d09354ab-48ab-4d4d-bec7-34c0fb463b60 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                       Civilinė byla Nr. 2A-158-407/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02872-2013-0                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 24 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-823-567/2014 pagal ieÅ¡kovo M. N. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas M. N. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos 332 000 Lt turtinę ir 300 000 Lt neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl teismų neteisėtų veiksmų. PareikÅ¡tÄ reikalavimÄ atlyginti žalÄ ieÅ¡kovas kildino iÅ¡ CK 6.271 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu nuteistas subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausme dėl nusikaltimo, kurio nėra padaręs. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi M.

N. ir jo gynėjo apeliacinis ir kasaciniai skundai minėtoje baudžiamojoje byloje atmesti. IeÅ¡kovo teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje baudžiamojoje byloje padarė pažeidimus, dėl kurių buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į teisingÄ teismÄ . Pasak ieÅ¡kovo, Lietuvos apeliacinio teismo veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis baudžiamojoje byloje, tenkinęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , priėmė sprendimÄ iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojÄ D.

V., o vėliau savo paties priimto nutarimo neįvykdė. Dėl Å¡ių neteisėtų apeliacinės instancijos teismo veiksmų buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į teisingÄ teismÄ . Kasacinis teismas turėjo Å¡iuos pažeidimus iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti ir iÅ¡taisyti, nes Å¡ie pažeidimai buvo aiÅ¡kiai nurodyti kasaciniame skunde, tačiau to nepadarė – visiÅ¡kai nepasisakė dėl kasaciniame skunde aiÅ¡kiai nurodyto BPK 266 straipsnio pažeidimo (kaltinamojo teisės iÅ¡kviesti liudytojus ir apklausti juos teisme).

Nurodyti teismų pažeidimai yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punkte, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – ir Paktas) 14 straipsnio 3 dalies e punkte įtvirtintų apelianto teisių pažeidimai.                                                     II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant teismo kaltės. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra Å¡ios deliktinės atsakomybės sÄ lygos:

žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys. Teismas nurodė, kad Lietuvoje teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas baudžiamÄ ja tvarka tikrinamas specialia instancine tvarka ir tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis yra neteisėti. Pasak teismo, byloje nėra duomenų, kad pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismai, iÅ¡nagrinėję M.

N. baudžiamÄ jÄ bylÄ , atliko neteisėtus veiksmus. Byloje nėra duomenų, kad M. N. buvo neteisėtai nuteistas, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendis, apeliacinės instancijos teismo ir kasacinės instancijos teismo nutartys nėra panaikinti nustatyta tvarka dėl jų neteisėtumo. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartyje konstatavo, kad apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ M. N. nebepageidavo, kad liudytoja D. V. bÅ«tų apklausta. Lietuvos Aukščiausiojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartyje nėra konstatuota, kad žemesnės instancijos teismai padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ , ar suvaržė M.

N. teises. Ta aplinkybė, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme į teismo posėdį kviesta liudytoja D. V. neatvyko ir M. N. nepareiÅ¡kė praÅ¡ymo bylos nagrinėjimÄ atidėti ir pakartotinai kviesti liudytojÄ D. V., prieÅ¡ baigiamÄ sias kalbas taip pat nepareiÅ¡kė praÅ¡ymo papildyti įrodymų tyrimÄ , pakartotinai kviesti liudytojÄ D. V., teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad M. N. teismo posėdžio metu apeliacinėje instancijoje nebepageidavo, kad Å¡i liudytoja bÅ«tų apklausta.

Teismas nurodė nenustatęs ir jokių pažeidimų dėl kaltinimo ir gynybos liudytojų iÅ¡kvietimo ir apklausos vienodomis sÄ lygomis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas M. N. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ esmės. Apelianto teigimu, teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų ir ėmėsi kvestionuoti galiojančius teismų nuosprendžius ir nutartis baudžiamojoje byloje.

IeÅ¡kinyje buvo keliamas klausimas dėl neteisėtų teismų veiksmų, o ne dėl nuosprendžių ir nutarčių; žala kildinama iÅ¡ neteisėtų veiksmų ir žmogaus teisių pažeidimų, o ne iÅ¡ nuosprendžio ir nutarčių galimo neteisėtumo. Civilinės bylos nagrinėjimo objektu yra apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio baudžiamÄ jÄ bylÄ , priimtas sprendimas iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojÄ D. V. ir vėlesnis savo paties priimto nutarimo nevykdymas. Kasacinio teismo veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, turėjęs minėtus pažeidimus (dėl liudytojo nepaklausimo), kurie buvo aiÅ¡kiai nurodyti kasaciniame skunde, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti ir iÅ¡taisyti, tačiau to nepadarė – visiÅ¡kai nepasisakė dėl kasaciniame skunde aiÅ¡kiai nurodyto BPK 266 straipsnio pažeidimo kaltinamojo teisės iÅ¡kviesti liudytojus ir apklausti juos teisme).

IeÅ¡kinys buvo grindžiamas Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte, Pakto 14 straipsnio 3 dalies e punkte numatytų teisių pažeidimais, tačiau teismas apelianto pasirinkto bylos nagrinėjimo objekto nenagrinėjo. Be to, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartyje, kuria buvo atmestas apelianto skundas baudžiamojoje byloje, sprendė klausimÄ , kuris iÅ¡ tikrųjų nebuvo iÅ¡spręstas. Skundžiamame sprendime teismas citavo kasacinio teismo nutarties teiginius, kurių iÅ¡ tiesų minėtoje nutartyje nėra.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos Respublika praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovo teigimu, nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų. Teismas, įvertinęs pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimus, pagrįstai atsižvelgė baudžiamojo proceso metu priimtus galutinius procesinius sprendimus. Atsakovo nuomone, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų bÅ«ti paliktas galioti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliantas reikalavimÄ atlyginti jam, jo manymu, padarytÄ Å¾alÄ grindė teismų neteisėtais veiksmais, nagrinėjant apelianto baudžiamÄ jÄ bylÄ . Valstybės pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų veiksmais baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, o ne CK 6.271 straipsnyje, kuriuo nepagrįstai vadovaujasi apeliantas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, asmuo, reiÅ¡kiantis reikalavimÄ Å¡iuo pagrindu, turi įrodyti teisėsaugos institucijų (Å¡iuo atveju – teismų) neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.249 str. 1 d.).

Minėta, kad teismų veiksmų neteisėtumas, apelianto teigimu, pasireiÅ¡kė dviem aspektais. Pirma, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka buvo pažeista apelianto teisė apklausti liudytojÄ D. V.. Antra, kasacinis teismas nepasisakė dėl Å¡io pažeidimo, nors kasaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo nutarties nepagrįstumas buvo grindžiamas ir Å¡iuo argumentu. Apelianto teigimu, dėl Å¡ių teismų veiksmų buvo pažeista apelianto teisė į teisingÄ teismÄ minėtoje baudžiamojoje byloje.

Kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo teismų neteisėtų veiksmų (CPK 185 str.). Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali bÅ«ti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigÅ«nų bendrosios rÅ«pestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 str. 1 d.; BPK 2 str.). Tačiau ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė.

Å ia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-302/2014).IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliacine tvarka baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas tenkino apelianto praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti ir liudytoja apklausti D.

V. (baudžiamosios bylos 3 t., b. l. 126-131). Ä® teismo posėdį D. V. neatvyko (baudžiamosios bylos 3 t., b. l. 191). Klausimo, ar galima nagrinėti bylÄ , kai į posėdį neatvyko kas nors iÅ¡ Å¡auktų asmenų, iÅ¡sprendimas reglamentuotas BPK 266 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu į teisiamÄ jį posėdį neatvyko liudytojas, ekspertas ar specialistas, teismas nusprendžia, ar nagrinėti bylÄ , ar jÄ atidėti, atsižvelgdamas į tai, ar galima be Å¡ių asmenų iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes, arba padaro pertraukÄ Å¡iems asmenims iÅ¡kviesti.

Å i taisyklė taikoma ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 324 str. 1 d.).IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad į bylos nagrinėjimÄ neatvyko liudytojai D. V. ir A. B., nusprendė bylÄ nagrinėti. Apklausus atvykusius liudytojus ir iÅ¡tyrus kitus įrodymus, teismo posėdžio pirmininkas paklausė M. N., ar palaiko praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojÄ A. B., apeliantas Å¡io praÅ¡ymo atsisakė, todėl teismas nutarė baigti bylos nagrinėjimÄ be minėto liudytojo apklausos.

Nors iÅ¡kviestos, tačiau į teismo posėdį neatvykusios liudytojos D. V. papildomo iÅ¡kvietimo klausimas nebuvo svarstomas, tačiau prieÅ¡ baigiant įrodymų tyrimÄ , kolegijos pirmininkas paklausė proceso dalyvių, ar jie turi praÅ¡ymų papildyti įrodymų tyrimÄ ; tokių praÅ¡ymų nebuvo pareikÅ¡ta (baudžiamosios bylos 3 t., b. l. 191-196). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas aplinkybes, susijusias su liudytojos D. V. neapklausimu, kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio teismo veiksmai, kai buvo nutarta iÅ¡spręsti baudžiamÄ jÄ bylÄ be neatvykusios liudytojos negali bÅ«ti traktuojami kaip apelianto teisių, numatytų Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte, Pakto 14 straipsnio 3 dalies e punkte pažeidimu.

Juo labiau, kad D. V. buvo apklausta baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir, skirtingai nei teigia apeliantas, jos parodymai nebuvo prieÅ¡taringi ikiteisminio tyrimo metu teiktiems paaiÅ¡kinimams. Kaip matyti iÅ¡ apelianto ir jo gynėjo baudžiamojoje byloje pateiktų kasacinių skundų, jie iÅ¡ esmės grindžiami netinkamu teismų atliktu įrodymų vertinimu, taip pat kitais baudžiamojo proceso pažeidimais. BylÄ kasacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas esminių BPK pažeidimų nenustatė (BPK 369 str. 1 d. 2 p.), nurodydamas, kad nuteistojo versija ir gynybos argumentai teismų buvo iÅ¡tirti ir motyvuotai atmesti, o kasaciniai skundai iÅ¡ esmės pagrįsti nesutikimu su teismo iÅ¡vadomis.

Apelianto teiginys, jog kasacinis teismas nevertino kasacinio teismo argumentų yra deklaratyvus. Tas faktas, kad nutartyje nepasisakyta dėl kiekvieno kasacinio skundo argumento, nereiÅ¡kia, kad teismas tų argumentų nevertino, juo labiau, kad teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .              Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiDanguolė Martinavičienė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė Vigintas ViÅ¡inskis