2020-10-21 Nr. AB-20247-3-61-3-04169-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4556-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04169-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (R. S.) (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas, užsienietis) 2019 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 12–18), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (15/6-13)12PR-159 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2000–2002 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) batalione, dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vadas buvo A. N.. Anot pareiškėjo, tai buvo nelegalus dalinys. (duomenys neskelbtini) bataliono vadas buvo A. N. (slapyvardis (duomenys neskelbtini)), kuris buvo susijęs su „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo sprendimu „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta teroristine, o narystė šioje partijoje tapo baudžiamuoju nusikaltimu. (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministras 2015 m. sausio mėn. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) valdžia deda maksimalias pastangas surasti „(duomenys neskelbtini)“ narius užsienyje. Policija ir saugumo tarnybos (duomenys neskelbtini) iškviečia jų gimines apklausoms, kartais grasina baudžiamuoju persekiojimu; pasakojo apie bandymus narius pagrobti bei nužudyti. Nuo 2002 m. pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) grįžo 2013 m., kelis kartus buvo sulaikytas, apklaustas dėl A. N., S. D., „(duomenys neskelbtini)“, S. G., U. K., A. A.. Po apklausų pareiškėjas pasirašė pasižadėjimą neišvykti iš šalies, tačiau, jausdamas grėsmę savo gyvybei, išvyko.

3. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, nevertino faktinių aplinkybių visumos, o apsiribojo tik atskirų faktinių aplinkybių vertinimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažino faktą, jog pareiškėjas atliko karinę tarnybą kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini), bei į tai, kad pareiškėjo pasakojimas yra detalus ir nuoseklus, o jo pasakojime nėra nustatytų prieštaravimų, atsakovas pasakojimo daliai dėl to, kad karinis dalinys, kuriame tarnavo pareiškėjas buvo laikomas (duomenys neskelbtini) batalionu, kuris buvo modžahedų dalinys, susijęs su „(duomenys neskelbtini)“, nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos, taip neužtikrindamas racionalaus, visapusiško ir objektyvaus prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų vertinimo.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. (duomenys neskelbtini) karinė prokuratūra paskelbė jo paiešką. Po amnestijos paskelbimo 2013 m. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Viešnagės metu kelis kartus buvo sulaikytas, apklaustas. Pareigūnai klausinėjo apie jo atliktą karinę tarnybą, apie keliones į Lietuvos Respubliką ir kontaktus su (duomenys neskelbtini) piliečiais, gyvenančiais Lietuvoje, kurie yra susiję su „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2013 m. turėjo seną pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2015 m. balandžio 9 d., jį turėdamas pareiškėjas atvyko į (duomenys neskelbtini), o į Lietuvą atvyko, turėdamas naują pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2020 m. balandžio mėn. Pareiškėjo teigimu, atsakovas šio pasakojimo dalies tyrimą atliko paviršutiniškai.

5. Pareiškėjo teigimu, pasakojimas dėl teisėsaugos institucijų suinteresuotumo juo (atliktų apklausų) padidina riziką patirti teisėsaugos institucijų suinteresuotumą juo ir grėsmę patirti analogiškus neteisėtus veiksmus, grįžus į kilmės valstybę. Atsakovas pažeidė pareigą surinkti kilmės valstybės informaciją, motyvuodamas tik tuo, kad pareiškėjo pase nėra žymų, patvirtinančių jo atvykimą bei išvykimą iš (duomenys neskelbtini). Atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, yra tikimybė, jog, jį išsiuntus į (duomenys neskelbtini), pareiškėjo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime (b. l. 40–47) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog kilmės valstybėje jį sulaikys, pasodins į kalėjimą, nes 2000–2002 m. pareiškėjas tarnavo (duomenys neskelbtini) batalione, dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vadas buvo A. N.. Anot pareiškėjo, tai buvo nelegalus dalinys. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog 2013 m. jam grįžus į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), kur gyveno nuo 2002 m., jis kelis kartus buvo apklaustas. Po apklausų pareiškėjas pasirašė pasižadėjimą neišvykti iš šalies, tačiau išvyko. Pavojus jam taip pat kyla, nes jis į Europą padėjo atvykti S. D. ir S. G. žmonoms.

8. Atsakovo teigimu, prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kariniam daliniui, kuriame karinę tarnybą atliko pareiškėjas, vadovavo A. N.. Taip pat nebuvo nustatyta, kad karinis dalinys, kuriame tarnybą atliko pareiškėjas, yra (duomenys neskelbtini) batalionas, kuris 1997 m., po taikos sutarties pasirašymo, buvo suformuotas iš Suvienytosios (duomenys neskelbtini) opozicijos ginkluotos grupuotės kovotojų. Atsakovo manymu, pareiškėjo pasakojimas apie dalinio, kuriame jis atliko karinę tarnybą, valstybingumą, ne valstybingumą, modžahedų vadus ir problemas, neva kilusias su jo dalinio vadais, yra improvizacinio pobūdžio, pareiškėjas remiasi visuotinai žinoma informacija, tačiau ne asmenine patirtimi. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, nenustatyta tikimybės, jog pareiškėjo aprašytos apklausos jo apsilankymo (duomenys neskelbtini) metu galėjo pažeisti jo žmogaus teises bei prilygti persekiojimui. Taip pat nenustatyta tikimybės, jog pareiškėjo aprašytos apklausos galėjo sukelti jam persekiojimui prilygstančias teisines pasekmes. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą apie kontaktus su pareigūnais surinktos informacijos kontekste, nenustatyta tikėtino motyvo pareigūnams siekti apriboti jo judėjimo laisvę, siekti jo grąžinimo, sulaikymo ir baudimo. Atsakovo teigimu, prašymo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, kad pareiškėjas praeityje buvo patyręs persekiojimui prilygstančius veiksmus (duomenys neskelbtini), taip pat nepagrindžia tikimybės, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jis patirs tokio pobūdžio veiksmus.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė (t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose), o, įvertinus surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio išnagrinėtas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi pareiškėjo pateikta informacija, įvertino pareiškėjo pasakojimus surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste.

11. Tyrimo metu nebuvo rasta informacijos, jog karinis vienetas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame karinę tarnybą atliko pareiškėjas, būtų susijęs su modžahedais. Pareiškėjo pasakojimas apie karinio vieneto, kuriame jis tarnavo, priklausomumą (valstybinis/nevalstybinis) nepasižymėjo detalumu ir išsamumu, buvo nenuoseklus ir prieštaringas. Tos pačios apklausos metu jis nurodė, kad karinis vienetas, kuriame jis tarnavo, buvo valstybinis, po to nurodė, kad jis buvo nevalstybinis. Tos pačios apklausos metu jis nurodė, kad problemos su modžahedais prasidėjo praėjus 2 metams nuo tarnybos pradžios, taip pat nurodė, kad praėjus metams nuo tarnybos pradžios prasidėjo problemos, paaiškėjo, kad visi bataliono vadai susiję su kažkokiomis problemomis. Tyrimo metu nerasta informacijos apie pareiškėjo nurodytus vadus S. S. ir M. U. ar informacijos apie karinį vienetą Nr. (duomenys neskelbtini) ir problemas, susijusias jame su modžahedais.

12. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į pareiškėjo pasakojimo apie problemas kariniame vienete, kuriame jis atliko karinę tarnybą, trūkumus (nenuoseklus, neišsamus, prieštaringas), bei nesant kitų įrodymų, patvirtinančių prieglobsčio prašytojo pasakojimą, konstatavo, kad ši pasakojimo dalis nelaikytina patikimu įrodymu, pagrindžiančiu prieglobsčio prašytojo istorijos tikėtinumą, todėl ją įvertino kritiškai ir atmetė. Pareiškėjo pasakojimas šioje dalyje buvo nenuoseklus, neišsamus ir prieštaringas, jokios informacijos nebuvo rasta apie pareiškėjo nurodytus vadus ir karinį vienetą, kuriame jis tarnavo, jų sąsajas su modžahedais ar kitas problemas, tačiau buvo rasta informacija apie kitus vadus ir jų problemas (duomenys neskelbtini), todėl, įvertinus surinktą kilmės valstybės informaciją, pareiškėjo pasakojimui nebuvo pritaikyta abejonės privilegija ir ši pasakojimo dalis buvo atmesta.

13. Migracijos departamentas nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga neatliko pareiškėjo apklausų, tačiau, įvertinus surinktą informaciją, nustatė, kad nėra tikėtino motyvo (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnams domėtis pareiškėju. Šią išvadą Migracijos departamentas padarė, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą surinktos kilmės valstybės informacijos ir jo pateiktų dokumentų kontekste. Migracijos departamentas nenustatė tikimybės, jog pareiškėjo aprašytos apklausos jo apsilankymo (duomenys neskelbtini)metu galėjo pažeisti žmogaus teises bei prilygti persekiojimui. Taip pat nenustatė tikimybės, jog pareiškėjo aprašytos apklausos jam galėjo sukelti persekiojimui prilygstančias teisines pasekmes. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą apie kontaktus su pareigūnais surinktos informacijos kontekste, nenustatyta tikėtino motyvo pareigūnams siekti apriboti jo judėjimo laisvę, siekti jo grąžinimo, sulaikymo ir baudimo. Šias aplinkybes pagrindžia teistumo pažyma. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti ir pareiškėjo skundo argumentai, kad jam gresia patirti analogiškus neteisėtus veiksmus, nes nenustatyta, kad jo atliktos apklausos turi persekiojimo požymių.

14. Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos tinkamai.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu (b. l. 120–128) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė, kad:

16.1. Užsienietis 2018 m. lapkričio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su juo gali fiziškai susidoroti.

16.2. Pagal byloje esančias užsieniečio apklausas, baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje užsienietis sieja su tuo, kad kilmės valstybėje jį sulaikys, pasodins į kalėjimą. Pirmiausia dėl to, kad 2000–2002 m. jis tarnavo (duomenys neskelbtini) batalione, dalinyje (duomenys neskelbtini), kurio vadas buvo A. N. (slapyvardis (duomenys neskelbtini)). Anot R. S., tai buvo nelegalus dalinys. 2013 m. R. S. grįžus į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), kur gyveno nuo 2002 m., jis kelis kartus buvo apklaustas. Jo klausinėjo apie A. N., apie R. S. išduotą Lietuvos Respublikos vizą, apie tai, ką jis veikė Lietuvoje. Klausinėjo apie S. D., „(duomenys neskelbtini)“, S. G., U. K., B. O. A.. Po apklausų R. S. pasirašė pasižadėjimą neišvykti iš šalies, tačiau išvyko. Pavojus R. S. taip pat kyla, nes jis į Europą padėjo atvykti S. D. ir S. G. žmonoms. R. S. teigimu, jis nepriklauso „(duomenys neskelbtini)“.

16.3. Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2019 m. lapkričio 27 d. parengė išvadą Nr. (15/6-13)13PR-159 RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Išvada), kurioje pasiūlyta nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija, Ženevos konvencija) 1 straipsnio A dalyje, Įstatymo 86 straipsnyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

16.4. Migracijos departamentas, remdamasis Išvada, 2019 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-13) 12PR-159 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“.

17. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį, pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

18. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo pasakojimą ir (duomenys neskelbtini) gynybos ministerijos laikinojo pažymėjimo Nr. 1953 nuoraše nurodytas aplinkybes, vertino, kad Migracijos departamentas pagrįstai laikė nustatytu faktu aplinkybę, jog pareiškėjas tarnavo kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad neatliko tarnybos iki pabaigos. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kariniam daliniui Nr. (duomenys neskelbtini) vadovavo A. N.. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog karinis vienetas Nr. (duomenys neskelbtini) būtų susijęs su modžahedais. Išvadoje pateikta informacija, kad A. N. yra įvardijamas kaip vienas iš (duomenys neskelbtini) opozicijos vadų, kuris po 1997 m. taikos sutarties pasirašymo priklausė (duomenys neskelbtini) valstybinėms pajėgoms ir buvo paskirtas karinio vieneto (duomenys neskelbtini), šalyje žinomu kaip (duomenys neskelbtini) batalionas, vadu. Teismas nurodė, kad R. S. pasakojimas apie karinio vieneto, kuriame jis tarnavo, priklausomumą (valstybinis/nevalstybinis) nėra detalus ir išsamus. Tos pačios apklausos metu pareiškėjas nurodė skirtingas aplinkybes apie karinio dalinio sąsajas su modžahedais. Byloje nėra jokios informacijos apie R. S. apklausos metu nurodytus vadus S. S. ir M. U. ar informacijos apie karinį vienetą Nr. (duomenys neskelbtini) ir problemas, susijusias su modžahedais. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai R. S. pasakojimo dalį apie problemas kariniame vienete, kuriame jis atliko karinę tarnybą, nelaikė nustatytu faktu.

19. Teismas, remdamasis Išvadoje ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. S2-434RN pateiktais duomenimis, nustatė, kad po U. K. nužudymo „(duomenys neskelbtini)“ vadovų tarybos susirinkimo metu 2015 m. kovo 12 d. nauju judėjimo lyderiu išrinktas S. G.. Užsienio reikalų ministerija padedant „Freedom House“ susisiekė su S. G., kuris informavo, kad nepažįsta R. S., taip pat pabrėžė, kad jo sutuoktinė iš (duomenys neskelbtini) į saugią valstybę išvyko ne per Lietuvą. S. D. žmona K. R. į Lietuvos Respubliką atvyko 2017m. liepos 27 d. lengvuoju automobiliu, kurį vairavo R. S.. K. R. atvyko teisėtai, turėdama Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Sankt Peterburge (Rusija) išduotą Šengeno valstybių vizą. Iš (duomenys neskelbtini) K. R. išvyko 2016 m. spalio 15 d. lėktuvu Dušanbe – Sankt Peterburgas. Išvykdama iš kilmės valstybės, ji gavo VRM išduotą teistumo pažymą. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad iš (duomenys neskelbtini) K. R. išvyko teisėtai, jai nebuvo sudarytos kliūtys išvykti iš kilmės valstybės.

20. Iš bylos duomenų teismas taip pat nustatė, kad R. S. nėra „(duomenys neskelbtini)“ narys bei nedalyvauja šios organizacijos veikloje. R. S. nedalyvavo ir nedalyvauja politinio pobūdžio veikloje, kuri (duomenys neskelbtini) teisėsaugos galėtų būti pastebėta ir įvertinta, kaip priešiška valstybės politikai. Išvadoje nurodyta informacija, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga poveikio priemones taiko organizacijų vadovų ir aktyvių jos narių atžvilgiu, o eiliniai nariai, netgi gyvenantys (duomenys neskelbtini), nesusiduria su sistemingu persekiojimu, nepaneigta. Teismo vertinimu, vien pareiškėjo pažintis su S. D. nesudaro pagrindo išvadai, jog R. S. būtų priskiriamas valdžios priešams, t. y. rizikos grupei, dėl ko būtų tikslingai persekiojamas.

21. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnai domisi užsieniečiu. Baudžiamoji byla dėl savavališko tarnybos vietos palikimo pareiškėjo atžvilgiu nutraukta 2009 m. lapkričio 16 d. Jis buvo atleistas nuo atsakomybės už dezertyravimą, 2012 m. jam buvo išduotas pasas. R. S. pateiktoje pažymoje, išduotoje 2015 m. liepos 1 d., kitų įrašų apie teistumą, išskyrus susijusį su savavališku karinės dalies palikimu ir baudžiamosios bylos nutraukimą vadovaujantis Amnestijos įstatymu Nr. 560 nėra. Informacijos, pagrindžiančios prielaidą, jog 2012 m., 2013 m. ar po to R. S. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) buvo (yra) vykdomas baudžiamasis tyrimas, byloje nėra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nelaikė nustatytu faktu R. S. nurodytą aplinkybę, jog jam (duomenys neskelbtini) buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

22. Teismas, apibendrindamas darė išvadą, kad byloje nustatyti faktai nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimas ir užsieniečio deklaruojama baimė taip pat nelaikytina „visiškai pagrįsta“. Migracijos departamento surinkta informacija nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai turėtų tikslą siekti užsieniečio mirties ar įkalinimo, jo baimė patirti šiuos veiksmus nėra visiškai pagrįsta, todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė.

23. Teismo vertinimu, atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 24. Pareiškėjas R. S. apeliaciniame skunde (b. l. 131–136) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Migracijos departamento 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ Nr. (15/6-13)12PR-159 bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo teismui pripažinus, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas – teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš/į rusų kalbą dalyvavimą.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui bei laikosi nuomonės, kad jo pasakojimo daliai dėl tarnybos kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo laikomas (duomenys neskelbtini) batalionu ir buvo modžahedų dalinys, susijęs su „(duomenys neskelbtini)“, turėjo būti taikoma abejonės privilegija. Pareiškėjo manymu, grįžimo į kilmės valstybę atveju yra pagrįsta tikimybė jam patirti analogiškus neteisėtus teisėsaugos institucijų veiksmus, pažeidęs pasižadėjimą neišvykti iš (duomenys neskelbtini), galbūt bus patraukas atsakomybėm bei patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui, todėl, atsakovui, nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis minėtų veiksmų nepatirs, yra pagrįsta tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) jo teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos.

26. Pareiškėjo įsitikinimu, aplinkybės, kurias jis nurodė prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai ir be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, todėl šių išvadų pagrįstumas ir teisingumas turi būti patikrintas apeliacinės instancijos teismo. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai tam pritarė, atmesdamas pareiškėjo skundą, turėtų būti įvertintos ir kitos skundžiamų Migracijos departamento ir teismo sprendimų dalys, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo teigimu, nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus.

27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime (b. l. 146–153) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

28. Atsakovas palaiko atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus. Migracijos departamento vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas. Atsakovo manymu, tiek Migracijos departamentas, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstus sprendimus, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime (b. l. 156–157) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas bylos aplinkybes. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujų ir svarių argumentų, kurie paneigtų minėtą teismo sprendimą.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2019 m. vasario 21 d. raštu Nr. 19-270S atsakovui pateikė turimą žvalgybos informaciją apie pareiškėją. Valstybės saugumo departamento teikta įslaptinta informacija, su kuria Vilniaus apygardos administracinis teismas susipažino, patvirtina atsakovo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. (15/6-13)12PR-159 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. (15/6-13)12PR-159 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentui išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjas neatitinka Įstatyme nustatytų prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindų.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo prašyme ir apklausos metu nurodytų aplinkybių dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo, nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos pareiškėjo pasakojimo daliai dėl tarnybos kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo laikomas (duomenys neskelbtini) batalionu ir buvo modžahedų dalinys, susijęs su „(duomenys neskelbtini)“, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą, teismui pripažinus, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas – teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš/į anglų kalbą dalyvavimą.

36. Vertinant šį prašymą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

37. Pareiškėjas prašymo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

38. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prieš teismo posėdį 2020 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus – šaukimus atvykti į (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų ministeriją 2019 m. vasario 4 d. 9:00 val. ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. 9:00 val., kurie, pareiškėjo manymu, pagrindžia jo nurodytas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų suinteresuotumo pareiškėju, o tai reiškia, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju yra pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjas gali būti sulaikytas bei įkalintas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastimis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui teikdamas naujus įrodymus nenurodė priežasčių, kodėl šių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui ir kodėl būtinybė juos pateikti iškilo tik dabar. Be to, pateikti įrodymai surašyti užsienio kalba, o pagal ABTĮ 9 straipsnio 2 dalį, dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Todėl teisėjų kolegija naujai pateiktų įrodymų, kurie pateikti užsienio kalba ir kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme, vertinti apeliacinio proceso stadijoje neturi pagrindo.

40. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

41. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

42. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

43. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

44. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

45. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

46. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3195-822/2020).

48. Tvarkos aprašo 116 punkte taip pat nustatyta, kad <...> prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai išsamus ir detalus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; <...> ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. <...> Jeigu visi ar tam tikri prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys paneigiami arba pripažįstami nepatikimais, jie yra atmetami ir toliau nenagrinėjami. Prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra patvirtinti kitais įrodymais arba pripažįstami patikimais, laikomi nustatytais faktais. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais.

49. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad kilmės valstybėje jam kyla grėsmė, jog jį sulaikys bei pasodins į kalėjimą dėl to, kad bendravo su „(duomenys neskelbtini)“ nariais D. (D.) ir G. (G.) ir dėl to, kad 2000–2002 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) batalione, kurio vadas buvo A. N.. Anot pareiškėjo, tai buvo nelegalus dalinys. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. jam grįžus į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), kur gyveno nuo 2002 m., buvo sulaikytas ir apklaustas apie A. N., U. S., S. D. ir „(duomenys neskelbtini)“, taip pat apie B. A., S. G., U. K. Po apklausų pareiškėjas pasirašė pasižadėjimą neišvykti iš šalies, tačiau išvyko.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, kad prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta pareiškėjo sąsajų su kariniu vienetu (duomenys neskelbtini), šalyje žinomu kaip (duomenys neskelbtini) batalionas (byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas tarnavo kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini)), kad pareiškėjas nedalyvauja ir nedalyvavo politinio pobūdžio veikloje, kuri (duomenys neskelbtini) teisėsaugos galėtų būti pastebėta ir įvertinta kaip priešiška valstybės politikai, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) buvo (yra) vykdomas baudžiamasis tyrimas, Migracijos departamento surinktą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad šioje šalyje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, taip pat nėra pagrįstos tikimybės, jog kilmės šalyje pareiškėjui grėstų kankinimai, su juo galėtų būti žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas, ar jis tokiu būdu būtų baudžiamas, ar kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų pabėgėlio statusui gauti, taip pat neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Migracijos departamentas pareiškėjo pasakojimo daliai dėl tarnybos kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, anot pareiškėjo, buvo laikomas (duomenys neskelbtini) batalionu ir buvo modžahedų dalinys, susijęs su „(duomenys neskelbtini)“, nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos, yra deklaratyvūs. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas neturėjo pagrindo taikyti abejonės privilegiją, nes byloje nustatytos Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje ir Tvarkos aprašo 116 punkte numatytos aplinkybės, paneigiančios galimybę taikyti abejonės privilegijos principą, t. y. pareiškėjo pasakojimas, susijęs su kariniu daliniu, kuriame jis tarnavo, nebuvo išsamus ir nuoseklus, pareiškėjas Departamentui teikė prieštaringą ir niekuo nepagrįstą informaciją (žr. nutarties 11, 18 p.), dėl ko negali būti vertinamas kaip patikimas.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų. Valstybės saugumo departamento teikta įslaptinta informacija tik papildomai patvirtina atsakovo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. (15/6-13)12PR-159 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumą ir pagrįstumą. Vien abstrakčiais argumentais grindžiamas pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

53. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais, nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė