d094de8f-9bc3-4ee9-8566-0393d554e3fb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-2504-577/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36168-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės V. F. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V.

F. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos valstybei, advokatei G. B., G. B., M. P., J. K., J. P. dėl pažeistų teisių į privatų gyvenimÄ , trečiasis asmuo A. P., ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. F. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡oma vykdyti teisingumÄ , kompensuoti už prarastÄ Kauno Apylinkės teisme tikėjimÄ teisingumu - 100 000 eurų; iÅ¡aiÅ¡kinti atsakovams gerbti ieÅ¡kovės teises ir teisme vieÅ¡ai atsipraÅ¡yti už pavogtus vaikų dokumentus, kt. Taip pat nurodyta, jog teismas turi anuliuoti neteisėtÄ pirkimo pardavimo sutartį S-216, pateiktÄ byloje Nr. E2-172-429/2016.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį. Nutartyje teismas pažymėjo, jog teisė į teisminę gynybÄ ir teisingÄ procesÄ nereiÅ¡kia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens, manančio, kad jo subjektinės teisės yra pažeistos, pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ ; teismas yra neÅ¡aliÅ¡kas ir neformuluoja reikalavimų už ieÅ¡kovÄ (pareiÅ¡kėjÄ ). IÅ¡ teikiamo ieÅ¡kinio nustatęs, kad jo turinys yra įžeidžiančio pobÅ«džio, paremtas emocinio pobÅ«džio pasisakymais, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį, sÄ moningai siekė rodyti niekinamÄ požiÅ«rį į Lietuvos valstybę, nepagarbÄ jos institucijoms, teismams ir proceso dalyviams, todėl konstatavo netinkamÄ ieÅ¡kovės procesinį elgesį.

Kadangi iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad ieÅ¡kovei ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kinio turiniui keliami reikalavimai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė, žinodama teisminės gynybos sÄ lygas, tvarkÄ ir reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi dėl teisminės gynybos, sÄ moningai Å¡ių reikalavimų nevykdo. Remdamasis nurodytais motyvais teismas konstatavo, jog netikslinga taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , o tokio turinio ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė V. F. praÅ¡o jos ieÅ¡kinį iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir nutarė atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. Pastebi, kad ieÅ¡kinys jau buvo priimtas Vilniaus apylinkės teisme, kaip iÅ¡taisytas. Teismo argumentus, jog ieÅ¡kovė sÄ moningai siekia rodyti niekinamÄ požiÅ«rį į Lietuvos valstybę, nepagarbÄ jos institucijoms, teismams ir proceso dalyviams, vertina kaip ieÅ¡kovės gÄ sdinimÄ .

Savo siekio apginti teises nelaiko piktnaudžiavimu. Teigia negavusi jokios teisinės gynybos dėl Kauno apylinkės teisme patirtos vaikų dokumentų vagystės. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nustatęs netinkamÄ procesinį elgesį, prilyginamÄ piktnaudžiavimui procesine teise.Apeliantė atskiruoju skundu praÅ¡o iÅ¡nagrinėti jos ieÅ¡kinį. Visų pirma apeliantei paaiÅ¡kinama, kad apeliacinės instancijos teismas tik patikrina apylinkės teismo procesinius veiksmus.

Kadangi civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje byla nėra nagrinėjama iÅ¡ esmės, todėl Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Pažymėtina, kad nors teisė į teisminę gynybÄ ir teisingÄ procesÄ teisėje pripažįstama prigimtine teise, tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarkÄ bei sÄ lygas nustato įstatymai (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis).

ImperatyvÅ«s reikalavimai ieÅ¡kinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys, galėtų susipažinti su reiÅ¡kiamų reikalavimų esme; kad prieÅ¡inga Å¡alis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikÅ¡dama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikÅ¡tus reikalavimus iÅ¡nagrinėti ir priimti pagrįstÄ spendimÄ . CPK 42 straipsnis nustato, kad Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, kartu ir teismui teikiant elementarius kalbos stiliaus ir kalbos kultÅ«ros reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus.

Esant ieÅ¡kinio trÅ«kumams, kurie trukdo įgyvendinti sÄ Å¾iningo civilinio proceso tikslÄ , priklausomai nuo procesinės situacijos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi teisę arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, arba atsisakyti priimti tokį ieÅ¡kinį. Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti jÄ ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio turinio matyti, kad be skundžiamoje nutartyje pacituotų ieÅ¡kovės pasisakymų („teismas jiems padeda SAVO TYČINIU NEKOMPETETINGUMU“, teisėja leido vogti iÅ¡ nebaigtos bylos dokumentus“, „teisėjai suvokia teisėtus reikalavimus, kaip įvairius reikalavimus be sÄ vokos „teisėti“, teismas suvokia, kad tai kÄ jie jau suponavo savo elgesiu – yra nusikaltimai“, „teisme yra vagiami iÅ¡ vienos bylos...“, „Man iÅ¡ tikrųjų gėda už LietuvÄ ir net nepatogu atskleisti Londone iki kokio laipsnio Lietuvoje Teisingumo vykdymas tapo tik teisininkų rato“), ieÅ¡kinyje nurodyta ir daugiau įžeidžiančio turinio apibÅ«dinimų (pvz.

„visi atsakovai yra arba teisti, arba apsivogę, arba neadekvatÅ«s, nes teigia esÄ tik “normalių sugebėjimų“. Taigi, teismui ir visiems atsakovams yra iÅ¡aiÅ¡kintina, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta...“, kt.), kurie nedera dalykiniam dokumento stiliui, akivaizdžiai virÅ¡ija pagrįstos kritikos ribas, ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti ne tik kaip procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas, bet ir kaip siekis rodyti niekinamÄ požiÅ«rį į Lietuvos valstybę, nepagarbÄ jos institucijoms bei proceso dalyviams. Toks netinkamas ieÅ¡kovės procesinis elgesys prilyginamas piktnaudžiavimui subjektine teise.

Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieÅ¡kovė 2016 metais yra pateikusi teismams daugiau nei 50 ieÅ¡kinių; jai ne kartÄ Ä¯vairiais aspektais iÅ¡samiai buvo iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kinio turiniui keliami reikalavimai, civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, taip pat teisė gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, bei teisė kreiptis teisinės pagalbos į pasirinktÄ advokatÄ .

Taigi, sutiktina su skundžiamos nutarties iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, žinodama teisminės gynybos sÄ lygas, tvarkÄ bei reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, sÄ moningai jų nevykdo. Apeliantės argumentas, neva teismas, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , gÄ sdina ieÅ¡kovę, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė jau buvo pareiÅ¡kusi iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1531-925/2016 labai iÅ¡samiai iÅ¡dėstė civilinio proceso normose įtvirtintus ieÅ¡kiniui keliamus reikalavimus bei konkrečius ieÅ¡kinio trÅ«kumus, tačiau jų neiÅ¡taisiusi ieÅ¡kovė kreipėsi į kitÄ apylinkės teismÄ .

Å ios aplinkybės papildomai patvirtina skundžiamos nutarties iÅ¡vadÄ , kad taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ netikslinga.Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus, pripažintina, kad atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino bei taikė ieÅ¡kinio priėmimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas. Pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).IeÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kintina, kad paÅ¡alinusi konstatuotus ieÅ¡kinio trÅ«kumus, ji turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį bendra tvarka.Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,             n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                    Jadvyga Mardosevič