d093d367-3ac2-4bc0-9462-90bb65497d8f · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1496-643/2019 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00921-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Ribokaitės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R.

G. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl žemės sklypo ribos nustatymo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal IÄ® „Busolė“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ .

2. IeÅ¡kovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatė nesudėtingÄ iki 80 kv. m statinį – pirtį, kuriam nereikia statybos leidimo. Siekdama įregistruoti statinį Registrų centre ir matininkams atvykus atlikti kadastrinių matavimų, sužinojo, kad dalis statinio kerta jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribÄ ir užima 20,24 kv. m valstybinės žemės. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 0,60 ha ploto žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir gyvenamojo namo priklausiniais, todėl ji neturėjo tikslo užvaldyti valstybinę žemę.

3. IeÅ¡kovė kreipėsi į Å venčionių rajono savivaldybės administracijÄ siekdama aukciono bÅ«du įsigyti apie 5 arus valstybinės žemės, tačiau jos lėšomis projektuotojos S. D. parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ atsisakyta derinti, kadangi formuojamas žemės sklypas neatitinka naujo sklypo sÄ vokos. Nacionalinė žemės tarnyba netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo pakeisti žemės sklypo ribÄ nekeičiant žemės sklypo ploto, dėl tokio teisinio reglamentavimo nebuvimo, o suformuoti naujÄ Å¾emės sklypÄ nėra galimybės, dėl žemės sklype esančios statinio dalies, t. y. žemės sklypas neatitinka naujo sklypo sÄ vokos, todėl Nacionalinė žemės tarnyba nemato kitos iÅ¡eities, tik savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ â€“ t. y. pirties nugriovimÄ .

4. IeÅ¡kovės žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, kuri pagal Å venčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-154 patvirtintÄ Å venčionių miesto teritorijos bendrÄ jį planÄ , patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamÄ sias teritorijas ir nėra rezervuota valstybės poreikiams. IeÅ¡kovės situacija įvyko dėl netyčinės klaidos, dėl statinio nugriovimo ieÅ¡kovė finansiÅ¡kai sunkiai nukentėtų. Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovė nesiekia padidinti žemės sklypo ploto valstybės sÄ skaita, žemės sklypo rytinė riba koreguojama nežymiai. Pažymėtina, kad atsakovė atsisakė suderinti projektÄ , kurio pagrindu ieÅ¡kovė įgytų teisę iÅ¡pirkti valstybinę žemę po statiniu, teisės aktai nenumato kitos galimybės įteisinti ieÅ¡kovės pastatytÄ statinį.

5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

6. Nurodė, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus galima padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti sklypų perdalijimÄ , pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ , taip pat formuojant naujus sklypus valstybinėje žemėje, tačiau teisinis reglamentavimas nenumato galimybės rengti žemės sklypų formavimo pertvarkymo projekto žemės sklypo ribų pakeitimui. IeÅ¡kovės iniciatyva parengtas žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas – formuojant naujÄ valstybinės žemės sklypÄ (apie 5 arus) (duomenys neskelbtini), nevykdomas, kadangi neatitinka naujo žemės sklypo sÄ vokos dėl sklype esančio savavaliÅ¡ka statyba pripažinto pastato (jo dalies).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir nustatė R. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal IÄ® „Busolė“ 2018 m. vasario 22 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ .

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog ieÅ¡kovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad statinys kerta ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo ribÄ . Apie valstybinės žemės sklypo ribų pažeidimÄ ieÅ¡kovė sužinojo 2017 m. siekdama statinį įregistruoti nustatyta tvarka ir matininkams atvykus atlikti kadastrinių matavimų.

9. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovės statinio dalis nežymiai kerta žemės sklypo ribÄ â€“ vienas statinio kampas pasislinkęs į rytų pusę nuo žemės sklypo ribos 1,5 m, o kitas – 2 m, ir nustatyta, kad užima 20,24 kv. m valstybinės žemės; ieÅ¡kovė praÅ¡o jai priklausančio žemės sklypo ribÄ nustatyti taip, kad savavaliÅ¡kas statinys patektų į žemės sklypo plotÄ nedidinant ieÅ¡kovės turimo žemės sklypo ploto. Valstybinė žemė, kurioje yra dalis ieÅ¡kovės statinio nėra užstatyta ar rezervuota, valstybės žemės sklypas nesuformuotas, Å¡iame žemės sklype statyba galima, taip pat Å¡i valstybinė žemė nėra priskirta saugomų teritorijų kategorijai.

10. Skundžiamame sprendime teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad susidarė situacija, kai ieÅ¡kovė negali papildomai įgyti valstybinės žemės, nes valstybinėje žemėje yra pastato dalis, o pastato ieÅ¡kovė taip pat negali įteisinti, nes dalis jo pastatyta ant valstybinės žemės. Atsižvelgiant į tai, jog nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė tyčia dalį statytinio statė valstybinėje žemėje, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju savavaliÅ¡kos statybos Å¡alinimo priemonės – nesudėtingos konstrukcijos statinio – pirties, kurio dalis užima tik 20,24 kv. m ploto neužstatytos ir nerezervuotos valstybinės žemės, kurioje statyba galima pagal patvirtintÄ bendrÄ jį planÄ , nugriovimas, bÅ«tų neproporcinga priemonė padarytam pažeidimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

12. Apeliantė nurodo, kad priimtas sprendimas prieÅ¡tarauja statybÄ , valstybinės žemės pardavimÄ , žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ , žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo tvarkÄ reglamentuojančius aktus. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebÅ«tų keičiamos, o žemės sklypo plotas gali skirtis ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) paklaida, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas negalėjo bÅ«ti tenkinamas.

13. Teismas, teigdamas, kad ieÅ¡kovė ne kartÄ kreipėsi į atsakovę su tikslu suformuoti ar pertvarkyti žemės sklypÄ , ar suformuoti naujÄ Å¾emės sklypÄ valstybinėje žemėje su tikslu jį įgyti aukciono bÅ«du, neįvertino to, kad atsakovė atsisakė derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ dėl to, kad žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektas negali bÅ«ti rengiamas, nes teisės aktuose nėra numatyta galimybė rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kai jame yra pastatytas statinys.

14. Apeliantė nurodo, kad teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad nustačius ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal IÄ® „Busolė“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , t. y. patraukus žemės sklypo ribÄ Ä¯ valstybinę žemę, rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio metu bÅ«tų formuojamas naujas žemės sklypas, jis bÅ«tų neracionalių ribų (neatitiktų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 32 punkto, kad žemės sklypai turi bÅ«ti racionalių ribų, ir tokiu atveju žemės sklypo pardavimo ar nuomos kaina aukcionu neabejotinai kristų.

15. IeÅ¡kovė R. G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

16. Atsiliepime nurodoma, kad valstybinis žemės plotas nesuformuotas atskiru sklypu, pagal Å venčionių rajono bendrojo plano sprendinius patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamÄ sias teritorijas ir nėra rezervuotas valstybės poreikiams, o pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisingumo principu, o ne formaliu normų taikymu, todėl priėmė teisingÄ sprendimÄ .

17. IeÅ¡kovė nurodo, kad apeliantė nesiÅ«lė ieÅ¡kovei jokių susidariusios situacijos iÅ¡taisymo bÅ«dų. Apeliantė atmėtė visus ieÅ¡kovės pasiÅ«lymus, nebendradarbiavo su ja, akcentuodama savo formalų požiÅ«rį į ieÅ¡kovės situacijÄ .

18. Teritorijai, kurioje yra žemės sklypas, galioja tik vienas teritorijų planavimo dokumentas - Å venčionių rajono bendrasis planas (patvirtintas Å venčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-154), kurio sprendiniai nedraudžia statybų Å¡ioje teritorijoje, ieÅ¡kovė mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo žemės sklypo riba pakoreguota taip, kad statinys pateko į žemės sklypo plotÄ , yra pagrįstas. IÄ® „Busolė“ žemės sklypo 2018 m. rugpjūčio 22 d. kadastrinių matavimų planas patvirtina, kad pirmos instancijos teismui nustačius, kad žemės sklypo riba pažymėta taÅ¡kais 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, žemės sklypo plotas liko 0,60 ha, todėl statinio nugriovimas susidariusioje situacijoje akivaizdžiai prieÅ¡tarauja protingumo kriterijaus taikymui.

19. Apeliantė nurodo, kad ateityje formuojant valstybinės žemės sklypÄ , jo forma neatitiks „taisyklingos formos“ sklypo reikalavimo, tačiau su tokiu argumentu nesutiktina, kadangi tai yra vertinamojo pobÅ«džio kriterijus, įstatymai nepateikia griežtų techninių reikalavimų sklypo formai. Skundžiamu teismo sprendimu patvirtinta žemės sklypo riba minimaliai skiriasi nuo ankščiau buvusios ribos, todėl neturės įtakos busimo valstybinės žemės sklypo patrauklumui. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 20.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo, kadangi ieÅ¡kovės statinys kerta jai priklausančio žemės sklypo ribÄ ir užima 20,24 kv. m valstybinės žemės sklypo ploto.

22. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei R. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso kitos paskirties 0,60 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pobūdis-mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–9).

23. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje Å venčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. A-767 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo nuspręsta rengti naujo, numatomo parduoti aukcione, valstybinės žemės sklypo (apie 5 arus), esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Teritorijoje, esančioje greta ieÅ¡kovės žemės sklypo rytinės ribos, atlikus pirmiau minėtÄ Å¾emės naudojimo patikrinimÄ , nustatyta, kad žemės sklype galbÅ«t savavaliÅ¡kai pastatytas statinys, kuris pažeidžia žemės sklypo ribÄ ir užima valstybinę žemę.

24. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 45ŽN-191 atlikus ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimÄ (žemės naudojimo valstybinę kontrolę), nustatyta, kad sklypo Å¡iaurinėje dalyje stovi pastatas (Registrų centre neįregistruotas), įsiterpęs valstybinėje žemėje maždaug 2,06 m - 1,62 m ir stovi pastatyta metalinė tvora, įlindusi į valstybinę žemę (apie 3,50 m) (b. l. 57–60).

25. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2018 m. sausio 18 d. savavaliÅ¡kos statybos aktu nesudėtingos kategorijos pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konstatavo kaip savavaliÅ¡kÄ statybÄ . IeÅ¡kovė 2018 m. sausio 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuoju nurodymu įpareigota iki 2018 m. liepos 23 d. paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius: nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–14). Privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡ko statybos padarinius įvykdymo terminas pratęstas iki 2018 m. spalio 23 d. (b. l. 16).

26. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, iÅ¡nagrinėjusi Å venčionių rajono savivaldybės administracijos pateiktÄ projekto sprendinių brėžinį (projekto rengėja S. D.), 2018 m. kovo 26 d. (b. l.

28) ir 2018 m. gegužės 8 d. (b. l.

29) raÅ¡tais atsisakė derinti projekto sprendinių brėžinį, kadangi naujai formuojamas žemės sklypas neatitinka naujo žemės sklypo sÄ vokos.

27. Nacionalinė žemės tarnyba gavo VTPSI persiųstÄ 2018 m. birželio 22 d. ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl statytojos teisės įteisinti savavaliÅ¡kas statybas, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ ar kadastrinių matavimų bylÄ .

28. Skyrius 2018 m. rugpjūčio 6 d. raÅ¡tu Nr. 45SS-19-(14.45.45.) ,,Dėl statytojos teisės įteisinti savavaliÅ¡kas statybas, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ ar kadastrinių matavimų bylÄ â€œ atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ , nurodydamas, kad nėra teisinio pagrindo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto: žemės sklypo ribų pakeitimui (b. l. 17–18). RaÅ¡te nurodyta, kad jei statinys žemės sklypo formavimo metu bÅ«tų buvęs žemės sklype, tuomet bÅ«tų darytina iÅ¡vada, kad žemės sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir žemės sklypo riba turėtų bÅ«ti tikslinama teisės aktuose nustatyta tvarka.

Žemės sklypo formavimo metu statinys, kuris kerta žemės sklypo ribÄ , nebuvo pastatytas, taigi Å¡is statinys negali kirsti žemės sklypo ribos, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 20 punkte.

29. Neginčytina, kad žemė yra ypatingas ir ribotas nekilnojamasis turtas, kurio statusÄ Ä¯tvirtina teisės aktų nuostatos, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo paskirtis yra įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politikÄ , žemės santykius sureguliuoti taip, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti Å«kinę veiklÄ iÅ¡saugant ir gerinant gamtinę aplinkÄ , gamtos ir kultÅ«ros paveldÄ , apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Bet kokie vykdomi veiksmai, susiję su žeme, yra itin griežtai ribojami tame tarpe ir vieÅ¡osios teisės nuostatų; vieÅ¡oji teisė pasižymi visuotiniu privalomumu bei pagrindiniu principu, jog leidžiama tik tai, kas nurodyta.

30. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, vietovėje paženklintos privačios žemės, miÅ¡ko sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytÄ Å¾emės, miÅ¡ko sklypo ploto skirtumÄ , nevirÅ¡ijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Vadinasi, galiojantis teisinis reguliavimas draudžia pakeisti kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypų ribas.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalį, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimÄ , pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ , taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Å iuo atveju tokių sÄ lygų nustatyta nebuvo.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu patenkinęs ieÅ¡kinį, sudarė prielaidas įgyvendinti projektuotojos projekto sprendinių brėžinį, kuriuo žemės sklypo ribos tarp ribų posÅ«kio taÅ¡kų rytinėje pusėje buvo paslinktos į valstybinį žemės sklypÄ , nors ir nekeičiant bendro sklypo ploto, kas iÅ¡ esmės pažeidžia teisė aktuose įtvirtintÄ nuostatÄ , kad draudžiama keisti žemės sklypų ribas.

31. Gretimas žemės sklypas, kuriame naujas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas nustatė pirmosios instancijos teismas, priklauso valstybei. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad valstybei priklausančiu turtu galima disponuoti tik esant įstatymo pagrindui, įstatymo nustatytais bÅ«dais ir tvarka, o Å¡ių įstatymų normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, kad bÅ«tų užtikrintas ir apgintas vieÅ¡asis interesas. Valstybės turtÄ valdyti, naudoti ir disponuoti juo galima griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, kad visi su valstybės turtu atliekami veiksmai turi bÅ«ti reglamentuoti, paremti teisės normomis, kad valstybės turtas negali bÅ«ti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo savo nuožiÅ«ra.

Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnį, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais.

32. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , jį motyvavo tuo, kad nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė dalį statinio statė valstybinėje žemėje tyčia, statinys yra nesudėtingos konstrukcijos, ginčo dalis užima tik 20,24 kv. m ploto neužstatytoje ir nerezervuotoje valstybinėje žemėje, kurioje statyba galima pagal patvirtintÄ BendrÄ jį planÄ , o nugriovimas bÅ«tų neproporcinga priemonė padarytam pažeidimui.

33. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors ir pritartina argumentui, kad pažeidimas yra nedidelis - vienas statinio kampas pasislinkęs į rytų pusę nuo žemės sklypo ribos 1,5 m, o kitas – 2 m, bendrai statinys užima sÄ lyginai nedaug - 20,24 kv. m valstybinės žemės, nepiktybinis, tačiau tokie veiksmai neatitinka anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų, kuriuose griežtai reglamentuojami veiksmai, atliekami su žeme, tuo labiau, su valstybei priklausančiu turtu.

Toleruojant tokius veiksmus galėtų bÅ«ti sudaromos sÄ lygos ydingai praktikai, kuomet nesilaikant teisės aktų reikalavimų bÅ«tų keičiamos žemės sklypų ribos, nesilaikoma įstatymuose įtvirtintos valstybinės žemės naudojimo tvarkos. Be to, nors pirmosios instancijos teismas ir vadovavosi proporcingumo bei protingumo principais, tačiau negalima nepaminėti ir neatsižvelgti į tÄ aplinkybę, kad pakeitus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, tiek, kiek žemės sklypas „pasislinko“ į rytinę pusę, lygiai tiek pat pasislinko ir kitoje – vakarinėje - pusėje, tokiu bÅ«du taip pat neužtikrinami protingumo, žemės naudojimo racionalumo bei efektyvumo principai.

34. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės R. G. ieÅ¡kinį atmesti (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (į. k. 188704927) apeliacinį skundÄ patenkinti. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atmesti. Teisėjai Laima Ribokaitė Margarita Stambrauskaitė Tomas Venckus