d091efd2-5f6b-4253-aa50-1b8cef2cf4d6 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-22-309/2013Teisminio proceso Nr. 1-81-2-00027-2010-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2; 1.2.29.1; 2.1.7.4; 2.3.2.2.11; 2.4.2.1; 2.4.2.2; 2.4.5.2.1; 2.4.7. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 6 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,  teisėjų Raimundo Jurgaičio, Gražvydo PoÅ¡kaus,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui, vertėjoms Anastasijai Petrovai, Jevgenijai BajarÅ«nienei,iÅ¡teisintajam E. K. (E. K.), jo gynėjai advokatei Erikai JasiÅ«tei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros RadviliÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. dėl kaltinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡teisintas nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti BK 182 straipsnio 2 dalyje, numatyto nusikaltimo požymių.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

E. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis yra tas, kas padarė sukčiavimo nusikalstamÄ veikÄ : veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tyčiÄ savo ir kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , tam tikslui panaudodamas suklastotus dokumentus – A. T. (A. T.) vardu iÅ¡duotus dokumentus: Lietuvos Respublikos piliečio paso kopijÄ , vairuotojo pažymėjimo kopijÄ , vairuotojo kortelės kopijÄ , socialinio draudimo pažymėjimo kopijÄ , sveikatos kortelės kopijÄ , taip suteikdamas melagingas, tikrovės neatitinkančias žinias apie savo asmenį ir profesijÄ , 2009 m. gruodžio 15 d.

įsidarbino vairuotoju – ekspeditoriumi uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė: (duomenys neskelbtini) ir tÄ pačiÄ dienÄ bendrovės teritorijoje, (duomenys neskelbtini), savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimÄ , didelės vertės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) Lizingas“ turtÄ , kuriuo pagal finansinio lizingo sutartį naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“: krovininį automobilį „Mercedes Benz Actros 1844 LS, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), 220030,56 Lt vertės ir priekabÄ â€žKoegel SN 24P90/1.110“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 61153,56 Lt vertės, iÅ¡ viso 281184 Lt 12 ct vertės turto, padarydamas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) Lizingas“ 281184 Lt 12 ct turtinės žalos.Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros RadviliÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012-06-28 nuosprendį dėl E. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir už sukčiavimÄ skirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2010-10-10 iki 2011-02-17 (BK 66 str.). Bausmės pradžiÄ nustatyti nuo faktinio E. K. sulaikymo dienos.Priteisti iÅ¡ E. K. 123,35 Lt (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt tris litus ir 35 ct) proceso (konvojavimo ) iÅ¡laidų Policijos departamentui prie LR VRM .Prokuroras skunde nurodo, kad teismas E. K. iÅ¡teisino, motyvuodamas tuo, kad nenustatyta, jog buvo padaryta veika, turinti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Prokuroro teigimu, tokia teismo iÅ¡vada nepagrįsta, kadangi nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje teismas nurodė, kad tyrimo metu nėra nustatyta, jog E. K., veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje, siekė užvaldyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , jo santykiuose su įmonės vadovu buvo susiklostę darbiniai santykiai, Å¡ie santykiai buvo terminuoto pobÅ«džio, 2–3 savaitėms, ir, pasibaigus Å¡iam terminui, ir nutrÅ«ko.Apelianto teigimu, iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. K.

įsidarbindamas pateikė kito asmens, A. T., vardu iÅ¡duotus dokumentus: vairuotojo pažymėjimo, Lietuvos Respublikos piliečio paso, vairuotojo kortelės, asmens sveikatos kortelės, socialinio draudimo pažymėjimo kopijas (1 t., 43, 44, 45, 46, 47 b. l.). Be to, E. K. A. T. vardu užpildė dokumentus: praÅ¡ymÄ priimti į darbÄ (1 t., 48 b. l.), praÅ¡ymÄ dėl  neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo nuo 2009-01-01 (1 t, 50 b. 1.). IÅ¡ 2010-12-14 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-15 darbo sutarties Nr. 30 eilutėje „Darbuotojas“ A.

T. vardu pasirašė ne A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) o kitas asmuo. Nustatyti, ar tirti pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-15 darbo sutarties Nr. 30 eilutėje „Darbuotojas“ A. T. pasirašė E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamosios dalies 3 psl. 2.2 punkte. Rankraštinius įrašus eilutėse „(Pareigos), (Vardas, pavardė)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-15 prašyme dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo (nuo 2009-01-01) parašė E. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-15 prašymo dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo (nuo 2009-01-01) skiltyje „(parašas)“ A. T. vardu pasirašė ne A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) o kitas asmuo. Nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-15 prašymo dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo (nuo 2009-01-01) skiltyje „(parašas)“ A. T. vardu pasirašė E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamosios  dalies 3 psl. 2.2 punkte.

RankraÅ¡tinius įraÅ¡us 2009-12-15 praÅ¡yme priimti į darbÄ Â UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui parašė E. K., a. k. (duomenys neskelbtini). Tirti pateikto 2009-12-15 praÅ¡ymo priimti į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui skiltyje „(paraÅ¡as)“ A. T. vardu pasirašė ne A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) o kitas asmuo. Nustatyti, ar tirti pateikto 2009-12-15 praÅ¡ymo priimti į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui skiltyje „(paraÅ¡as)“ A.

T. vardu pasirašė E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamosios dalies 3 psl. 2.2 punkte (2 t., 94–97 b. 1.).Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 15 straipsnį darbuotojas yra fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumÄ ir veiksnumÄ , dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimÄ . Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti jam sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu (DK 93 straipsnis).

Darbo kodeksas suponuoja, kad abi darbo sutarties Å¡alys –darbuotojas ir darbdavys – sutarties sudarymo momentu yra sÄ Å¾iningos.Apelianto teigimu, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje teismas taip pat nurodė, kad įmonės vadovas K. M. nebuvo ir nėra pateikęs praneÅ¡imo ikiteisminio tyrimo įstaigai apie didelės vertės jo turto užvaldymÄ . Tokio praneÅ¡imo nėra ir iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini) lizingas“, kurio nuosavybėje buvo krovininis automobilis „Mercedes Benz Actros 1844 LS“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba „Koegel SN 24P90/1.110“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsnyje iÅ¡vardytos nusikalstamos veikos, kuriose procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas. Å iame sÄ raÅ¡e nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo. BPK 166 straipsnyje, reglamentuojančiame ikiteisminio tyrimo pradžios tvarkÄ , nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas, gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

Å iuo atveju nei turto savininko, nei turto naudotojo skundas, pareiÅ¡kimas ar praneÅ¡imas apie nusikalstamÄ veikÄ nereikalingas.IÅ¡ Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz Actros 1844 LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini) LIZINGAS“, transporto priemonės naudotojas - K. M. IÄ® (1 t., 40 b. l.). IÅ¡ Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. B 844439 matyti, kad transporto priemonės – priekabos „Koegel D.3 SN 24“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini) LIZINGAS“, transporto priemonės naudotojas – K. M. IĮ (1 t., 41 b. l.).Be to, pasak apelianto, teismas, pasisakydamas, kad nėra turto savininko pranešimo, neatkreipė dėmesio į tai, kad baudžiamojoje byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. M. ranka rašytas 2010-01-08 prašymas (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui: „2010-01-07 pabendravus su vairuotoju A. T., pastarasis turėjo vykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pasikrauti krovinį, tačiau į (duomenys neskelbtini) neatvyko, parašė SMS, kad sulūžo ir bus darbe pirmadienį, 2010-01-11.

Jo naudojami telefonai yra iÅ¡jungti ir susisiekti negali (1 t., 33 b. l.). Taip pat baudžiamojoje byloje 2010-01-12 yra dokumentas, pavadintas „PraneÅ¡imas dėl didelės vertės svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymo“, kuriame nurodyta „kadangi vairuotojo A. T. veiksmuose yra visi požymiai nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymas, esančio kaltininko žinioje), praÅ¡au dėl Å¡io fakto pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje bei padėti surasti dingusį automobilį su puspriekabe“ (1 t., 32 b. l.).

Tai rodo, kad turto naudotojas rÅ«pinosi jam patikėtu turtu ir apie turto išėjimÄ iÅ¡ teisėto valdymo informavo teisėsaugos institucijÄ .IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini) lizingas“ raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad krovininio automobilio „Mercedes Benz Actros 1844 LS“ likutinė vertė – 220 030,56 Lt, puspriekabės „Koegel SN 24P 90/1“ likutinė vertė – 61 153,56 Lt (1 t., 198 b. l.). Liudytojas T. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad 2010-01-07 vairuotojo A. telefonas buvo iÅ¡jungtas. 2010-01-11 po pietų, gavo iÅ¡ A.

SMS žinutę, kad pas K. M. jis bus rytoj. Nuo to laiko iki tol, kol (duomenys neskelbtini) m., prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, buvo rastas vilkikas „Mercedes Benz“, vairuotojas A. nei į skambučius, nei į SMS žinutes neatsiliepė (2 t., 5–7 b. l., 5 t., 135–136 b. l.). Be to, baudžiamojoje byloje yra 2010-01-08 (duomenys neskelbtini) vaivadijos transporto policijos nutarimas: 2010-01-08 šalies kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje patikrinti sustabdytas automobilis „Mercedes Benz“, registracinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba „Koegel“, registracinis numeris (duomenys neskelbtini).

TÄ automobilį vairavo E. K. (2 t., 53–64 b.l.).Apelianto teigimu, iÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad tuo metu, kai K. M. pranešė teisėsaugos institucijai apie tai, kad vairuotojas į nurodytÄ vietÄ neatvyko pasikrauti krovinio, su juo negali susisiekti, pastarasis, t. y. E. K., važiavo ne tuo marÅ¡rutu, kuriuo turėjo važiuoti, iÅ¡jungė turėtas ryÅ¡io priemones, taip slėpdamas savo ir transporto priemonių buvimo vietÄ ir turto naudotojui teikė klaidingÄ informacijÄ .Apeliantas pažymi, kad už sukčiavimÄ pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino.

Už sukčiavimÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.Be Å¡ių objektyvių požymių, bÅ«tina nustatyti ir atitinkamÄ kaltės turinį, t. y. kad tas asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobÅ«dį, Å¡iuos padarinius numatė ir jų norėjo.

Teismų praktikoje svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan.Pasak prokuroro, E. K. veiksmai: (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio įsidarbinimas Lietuvos Respublikos įmonėje, sÄ moningai pateikiant kito asmens vardu padarytų dokumentų kopijas, reikalingų priėmimui į darbÄ , dokumentus užpildant ne savo, o kito asmens vardu, taip atimant galimybę turto savininkui (ar turto naudotojui) ginti pažeistas turtines teise, keičiant transporto priemonės judėjimo marÅ¡rutus, negrįžimas reikalaujant įmonės vadovui, duotas ir neiÅ¡tesėtas pažadas liudytojui T.

B. sugrįžti į įmonės buveinę su krovininiu automobiliu ir puspriekabe 2011-01-11, slapstymasis, nenurodant tikrosios savo ir transporto priemonių buvimo vietos, mobiliojo ryÅ¡io priemonių iÅ¡jungimas rodo, jog tai buvo iÅ¡ anksto sumanyto sukčiavimo bÅ«das, nes, įgijęs turtÄ , E. K. jį naudojo jau ne turto savininko ir turto naudotojo interesais, o kaip savo, gaudamas turtinės naudos sau ir (ar) kitiems asmenims, tai rodo ir E. K. užfiksuotas važiavimas (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorija 2010-01-08, ir automobilio su puspriekabe slaptas grÄ Å¾inimas 2010-01-21, paliekant transporto priemones (duomenys neskelbtini) automobilių aikÅ¡telėje, už autobusų sustojimo stotelės, o ne tiesiogiai grÄ Å¾inant naudotojui, ir jau po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.Prokuroras teigia, kad teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodė, jog iÅ¡ Å iaulių apygardos teismo 2011-02-07 nutarties matyti, kad nagrinėdamas skundÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo, teismas atkreipė dėmesį, kad pareikÅ¡ti įtarimai E. K. prieÅ¡tarauja surinktai ikiteisminio tyrimo medžiagai.

Juo labiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, didelės vertės turtas yra grÄ Å¾intas savininkui UAB „(duomenys neskelbtini) Lizingas“. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje nėra duomenų, kad E. K. sukčiaudamas įgijo savo naudai didelės vertės turtÄ . Teismas Å¡iuo atveju rėmėsi neegzistuojančia 2011-02-07 nutartimi, nes baudžiamojoje byloje yra 2011-02-17 nutartis (4 t., 164–166 b. l.). Darant prielaidÄ , kad tai raÅ¡ymo klaida, atkreipia dėmesį į tai, kad vertindamas 2011-02-17 nutartį, teismas nevertino to paties teismo 2010-11-22 nutarties, kurioje Å iaulių apygardos teismas, nagrinėdamas įtariamojo E. K. skundÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo – termino nustatymo, nurodė:

„vadovaujantis BPK 121 straipsnio nuostatomis, teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės - suėmimo - skyrimo klausimÄ , privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad bÅ«tent įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir ar yra BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimui bÅ«tini pagrindai ir sÄ lygos. Teisėtu laikomas toks suėmimas, kuris skiriamas, laikantis įstatymo nustatytų pagrindų, sÄ lygų ir tvarkos.

Å iuo atveju byloje surinkti duomenys – liudytojų K. M., R. Å . parodymai, daliniai paties įtariamojo E. K. parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolai, asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolai, daiktų ir dokumentų pateikimo protokolai ir kita bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis E. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ veikÄ â€œ (4 t., 116–118 b. l.).Be to, 2011-02-17 nutartyje nurodyta: „Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K.

M. 2010-12-23 pateikė praÅ¡ymÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams dėl dingusio automobilio tyrimÄ nutraukti, kadangi pretenzijų E. K. nebeturi“ (4 t., 164–166 b. l.).Per laikotarpį nuo vienos nutarties, 2010-11-22, iki kitos nutarties, 2011-02-17, priėmimo ikiteisminio tyrimo byloje faktinių duomenų, duodančių pagrindo manyti, kad E. K. nepagrįstai įtariamas padaręs nusikaltimÄ , neatsirado.Apelianto teigimu, dėl Å¡ių aplinkybių RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012-06-28 nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Kadangi E. K. padarė sunkų nusikaltimÄ , nenustatyta sÄ lygų ir pagrindų, leidžiančių taikyti BK 62 straipsnį, todėl jam parinktina bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Saulius Kulikauskas pateikė praÅ¡ymÄ dėl E. K. kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir kvalifikacijos pakeitimo baudžiamojoje byloje. Prokuroras praÅ¡o papildyti E. K. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kaltinimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir pakeisti pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir iÅ¡dėstyti juos taip:„E. K. kaltinamas tuo, kad 2009-12-15 ryte, tiksliau nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymo blanke įrašė duomenis ir A.

T. vardu pasirašė, taip pagamino netikrÄ dokumentÄ - 2009-12-15 praÅ¡ymÄ priimti į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ suklastojo dokumentus - pasirašė A. T. vardu 2009-12-15 darbo sutartyje Nr. 30, sudarytoje tarp A. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įrašė vardÄ ir pavardę bei pasirašė A. T. vardu 2009-12-15 tipinėje visiÅ¡kos individualinės materialinės atsakomybės sutartyje, sudarytoje tarp A. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė A.

T. vardu dokumentÄ - veiklos patvirtinimÄ pagal reglamentÄ (EB) Nr. 561/2006 arba Europos Å¡alių susitarimÄ dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais marÅ¡rutais (AETR), be to, praÅ¡ymo blanke įrašė duomenis ir A. T. vardu pasirašė, taip pagamino netikrÄ dokumentÄ - 2009-12-15 praÅ¡ymÄ dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo nuo 2009-01-01, tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.E. K. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tyčiÄ savo ir kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , tam tikslui panaudodamas suklastotus dokumentus - A.

T. vardu iÅ¡duotus dokumentus: Lietuvos Respublikos piliečio paso kopijÄ , vairuotojo pažymėjimo kopijÄ , vairuotojo kortelės kopijÄ , socialinio draudimo pažymėjimo kopijÄ , sveikatos kortelės kopijÄ , taip suteikdamas melagingas, tikrovės neatitinkančias žinias apie savo asmenį ir profesijÄ , 2009-12-15 ryte, tiksliau nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), panaudodamas žinomai suklastotus ir netikrus dokumentus - 2009-12-15 praÅ¡ymÄ priimti į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009-12-15 darbo sutartį Nr. 30, sudarytÄ tarp A.

T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009-12-15 tipinę visiÅ¡kos individualinės materialinės atsakomybės sutartį, sudarytÄ tarp A. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dokumentÄ - veiklos patvirtinimÄ pagal reglamentÄ (EB) Nr. 561/2006 arba Europos Å¡alių susitarimÄ dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais marÅ¡rutais (AETR), 2009-12-15 praÅ¡ymÄ dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo nuo 2009-01-01 - juos pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. gruodžio mėn. 15 d.

įsidarbino vairuotoju - ekspeditoriumi uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir tÄ pačiÄ dienÄ bendrovės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimÄ , didelės vertės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) Lizingas“ turtÄ , kuriuo pagal finansinio lizingo sutartį naudojosi UAB „ (duomenys neskelbtini)“: krovininį automobilį „Mercedes Benz Actros 1844 LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 220030,56 Lt vertės ir priekabÄ â€žKoegel SN 24P90/1.110“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 61153,56 Lt vertės, viso turto už 281184,12 Lt, padarydamas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) Lizingas“ 281184,12 Lt turtinės žalos, tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje“. Apeliacinio proceso metu prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais, ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

Pagal BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir iÅ¡teisinamajame nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o iÅ¡teisinamajame nuosprendyje iÅ¡dėsto motyvuotas iÅ¡vadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo iÅ¡teisinimo.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė BPK 304, 305, 307 straipsnių, reglamentuojančių nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, t. y. nuosprendyje išvardino visus tiek įžanginei, tiek aprašomajai, tiek ir rezoliucinei nuosprendžio dalims priskirtus duomenis. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė išvadas dėl E. K. išteisinimo.

Taigi skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus.Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka E. K. iÅ¡teisinimu, iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privalomos, nors teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų visų bylos įrodymų analize, padarė iÅ¡vadas dėl E. K. nekaltumo. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis, ir su jomis sutinka.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados, kad E. K. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, yra motyvuotos ir pagrįstos byloje surinkta medžiaga.Apeliacinio proceso metu prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir kvalifikacijos pakeitimo, kuriuo praÅ¡o E. K. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisėjų senato 2005 m. bir­Å¾e­lio 23 d. nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės instancijos teisme“, 4 punkte pažymėjo, kad bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mai ne­nu­ma­to ape­lian­tų tei­sės pa­duo­tus ape­lia­ci­nius skun­dus pa­keis­ti ar pa­pil­dy­ti. Vi­si ape­lia­ci­nio skun­do pakeitimai ir pa­pil­dy­mai grÄ ­Å¾i­na­mi ape­lian­tui, 5 punkte, pažymėjo, kad nuosp­ren­džių (nu­tar­Äių) teisėtumas ir pa­grįs­tu­mas pa­tik­ri­na­mas ne­vir­Å¡i­jant ape­lia­ci­nių skun­dų ri­bų ir tik dėl tų as­me­nų, dėl ku­rių pa­duo­ti skun­dai, 6 punkte pažymėjo, kad ape­lia­ci­nio skun­do ri­bas api­brė­Å¾ia nuosp­ren­džio (nutarties) ap­skun­di­mo pa­grin­dai ir mo­ty­vai, ape­lian­to pra­Å¡y­mai – jų ap­im­tis, po­bÅ«­dis, konkretumas, tiks­lu­mas.

Pa­gal pra­Å¡y­mų ap­im­tį nu­sta­to­ma, ar skun­džia­mas vi­sas nuosp­ren­dis (nutartis), ar tik jo da­lis (pvz., as­muo nu­teis­tas už ke­le­tÄ nu­si­kals­ta­mų vei­kų, o skun­du gin­Äi­ja tik vie­nos iÅ¡ jų pa­da­ry­mÄ ). Pa­gal pra­Å¡y­mų po­bÅ«­dį ir nuosp­ren­džio (nu­tar­ties) ap­skun­di­mo pa­grin­dus bei mo­ty­vus nu­sta­to­ma, ar skun­du gin­Äi­ja­mas da­ly­va­vi­mas pa­da­rant nu­si­kals­ta­mÄ vei­kÄ , ar tik kaltės for­ma, vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mas, baus­mės griež­tu­mas (Å¡vel­nu­mas) ir pan.

Tiks­liai su­for­mu­luo­ti kon­kre­tÅ«s pra­Å¡y­mai pa­pras­tai nu­sta­to aiÅ¡­kes­nes ape­lia­ci­nio skun­do ri­bas nei ben­dres­nio po­bÅ«­džio pra­Å¡y­mai. Ape­lian­tui ne­tiks­liai ar net ne­tin­ka­mai su­for­mu­la­vus sa­vo pra­Å¡y­mÄ , ape­lia­ci­nės instancijos teis­mas apie ape­lia­ci­nio skun­do ri­bas tu­ri spręs­ti iÅ¡ skun­de nu­ro­dy­tų nuosp­ren­džio (nutar­ties) ap­skun­di­mo pa­grin­dų ir mo­ty­vų; 7 punkte pažymėjo, kad nu­teis­to­jo ar iÅ¡­tei­sin­to­jo padė­tį ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ga­li pa­blo­gin­ti tik tais pa­grin­dais, ku­rie nu­ro­dy­ti pro­ku­ro­ro, privataus kal­tin­to­jo, nu­ken­tė­ju­sio­jo ar ci­vi­li­nio ieÅ¡­ko­vo ape­lia­ci­nia­me skun­de.

Be to, nu­teis­to­jo ar iÅ¡­tei­sin­to­jo pa­dė­ties ne­ga­li­ma pa­blo­gin­ti la­biau, nei to pra­Å¡o­ma ape­lia­ci­nia­me skun­de. Kai apeliantas skun­de kon­kre­Äiai nu­ro­do pra­Å¡o­mos pa­skir­ti baus­mės rÅ«­Å¡Ä¯ ir jos dy­dį, griež­tes­nės nei praÅ¡o­ma baus­mės pa­sky­ri­mas lai­ko­mas ape­lia­ci­nio skun­do ri­bų vir­Å¡i­ji­mu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nurodytÄ kaltinimÄ , apeliacinio skundo argumentus ir pateiktus praÅ¡ymus, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroro pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir kvalifikacijos pakeitimo, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroro praÅ¡ymas E. K. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį peržengia apeliacinio skundo ribas, kadangi Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros RadviliÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde nėra kaltinamas E. K.

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, nėra analizuojamos šios veikos padarymo aplinkybės, nėra prašoma pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalįSukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu:

1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule;

4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti.Sukčiavimu gali bÅ«ti pripažįstami ir tokie atvejai, kai neteisėta turtinė nauda gaunama apgaulingai nukentėjusiesiems žadant suteikti atitinkamas paslaugas.

Tai gali būti daroma ir sudarant fiktyvias sutartis (t. y. sutartis kurių neketinama vykdyti) dėl paslaugų teikimo ir taip įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems žalingus sandorius. Šiuo atveju sukčiavimas susijęs ir su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, jų netinkamu vykdymu ar tik šių pareigų vykdymo imitavimu. Tačiau vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių.

TokiÄ situacijÄ gali nulemti ir objektyvios nuo asmens valios nepriklausančios priežastys. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.).

Sprendžiant, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iÅ¡ sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar Å¡i veika laikytina sukčiavimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iÅ¡ sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimÄ turtÄ . Pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , ne kartÄ yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Konstituciniu teisinės valstybės principu turi bÅ«ti vadovaujamasi ir taikant teisę, Å¡is principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).Nagrinėjamu atveju E. K. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tyčiÄ savo ir kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , tam tikslui panaudodamas suklastotus dokumentus – A.

T. (A. T.) vardu iÅ¡duotus dokumentus: Lietuvos Respublikos piliečio paso kopijÄ , vairuotojo pažymėjimo kopijÄ , vairuotojo kortelės kopijÄ , socialinio draudimo pažymėjimo kopijÄ , sveikatos kortelės kopijÄ , taip suteikdamas melagingas, tikrovės neatitinkančias žinias apie savo asmenį ir profesijÄ , 2009 m. gruodžio 15 d. įsidarbino vairuotoju ekspeditoriumi uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė (duomenys neskelbtini), ir tÄ pačiÄ dienÄ bendrovės teritorijoje, (duomenys neskelbtini), savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimÄ , didelės vertės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) Lizingas“ turtÄ , kuriuo pagal finansinio lizingo sutartį naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“: krovininį automobilį „Mercedes Benz Actros 1844 LS“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), 220030,56 Lt vertės, ir priekabÄ â€žKoegel SN 24P90/1.110“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 61153,56 Lt vertės, iÅ¡ viso 281184,12 Lt vertės turto, padarydamas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) Lizingas“ 281184,12 Lt turtinės žalos.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nenustatyta, jog buvo padaryta nusikalstama veika, kurios padarymu buvo kaltinamas E. K..

Kadangi byloje nėra surinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių tai, kad E. K. įsidarbindamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikdamas A. T. dokumentų kopijas siekė apgaulės bÅ«du įgyti svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtÄ t. y. krovininį automobilį „Mercedes Benz Actros 1844 LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 220030,56 Lt vertės, ir priekabÄ â€žKoegel SN 24P90/1.110“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 61153,56 Lt vertės, iÅ¡ viso 281184,12 Lt vertės turto.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡teisintasis E. K. parodė, kad 2008-2009 metais susipažino su asmeniu, vardu A.. A. žinojo, kad jis dirba vairuotoju. Å is žmogus jam paskambino 2009 m., prieÅ¡ Naujuosius metus, ir pasiÅ«lė darbÄ per Kalėdas 2–3 savaitės padirbėti Lietuvoje ir užsidirbti pinigų. Jis sutiko, nes buvo reikalingi pinigai. Jie susitiko (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestÄ , o iÅ¡ jo į (duomenys neskelbtini). A. padavė dokumentus ir parodė pastatÄ , į kurį jis turi nueiti.

Jį pasitiko direktorius, paėmė dokumentus, paklausė, ar turi „Čip“ kortelę. Ji yra tarptautinė, joje raÅ¡omas darbo ir poilsio laikas, kitų dokumentų neprašė. Rašė rusų kalba, kad priimtų į darbÄ , to teksto nepasirašė. Važiavo krautis į (duomenys neskelbtini), iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini). Jis suprato, kad oficialiai nedirba, kad tai yra vienkartinis darbas. Sutarė užmokestį 500 eurų už šį laikotarpį, taip pasakė A., o įmonės direktorius apie tai nekalbėjo.

Kokiu marÅ¡rutu vykti, nurodydavo dispečeris, iÅ¡sikrovus Vengrijoje, atvažiavo į (duomenys neskelbtini). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) grįžo į (duomenys neskelbtini), jam paskambino A. ir pasakė, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas kelių policijos, jam buvo uždėta 2000 eurų bauda, ir A. atvežė pinigus, baudÄ sumokėjo (duomenys neskelbtini). Jam buvo iÅ¡duoti dokumentai ne jo vardu, jo vardu buvo pasas, kortelė. A. jam pasakė, kad automobilį paliktų (duomenys neskelbtini), aikÅ¡telėje.

Nuvykęs į aikÅ¡telę jis paliko maÅ¡inÄ , atidavė A. raktus, telefonÄ , pasakė, kad pinigus atiduos vėliau. Jis mano, jog A. buvo direktoriaus K. M. pažįstamas. Savo paso kopijos, vairuotojo pažymėjimo kopijos niekam nedavė. Mano, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis bÅ«tų sunkiai įsidarbinęs Lietuvoje. Automobiliu iÅ¡vyko 2009-12-15, kada turėjo grįžti, sutartyje nurodyta nebuvo. Jam A. nesakė, kad jo veikloje buvo kažkas nelegalaus. Ä®monės ekspeditorius jam siųsdavo žinutę, porÄ kartų skambinosi vienas kitam.

Pilantis kurÄ (duomenys neskelbtini), pritrÅ«ko pinigų, tai skambino direktoriui. Jam nekilo įtarimų, kad automobilį turėjo palikti (duomenys neskelbtini), nes jam buvo pasakyta, kad važiuos kitas vairuotojas, tokia praktika yra taikoma. Savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu tvirtina visa apimtimi.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡teisintasis E. K. parodė, kad važinėja automobiliu, turi savo vairuotojo pažymėjimÄ , asmens tapatybės kortelę. „Čip“ kortelė leidžia važinėti su krovininiais automobiliais.

Kada važinėjo automobiliu, jį buvo sustabdžiusi policija. Jis pateikdavo savo dokumentus. Dokumentuose, kurie yra byloje, ne jo nuotrauka. Jis barzdos niekada neturėjo. A. T. pavardė jam nieko nesako. Kai darbinosi į įmonę, pateikė dokumentus, kuriuos jam padavė tarpininkas A., su kuriuo susipažino. Kai veždavo krovinius, kelionės lapus gaudavo. Važinėjo įmonės tikslais, kur skyrė dispečeris. Kelionės lapuose būdavo atspaudas, o vardo ir pavardės nebūdavo. Kai įsidarbino, įmonės savininkui „Čip“ kortelę rodė.

„Čip“ kortelėje buvo jo vardas ir pavardė, jo nuotrauka. Jis rašė praÅ¡ymÄ priimti į darbÄ , direktorius paprašė nepasiraÅ¡yti praÅ¡ymo. Jis nesuprato, kam tai buvo reikalinga direktoriui. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas K. M. parodė, kad buvo K. M. individualios įmonės savininkas, įmonė užsiėmė krovinių gabenimu. Buvo įmonėje įsidarbinęs asmuo, panaÅ¡us į kaltinamÄ jį. Ä®darbinimÄ tvarkė su buhaltere. Ä®darbinant kaltinamÄ jį matė.

Jis atvyko pagal skelbimÄ , buvo skelbimÄ Ä¯dėjęs į kažkokį laikraÅ¡tį, kad reikalingi vairuotojai. Žino, kad jis buvo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), rusas, dėl sÄ lygų sutarė. Jo dokumentus buvo atÅ¡vietęs – ir teises, pasÄ , visus dokumentus, kurie buvo reikalingi priimant į darbÄ . Ne visų dokumentų originalus matė, nematė kai kurių dokumentų originalų. Tiksliai nepamena, kokių dokumentų originalus matė. Paso originalÄ , atrodo, matė, o davė jo atÅ¡viestÄ kopijÄ .

PasÄ turėjo, žiÅ«rėjo. Žmogaus pavardės, vardo nepamena. Teises matė, jos buvo naujo pavyzdžio, kieno vardu, nepamena. Viskas atitiko – pavardė ir vardas, visi duomenys to žmogaus, kuris iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Nuotraukos dokumentuose buvo panaÅ¡ios į tÄ Å¾mogų, kuris buvo atvykęs. Nekėlė įtarimų, nes nuotraukos buvo labai panaÅ¡ios į kaltinamÄ jį, kaip nulieta. Su kaltinamuoju nelabai gerai sekėsi dirbti, kelis reisus padarė, paskui nebeatsakė į telefono skambučius, dingo su visa maÅ¡ina.

Po kiek laiko (duomenys neskelbtini) numetė maÅ¡inÄ . MaÅ¡inÄ rado, kriminalistus iÅ¡kvietė. Buhalterei R. Å . davė nurodymÄ kaltinamÄ jį įdarbinti, ji buvo atsakinga už įdarbinimÄ . Koordinuodavo, kÄ ir kur vežti, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur T. B. buvo vadybininkas. Skubėjo priimti jį į darbÄ , nes buvo krizė, atlyginimus mažino, daug žmonių išėjo iÅ¡ darbo, todėl labai reikėjo vairuotojų. Automobilis, kuris buvo patikėtas kaltinamajam, priklauso (duomenys neskelbtini) banko lizingui.

Jo įmonė buvo automobilio naudotojas, ne savininkas. Kaltinamasis atvažiavo, apsitarė, prieÅ¡ iÅ¡važiuojant į reisÄ Ä¯formino, apie valandÄ truko įdarbinimas. Buvo atvažiavęs ne vienÄ kartÄ . Jis buvo atvažiavęs pirmÄ kartÄ tik apsižiÅ«rėti. Vairuotojas atliko kelis reisus negrįžęs į teritorijÄ , o paskui dingo. Rašė praÅ¡ymÄ kriminalistams, nurodė telefonus, kad nėra maÅ¡inos, nenuvažiavo į pakrovimo vietÄ , kad padėtų surasti maÅ¡inÄ , ir galvojo, kad girtuokliauja, ne pirmas kartas, su kitais vairuotojas buvo dėl girtuokliavimo.

Kaltinamajam jokių pretenzijų neturi. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas T. B. parodė, kad kaltinamasis buvo įdarbintas K. M. įmonėje, vežė krovinius. Jis tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir jam teko bendrauti su kaltinamuoju. Kai K. M. įdarbino kaltinamÄ jį, jį pristatė lietuviÅ¡ka pavarde, kaip panevėžietį, bet lietuviÅ¡kai neÅ¡nekantį. Siuntė pradžioje jį į (duomenys neskelbtini), paskui jis (duomenys neskelbtini) iÅ¡sikrovė ir tada jam, neva, automobilis sugedo.

Vairuotojas jam skambino vienÄ kartÄ , kai buvo iÅ¡sikrovęs Lietuvoje. Tada jo paprašė parvaryti furgonÄ , nes norėjo jį atleisti, kai grįš. Kaltinamasis, kai paskambino, buvo neblaivus, sakė, kad jam turi sumokėti pinigus. Kaltinamasis jam rašė SMS žinutes, kad sugedo (duomenys neskelbtini), vėliau pasakė, kad užgėrė.Taigi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡teisintasis E. K. neparodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino turėdamas tikslÄ pasisavinti svetimÄ turtÄ , dėl pateikto kaltinimo kaltu neprisipažino, tikslo pasisavinti svetimÄ turtÄ nepatvirtina ir kiti bylos duomenys.

Kito asmens dokumentus pateikė todėl, kad norėjo įsidarbinti Lietuvos įmonėje, nes tuo metu reikėjo pinigų. Manė, kad jam kaip (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui būtų buvę sunku įsidarbinti Lietuvos įmonėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši išteisintojo versija nėra paneigta byloje surinktais įrodymais. Kadangi iš bylos duomenų visumos matyti, jog E. K. įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ekspeditoriumi, pakluso nustatytai tvarkai ir vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko T.

B. nurodymus vykti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir ten gabeno krovinius. IÅ¡teisintasis E. K. parodė, kad automobilį „Mercedes Benz Actros“ su puspriekabe „Koegel“ paliko (duomenys neskelbtini), automobilio raktelius, dokumentus ir telefonus atidavė asmeniui, vardu A.. Byloje nėra nustatyta, kas paliko minėtÄ automobilį (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Nors iÅ¡ 2010-12-10 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) matyti, kad kvapo pėdsake, paimtame 2010-01-21 (duomenys neskelbtini), iÅ¡ automobilio „Mercedes Benz Actros 1844 LS“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės, rastas E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), kvapas (2 t., 104–106 b. l.), tačiau Å¡i aplinkybė neabejotinai nepatvirtina ir nepaneigia to, kad E. K. minėtÄ automobilį paliko (duomenys neskelbtini), kadangi prieÅ¡ tai E. K. minėtÄ automobilį vairavo ilgÄ laikÄ .Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti iÅ¡teisintojo E. K. duotais parodymais, kadangi jie yra iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme iÅ¡teisintasis parodė iÅ¡ esmės tapačias aplinkybes, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu.

E. K. parodė, kad įsidarbindamas jis rašė rusų kalba, tačiau dokumentų nepasirašė, kadangi to prašė direktorius. Å iÄ aplinkybę iÅ¡ dalies patvirtina 2010-12-14 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos aplinkybės, kad tirti pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-15 darbo sutarties Nr. 30 eilutėje „Darbuotojas“ A. T. vardu pasirašė ne A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) o kitas asmuo. Nustatyti, ar tirti pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-15 darbo sutarties Nr. 30 eilutėje „Darbuotojas“ A.

T. pasirašė E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ar kitas asmuo nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamosios dalies 3 psl. 2.2 punkte. Rankraštinius įrašus eilutėse „(Pareigos), (Vardas, pavardė)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-15 prašyme dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo (nuo 2009-01-01) parašė E. K., a. k. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-15 prašymo dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo (nuo 2009-01-01) skiltyje „(parašas)“ A.

T. vardu pasirašė ne A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) o kitas asmuo. Nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-15 praÅ¡ymo dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo (nuo 2009-01-01) skiltyje „(paraÅ¡as)“ A. T. vardu pasirašė E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ar kitas asmuo nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamosios dalies 3 psl. 2.2 punkte. RankraÅ¡tinius įraÅ¡us 2009-12-15 praÅ¡yme  priimti į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui parašė E. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Tirti pateikto 2009-12-15 praÅ¡ymo priimti į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui skiltyje „(paraÅ¡as)“ A. T. vardu pasirašė ne A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) o kitas asmuo. Nustatyti, ar tirti pateikto 2009-12-15 praÅ¡ymo priimti į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui skiltyje „(paraÅ¡as)“ A. T. vardu pasirašė E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamosios dalies 3 psl. 2.2 punkte (2 t. 94–97 b. l.).

Be to, iÅ¡teisintojo duotus parodymus, jog jis įsidarbindamas parodė „Čip“ kortelę, iÅ¡ dalies patvirtina liudytojo K. M. duoti parodymai, kad priimamas į darbÄ A. T. jam parodė kai kuriuos originalius dokumentus. IÅ¡teisintojo parodymus, kad, kai jis važinėjo automobiliu, jį buvo sustabdžiusi policija ir jis pateikdavo savo dokumentus, patvirtina (duomenys neskelbtini) vaivadijos transporto policijos nutarimas skirti piniginę baudÄ (2 t. 43–65 b. l.), iÅ¡ kurio matyti, kad 2010 m. sausio 8 d.

Å¡alies kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje patikrinti buvo sustabdytas automobilis „Mercedes Benz“, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba „Koegel“, registracijos numeriu CF590. Automobilį vairavo ponas E. K., kuris kontrolei pateikė Å¡iuos dokumentus: vairuotojo pažymėjimÄ , transporto priemonės registracijos dokumentus, sumokėjimo už kelius kortelę, licencijos iÅ¡raÅ¡Ä bei skaitmeninio tachografo kortelę.Kolegija nesiremia liudytojo K.

M. parodymais, kadangi Å¡io liudytojo duoti parodymai nenuoseklÅ«s ir tarpusavyje vieni kitiems prieÅ¡tarauja. K. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog matė, turėjo ir žiÅ«rėjo paso originalÄ , o davė jo atÅ¡viestÄ kopijÄ . Teises matė, jos buvo naujo pavyzdžio, kieno vardu, nepamena. Viskas atitiko, pavardė ir vardas, visi duomenys to žmogaus, kuris iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Nuotraukos dokumentuose buvo panaÅ¡ios į tÄ Å¾mogų, kuris buvo atvykęs. Nekėlė įtarimų, nes nuotraukos buvo labai panaÅ¡ios į kaltinamÄ jį.

Liudytoja R. Å . parodė, kad matė tik dokumentų kopijas. Žino, kad po kurio laiko sakė, jog dingo maÅ¡ina, vėliau atėjo laiÅ¡kas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kad policija sustabdė jų vairuotojÄ ir buvo nurodyta pavardė – E. K., suprato, kad iÅ¡važiavo kitas žmogus, nei formino. Ji padarė klaidÄ , kad priimamo į darbo asmens nepaprašė dokumentų originalų. Å ias R. Å . nurodytas aplinkybes patvirtina ir iÅ¡teisintojo E. K. duoti parodymai, kad jis darbindamasis pateikė tik asmens, vardu A., jam duotas dokumentų kopijas, o direktoriui rodė „Čip“ kortelę.

Byloje nenustatyta, kad E. K. disponavo A. T. asmens paso originalu, ar kitais minėtam asmeniui priklausančių asmens dokumentų originalais. PagrindÄ nesiremti liudytojo K. M. parodymais, patvirtina ir dviprasmiÅ¡ka K. M. pozicija dėl jo praneÅ¡imo apie galbÅ«t padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ tikslo, bei jo vadovaujamai įmonei padarytos žalos. Kadangi iÅ¡ byloje esančių 2010-01-08 praÅ¡ymo (duomenys neskelbtini) apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK virÅ¡ininkui (1 t., 33 b. l.) matyti, kad K. M. kreipėsi į policijÄ su praÅ¡ymu nustatyti automobilio su puspriekabe buvimo vietÄ , iÅ¡ 2010-01-12 praneÅ¡imo dėl didelės vertės turto iÅ¡vaistymo (1 t., 32 b. l.) matyti, kad K.

M. praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius ir padėti surasti dingusį automobilį. 2010-02-25 pateikė praÅ¡ymÄ dėl įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kuriuo prašė nustatyti asmenį įvykdžiusį nusikalstamÄ veikÄ ir jo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir pateikė 60 825,10 Lt ieÅ¡kinį . Tačiau civilinis ieÅ¡kinys byloje pareikÅ¡tas nebuvo, o K. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad pretenzijų E. K. neturi.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkto 1 dalyje teismams iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

To paties punkto 2 dalyje nurodyta, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Kolegijos vertinimu, byloje buvo imtasi visų priemonių siekiant nustatyti visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, kadangi byloje buvo apklausti liudytojai K. M., R. Å ., kurie tiesiogiai dalyvavo priimant A. T. vardu prisistačiusį asmenį, taip pat kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, buvo imtasi telekomunikacijų priemonėmis perduodamos informacijos kontrolės siekiant nustatyti kitus nusikalstamos veikos padaryme galimai dalyvavusius asmenis, atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie galėjo padėti nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje.

Tačiau visų surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti neabejotinos ir pagrįstos iÅ¡vados, kad E. K. veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmenimis, panaudodamas A. T. vardu iÅ¡duotus dokumentus: Lietuvos Respublikos piliečio paso kopijÄ , vairuotojo pažymėjimo kopijÄ , vairuotojo kortelės kopijÄ , socialinio draudimo pažymėjimo kopijÄ , sveikatos kortelės kopijÄ , turėjo tyčiÄ savo ir kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini) Lizingas“ priklausantį turtÄ , kuriuo pagal finansinio lizingo sutartį naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“: krovininį automobilį „Mercedes Benz Actros 1844 LS“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), 220030,56 Lt vertės, ir priekabÄ â€žKoegel SN 24P90/1.110“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 61153,56 Lt vertės, iÅ¡ viso 281184,12 Lt vertės turto, t. y. buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje. Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalįPagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

BK 300 straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip dokumentų bei juose esančių įrašų tikrumÄ , informacijos dokumente patikimumÄ ir taip užtikrina normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ . Atsižvelgiant į tai, kad tiesioginis nusikalstamos veikos objektas yra normali valstybės ar savivaldos institucijų veikla, BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, be kitų dokumentams bÅ«dingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikÅ¡mingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai.

Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali bÅ«ti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikÅ¡mės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinė byla Nr. 2K-7-200/2008). Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės bylos Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-113/2012, 2K-139/2012).

Nors BK 300 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už dokumentų klastojimÄ nustatė ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentÄ panaudojus apyvartoje. Kasacinėje praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kad ne bet kokie duomenų iÅ¡kraipymai daro veikÄ pavojingÄ ir nusikalstamÄ .

Jei dokumente įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu, nes negali padaryti žalos reikÅ¡mingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012, 2K-272/2012).Teismų praktikoje tikro dokumento suklastojimas – tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis pakeičiama dokumente užfiksuota informacija (keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami paraÅ¡ai ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-805/2005, 2K-500/2005) arba teisinga informacija pakeičiama panaudojus intelektinėmis pastangomis (įraÅ¡omi į tikrÄ dokumentÄ melagingi įraÅ¡ai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės bylos Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).

Netikro dokumento pagaminimas – tai veiksmai, kuriais asmenys, neturintys teisės pagaminti dokumentÄ , jį pagamina taip, kad jis iÅ¡oriÅ¡kai bÅ«tų panaÅ¡us į tikrÄ arba pagamina kito asmens vardu (kasacinės bylos Nr. 2K-7-127/2008; 2K–362/2007).Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnyje numatyta darbo sutarties sudarymo tvarka, Å¡io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitarė dėl darbo sutarties sÄ lygų (Kodekso 95 straipsnis); Å¡io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutartis turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu pagal pavyzdinę formÄ .

RaÅ¡ytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasiraÅ¡o darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasiraÅ¡ytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui; Å¡io straipsnio 3 dalyje numatyta, jog darbdavys užtikrina, kad darbuotojui bÅ«tų leidžiama dirbti tik pasiraÅ¡ius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrÄ sutarties egzempliorių ir iÅ¡davus jo tapatybę patvirtinantį dokumentÄ . Už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys.

Taigi iÅ¡ Å¡ių normų matyti, kad Darbo sutarčiai yra privalomas paraÅ¡o rekvizitas, Darbo sutartis įgyja juridinę reikÅ¡mę, t. y. darbdaviui ir darbuotojui sukuria teises ir pareigas, tik po to, kai Darbo sutartis pasiraÅ¡oma ir vienas sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui.Nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių tai, kad E. K., panaudodamas A. T. priklausančių asmens dokumentų kopijas ir sudarydamas darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų pasirašęs darbo sutartyje, taip pat pasirašęs ir kitus su priėmimu į darbÄ susijusius dokumentus. 2010-12-14 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tirti pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-15 darbo sutarties Nr. 30 eilutėje „Darbuotojas“ A.

T. vardu pasirašė ne A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) o kitas asmuo. Nustatyti, ar tirti pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-15 darbo sutarties Nr. 30 eilutėje „Darbuotojas“ A. T. pasirašė E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamosios dalies 3 psl. 2.2 punkte. Rankraštinius įrašus eilutėse „(Pareigos), (Vardas, pavardė)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-15 prašyme dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo (nuo 2009-01-01) parašė E. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-15 prašymo dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo (nuo 2009-01-01) skiltyje „(parašas)“ A. T. vardu pasirašė ne A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) o kitas asmuo. Nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-15 prašymo dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo (nuo 2009-01-01) skiltyje „(parašas)“ A. T. vardu pasirašė E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamosios dalies 3 psl. 2.2 punkte.

RankraÅ¡tinius įraÅ¡us 2009-12-15 praÅ¡yme priimti į  darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui parašė E. K., a. k. (duomenys neskelbtini). Tirti pateikto 2009-12-15 praÅ¡ymo priimti į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui skiltyje „(paraÅ¡as)“ A. T. vardu pasirašė ne A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) o kitas asmuo. Nustatyti ar tirti pateikto 2009-12-15 praÅ¡ymo priimti į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui skiltyje „(paraÅ¡as)“ A.

T. vardu pasirašė E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamosios dalies 3 psl. 2.2 punkte. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja R. Å . parodė, kad kaltinamasis priimant į darbÄ prisistatė A. T. pavarde. Jis pasirašė darbo sutartį, neprisimena, ar lietuviÅ¡kai ar rusiÅ¡kai. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡teisintasis E. K. parodė, kad jis rašė praÅ¡ymÄ priimti į darbÄ , direktorius paprašė nepasiraÅ¡yti praÅ¡ymo.

Jis nesuprato, kam tai buvo reikalinga direktoriui. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punktas).

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Å iuo atveju iÅ¡naudotos visos galimybės nustatyti kas pasirašė Darbo sutartyje ir kituose dokumentuose, tačiau tai nėra nustatyta. Kolegijos vertinimu, liudytojos R. Å . nurodyta aplinkybė, kad E. K. pasirašė darbo sutartį, tačiau neprisimena, ar lietuviÅ¡kai, ar rusiÅ¡kai, nepatvirtina to, kad Darbo sutartyje pasirašė E. K., kadangi paraÅ¡o rekvizitas negali atskleisti, kokia kalba (lietuvių ar rusų) jis buvo raÅ¡ytas.Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra neginčijamai įrodyta, jog darbo sutartyje ir kituose dokumentuose pasirašė E. K., daroma iÅ¡vada, kad E. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties.Be to, teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroro pateiktas praÅ¡ymas pakeisti kaltinimÄ ir E. K. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra perteklinis, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo baudžiamosiose bylose“ nurodyta, kad „jeigu kaltininkas pats suklastojo dokumentÄ ir jį panaudojo sukčiavimui padaryti, jo veika kvalifikuojama kaip sutaptis pagal BK 182 straipsnį ir 300 straipsnį“.

Nagrinėjamu atveju kaltinimas formuluojamas taip, kad apgaulė pasireiÅ¡kia bÅ«tent svetimų asmens dokumentų panaudojimu, todėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, apima BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:         Šiaulių apygardos prokuratÅ«ros RadviliÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                    Zigmas Kavaliauskas                                                                                           Teisėjai                                                                                 Raimundas Jurgaitis                                                                                             Gražvydas Poškus