2016-01-05 Nr. AB-188-3-61-3-08215-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1507-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08215-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 28

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elektra visiems“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elektra visiems“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui LITGRID AB dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Elektra visiems“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–16), prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. O3-757 „Dėl UAB „Elektra visiems“ nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijos Nr. L1-62 (NET) galiojimo sustabdymo“ (toliau – ir Nutarimas).

Nurodė, kad Komisija 2010 m. rugsėjo 9 d. išdavė pareiškėjui UAB „Elektra visiems“ licenciją Nr. L1-62 (NET) (toliau – ir Licencija), suteikiančią teisę verstis elektros energijos nepriklausomo tiekimo veikla visoje Lietuvos Respublikoje. 2012 m. birželio 15 d. pareiškėjas su LITGRID AB sudarė Balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Balansavimo sutartis). 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. O3-734 (toliau – ir 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimas) 1.3 punkte atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo 2013 m. spalio 1 d. ir 2013 m. lapkričio1 d. bendrasis finansinio pajėgumo rodiklis buvo 1,29, t. y. mažesnis nei Komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. O3-242 apskaičiuota finansinio pajėgumo rodiklio žemutinė reikšmė elektros energijos tiekimo veiklai (1,49), taip pat šiuo nutarimu atsakovas įpareigojo pareiškėją iki 2013 m. gruodžio 20 d. ištaisyti reguliuojamos nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklos sąlygų pažeidimus ir pateikti ištaisymą pagrindžiančius dokumentus. Atsakydama į įpareigojimą, Bendrovė 2013 m. gruodžio 19 d. paaiškinimais kreipėsi į atsakovą ir nurodė aplinkybes, darančias įtaką finansinio pajėgumo rodiklio apskaičiavimui ir reguliuojamos nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklos sąlygų vykdymui bei prašė atidėti įpareigojimo vykdymą iki ginčo tarp pareiškėjo ir UAB „Elektros energijos prekyba“ su trečiuoju suinteresuotu asmeniu LITGRID AB Vilniaus komercinio arbitražo teisme (toliau – Arbitražas) išnagrinėjimo ir galutinio arbitrų kolegijos sprendimo priėmimo. Tačiau, neatsižvelgdama į pareiškėjo paaiškinimus, Komisija ginčijamu Nutarimu nuo 2014 m. sausio 6 d. sustabdė pareiškėjo Licencijos galiojimą bei įpareigojo pareiškėją iki 2014 m. vasario 6 d. pateikti dokumentus, įrodančius, kad 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimo 1.2 ir 1.3 punktuose nurodyti pažeidimai ištaisyti bei iki 2013 m. gruodžio 31 d. pateikti vartotojams atitinkamą informaciją.

Pareiškėjas nesutiko su 2013 m. gruodžio 10 d. nutarime, kurio pagrindu buvo priimtas ir Nutarimas, padaryta išvada, kad Bendrovės bendrasis finansinio pajėgumo rodiklis 2013 m. spalio 1 d. ir 2013 m. lapkričio 1 d. buvo 1,29 dydžio, nes, pareiškėjo nuomone, jį nustatant turėjo būti vertinami tik neginčijami finansiniai įsipareigojimai (ar jų dalys), tuo tarpu atsakovas 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimą priėmė įvertinęs pareiškėjo finansinius įsipareigojimus LITGRID AB, nors dėl jų pareiškėjas kartu su UAB „Elektros energijos prekyba“ Arbitražui yra pareiškę prevencinį ieškinį (dėl uždraudimo kreditoriui LITGRID AB sustabdyti ir nutraukti Balansavimo sutartis, motyvuojant nepakankamu prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžiu). Pažymėjo, jog iki ieškinio Arbitražui pareiškimo pareiškėjas dėl LITGRID AB susitarimo su kitais Baltijos šalių operatoriais yra patyręs 2 687 580,15 Lt dydžio nuostolius, kurių įskaitymo į įsipareigojimus LITGRID AB naudai sieks ateityje. Taip pat pažymėjo, jog dėl neteisėtų LITGRID AB veiksmų Bendrovės patiriami nuostoliai nuolat didėja. Šios aplinkybės nebuvo įvertintos, todėl atsakovo 2013 m. gruodžio 6 d. pažymoje ir 2013 m. gruodžio 10 d. nutarime padarytos išvados dėl pareiškėjo pradelstų (ir neginčijamų) finansinių įsipareigojimų LITGRID AB naudai dydžio yra nepagrįstos. Be kita ko nurodė, kad, atsižvelgusi į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi Komisijos 2009 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. O3-6 patvirtinto Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 32 punktu, Komisija turėjo atlikti pakartotinį pareiškėjo finansinio pajėgumo įvertinimą ir, atsižvelgusi į visas aplinkybes bei pareiškėjo ginčijamą sumą, neįpareigoti imtis bendrojo finansinio pajėgumo rodiklio pagerinimo veiksmų. Objektyviai negalint tinkamai apskaičiuoti pareiškėjo finansinio pajėgumo rodiklio, kol nėra išnagrinėtas ginčas Arbitraže, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti Licencijos galiojimą.

Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 3 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes atsakovas, vadovaudamasi proporcingumo principu, prieš jį priimdamas turėjo įvertinti, ar Licencijos galiojimo sustabdymas yra proporcinga priemonė veiklai sureguliuoti ir kaip bus užtikrinti vartotojų interesai.

Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 18–26) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ir 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalies 1 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1-212 patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Leidimų taisyklės) bei Aprašo nuostatomis Komisija reguliuoja energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą ir atlieka valstybinę energetikos priežiūrą, nustato elektros energetikos įmonių technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus bei išduoda, sustabdo, panaikina energetikos veiklos licencijas ir leidimus.

Pažymėjo, kad pagal Aprašo 17 punktą Komisija kiekvieno ūkio subjekto bendrąjį finansinio pajėgumo rodiklį nustato atsižvelgdama į nurodytus principus ir atitinkamus finansinius santykinius rodiklius, o jį skaičiuojant vadovaujamasi reguliuojamą veiklą vykdančių įmonių pateiktais finansinių ataskaitų duomenimis. Pareiškėjas savo finansinės atskaitomybės dokumentus 2013 m. spalio 1 d. ir 2013 m. lapkričio 1 d. ir aiškinamuosius raštus pateikė 2013 m. gruodžio 2 d. Įvertinęs būtent šiuos dokumentus, Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyrius 2013 m. gruodžio 6 d. pažymoje nustatė, kad pareiškėjo bendrasis finansinio pajėgumo rodiklis 2013 m. spalio 1 d. ir 2013 m. lapkričio 1 d. siekė 1,29. Atkreipė dėmesį, kad buvo įvertintas konkretaus laikotarpio (2013 m. spalio 1 d. ir 2013 m. lapkričio 1 d.) Bendrovės bendrasis finansinio pajėgumo rodiklis, todėl pareiškėjo paaiškinimai dėl ginčo Arbitraže ir finansinių įsipareigojimų galimo pasikeitimo ateityje, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, negalėjo būti Komisijos vertinami kaip turintys įtaką jos bendrojo finansinio pajėgumo rodiklio dydžiui, kadangi tai niekaip neatsispindėjo pareiškėjo pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės bendrasis finansinio pajėgumo rodiklis buvo apskaičiuotas pagal jos pačios pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, jis yra objektyvus ir neginčytinas. Pažymėjo, jog tiek apskaičiuodama pareiškėjo bendrąjį finansinio pajėgumo rodiklį, tiek nustatydama įpareigojimą jį pagerinti bei nutardama sustabdyti Licencijos galiojimą, Komisija vadovavosi Aprašo ir Elektros energetikos įstatymo nuostatomis.

Nurodė, jog išvada, kad pradelstas mokėjimas LITGRID AB ir prašoma garantija pagal Balansavimo sutartį sudaro 61 proc. pareiškėjo pajamų, gautų 2013 m. sausio–spalio mėn., buvo padaryta atsižvelgiant į LITGRID AB pateiktą informaciją, už kurios teisingumą atsakinga LITGRID AB ir Komisija neturėjo jokio pagrindo kvestionuoti joje pateiktos informacijos tol, kol kompetentingos institucijos įstatymų nustatyta tvarka nėra konstatavusios, kad pareiškėjos pradelstų įsipareigojimų dydis yra kitoks. Pažymėjo, kad, kaip jau minėta, Komisijos 2013 m. gruodžio 6 d. pažyma ir 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimas buvo priimti pagal paties pareiškėjo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl minėtas LITGRID AB raštas ir jame pateikta informacija neturėjo jokios reikšmės bendrojo finansinio rodiklio apskaičiavimui ir Nutarimo priėmimui. Be kita ko Nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįvykdė 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimo 2 punkte nustatyto įpareigojimo.

Atsakovas taip pat paaiškino, jog pareiškėjo finansinių įsipareigojimų dydis neturėjo jokios įtakos jo bendrojo finansinio rodiklio apskaičiavimui ir priimant Nutarimą, kadangi Bendrovės siekiamas prisiteisti turtas ir jo dydis dėl Arbitraže vykstančių ginčų su LITGRID AB nuo pareiškėjo valios nepriklauso ir yra tik tikėtinas, todėl toks turtas negali būti nurodomas balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje tol, kol nėra aišku, ar toks turtas tikrai duos įmonei ekonominės naudos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo 2013 m. gruodžio 19 d. rašte pateikti duomenys neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos pareiškėjo finansinėje atskaitomybėje nurodomiems duomenims, kuriais remiantis apskaičiuojamas pareiškėjos bendrasis finansinio pajėgumo rodiklio dydis, taigi pareiškėjo teiginiai, kad Komisija ignoravo jo paaiškinimus ir nepagrįstai neatliko pakartotinio įvertinimo, tuo pažeisdama Aprašo reikalavimus, yra nepagrįsti.

Pareiškėjas Komisijos 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimo, kuriuo buvo konstatuoti reguliuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų pažeidimai, neginčijo, žinojo, kad neištaisius pažeidimų Licencijos galiojimas bus sustabdytas, todėl neturi reikšmės jo argumentai dėl bendrojo finansinio rodiklio dydžio, o Komisijos Nutarimas priimtas pagrįstai ir turint tam teisę. Pabrėžė, jog 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimas nėra nagrinėjamos bylos dalyku, todėl jo teisėtumo klausimas šioje byloje negali būti sprendžiamas. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog Komisijos sprendimas stabdyti Licencijos galiojimą yra neproporcingas, nepagrįsti, kadangi Energetikos įstatymas už tokio pobūdžio pažeidimus nenumato jokių alternatyvių priemonių, išskyrus licencijos sustabdymą. Taigi Komisija Nutarimą priėmė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis ir neperžengdama savo kompetencijos ribų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo LITGRID AB atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 1–5) prašė pareiškėjo skundą atmesti bei priteisti LITGRID AB patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Bendrovės Arbitražui pateiktas prevencinis ieškinys yra nefinansinio pobūdžio, suformuluoti reikalavimai susiję tik su siekiu įpareigoti LITGRID AB toliau vykdyti Balansavimo sutartį, uždraudžiant LITGRID AB ją nutraukti, taigi Arbitražo sprendimas neturės įtakos pareiškėjo finansinei būklei ir jo finansiniams pajėgumams vykdyti licencijuojamą nepriklausomo tiekėjo veiklą. Pažymėjo, kad UAB „Elektra visiems“ šiuo metu yra nemoki, todėl Balansavimo sutartis yra netekusi galios (sutarties 18.6.4 p.), Bendrovė nevykdo savo įsipareigojimų, o pradelsti įsipareigojimai viršija pusę jos į balansą įrašyto turto vertės, todėl atitinka nemokumo būseną Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo prasme. Nurodė, kad pareiškėjo skola kartu su delspinigiais trečiajam suinteresuotam asmeniui 2014 m. sausio 13 d. sudarė 7 319 000 Lt, o įskaitant ir už 2013 m. gruodžio mėn. įsigytą balansavimo elektros energiją – 9 760 000 Lt, kai tuo tarpu pareiškėjo įstatinis kapitalas sudaro 100 000 Lt. Teigė, kad Komisija teisingai ir pagrįstai apskaičiavo Bendrovės bendrojo finansinio pajėgumo rodiklio dydį, kadangi jis buvo apskaičiuotas pagal pareiškėjo pateiktus duomenis. Manė, kad Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu (II t., b. l. 134–141) pareiškėjo UAB „Elektra visiems“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, nustatė, jog byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimo „Dėl UAB „Elektra visiems“ nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijos Nr. L1-62 (NET) galiojimo sustabdymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovavosi Energetikos įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi ir 21 straipsniu, Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais bei 2 dalimi, Aprašo bei Leidimo taisyklių nuostatomis, pažymėjo, jog iš šio teisinio reguliavimo matyti, ir ginčo byloje dėl to nėra, kad Komisija, priimdama ginčijamą Nutarimą, vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir veikė savo kompetencijos ribose.

Nurodė, jog Komisija laikėsi Leidimų taisyklių 74 punkte numatytų terminų, kadangi 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimu konstatavusi Licencijos turėtojos UAB „Elektra visiems“ padarytus leidimu reguliuojamos nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklos sąlygų pažeidimus, įpareigojo ją iki 2013 m. gruodžio 20 d. ištaisyti nurodytus pažeidimus ir įspėjo apie galimą leidimo sustabdymą. Tuo tarpu Bendrovė iki nurodyto termino ne pašalino nurodytus pažeidimus, o pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė nesutinkanti su Komisijos nustatytu pareiškėjos nepriklausomo elektros energijos tiekėjo finansinio pajėgumo rodiklio dydžiu, nurodydama, jog turi būti įvertinami tik neginčijami finansiniai įsipareigojimai (jų dalys). Pažymėjo, jog Nutarimui esant priimtam dėl to, kad nebuvo įvykdyti 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimu pareiškėjui nustatyti įpareigojimai, pasisakytina ir dėl 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimo, nors jis byloje ir neginčijamas.

Iš į bylą pateiktų UAB „Elektra visiems“ įstatų, įregistruotų 2012 m. kovo 9 d., ir 2010 m. liepos 15 d. Bendrovės sprendimo, teismas konstatavo, kad jos įstatinį kapitalą sudaro 100 000 Lt, jis padalytas į 100 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurios kiekvienos nominali vertė 1 Lt, ir visos jos priklauso bendrovės direktoriui J. L.. Atsižvelgė į Komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. O3-243 „Dėl elektros energetikos sektoriaus įmonių 2012 metais finansinio pajėgumo įvertinimo“, tai, kad 2013 m. gruodžio 10 d. nutarime Komisija konstatavo, kad iki jo priėmimo pareiškėjas neinformavo Komisijos apie tai, jog įvykdytas įpareigojimas atlikti veiksmus pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3–5 dalių reikalavimus (t. y. neįvykdyti 2013 m. birželio 20 d. nutarime numatyti įpareigojimai) (to neginčijo ir pats pareiškėjas), taip pat tai, jog minėto įpareigojimo neįvykdymas užfiksuotas ir 2013 m. gruodžio 6 d. pažymoje.

Pažymėjo, kad iš 2013 m. gruodžio 6 d. pažymos taip pat matyti, jog vertinimo metu Bendrovė buvo įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos 100 didžiausių skolininkų, nesumokėjusių pagal paskutinę PVM deklaraciją deklaruotų mokesčių, sąrašą; Bendrovės mokėtinų sumų augimas 2013 m. liepos–gruodžio mėn. Pažymoje buvo įvertinti ir LITGRID AB pateikti duomenys apie UAB „Elektra visiems“ nesavalaikius atsiskaitymus ir iki 2013 m. spalio 1 d. pradelstus įsipareigojimus, 2013 m. spalio–lapkričio mėnesiais pirktą elektros energijos kiekį, o, kilus abejonių dėl pareiškėjo galimybės užtikrinti įsipareigojimą tiekti elektros energiją vartotojams, jis buvo įpareigotas pateikti finansinę atskaitomybę (pelno (nuostolių) ataskaitą, balansą, aiškinamąjį raštą, kurie taip pat buvo įvertinti 2013 m. gruodžio 6 d. pažymoje.

Buvo nustatyta, kad pradelstas mokėjimas LITGRID AB (4 280 595,34 Lt) ir prašoma garantija pagal Balansavimo sutartį (4 292 197,01 Lt) sudaro 61 proc. pareiškėjo pajamų, gautų 2013 m. sausio–spalio mėn. (13,98 mln. Lt), jos trumpalaikių įsipareigojimų nepadengia ne tik trumpalaikis turtas, bet ir trumpalaikis ir ilgalaikis turtas kartu sudėjus, todėl bendrasis finansinio pajėgumo rodiklis balais buvo paskaičiuotas 1,29, tai yra nesiekiantis Komisijos nustatytos žemutinės 1,49 reikšmės. Vadovaudamasis Aprašo 17 punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Komisijos 2013 m. gruodžio 6 d. pažymą, kurios pagrindu priimtas 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimas, sprendė, jog pareiškėjo bendrasis finansinio pajėgumo rodiklis – 1,29, buvo įvertintas teisingai, kadangi buvo įvertinti visi finansiniai santykiniai rodikliai, be to, buvo vadovaujamasi pačios Bendrovės pateiktomis finansinėmis ataskaitomis už atitinkamus laikotarpius (2013 m. spalio 1 d. ir 2013 m. lapkričio 1 d. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitomis, 2013 m. lapkričio 22 d. aiškinamuoju raštu), kurios pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrųjų apskaitos principų turi būti sudarytos taip, kad tikrai ir teisingai atspindėtų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas, pinigų srautus.

Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimu įvertinusi pareiškėjos bendrąjį finansinio pajėgumo rodiklį – 1,29, Komisija turėjo pagrindą įspėti pareiškėją apie galimą leidimo verstis elektros energijos nepriklausomo tiekimo veikla galiojimo sustabdymą ir nurodyti terminą, per kurį turi būti pašalinti nustatyti pažeidimai.

Pirmosios instancijos teismas taip pažymėjo, jog pateikdama 2013 m. gruodžio 19 d. paaiškinimus Bendrovė prašė atidėti jai 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimu nustatytų įpareigojimų įvykdymą iki Arbitraže bus išnagrinėtas tarp jos ir trečiojo suinteresuoto asmens kilęs ginčas. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas ir kitas ūkio subjektas prevencinį ieškinį Arbitražui, prašydami uždrausti atsakovui LITGRID AB sustabdyti ir nutraukti Balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, motyvuojant nepakankamu prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžiu, pateikė iškart po minėto nutarimo priėmimo, t. y. 2013 m. gruodžio 11 d., bei nustatė, jog šis ieškinys yra atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad 2013 m. gruodžio 10 d. LITGRID AB Arbitražui pateikė ieškinį UAB „Elektra visiems“, prašydamas įpareigoti ją sumokėti skolą ir pateikti prievolių užtikrinimą, Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi išduotas vykdomasis raštas dėl Arbitražo 2014 m. liepos 25 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta priteisti iš UAB „Elektra visiems“ LITGRID AB naudai bendrą beveik 12 mln. Lt sumą.

Nurodė, kad pagal Energetikos įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, Leidimų taisyklių 75 punktą, atsižvelgus į tai, kad ginčo inicijavimas Arbitraže negali būti laikoma objektyvia aplinkybe, dėl kurios pažeidimams pašalinti turėtų būti nustatytas naujas terminas, siejant jį su tam tikro nuo pareiškėjo valios nepriklausančio įvykio įvykimu (juo labiau, kad Arbitražui pateiktas neturtinio pobūdžio ieškinys), o pareiškėjo 2013 m. gruodžio 19 d. paaiškinimuose nurodytoms aplinkybėms dėl galimo finansinių įsipareigojimų pasikeitimo ateityje niekaip neatsispindėjus pareiškėjo pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose, pareiškėjui nepateikus naujų finansinių dokumentų, įrodančių jo finansinės būklės pagerėjimą, pripažintina, kad Komisija turėjo pagrindo tai traktuoti kaip 2013 m. gruodžio 10 d. nutarime nustatytų įpareigojimų neįvykdymą su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.

Pareiškėjo argumentus, kad pateikus paaiškinimus Komisija turėjo atlikti pakartotinį finansinio pajėgumo įvertinimą, teismas laikė nepagrįstais, kadangi pagal Aprašo 26 punktą pakartotinis vertinimas atliekamas tik išaiškėjus naujoms aplinkybėms arba ūkio subjektui pateikus papildomus ar patikslintus duomenis, tuo tarpu pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl galimo finansinių įsipareigojimų pasikeitimo ateityje niekaip neatsispindėjo pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose, todėl negalėjo būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ar papildomais duomenimis.

Remdamasis Energetikos įstatymo 5 straipsnio 3 punktu ir jam analogišku Leidimo taisyklių 76.2 punktu, teismas nurodė, jog pareiškėjui neįvykdžius Komisijos 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimu nustatyto įpareigojimo pateikti reguliuojamos nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklos sąlygų pažeidimų ištaisymą pagrindžiančius dokumentus, Komisija turėjo pagrindą priimti ginčijamą nutarimą ir sustabdyti Licencijos galiojimą, kadangi būtent tokia pasekmė numatyta Energetikos įstatymo 5 straipsnio 3 punkte. Taip pat pagrįstai, teismo nuomone, Bendrovei buvo nustatytas naujas terminas dokumentų, įrodančių pažeidimų pašalinimą, pateikimui ir vartotojų informavimui apie Komisijos priimtą sprendimą. Energetikos įstatymui už konstatuotų pažeidimų nepašalinimą nustatytu terminu nenumatant jokių alternatyvių priemonių, išskyrus licencijos sustabdymą, teismas atmestinais laikė pareiškėjo argumentus dėl Nutarimo neproporcingumo.

Atsižvelgęs į visa tai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Komisijos Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skunde nurodytais argumentais jo naikinti nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas UAB „Elektra visiems“ apeliaciniu skundu (II t., b. l. 148–164) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo prie bylos medžiagos prijungti papildomus įrodymus – 2014 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5867-656/2014 kopiją, 2014 m. rugsėjo15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1559/2014 kopiją bei atsakovo 2013 m. gruodžio 10 d. ir 2013 m. gruodžio 27 d. posėdžių, kuriuose svarstyti su UAB“Elektra visiems“ susiję klausimai, garso įrašus.

Nurodo argumentus, iš esmės atitinkančius nurodytuosius skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus materialinės ir procesinės teisės normas, yra nepagrįstas.

2. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad į pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų sumą neturėtų būti įtraukti jo Arbitraže ginčyti LITGRID AB kreditoriniai reikalavimai. Be to, pareiškėjo teigimu, iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5867-656/2014 matyti, jog administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neginčytinų LITGRID AB reikalavimų pareiškėjui dydis iš esmės sumažėjo po to, kai Lietuvos apeliaciniame teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2A-1559/2014 (to pirmosios instancijos teismas, nors rėmėsi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nenustatė). Pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismui nurodė, kad pareiškėjo atstovai dalyvavo Komisijos posėdžiuose priimant nutarimus, tačiau į jų paaiškinimai būdavo ignoruojami, teismas šios aplinkybės nevertino, taip pat nesutiko prie bylos medžiagos prijungti atsakovo 2013 m. gruodžio 6 d. ir 2013 m. gruodžio 27 d. posėdžių garso įrašus. Tokiu būdu, savo iniciatyva nerinkdamas bei tinkamai neįvertindamas (ir nepriimdamas) pareiškėjo į bylą teiktų įrodymų, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 ir 6 dalių normas.

3. Su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo 2013 m. gruodžio 19 d. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės dėl galimo jo finansinių įsipareigojimų LITGRID AB naudai pasikeitimo ateityje niekaip neatsispindėjo Komisijai pateiktuose Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose, todėl negalėjo būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ar papildomais duomenimis, dėl kurių būtų galima atlikti pakartotinį patikrinimą, nesutinka. Mano, kad ji yra nepagrįsta, nes: 1) Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nėra ir negali būti nurodoma informacija apie tai, kurie jos įsipareigojimai yra ginčijami teisme ar arbitraže, todėl tokios aplinkybės negali būti laikomos vienu iš finansinės atskaitomybės dokumentų; 2) Komisijai pareiškėjo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai nėra vieninteliai dokumentai, kurių pagrindu Aprašo nustatyta tvarka turėjo būti konstatuotas pareiškėjo finansinio pajėgumo rodiklis – Komisija finansinio pajėgumo rodiklį turėjo prieš tai išsiaiškinęs visas jo įsipareigojimų LITGRID AB naudai ginčijimo Arbitraže aplinkybes, tačiau tai nebuvo padaryta; 3) įmonių finansinės atskaitomybės dokumentai yra aktualūs, o ne prognozuojami, todėl pareiškėjo Komisijai pateiktuose dokumentuose negalėjo būti nurodytos bet kokios aplinkybės apie galimą pareiškėjo finansinių įsipareigojimų pasikeitimą ateityje. Teigia, jog šiuo atveju pagal analogiją turėjo būti taikoma įmonių mokumo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo prasme vertinimo taisyklė, pagal kurią įmonės ginčijamas kreditorinis reikalavimas į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę neįskaičiuojamas, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus dokumentus. Taigi teismas skundžiamą sprendimą priėmė pažeisdamas Aprašo 26 punkto normas, todėl toks sprendimas turi būti panaikintas.

4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad Nutarimo priėmimo metu Bendrovės turimas finansinis pajėgumas leido vykdyti atsakovo reguliuojamą nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą. Remdamasis Aprašo 25 ir 27 straipsnių nuostatomis, pareiškėjas teigia, jog esminis nepriklausomo elektros energijos tiekėjo pakankamo finansinio pajėgumo požymis yra sklandus ir nenutrūkstamas elektros energijos tiekimo veiklos vykdymas. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-6182-464/2013 uždraudus LITGRID AB tiek sustabdyti, tiek nutraukti Balansavimo sutartį iki ginčo Arbitraže išnagrinėjimo, t. y. tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens kilęs ginčas iki pat galutinio Arbitražo sprendimo priėmimo būtų neturėjęs jokios įtakos sklandžiai pareiškėjo vykdomai elektros energijos tiekimo veiklai, taigi iki Nutarimo priėmimo buvęs sklandus elektros energijos teikimo vykdymas būtų leidęs Bendrovei gauti nuolatines realias pajamas iš savo klientų, jos finansinio pajėgumo rodiklis būtų išlikęs stabilus, o vartotojų interesai – užtikrinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas apskritai šios aplinkybės nevertino, todėl negalėjo nustatyti, ar priimdama Nutarimą Komisija laikėsi proporcingumo principo, įpareigojančio viešojo administravimo subjektus, kad individualaus administracinio akto mastas ir jo įgyvendinimo priemonės atitiktų būtinus ir pagrįstus administracinius tikslus.

5. Prašydamas prie bylos medžiagos prijungti papildomus įrodymus pareiškėjas nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodomus argumentus grindžia faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-5867-656/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1559/2014 (išnagrinėtose jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo). Taip pat nurodo manąs, jog atsakovo 2013 m. gruodžio 10 d. ir 2013 m. gruodžio 27 d. posėdžių, kuriuose svarstyti su UAB“Elektra visiems“ susiję klausimai, garso įrašais gali būti remiamasi aiškinantis tikrąsias 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimo ir Nutarimo priėmimo aplinkybes, o pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismui šių garso įrašų prie bylos medžiagos neprijungus, pareiškėjas prašo, kad tai padarytų apeliacinis teismas.

6. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėtos Bendrovės direktoriaus veiklos, apie kurio pradžią bylojančius dokumentus į teismą pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo, nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimu. Paaiškina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo direktoriui kaltinimai pareikšti nebuvo, nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pareiškėjas neturi.

Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 172–180) prašo atmesti UAB „Elektra visiems“ prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus bei pareiškėjo apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais, pateiktais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, taip pat nurodo:

1. Su Bendrovės teiginiu, kad, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu jos pateiktus įrodymus, Komisijos 2013 m. gruodžio 6 d. bei 2013 m. gruodžio 10 d. nutarime išvados dėl pareiškėjo pradelstų (ir neginčijamų) finansinių įsipareigojimų trečiojo suinteresuoto asmens LITGRID AB naudai dydžio teismo turėjo būti pripažintos kaip nepagrįstos, pareiškėjui Arbitraže ginčijant savo finansinių įsipareigojimų trečiajam suinteresuotam asmeniui LITGRID AB naudai dydį, nesutiktina. Pažymi, kad Komisija, apskaičiuodama Bendrovės bendrąjį finansinio pajėgumo rodiklį, vadovavosi Aprašu.

Remiasi Aprašo 6 punktu, 17.2 ir 17.4 papunkčiais, bei pareiškėjo 2013 m. gruodžio 2 d. kartu su kitais finansiniais dokumentais pateiktuose 2013 m. rugsėjo 30 d. ir 2013 m. spalio 31 d. finansinės atskaitomybės aiškinamuose raštuose nurodyta informacija apie įmonės finansinės apskaitos tvarkymo ir finansinės atskaitomybės rengimo tvarką. Nurodo, jog apskaičiuojant Bendrovės bendrojo finansinio pajėgumo rodiklio dydį, buvo vertinami jos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai 2013 m. spalio 1 d. ir 2013 m. lapkričio 1 d., t. y. buvo įvertintas konkretaus laikotarpio Bendrovės bendrasis finansinio pajėgumo rodiklis.

Teigia, kad argumentai dėl ginčo Arbitraže ir finansinių įsipareigojimų dydžio galimo pasikeitimo ateityje, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, negalėjo būti Komisijos vertinami kaip turintys įtaką bendrojo finansinio pajėgumo rodiklio dydžiui, kadangi tai niekaip neatsispindėjo pareiškėjo pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose 2013 m. rugsėjo 30 d. ir 2013 m. spalio 31 d. Pabrėžia, kad pareiškėjo finansinių įsipareigojimų dydis trečiajam suinteresuotam asmeniui LITGRID AB neturėjo jokios įtakos priimant Nutarimą, kadangi jis buvo priimtas atsižvelgiant į tai, jog nebuvo įvykdytas 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimo 2 punkte nustatytas įpareigojimas.

Remdamasis tuo, atsakovas mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo bei įvertino nagrinėjamoje byloje aktualų teisinį reglamentavimą, susijusį su bendrojo finansinio pajėgumo rodiklio apskaičiavimu, bei 2013 m. gruodžio 6 d. pažymą ir padarė teisėtą ir teisės aktų nuostatomis pagrįstą išvadą, kad Komisija finansinio pajėgumo rodiklio dydį apskaičiavo teisingai. Be to, VAAT visiškai pagrįstai nevertino Bendrovės pateiktų argumentų dėl jos finansinių įsipareigojimų dydžio trečiajam suinteresuotam asmeniui LITGRID AB ir šio dydžio galimo pasikeitimo ateityje, kadangi tai niekaip neatsispindėjo pareiškėjo pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose 2013 m. rugsėjo 30 d. ir 2013 m. spalio 31 d. ir neturėjo jokios įtakos Nutarimo priėmimui.

2. Nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 4 ir 6 dalių reikalavimus. Pažymi, jog ABTĮ 57 straipsnio 4 dalies nuostata nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo. Taip pat atsakovas nurodo manąs, kad apeliaciniame skunde minimos civilinės bylos nėra reikšmingos nagrinėjamai administracinei bylai bei niekaip nepatvirtina ir nepaneigia byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingų konkrečių bylos aplinkybių, t. y. su tuo susiję pareiškėjo argumentai neturi jokios įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisingumui ir pagrįstumui, kadangi, kaip jau minėta, Komisija įvertino konkretaus laikotarpio Bendrovės bendrąjį finansinio pajėgumo rodiklį, o pareiškėjo ginčai su LITGRID AB tiek Arbitraže, tiek bendrosios kompetencijos teismuose, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, negalėjo būti Komisijos vertinami kaip turintys įtaką Bendrovės bendrojo finansinio pajėgumo rodiklio dydžiui, kadangi jie niekaip neatsispindėjo jos pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose.

Nurodo, jog Komisijos nuomone teismas taip pat pagrįstai atsisakė tenkinti ir prašymą priimti Komisijos 2013 m. gruodžio 10 d. bei 2013 m. gruodžio 27 d. posėdžių, kurių metu buvo priimti 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimas ir Nutarimas, garso įrašus, kadangi jais iš esmės yra fiksuojama Komisijos posėdžių vedimo tvarka, t. y. formali Komisijos sprendimų priėmimo procedūra, be to, visi argumentai, motyvai ir aplinkybės lėmusios tai, kad Komisija priėmė nutarimus yra pateikti Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2013 m. gruodžio 23 d. pažymoje Nr. O5-488 „Dėl UAB „Elektra visiems“ nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijos Nr. L1-62 (NET) galiojimo sustabdymo“ ir 2013 m. gruodžio 6 d. pažymoje.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad Bendrovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė dėl jokių Komisijos posėdžio, kurio metu buvo priimtas Nutarimas, vedimo tvarkos pažeidimų, o prašydama prijungti Komisijos posėdžių garso įrašus, nenurodė jokių papildomų aplinkybių, kurias jie būtų patvirtinę ir kurios, vertinant jas kitų administracinėje byloje pateiktų įrodymų visumoje ir kontekste, paneigtų Komisijos priimto Nutarimo teisėtumą ar pagrįstumą. Atsakovas vadovaujasi ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visą bylos medžiagą, susijusią su Bendrovės bendrojo finansinio pajėgumo rodiklio apskaičiavimu, pasisakė dėl visų jos argumentų, nurodė, kodėl su jais nesutinka, o byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles ir padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas.

3. Komisija neturėjo atlikti pakartotinio Bendrovės finansinio pajėgumo vertinimo. Remiasi Aprašo 26 punktu ir pažymi, jog Nutarimas buvo priimtas pagal pareiškėjo pateiktus duomenis. Be to, pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad įmonių finansinės atskaitomybės dokumentuose nėra ir negali būti nurodoma informacija apie tai, kurie įmonės įsipareigojimai yra ginčijami teisme ar arbitraže, ir įmonių finansinės atskaitomybės dokumentai yra aktualūs, t. y. tikslūs ir teisingi tuomet, kai yra sudaromi, taip pripažindamas, kad jo nurodytos aplinkybės negalėjo turėti jokios įtakos finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktiems duomenims. Atsižvelgiant į tai, Komisijos nuomone, teismas tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir jų įtaką bei visiškai pagrįstai konstatavo, kad jo nurodytos aplinkybės dėl galimo finansinių įsipareigojimų pasikeitimo ateityje negalėjo būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ar papildomais duomenimis, kadangi jos ir taip niekaip neatsispindėjo jo pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose, kuriuose pateiktų duomenų pagrindu buvo apskaičiuotas Bendrovės bendrasis finansinio pajėgimo rodiklis.

4. Nesutinka, kad apskaičiuojant energetikos įmonių finansinio pajėgumo rodiklį pagal analogiją gali būti taikoma įmonių mokumo Įmonių bankroto įstatymo prasme vertinimo taisyklė, kadangi ūkio subjektų, turinčių leidimą verstis nepriklausomo tiekimo veikla, finansinio pajėgumo vertinimo tvarka ir sąlygos yra aiškiai reglamentuotos Apraše, apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių teisinio reguliavimo, susijusio su Apraše įtvirtintu ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimu, spragų, o Apraše įtvirtintos nuostatos, kurių pagrindu Bendrovės bendrasis finansinio pajėgumo rodiklis buvo apskaičiuotas kaip nepakankamas nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklai vykdyti, negali būti vertinamos kaip teisinio reguliavimo spragos.

5. Ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo rodiklis, kurį, vadovaudamasi Aprašu apskaičiuoja Komisija, atspindi ūkio subjekto finansinį pajėgumą leidžiantį arba neleidžiantį vykdyti atitinkamą reguliuojamą energetikos veiklą, įskaitant ir ūkio subjekto galimybes užtikrinti sklandų bei nenutrūkstamą elektros energijos tiekimo veiklos vykdymą. Taigi, Komisijai nustačius, kad ūkio subjekto finansinio pajėgumo rodiklis yra nepakankamas, kartu yra konstatuojama, kad toks ūkio subjektas nėra pajėgus vykdyti atitinkamos reguliuojamos veiklos, todėl teismo sprendime konstatavus, kad Komisija teisingai apskaičiavo Bendrovės finansinio pajėgumo rodiklio dydį, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo papildomai vertinti, ar pareiškėjo turimas finansinis pajėgumas leido jam vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą, kadangi būtent šis dydis tai ir patvirtina. Be to, remiantis Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 3 punktu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįvykdė 2013 m. gruodžio 10 d. nutarime nustatyto įpareigojimo, pareiškėjo argumentai dėl Komisijos sprendimo stabdyti Licencijos galiojimą neproporcingumo buvo pagrįstai atmesti, nes įstatymų leidėjas nėra numatęs jokių alternatyvių priemonių, kurias būtų galima taikyti tuo atveju, jeigu nustatoma, kad įmonės finansiniai pajėgumai neleidžia vykdyti reguliuojamosios veiklos.

6. Komisija nesutinka su pareiškėjo prašymu prijungti papildomus įrodymus prie nagrinėjamos bylos medžiagos, ir, remdamasi ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad papildomi įrodymai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti tiriami, o toks pareiškėjo prašymas turėtų būti atmestas. Dėl pareiškėjo prašymo prijungti civilinėse bylose, kuriose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis neva yra grindžiami apeliacinio skundo argumentai, priimtus sprendimus atsakovas pažymi, kad jais nebuvo nustatytos ar patvirtintos jokios nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos ar paneigti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ar teisėtumą. Taip pat mano, kad garso įrašų prie bylos medžiagos prijungti nereikia, nes pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė dėl jokių Komisijos posėdžio, kurio metu buvo priimtas Nutarimas, vedimo tvarkos pažeidimų. Be to, prašydamas prijungti Komisijos 2013 m. gruodžio 10 d. bei 2013 m. gruodžio 27 d. posėdžių garso įrašus, pareiškėjas nenurodo jokių papildomų aplinkybių, kurias patvirtintų minėtų posėdžių garso įrašai ir kurios, vertinant jas kitų administracinėje byloje pateiktų įrodymų visumoje ir kontekste, paneigtų Nutarimo teisėtumą ar pagrįstumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo LITGRID AB atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 182–185) prašo UAB „Elektra visiems“ apeliacinį skundą atmesti bei prijungti prie bylos papildomus įrodymus – Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjas vengė vykdyti prievoles pagal Balansavimo sutartį ir liko skolingas LITGRID AB 11 857 206,85 Lt (neskaitant delspinigių). Dėl šios priežasties LITGRID AB kreipėsi į Arbitražą, kuris 2014 m. liepos 25 d. sprendimu visa apimtimi tenkino jo reikalavimus ir iš UAB „Energija visiems“ priteisė 11 857 206,85 Lt skolos, 233 822,62 Lt delspinigių bei 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos, o Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Arbitražo sprendimo priimtas 2015 m. sausio 27 d.

2. Komisija, konstatavusi, kad pareiškėjo finansiniai rodikliai neatininka teisės aktų reikalavimų, o šis per nustatytą terminą pažeidimų neištaisė, laikėsi teisės aktuose nustatytų licencijos galiojimo sustabdymo pagrindų ir procedūrų, todėl Nutarimu teisėtai sustabdė Licencijos galiojimą.

3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Komisija buvo įspėjusi pareiškėją apie galimas pažeidimo pasekmes ir Nutarimą priėmė tik po to, kai jis numatytu terminu pažeidimų nepašalino. Šiais Komisijos veiksmais buvo laikomasi Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 4 dalies ir Energetikos įstatymo 21 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies 3 punkto reikalavimų.

4. Sutiktina su teismo pozicija, kad ginčo tarp LITGRID AB ir pareiškėjo inicijavimas nelaikytinas objektyvia priežastimi, dėl kurios pažeidimų pašalinimui būtų reikalingas ilgesnis terminas. Pažymi, kad pareiškėjas prevenciniame ieškinyje Arbitražui jokių finansinių reikalavimų nekėlė, be to, ieškinys buvo atmestas.

5. UAB „Elektra visiems“ nepagrįstai teigia turinti reikalavimo teisę LITGRID AB atžvilgiu, nes, priešingai nei teigia Bendrovė LITGRID AB jokių konkurencijos teisę pažeidžiančių veiksmų neatliko ir tą patvirtino Komisijos atliktas tyrimas; balansavimo elektros energijos kainos yra reguliuojamos, todėl dėl jų taikymo pareiškėjas negalėjo patirti nuostolių; Balansavimo sutarties galiojimas automatiškai baigėsi įvykus joje numatytai sąlygai, todėl LITGRID AB negali būti laikomas pažeidusiu Balansavimo sutarties sąlygas ar laikinąsias apsaugos priemones.

6. Iki Nutarimo priėmimo pareiškėjas pripažino ir neginčijo trečiojo suinteresuoto asmens LITGRID AB finansinių reikalavimų Bendrovės atžvilgiu.

7. Priimdama Nutarimą ir kitus sprendimus dėl pareiškėjo veiklos, Komisija tinkamai vadovavosi teisės aktų reikalavimais, todėl pareiškėjo argumentai, neva turėjo būti atliktas pakartotinis Bendrovės finansinio pajėgumo vertinimas, yra nepagrįsti.

8. Teigdamas, kad iki Nutarimo priėmimo sklandžiai vykdė elektros energijos tiekimo veiklą, anot pareiškėjo laikytiną esmine nepriklausomo tiekėjo finansinio pajėgumo prielaida, pareiškėjas siekia suklaidinti teismą. Komisija dar 2013 m. birželio 20 d. nutarimu įpareigojo Bendrovę per pusę metų atlikti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus, nustatančius, kad nuosavas kapitalas negali būti mažesnis nei pusė įstatinio kapitalo ir informuoti Komisiją, tačiau pareiškėjas to nepadarė, be to, nuo 2013 m. spalio mėn. nebepirko jo aptarnaujamiems vartotojams reikalingos elektros energijos. Balansavimo sutarties metu LITGRID AB ne kartą teikė pareiškėjui pranešimus dėl nevykdomų įsipareigojimų. Visa tai patvirtina, kad ir iki Nutarimo pareiškėjo vykdyta veikla negali būti laikoma sklandžia bei patvirtina, jog jis turėjo akivaizdžių finansinių sunkumų įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių tyrimų skyriaus pradėtas ikiteisminis yrimas dėl galimai neteisėtos Bendrovės vadovo veiklos, kuris, nors ir buvo nutrauktas (kaip teigia pareiškėjas), 2014 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu toks sprendimas buvo panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. O3-757, kuriuo, nustačius, kad UAB „Elektra visiems“ 2013 m. spalio 1 d. ir 2013 m. lapkričio 1 d. bendrasis finansinio pajėgumo rodiklis buvo mažesnis nei atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. O3-242 apskaičiuota finansinio pajėgumo rodiklio žemutinė reikšmė elektros energijos tiekimo veiklai, buvo sustabdytas pareiškėjui UAB „Elektra visiems“ išduotos nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijos Nr. L1-62 (NET) galiojimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus materialiosios ir proceso teisės normas, todėl yra nepagrįstas.

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo priimant procesinį sprendimą pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, remiasi ABTĮ 142 straipsnio 1 dalimi, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą ir apeliacinį skundą grindžia formaliais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo tirti pareiškėjo pateiktus atsakovo 2013 m. gruodžio 10 d. ir 2013 m. gruodžio 27 d. posėdžių garso įrašus, kurie, pareiškėjo manymu, galėtų padėti išsiaiškinti nutarimų priėmimo aplinkybes.

Teismų praktikoje remiamasi praktika, kad spręsdamas, ar rinkti kokius nors įrodymus, teismas turi atsižvelgti į tai, kokias aplinkybes šie įrodymai galėtų patvirtinti, ar šios aplinkybės teisiškai reikšmingos byloje, ar jos pagrindžiamos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. privalu laikytis įrodymų sąsajumo ir leistinumo reikalavimų. Pavyzdžiui, pasisakydamas dėl netenkinto proceso šalies prašymo apklausti liudytoją turinio, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad teismui negali būti reiškiami abstraktūs reikalavimai išreikalauti tam tikrus įrodymus, prašyme turi būti nurodyta, kokias reikšmingas bylai aplinkybes tais įrodymais siekiama pagrįsti. Teismui nėra privalomas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Teismas, tenkindamas ar atmesdamas prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, turi teisę spręsti įrodymų liečiamumo klausimą, t. y. ar prašyme nurodytas įrodymas yra reikšmingas nagrinėjamam ginčui (2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2742/2011).

Remdamasis šiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog įvertinus ginčą, kad yra ginčijamas administracinio akto teisėtumas ne dėl jo priėmimo procedūros pažeidimo, o dėl jo turinio, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl garso įrašų tirtinumo yra nesusiję su bylos išsprendimo teisingumu. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo teikiamus įrodymus ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 ir 6 dalių nuostatų nepažeidė.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. O3-757 „Dėl UAB „Elektra visiems“ nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijos Nr. L1-62 (NET) galiojimo sustabdymo“ turinys patvirtina, kad šis nutarimas priimtas po pareiškėjui 2013 m. gruodžio 10 d. adresuoto nurodymo neįvykdymo. Atsakovas 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 03-734 2 punktu įpareigojo pareiškėją iki 2013 m. gruodžio 20 d. ištaisyti šio nutarimo 1.3 punkte nurodytus reguliuojamos nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklos sąlygų pažeidimus ir pateikti Komisijai ištaisymą pagrindžiančius dokumentus bei 3 punktu įspėjo pareiškėją apie licencijos galiojimo sustabdymo galimybę neįvykdžius įpareigojimo. Pareiškėjas nesutiko su įpareigojimu ir atsakovui pateikė paaiškinimą bei prašė atidėti jo įvykdymą iki ginčų išnagrinėjimo su kitomis įmonėmis, todėl daroma išvada, jog pareiškėjas neįvykdė įpareigojimo taip, kaip jis buvo išdėstytas atsakovo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarime Nr. 03-734.

Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 3 punktu nustatyta, kad licencijos galiojimas sustabdomas, jei energetikos įmonės technologiniai, finansiniai ir (ar) vadybiniai pajėgumai neleidžia vykdyti reguliuojamosios veiklos, apie galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą ji buvo įspėta šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį nepašalino nurodytų pažeidimų.

Vertinant pareiškėjo skundžiamo nutarimo teisėtumą, privalu patikrinti, ar jį priimant buvo Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytos sąlygos, t. y. ar įmonė buvo įpareigota pašalinti pažeidimus, ar buvo įspėta apie licencijos galiojimo sustabdymą ir ar įvykdė nurodymus per nustatytą laikotarpį. Šio ginčo atveju pareiškėjas atitiko minėtos teisės normos nustatytas sąlygas, kadangi per nustatytą terminą atsakovo nurodymo neįvykdė.

Pareiškėjas šioje byloje neginčija atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. O3-734 Dėl UAB „Elektra visiems“ reguliuojamos nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklos sąlygų vykdymo, todėl teismas tik patikrina, ar priimant šioje byloje ginčijamą atsakovo nutarimą buvo Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 3 punktu nustatytos sąlygos. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl duomenų ištaisymo yra atsakovo diskrecijos teisė įgyvendinant savo funkcijas ir šio ginčo atveju pakanka patikrinti, ar reikalavimas buvo teisėtas, ar jis buvo įvykdytas ir ar dėl to buvo pagrindas stabdyti licenciją.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administraciniame procese taikomas dispozityvumo principas. Dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012).

Todėl, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas nesant reikalavimo dėl 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. O3-734 panaikinimo, atliko pakankamos apimties šio administracinio akto teisėtumo tyrimą ir pagrįstai pripažino, kad atsakovo nurodymas nebuvo įvykdytas ir buvo teisėtas pagrindas sustabdyti licencijos galiojimą bei nustatyti naują terminą dokumentų, įrodančių pažeidimų pašalinimą, pateikimui ir vartotojų informavimui apie Komisijos priimtą sprendimą.

Atsakovo prieštaravimas dėl naujų įrodymų prijungimo ir jų tyrimo apeliacinėje teismo instancijoje yra pagrįstas, nes teismas nenustatė teikiamų įrodymų sąsajumo su nagrinėjamu ginču bei jų reikšmės tesingam bylos išsprendimui.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elektra visiems“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė