytojų I. K. ir R. B. parodymai, nes jie paaiÅ¡kino, kad buvo iÅ¡duodami darbiniai kombinezonai (t. 3, b. l. 78-79). Tai patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriame nurodyta, kad prie plokščių ant žemės gulinčio vyriÅ¡kio (S. N.) apranga: kruvinos darbinės pirÅ¡tinės, raudonos spalvos kombinezonas (t. 1, b. l. 10-25).

Nuteistojo L. K. parodymus, kad įvykio dienÄ jis darbe nebuvo, paneigia liudytojas A. K., nes nurodė, kad įvykio dienÄ L. K. buvo teritorijoje iÅ¡ ryto, apie 10 val. iÅ¡važiavo, matė teritorijoje S. N. su darbiniais rÅ«bais (t. 1, b. l. 61). Kaip matyti liudytojai I. K., R. B., Å . N., V. N., nukentėjusioji J. N., daiktų apžiÅ«ros protokolas, S. N. telefono apžiÅ«ros duomenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitai, paneigia nuteistojo L. K. teiginius, kad S. N. jokių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko.Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog S. N. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, L.

K. S. N. duodavo nurodymus kokius darbus atlikti, S. N. atlikdavo pagalbinius darbus, į darbÄ važiuodavo kiekvienÄ dienÄ , turėjo darbinius rÅ«bus – darbinį kombinezonÄ . Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. N. galėjo dirbti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ juridinių asmenų duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad E. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o direktorė yra A. K. (t. 1, b. l. 15-161). Liudytojas E. K. neigė, jog buvo susitikęs su S. N., teigė, kad S. N. nebuvo matęs. Susitikti su S. N. turėjo 2015 m. rugpjūčio 22 d. ir bÅ«tų nusprendę kur įdarbinti S. N. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 74-76).

Liudytoja A. K. nurodė, kad nors ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, tačiau pokalbiuose dėl darbo dalyvaudavo E. K., ji tik tvarkydavo priėmimo į darbÄ dokumentus, žinojo, jog S. N. norėjo susitikti dėl darbo. Liudytojai I. K. ir R. B., dirbantys UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. N. pažinojo, kartu dirbo. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, kad S. N. įvykio dienÄ jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasak liudytojo I. K., S. N. pradėjo dirbti birželio mėnesį, be to, L.

K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, duodavo S. N. nurodymus kokius darbus atlikti, nėra pagrindo teigti, kad S. N. galėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“.Ä®vertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog L. K. buvo faktinis S. N. darbdavys, nes S. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo įvairius pagalbinius darbus, į darbÄ važiuodavo kiekvienÄ dienÄ , už darbÄ gaudavo atlyginimÄ . Taigi tarp L. K. ir S. N. buvo susiklostę darbiniai santykiai, todėl tai, jog nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė darbo sutartis, neÅ¡alina nuteistojo atsakomybės dėl darbo saugos reikalavimų pažeidimo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. N. nelaimės metu neatliko darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nedirbo su šios įmonės įrankiais, akmens plokštės, kurios prispaudė S. N., teritorija, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, nepriklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau pats nuteistasis L. K. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuras yra adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė bazė, gamybos cechas yra (duomenys neskelbtini), ten vykdoma gamyba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso 4 kvadratų teritorija, likusi teritorija priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nors pasak liudytojo E. K., jis iÅ¡nuomojo teritorijÄ ir mokėjo nuoma, o liudytoja A. K. teigė, kad minėta teritorija priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neneigia, kad L. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir dirbo (duomenys neskelbtini) Kaip matyti, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje veikė dvi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistojo L. K., liudytojų E. K., A. K. parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teritorijoje veikusios įmonės yra tarpusavyje glaudžiai susijusios.

Tačiau įmonės teritorijos viena nuo kitos nebuvo atskirtos, tai yra nebuvo aptvertos tvora. Nors nuteistasis L. K., liudytojai E. K., A. K. stengėsi pabrėžti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai negalėjo ardyti plokščių pakuočių, kad tai galėjo daryti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet jie savo parodymuose negalėjo konkrečiai atskirti kokius darbus atlikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš jų parodymų matyti, kad abi įmonės dirbo su tomis pačiomis medžiagomis, darbai buvo derinami, griežto pasidalinimo darbais nebuvo.

Toks pasakymas, kad klientas, užsisakydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminį ir norėdamas apžiÅ«rėti plokÅ¡tes, turėjo laukti, kol iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atvažiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir jas parodys, yra nelogiÅ¡kas. AiÅ¡ku, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas priimdamas užsakymÄ turėjo parodyti klientui ir medžiagas, iÅ¡ kurių bus daromas gaminys, nors jos priklausė ir kitai bendrovei. IÅ¡ liudytojo E. K. parodymų matyti, kad sprendimus dėl darbuotojų priėmimo ir perkėlimo priima tarpusavyje pasitarę su L.

K.. Tai patvirtina ir E. K. parodymai dėl darbuotojų pervedimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, įmonėms vadovauja tos pačios šeimos nariai. Taigi, teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), veikė dvi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės teritorijos viena nuo kitos atskirtos nebuvo, darbai tarp įmonių buvo derinami, griežtai padalinti nebuvo. Todėl daryti išvada, kad nelaimingas atsitikimas įvyko teritorijoje, kurioje veikė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir S. N., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdamas darbus šioje įmonėje, turėjo dirbti su plokštėmis, kurios priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“.Taigi visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų patvirtina, kad įvykio metu tarp L.

K. ir S. N. buvo susiklostę darbiniai santykiai, todėl baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 176 straipsnio 1 dalį L. K. patrauktas pagrįstai. Apeliacinio skundo teiginiai, kad S. N. nelaimės metu nedirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrankiais, akmens plokÅ¡tė, kuri prispaudė S. N., nepriklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepaneigia L. K. kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 176 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad L.

K. padaryta nusikalstama veika yra tyčinis sunkus nusikaltimas padarytas neatsargiai (dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo). Baudžiamasis įstatymas nenumato tokios kaltės formos, nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargÅ«s. (BK 11 straipsnis). Todėl nuosprendis keistinas ir iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies Å¡alinama aplinkybė, jog L. K. padarė tyčinį sunkų nusikaltimÄ (BPK 328 str. 3 p.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Å¡i aplinkybė neturi įtakos L. K. padarytos veikos kvalifikavimui, paskirtos bausmės dydžiui.

Kadangi teismas skirdamas bausmę L. K. atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, tinkamai įvertino atsiradusias pasekmes, nuteistojo asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes.Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Taigi nusikalstamas nerÅ«pestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų pasekmių, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nuteistasis L. K., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimÄ , pavesdamas S. N. vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo funkcijas, susijusias su akmens plokščių krovimu, apdirbimu, montavimu, nesuteikęs informacijos apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimÄ Ä¯monėje, neinstruktavęs kaip saugiai dirbti pavestÄ darbÄ , elgėsi nerÅ«pestingai.

Nuteistasis L. K. nenumatė pavojingų pasekmių, t. y. kad S. N. atliekant pavestus darbus gali įvykti mirtinas nelaimingas atsitikimas. Apygardos teisme L. K. teigė, kad pakuočių ardymas yra pavojingas darbas, vienas žmogus negali jo dirbti. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis L. K., žinodamas koks tai pavojingas darbas, turėjo numatyti savo veikos pavojingus padarinius. Todėl nėra pagrindo teigti, kad L. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė tyčia. Mirtinas nelaimingas atsitikimas yra neatsargaus ir nerÅ«pestingo L.

K. elgesio padarinys, kurio Å¡is nenumatė, nors galėjo ir turėjo tai numatyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 176 straipsnio 1 dalyje, esant neatsargiai kaltės formai (dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo). Ä®vertinus tai, nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis turi bÅ«ti keičiama, paÅ¡alinant aplinkybę, kad L. K. padarė tyčinį sunkų nusikaltimÄ .Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 176 straipsnio 1 dalį taikyti bÅ«tina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado.

Priežastinio ryÅ¡io nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog be Å¡ių pažeidimų nebÅ«tų ir iÅ¡vardytų padarinių.Tiriant nelaimingÄ atsitikimÄ buvo nustatyti tokie pažeidimai: S. N. nebuvo suteikta informacija apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimÄ Ä¯monėje, esamÄ ir galimÄ profesinę rizikÄ , S. N. nebuvo instruktuotas kaip saugiai dirbti pavestÄ darbÄ .

Ä®vertinus tai, kad S. N. ardydamas granito plokščių paletę, laužtuvu ir plaktuku atlaisvino medinius palečių fiksatorius, granito plokÅ¡tės griuvo ir S. N. prispaudė, dėl to jis įvykio vietoje mirė, darytina iÅ¡vada, jog bÅ«tent dėl L. K. aplaidaus požiÅ«rio į darbo saugÄ ir įvyko nelaimingas atsitikimas (nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo). Nuteistasis L. K., bÅ«damas darbdaviu ir atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimÄ , neužtikrino saugių darbo sÄ lygų.

Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tarp darbo saugos darbe reikalavimų pažeidimų bei įvykusio nelaimingo atsitikimo yra priežastinis ryÅ¡ys. Nuteistasis L. K. neginčija, kad bÅ«tent jis atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimÄ Ä¯monėje. Apeliaciniame skunde neginčijama ir kita skundžiamu nuosprendžiu nustatyta aplinkybė, t. y. kad S. N. mirė dėl nelaimingo atsitikimo, t. y. dėl sužalojimų, kuriuos patyrė užgriuvus granito plokÅ¡tei.

Nustatyta, kad nuteistasis L. K. nesudarė darbo sutarties su S. N.. S. N. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors ir nelegaliai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas L. K. turėjo darbuotojÄ instruktuoti kaip saugiai dirbti pavestÄ darbÄ , informuoti apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimÄ Ä¯monėje, esamÄ ir galimÄ profesinę rizikÄ . Tačiau L. K. to nepadarė. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažino, kad L. K. bÅ«damas darbdaviu pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 4 punktÄ ir 6 punktÄ ir 27 straipsnio 1 dalį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2011 m. spalio 21 d.

įsakymu Nr. 22 patvirtintos „Įvadinės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ 27 punkto, 33 punkto ir 35 punkto reikalavimus. Todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais išteisinti L. K. nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad L. K. būdamas darbdaviu, pažeidė darbų saugos įstatyme nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį pakeisti:paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies aplinkybę, kad L. K. padarė tyčinį sunkų nusikaltimÄ .KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Aurelija Sadauskaitė Teisėjai                                                                                                                      Remigijus PreikÅ¡aitis                                                                                                                                   Edita Lapinskienė