2026-02-25 Nr. AB-4071-3-61-3-09435-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-629-1188/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09435-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 57.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2023 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. A51-168845/23(3.3.15.4E-PAS) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo spręsti dėl gatvės raudonųjų linijų pakeitimo ties sklypais (duomenys neskelbtini), taip, kad jos nebūtų perteklinės ir neapimtų su keliu nesusijusios žemės dalies; 3) įpareigoti Administraciją iš naujo spręsti klausimą ir organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį žemės sklypą tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypai) bei žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), ir suformuotą įsiterpusį žemės sklypą prijungti prie besiribojančių pareiškėjos Žemės sklypų, kaip nurodyta pareiškėjos prašymo grafinėje dalyje. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Atsakovas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą – pakeisti gatvės raudonąsias linijas taip, kad jos nebūtų perteklinės ir neapimtų su keliu nesusijusios žemės dalies; organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį žemės sklypą tarp Žemės sklypų bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir suformuotą įsiterpusį žemės sklypą prijungti prie besiribojančių pareiškėjos Žemės sklypų (kaip nurodyta prašymo grafinėje dalyje). Administracija nurodė, kad negali patikslinti gatvės raudonųjų linijų, pasiūlė laisvos valstybinės žemės dalį prijungti tik prie vieno pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas Nr. 77). Atsakovas nepagrįstai analogišką situaciją vertino visiškai skirtingai dėl abiejų Žemės sklypų. Nors pagal pareiškėjos pateiktą prašymo grafinę dalį yra įvažiavimas į abu Žemės sklypus nuo kelio, Administracija nepagrįstai teigia, kad į vieną žemės sklypą gali būti toks įvažiavimas nuo kelio ir leidžia išsipirkti žemės dalį bei ją prijungti prie Sklypo Nr. 77, o dėl kito žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas Nr. 78) nepagrįstai teigia, kad nuo to paties kelio įvažiuoti neva negalima ir neleidžia išsipirkti įsiterpusios žemės dalies bei ją prijungti prie Sklypo Nr. 78. Atsakovas Sprendime nurodė, jog jeigu būtų tenkintas pareiškėjos prašymas, jeigu ir būtų patikslintos gatvės raudonosios linijos ir būtų organizuojamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiais Žemės sklypais ((duomenys neskelbtini)), projekto rengimas prieštarautų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 491.1 punkto nuostatai, kadangi nebūtų galimybės patekti keliu į Sklypą Nr. 78. Sprendime nenurodyta jokių kitų argumentų, dėl ko galėtų būti netenkinamas pareiškėjos prašymas.

2.2. Pareiškėja nuosavybės teisėmis valdo Žemės sklypus, kurių paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, abiejų Žemės sklypų plotas – po 0,0600 ha. Šiaurės vakarų, šiaurinėje pareiškėjos Žemės sklypų pusėje yra nesuformuotas žemės plotas. Tarp pareiškėjos Žemės sklypų, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelio, skirto privažiuoti prie minėtų sklypų, yra laisva valstybei priklausanti žemė, žemės sklypas nesuformuotas (regia.lt duomenų bazė). Pareiškėja su 2023 m. gegužės 9 d. prašymu jau kreipėsi į Administraciją, kad pastaroji suformuotų įsiterpusį žemės sklypą ir jį prijungtų prie pareiškėjos Žemės sklypų, t. y. 78 kv. m prijungtų prie Sklypo Nr. 77 ir 59 kv. m – prie Sklypo Nr. 78. Administracija 2023 m. birželio 29 d. raštu Nr. A256-867/23(3.315.4E-AD24) atsisakė suformuoti įsiterpusį žemės sklypą, nes pareiškėjos norimas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas nelaikytinas laisva valstybine žeme, jis patenka į privažiuojamojo kelio ribas (yra pažymėtos šio kelio raudonosios linijos). Administracija pažymėjo, kad pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės, ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR) nuostatas, gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius. Su tokia Administracijos pozicija pareiškėja nesutiko ir 2023 m. liepos 12 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į ją. Administracija skundžiamu Sprendimu pakeitė savo poziciją ir iš dalies leido išsipirkti įsiterpusią žemės dalį – 44 kv. m prijungiant prie Sklypo Nr. 77. Atsakovas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymo dalį pagal jos pateiktą prašymo grafinę dalį ir leisti išsipirkti 137 kv. m. Atsakovas Sprendime nurodė tik gatvės raudonųjų linijų apibrėžimą, tačiau visiškai neatsižvelgė į pareiškėjos 2023 m. liepos 12 d. prašyme išdėstytus argumentus, į tai, kad įsiterpusi žemės dalis visiškai neatlieka tokios funkcijos, kurią nurodo atsakovas, ir kad įsiterpusi žemė būtina tik pareiškėjai patekti į jos Žemės sklypus.

2.3. Pareiškėjos prašoma išsipirkti žemės dalis jos 2023 m. liepos 12 d. prašymo grafinėje dalyje pažymėta taškais: 1a, 1b, 2a, 2b, 6, 1c, 1. Ši minėtais taškais bei žalia ir geltona spalva pažymėta žemės dalis patenka į gatvės raudonąsias linijas, tačiau ši žemės dalis neatlieka ir niekada neatliks gatvės juostos, esančios tarp raudonųjų linijų, funkcijų. Ši žemės dalis apsupta pareiškėjos Žemės sklypų bei gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), taip pat įsiterpusio 110 kv. m laisvos valstybinės žemės ploto, kuris projektuojamas ir planuojamas prijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bei kelio. Taigi, žemės sklypo dalis tarp pareiškėjos Žemės sklypų, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), projektuojamo įsiterpusio 110 kv. m žemės ploto, planuojamo prijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir kelio – gatvė, pažymėta raudonosiomis linijomis, toliau niekur neveda, o baigiasi ties Sklypu Nr. 78. Tai reiškia, kad šioje sklypo dalyje, nesant gatvės, nebus jokio šaligatvio, dviračių ar pėsčiųjų tako ar kitų gatvės elementų. Svarbu tai, kad privažiavimui iki pareiškėjos Žemės sklypų netgi nesuteiktas gatvės statusas: (duomenys neskelbtini) gatvė yra pietinėje sklypų pusėje ir būtent šios gatvės adresas suteiktas pareiškėjos Žemės sklypams, o įvažiuojama iš (duomenys neskelbtini) gatvės (regia.lt duomenys). Keliukas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki pareiškėjos Žemės sklypų neturi jokio pavadinimo ir gatvės statuso. Nepagrįstai žemės daliai nustatytos raudonosios linijos nesuteikia teisės ir pagrindo šios įsiterpusios valstybinės žemės ploto dalies laikyti keliu. Pareiškėjos sklypo šiaurinėje, šiaurės vakarų pusėje, kurioje nurodoma įsiterpusi, laisva valstybinė žemė, nėra jokio visuomenei ar kitiems asmenims reikalingo kelio: nėra teisiškai registruoto kelio, kuriuo galėtų naudotis kiti asmenys; ta žemės sklypo dalis yra didžiąja dalimi pareiškėjos lėšomis išklota trinkelėmis ir naudojama tik pareiškėjos reikmėms; pagal regia.lt duomenis, įsiterpusios žemės dalis baigiasi ties pareiškėjos sklypu (duomenys neskelbtini) ir niekas toliau nepraeina ir nevažiuoja. Taigi, raudonosios linijos negali būti nustatytos be reikalo, neatliekant joms priskirtų funkcijų, neaišku dėl kokių priežasčių ir kokiu pagrindu apribojant papildomą žemės ploto dalį.

2.4. Nėra pagrindo teigti, kad patenkinus pareiškėjos prašymą būtų pažeistos Taisyklių 491.1 punkto nuostatos. Kartu su Sprendimu atsakovas atsiuntė nagrinėjamos teritorijos schemą, pagal kurią siūloma pareiškėjai išsipirkti 44 kv. m laisvos valstybinės žemės dalį. Ši siūloma išsipirkti žemės dalis ribojasi su pareiškėjos Sklypu Nr.

77. Svarbu tai, kad siūloma išsipirkti žemės dalis ribojasi su keliu, kuriuo patenkama iki siūlomos išsipirkti žemės dalies. Šią dalį atsakovas siūlo išsipirkti ir laisvą valstybinę žemę sujungti su Sklypu Nr.

77. Visiškai analogiška faktinė situacija yra su pareiškėjos Sklypu Nr.

78. Pareiškėjos prašoma išsipirkti ir prie Sklypo Nr. 78 prijungti žemės dalis ribojasi su keliu, kuriuo patenkama iki pareiškėjos prašomos išsipirkti žemės dalies (pažymėta grafinėje dalyje geltonai). Toliau jau per išsiperkamą žemės sklypo dalį patenkama iki pareiškėjos Sklypo Nr.

78. Pareiškėjos prašoma išsipirkti žemės dalis, kuria bus patenkama tiek iki Sklypo Nr. 77 (pažymėta žaliai), tiek iki Sklypo Nr. 78 (pažymėta geltonai), ribojasi su privažiavimui skirtu keliu ir pareiškėjos Žemės sklypais. Pareiškėja, išsipirkusi jos prašomą žemės dalį, galėtų patekti į abu Žemės sklypus. Visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių atsakovas sprendžia, kad į Sklypą Nr. 77 galima patekti iš kelio ir siūlo išsipirkti žemės dalį, o dėl Sklypo Nr. 78 sprendžia visiškai priešingai – neleidžia išsipirkti žemės dalies, kuri ribojasi su keliu ir per kurią irgi pareiškėja galėtų patekti iki Sklypo Nr.

78. Pareiškėjos Žemės sklypai suformuoti taip, kad neįmanoma įvažiuoti / išvažiuoti iš Sklypo Nr. 78 į laisvą valstybinę žemę. Kaip matyti iš grafinės dalies, atstumas išvažiavimui tarp taškų 2 ir 6 paliktas tik 3,57 m, kai mažiausias kelio plotis turi būti 4 m (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.119 str. 2 d.). Esant tokiam siauram įvažiavimui ir stačiam kampui, kuris susidaro dėl siauros (5,42 m) žemės dalies, išvažiavimas neįmanomas. Dėl to, išsipirkus laisvą įsiterpusį sklypą, atsirastų galimybė suformuoti išvažiavimą ne stačiu (90 laipsnių) kampu, o įstrižai, kaip parodyta pareiškėjos prašymo grafinėje dalyje. Administracija siūlo įstrižą įvažiavimą į pareiškėjos Sklypą Nr.

78. Tačiau visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių šios žemės dalies neleidžia išsipirkti. Argumentas, kad turi būti privažiavimas, nėra pakankamas, nes išsipirkusi žemės dalį, kuri ribojasi su keliu, pareiškėja turės privažiavimą iki Sklypo Nr. 78, kaip ir iki Sklypo Nr. 77.

2.5. Su pareiškėjos Žemės sklypais besiribojanti įsiterpusi valstybinė žemė yra siaura juosta ir sudarytų tik 137 kv. m, t. y. 0,0137 ha. Prašoma išsipirkti žemės dalimi toliau nei praeiti, nei pravažiuoti nėra galimybės. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad prašomas formuoti įsiterpęs žemės sklypas atitinka teisės aktų reikalavimus, pagal kuriuos šis sklypas laikytinas įsiterpusia laisva valstybine žeme. Atsakovas pažeidžia lygiateisiškumo principą, nes žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), buvo leista įsigyti įsiterpusį valstybinį žemės sklypą. Atsakovo veiksmai taip pat pažeidžia viešojo administravimo principus, o priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų. Atsisakius leisti pareiškėjai išsipirkti laisvą įsiterpusią žemės dalį, pareiškėjai sudaromos kliūtys patekti į jos Sklypą Nr. 78, pažeidžiant pareiškėjos teisėtus lūkesčius. Atsakovas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai skirtingai taiko teisės aktus skirtingiems sklypams, nors faktinė situacija analogiška arba netgi pareiškėjos faktinė situacija labiau atitinka teisės aktų reikalavimus.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Sprendžiant dėl gatvės raudonųjų linijų tikslinimo ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo papildomai būtina įvertinti ir atsižvelgti, ar kitų teisės aktų nuostatose ir (ar) savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniuose nėra nustatytų ribojimų, dėl kurių pareiškėjos prašymas dėl gatvės raudonųjų linijų ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo negali būti tenkinamas. Nagrinėjamu atveju ginčo situacijai yra aktualus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnis, Taisyklių 2, 491.1, ir kt. punktų nuostatos, teismų praktika. Sprendime nurodyta, jog pageidaujami prisijungti žemės plotai prie sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nelaikytini laisva valstybine žeme, nes patenka į privažiuojamo kelio ribas, kuriose pažymėtos gatvės raudonosios linijos.

4.2. Teritorijoje, kurioje yra norima prisijungti valstybinės žemės plotą, esantis privažiuojamasis kelias yra vienintelis numatytas patekimas į Sklypą Nr. 78, kuris Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje pažymėtas vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai Bendrieji reikalavimai“. Laikytina, kad pažymėtos privažiuojamojo kelio raudonosios linijos nėra perteklinės, skirtos vieninteliam esamam ir naudojamam privažiavimo keliui ir užtikrina patekimą į pareiškėjos valdomus Žemės sklypus. Aplinkybė, kad Žemės sklypai nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, nėra reikšminga. Privažiuojamas kelias privalo būti įrengtas į kiekvieną sklypą, nevertinant jo savininko, kadangi sklypas bet kuriuo metu gali būti perleistas. Dėl šios priežasties pareiškėjai Sprendime buvo pasiūlyta sujungti Žemės sklypus, kas leistų patikslinti privažiuojamojo kelio raudonąsias linijas.

4.3. Bendroji Taisyklių nuostata yra numatyti galimybę į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), o ne servitutu, todėl patekimo į sklypą numatymas naudojant servitutą tikslingas tik tada, kai nėra galimybės važiuoti keliu (gatve). Šiuo atveju, jei ir būtų patikslintos gatvės raudonosios linijos ir būtų organizuojamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiais Žemės sklypais, toks projekto rengimas prieštarautų Taisyklių 491.1 punktui, nes nebūtų galimybės patekti keliu į Sklypą Nr. 78.

4.4. Išnagrinėjus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestinį skaitmeninį žemėlapį, Sprendime nustatyta, jog įvažiavimo į Sklypą Nr. 78 plotis yra apie 3,50 m, todėl laikytina, kad esamu keliu galima patekti į Sklypą Nr. 78. Tai suponuoja, jog esamas patekimas į Žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka STR reikalavimus ir užtikrina tinkamą patekimą į Žemės sklypus, atsižvelgiant į tai, nėra visgi aišku, kaip pagal STR numatytus reikalavimus pagerėtų patekimas į Sklypą Nr. 78 patenkinus pareiškėjos prašymą. Administracija iš dalies atsižvelgė į pareiškėjos prašymą ir gatvės raudonosios linijos buvo patikslintos, nepažeidžiant nurodytų teisės normų ir reglamentavimo bei įvertinant ir paliekant galimybę patekti į Žemės sklypus.

4.5. Dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo, Administracija kiekvieną situaciją ir / ar prašymą vertina išsamiai ir kiekvienas prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nagrinėjamas individualiai pagal galiojančius teisės aktus, prašymo nagrinėjimo metu įvertinamos esamos aplinkybės ir priimamas atitinkamas sprendimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 30-1525/23 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą buvo priimtas visapusiškai ir išsamiai įvertinus visas aplinkybes, kad laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo bei valstybinės žemės plotas tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir privažiuojamojo kelio atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punkte nurodytą siauros juostos sąvoką (šių dalių plotis neviršijo 10 m).

4.6. Administracija, būdama viešojo administravimo subjektu, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų, t. y. priimdama administracinius sprendimus privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Administracija, priimdama Sprendimą, laikėsi VAĮ 3 straipsnio 5 punkte numatyto išsamumo principo, į pareiškėjos prašymą atsakė aiškiai ir argumentuotai, nurodydama visas prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama prašymo turinį. Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 24 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundą iš dalies, t. y. panaikino Administracijos Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. liepos 12 d. prašymą, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė. Teismas taip pat tenkino iš dalies pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1 123,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėja su 2023 m. gegužės 9 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydama suformuoti įsiterpusį žemės sklypą ir jį prijungti prie pareiškėjos Žemės sklypų. Pareiškėja prašė 78 kv. m prijungti prie Sklypo Nr. 77 ir 59 kv. m prijungti prie Sklypo Nr. 78.

6.2. Administracija 2023 m. birželio 29 d. raštu Nr. A256-867/23(3.315.4E-AD24) atsisakė suformuoti įsiterpusį žemės sklypą, teigdama, kad pareiškėjos norimas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas nelaikytinas laisva valstybine žeme, nes patenka į privažiuojamojo kelio ribas (yra pažymėtos šio kelio raudonosios linijos).

6.3. Pareiškėja 2023 m. liepos 12 d. pakartotinai kreipėsi į Administraciją.

6.4. Administracija Sprendimu informavo pareiškėją, kad pageidaujamas prisijungti plotas nelaikytinas laisva valstybine žeme, nes patenka į privažiuojamojo kelio ribas bei yra pažymėtos šio kelio raudonosios linijos, be kita ko, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatomis, gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius.

6.5. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

7. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, abiejų Žemės sklypų plotas – po 0,0600 ha (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai). Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šiaurės vakarų, šiaurinėje pareiškėjos Žemės sklypų pusėje yra nesuformuotas žemės plotas (regia.lt portalas). Tarp pareiškėjos Žemės sklypų, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir kelio, skirto privažiuoti prie minėtų sklypų, yra laisva valstybei priklausanti žemė, sklypas nesuformuotas.

8. Teismas vadovavosi Žemės įstatymo, Taisyklių, Nutarimo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika asmenų teisės įsigyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą, įsiterpusio žemės ploto aspektais ir nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog valstybinės žemės plotas yra tarp pareiškėjos Žemės sklypų, sklypo (duomenys neskelbtini), 110 kv. m. įsiterpusios žemės dalies, kurią planuojama prijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir kelio.

9. Teismas, įvertinęs Sprendimą ir atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus, nustatė, jog atsakovas pažymėtas gatvės raudonąsias linijas koreguoti gali ir sutinka, tačiau tik Sklypui Nr. 77. Atsakovas atsisako koreguoti raudonąsias linijas Sklypui Nr. 78, nes jas pakoregavus pagal pareiškėjos prašymą Sklypas Nr. 78 neturės privažiavimo į sklypą keliu. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 491.2 punktu, nesutiko su šiais atsakovo argumentais, nes patekimas į žemės sklypą gali būti nustatytas ir kitu būdu, ne vien tik keliu. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad valstybinės žemės sklypas netenkina visuomenės poreikių, t. y. įsiterpusios žemės dalis baigiasi ties pareiškėjos Sklypu Nr. 78 ir toliau juo naudotis visuomenės poreikiams nėra galimybių (teritorijos schema M 1:500), o atsakovas Sprendime nevertino ir nepasisakė dėl šių aplinkybių. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad pareiškėjai pateiktoje Administracijos teritorijos schemoje, pagal kurią siūloma pareiškėjai išsipirkti 44 kv. m laisvos valstybinės žemės dalį, ji ribojasi su pareiškėjos Sklypu Nr. 77 ir siūloma išsipirkti žemės dalis ribojasi su keliu, kuriuo patenkama iki siūlomos išsipirkti žemės dalies. Tačiau visiškai analogiška faktinė situacija yra ir su pareiškėjos Sklypu Nr. 78. Pareiškėjos prašoma išsipirkti ir prie Sklypo Nr. 78 prijungti žemės dalis ribojasi su keliu, kuriuo patenkama iki pareiškėjos prašomos išsipirkti žemės dalies (pažymėta grafinėje dalyje geltonai). Toliau jau per išsiperkamą žemės sklypo dalį patenkama iki pareiškėjos Sklypo Nr. 78. Teismas pažymėjo ir tai, kad iš kartu su pareiškėjos prašymu pateiktų atsakovui priedų matyti, kad buvo prašoma įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą tiek prie Sklypo Nr. 77, tiek prie Sklypo Nr. 78 (schemoje atitinkamai pažymėti geltona bei žalia spalvomis), kas patvirtina, kad tiek Sklypas Nr. 77, tiek Sklypas Nr. 78 turės atskirus patekimus į juos nuo kelio. Teismas nurodė, jog atsakovas Sprendime nepasisakė dėl šios aplinkybės.

10. Teismas nustatė, jog atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų, kad egzistuojant pakankamai konkrečiam visuomenės ar jos dalies poreikiui, tokiame valstybinės žemės sklype galėtų būti įrengiamos viešosios erdvės, žaliosios zonos, susisiekimo komunikacijos ar pėsčiųjų takas. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju per ginčo žemės sklypo dalį patenkama tik iki pareiškėjos Sklypo Nr. 78 – kelias, pažymėtas raudonosiomis linijomis, toliau niekur neveda, o baigiasi ties Sklypu Nr. 78. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas nevertino pareiškėjos argumentų, susijusių su privažiavimui iki pareiškėjos Žemės sklypų nesuteikto gatvės statuso, Sprendime nurodė, kad šiuo atveju kelias, skirtas privažiuoti į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), atitinka Kelių įstatyme nurodytus kriterijus.

11. Kadangi atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nevertino šioje byloje reikšmingų faktinių aplinkybių ir dėl dalies jų nepasisakė, teismas Sprendimą panaikino, kaip neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

12. Teismas nustatė, jog pareiškėja teismo prašė įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti dėl gatvės raudonųjų linijų pakeitimo ties Sklypais Nr. 77 ir Nr. 78 taip, kad jos nebūtų perteklinės ir neapimtų su keliu nesusijusios žemės dalies bei įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą ir organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas: suformuoti įsiterpusį žemės sklypą tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir suformuotą įsiterpusį žemės sklypą prijungti prie besiribojančių pareiškėjos žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta pareiškėjos prašymo grafinėje dalyje. Teismas sprendė, kad šiais reikalavimais pareiškėja teismo prašo įpareigoti atsakovą priimti konkretaus turinio sprendimą. Kadangi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas yra administracinė procedūra, kurią atlikti bei sprendimus šioje administracinėje procedūroje priimti teisės aktais yra priskirta atsakovo kompetencijai, teismas nurodė negalintis tenkinti šių pareiškėjos reikalavimų. Teismas, konstatavęs Sprendimo neteisėtumą, jį panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti dėl pateikto pareiškėjos 2023 m. liepos 12 d. prašymo.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad už prašymo parengimą savivaldybei prašoma priteisti 726 Eur suma viršija maksimalius nustatytus dydžius (Rekomendacijų 8.1 p.), o už skundo parengimą (1 815 Eur), sumokėtą žyminį mokestį (23 Eur), papildomų paaiškinimų parengimą (363 Eur) bei pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje (580,80 Eur) pareiškėjos prašomos priteisti sumos gali būti priteistos, įvertinęs byloje pateiktus pareiškėjos reikalavimus (66,66 proc. reikalavimų nebuvo patenkinta, 33,33 proc. reikalavimų buvo patenkinta), vadovavosi teisingumo, protingumo principais ir nusprendė pareiškėjai priteisti 1 123,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

III. 14. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimu jai priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiu ir prašo iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, o ne trečdalį.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog:

15.1. Teismas patenkino pareiškėjos skundą, nes panaikino Administracijos Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. liepos 12 d. prašymą. Būtent to ir buvo siekta, antras ir trečias punktai buvo pirmojo prašymo punkto detalizacija.

15.2. Atsakovo darbuotojai du metus atvirai tyčiojosi iš pareiškėjos, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl to bylos nagrinėjimo metu žodžiu buvo prašoma teismo priimti atskirąją nutartį dėl atsakovo žinomai melagingų teiginių pateikimo teismui 2023 m. gruodžio 19 d. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) dėl niekur neįsiterpusios valstybinės žemės atsakovas sprendimą priėmė per du mėnesius, o pareiškėjai vilkina jau du metus.

16. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą, atmesti apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjos skundas.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

17.1. Bylinėjimosi išlaidos paskaičiuotos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Šios administracinės bylos dalykas yra aiškus. Pareiškėja, teikdama apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, neva antras ir trečias skundo reikalavimas tik detalizacija, siekia neteisėtai pakeisti bylos dalyką, kurį pati ir suformavo savo skundu, taip pažeidžiant dispozityvumo principą.

17.2. Teismas analizavo ir vertino visus skundo reikalavimus, be kita ko, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo bei atitinkamai proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, atsižvelgdamas į maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius, kuriuos reglamentuoja Rekomendacijos, priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

18. Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. gruodžio 19 d. padavė procesinį dokumentą, pavadintą apeliacinio skundo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo papildymas, kartu su priedais, kuriame prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria neįpareigotas atsakovas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir įpareigoti: 1) Administraciją spręsti klausimą dėl perteklinių raudonųjų linijų panaikinimo ties Sklypais Nr. 77 ir Nr. 78; 2) organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį žemės sklypą tarp Žemės sklypų bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) suformuotą įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą prijungti prie besiribojančių pareiškėjos Žemės sklypų, kaip nurodyta pareiškėjos prašymo grafinėje dalyje. Pareiškėja taip pat prašo už patirtas patyčias, žalą jos sveikatai, akivaizdų melą bei galimą reketą priteisti iš atsakovo 20 000 Eur moralinei žalai atlyginti, o taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo advokatui sumokėtos sumos.

19. Pareiškėja papildomai pateiktame procesiniame dokumente teigia, kad Administracija nesiruošia vykdyti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo. Administracija 2025 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. A256-646/25 „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ atsisakė rengti projektą bei pakoreguoti raudonąsias linijas ties Sklypu Nr. 78, kurį grindė teismo jau pripažintu nepagrįstu argumentu, jog pareiškėja neturės privažiavimo į sklypą keliu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino Administracijos Sprendimą dėl jo neatitikties Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjos 2023 m. liepos 12 d. prašymą. Teismas taip pat tenkino iš dalies pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1 123,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jos skundas buvo tenkintas visiškai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo jai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

23. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja apeliaciniu skundu nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacine tvarka tikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjai iš atsakovo.

24. Teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. gruodžio 19 d. pateikto apeliacinio skundo papildymo ir kitų dokumentų, kadangi ABTĮ iš esmės neįtvirtina apelianto teisės tikslinti (pildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus jo padavimo terminui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2047-556/2025), o apeliacija administraciniame procese nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėja 2023 m. liepos 12 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu ir prašė pakeisti gatvės raudonąsias linijas taip, kad jos nebūtų perteklinės ir neapimtų su keliu nesusijusios žemės dalies ir organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį žemės sklypą tarp Žemės sklypų bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir suformuotą įsiterpusį žemės sklypą prijungti prie besiribojančių pareiškėjos Žemės sklypų (kaip nurodyta pareiškėjos prašymo grafinėje dalyje). Administracija Sprendime priėjo prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjos prašymo tenkinti visa apimtimi, t. y. tikslinti pažymėtas gatvės raudonąsias linijas pagal prašyme pridėtą schemą ir organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl Administracijos Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. 1) įpareigoti Administraciją iš naujo spręsti dėl gatvės raudonųjų linijų pakeitimo ties sklypais, (duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 77) ir (duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 78), Vilniuje, taip, kad jos nebūtų perteklinės ir neapimtų su keliu nesusijusios žemės dalies; 2) įpareigoti Administraciją iš naujo spręsti klausimą ir organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį žemės sklypą tarp Žemės sklypų bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir suformuotą įsiterpusį žemės sklypą prijungti prie besiribojančių pareiškėjos Žemės sklypų, kaip nurodyta pareiškėjos prašymo grafinėje dalyje.

27. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Administracijos Sprendimą dėl jo neatitikties VAĮ reikalavimams ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjos 2023 m. liepos 12 d. prašymą. Pirmosios instancijos teismas atmetė kitą pareiškėjos skundo dalį, nustatęs, kad pareiškėja, be kita ko, teismo prašydama įpareigoti atsakovą spręsti dėl gatvės raudonųjų linijų pakeitimo ties sklypais, (duomenys neskelbtini), taip, kad jos nebūtų perteklinės ir neapimtų su keliu nesusijusios žemės dalies bei iš naujo spręsti klausimą ir organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas: suformuoti įsiterpusį žemės sklypą tarp Žemės sklypų bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir suformuotą įsiterpusį žemės sklypą prijungti prie besiribojančių pareiškėjos Žemės sklypų, kaip nurodyta pareiškėjos prašymo grafinėje dalyje, iš esmės teismo prašė įpareigoti atsakovą priimti konkretaus turinio sprendimą, o tokie pareiškėjos skundo reikalavimai negali būti patenkinti.

28. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir šiuo aspektu pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas vertina ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016; 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1138-1047/2025). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįstais pripažinti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos skundą. Nagrinėjamu atveju buvo tenkinti du iš trijų pareiškėjos skundo (materialiųjų) reikalavimų, todėl atitinkamai keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai priteisimo.

29. Proceso šalių išlaidų atlyginimas administraciniame procese reglamentuotas ABTĮ 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-94-629/2020).

30. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

31. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

32. Pažymėtina, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; ir kt.). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017; 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-520-815/2024).

34. Pareiškėjos byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėja buvo atstovaujama advokatės pagal 2023 m. liepos 4 d. ir 2025 m. sausio 9 d. atstovavimo sutartis ir už skundo dėl Administracijos Sprendimo panaikinimo parengimą patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų (2023 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaita faktūra serija AD Nr. 629), kurios buvo apmokėtos 2023 m. IV ketvirtyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma už skundo parengimą (1 815 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytos maksimalios rekomenduojamos priteisti užmokesčio sumos 5 000,25 Eur (2,5 x 2 000,1), todėl galėtų būti priteista. Pareiškėja taip pat sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį.

35. Pareiškėja 2025 m. sausio 24 d. prašyme pirmosios instancijos teismo taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už prašymo parengimą savivaldybei – 726 Eur; papildomų paaiškinimų parengimą teismui – 363 Eur; pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje 2025 m. sausio 27 d. (avansu) – 580,80 Eur.

36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos prašoma priteisti 363 Eur suma už papildomų paaiškinimų parengimą neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytos maksimalios rekomenduojamos priteisti užmokesčio sumos 895,16 Eur (2 237,9 Eur x 0,4), o 580,80 Eur suma už pasiruošimą ir atstovavimą teisme neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte už atstovavimą teisme nustatytos maksimalios rekomenduojamos priteisti užmokesčio sumos 895,16 Eur, todėl jos gali būti priteisiamos. Pareiškėja pirmosios instancijos teismo taip pat prašė priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su prašymo savivaldybei parengimu. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ABTĮ 40 straipsnį yra atlyginamos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-292/2009; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021; 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-527-1188/2024). Pareiškėjos prašymas Administracijai yra prašymas suteikti administracinę paslaugą, juo, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nebuvo kreiptasi į instituciją prašant spręsti ginčą ikiteismine tvarka, todėl išlaidos už tokio prašymo parengimą nelaikytinos tiesiogiai su teismo procesu susijusiomis išlaidomis ir negali būti priteistos pareiškėjai.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, atsižvelgusį į patenkintų pareiškėjos skundo reikalavimų dalį (2/3), sprendžia, kad pareiškėjai iš atsakovo turėjo būti priteista 1 854,53 Eur (1 815 + 23 + 363 + 580,80) x 2/3) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma.

38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, o taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinusi tai, jog pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjai priteistų bylinėjimosi išlaidų keičiama ir pareiškėjai iš atsakovo priteistina 1 854,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje vietoje 1 123,26 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt trijų eurų ir 26 centų) įrašyti 1 854,53 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 53 centus).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis