Legislator Case Law & Legislation
2016-11-30 Nr. AB-22589-3-63-3-01296-2015-1 AI generated

2016-11-30 Nr. AB-22589-3-63-3-01296-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2016-11-30 Nr. AB-22589-3-63-3-01296-2015-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei V. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2016-11-30 Nr. AB-22589-3-63-3-01296-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) 2015 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 3) priteisti iš atsakovės V. K. (toliau – ir atsakovė) 20,77 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1759-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01296-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei V. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) 2015 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 3) priteisti iš atsakovės V. K. (toliau – ir atsakovė) 20,77 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (6 str. 31 p.), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu (11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p.) ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (25 str., 30 str. 1 d.), 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatuose nurodyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka, taip pat nurodytas vietinės rinkliavos surinkėjas – UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Nuostatų 25 punktu KRATC pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o 36 punkte nurodyta, kad nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško KRATC. 2007 m. liepos 9 d. tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir KRATC buvo sudaryta Koncesijos sutartis Nr. J4-831, kuria KRATC buvo suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.

Pareiškėjas reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. grindė Nekilnojamojo turto registro duomenimis pagal kuriuos V. K. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 15195, išduotą 2011 m. gruodžio 29 d., paveldėjo butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. KRATC apskaičiavo, kad V. K. už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. turėjo sumokėti 20,78 Eur vietinę rinkliavą, sumokėjo 0,01 Eur, jos įsiskolinimas – 20,77 Eur.

Atsakovė V. K. atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad apie teismo posėdį bylos šalims pranešta tinkamai, 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi (b. l. 17) nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu (b. l. 18–20) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426, 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114, 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330, 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345, 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86, 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200, 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251 redakcijos, paskelbtos savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinį reglamentavimą yra pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, kad vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildino iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais). Remdamasis aptartu reglamentavimu, teismas konstatavo, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Ginčo atveju pareiškėjas apskaičiavo atsakovei mokėtiną vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Iš viešojo registro išrašo duomenų teismas nustatė, kad atsakovė pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 15195, išduotą 2011 m. gruodžio 29 d., (išrašo 4.6 ir 7.10-7.11 punktai) paveldėjo butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pareiškėjas iš palikimą priėmusio įpėdinio siekia prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą ir už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 29 d., kuriuo atsakovė nebuvo šio buto savininkė ir vietinės rinkliavos mokėtoja.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-67-438/2015 konstatuota, kad teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje, pagal savo prigimtį ir esmę yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymas. Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, <...> arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra pažymėta, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (toliau – ir NTRCDB) duomenų išrašo (išrašo 4.6–4.7, 7.10–7.11 punktai) teismas nustatė, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu V. K. paveldėjo butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų įvykdęs CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas. Atsižvelgęs į tai, kad dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo pareiškėjas kreipėsi į teismą 2015 m. rugpjūčio 19 d., t. y. praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, teismas pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 23–24) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti iš dalies.

Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos. Buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas V. K. mirė (duomenys neskelbtini) Jo nekilnojamąjį turtą paveldėjo atsakovė V. K. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovei nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo momento.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objekto - buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės V. K. už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Pažymėtina, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Apeliacinis procesas šioje byloje prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjo KRATC prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (toliau – ir NTRCDB) išrašo nustatęs, kad V. K. nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įgijo pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 15195, išduotą 2011 m. gruodžio 29 d., teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas įvykdė CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus pagal kuriuos palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti kreditorinius reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams.

Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisnius santykius, todėl nepagrįstai nusprendė, kad nuosavybės teisė atsakovei į paveldėtą turtą atsirado nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo momento, o ne nuo palikimo atsiradimo momento.

Byloje nustatyta, kad ginčui aktualus laikotarpis, už kurį KRATC prašo priteisti iš atsakovės V. K. vietinę rinkliavą už buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, yra nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Iš byloje esančio 2015 m. rugpjūčio 17 d. NTRCDB išrašo apie nekilnojamąjį daiktą - butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (unikalus Nr.2197-5000-4011-0126) su istorija apie įregistruotus ir išregistruotus juridinius faktus nuo 1996 metų, matyti, kad šio buto savininkas nuo 2005 m. rugsėjo 26 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d. buvo V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris šį nekilnojamąjį daiktą pirko pagal 2005 m. birželio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. M-8329. Gyventojų registro išraše įregistruoti duomenys, kad V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) NTRCDB išraše nurodyta, kad V. K. nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išregistruota 2011 m. gruodžio 29 d., remiantis 2011 m. gruodžio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. 15195. NTRCDB išraše užfiksuota, kad remiantis minėtu paveldėjimo teisės liudijimu nuo 2011 m. gruodžio 29 d. iki 2012 m. sausio 5 d. (2012 m. sausio 5 d. pirkimo- pardavimo sutarties Nr.165 tarp V. K. ir buto pirkėjos sudarymo) į butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo įregistruota V. K. nuosavybės teisė. Iš minėtų bylos duomenų nustatyta, kad laikotarpio nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., už kurį pareiškėjas prašė teismo priteisti iš atsakovės V. K. vietinę rinkliavą, didžiąją dalį (nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki (duomenys neskelbtini)) vietinės rinkliavos mokėtojas buvo šio buto savininkas V. K., miręs (duomenys neskelbtini). Nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d. V. K. laikytina mirusio buto savininko įpėdine, priėmusia palikimą ir disponavusia minėtu nekilnojamuoju turtu į kurį 2011 m. gruodžio 29 d. įregistravo savo nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre, pateikdama 2011 m. gruodžio 29 d. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą.

Teisėjų kolegija su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, sutinka iš dalies.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teismų praktikos formavimo analogiškuose bylose aspektu yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016, kurioje pasisakyta dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš mirusio vietinės rinkliavos mokėtojo nekilnojamojo turto (nekilnojamojo turto, kuriam skaičiuojama vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą) paveldėtojo.

Minėtoje nutartyje, kurioje CK normų aiškinimo aspektais atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nei Rinkliavų įstatymas, nei savivaldybės tarybos patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu), todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas, kurio 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Pagal Civilinio kodekso 5.52 straipsnį įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus; jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Svarbu ir tai, kad, vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pažymėjo ir tai, kad kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas, pirmiausia tenka kreditoriui.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtoje LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje analogiškoje administracinėje byloje išdėstytų teisės aiškinimo taisyklių (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju netinkamai taikydamas materialinės teisės normas, nepagrįstai nusprendė, kad atsakovei prievolė sumokėti vietinę rinkliavą už paveldėto buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsirado nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo ir nuo nuosavybės teisės į paveldėtą butą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 29 d. Byloje yra duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mirusio vietinės rinkliavos mokėtojo V. K. nekilnojamąjį turtą (butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) paveldėjo būtent V. K., kuri disponavo minėtu turtu ir pati tapo vietinės rinkliavos mokėtoja (Nuostatų 3,43.1 punktai, MAĮ 92 str., CK 5.1 str.1 d., 5.3 str.1 d., 5.52 str.).

Nuostatų 26 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmą ketvirtį – iki kovo 1 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio antro mėnesio 1 d. Pagal KRATC pateiktus įrodymus miręs vietinės rinkliavos mokėtojas V. K. ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo sumokėjęs vietinės rinkliavos nuo 2010 m. balandžio 1 d., t. y. už 2010 m. II-III-IV ketvirčius ir 2011 m. I-II-III ketvirčius. Už šį laikotarpį liko vietinės rinkliavos skola, kurią išieškoti įstatymų nustatyta tvarka pareiškėjas įgijo teisę ir palikėjo įpėdinės V. K. 2011 m. IV ketvirtį butu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, disponavo atsakovė (palikėjo įpėdinė, priėmusi palikimą) ir pareiga sumokėti vietinę rinkliavą už 2011 m. IV ketvirtį kilo pačiai atsakovei (Nuostatų 3, 5,2 6, 43.1 punktai, MAĮ 92 str., CK 5.1 str.1 d., 5.3 str.1 d.).

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą už ginčui aktualų laikotarpį iki buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininko mirties (t. y. nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki (duomenys neskelbtini)), teisėjų kolegija pažymi, kad teismas šiuo aspektu materialinės teisės normas taikė teisingai ir šia apimtimi netenkindamas pareiškėjo prašymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas (CK 5.63 straipsnio prasme kreditorius) dėl mirusio vietinės rinkliavos mokėtojo V. K. nesumokėtos už 2010 m. II-III-IV ketvirčius ir už 2011 m. I-II-III ketvirčius vietinės rinkliavos už buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo kreipėsi į teismą 2015 m. rugpjūčio 19 d. (b. l. 3). Pareiškėjas teismui neteikė prašymo atnaujinti šį terminą (CK 5.63 str. 4 d.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad pareiškėjas, kuris į teismą kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 19 d., reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki (duomenys neskelbtini), pareikšti praleido trejų metų terminą (CK 5.63 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nepriteisdamas vietinės rinkliavos iš atsakovės už 2011 m. IV ketvirtį, netinkamai taikė pirmiau minėtas materialinės teisės normas, todėl šia apimti priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (ABTĮ 143 str.). Pirmiau minėta, kad atsakovei pareiga sumokėti vietinę rinkliavą už 2011 m. IV ketvirtį atsirado nuo palikimo atsiradimo momento (Nuostatų 3, 5,2 6, 43.1 punktai, MAĮ 92 str., CK 5.1 str. 1 d., 5.3 str. 1 d.).

Pagal Nuostatų (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d.) 1 priedą, 2011 metais gyvenamosios paskirties butams, esantiems daugiabutyje, buvo nustatyta 3,44 Lt (1 Eur) metinė vietinė rinkliava (rinkliavos administravimo parametras – buto bendrasis plotas kvadratiniais metrais). Nuostatų 15.1 punktas nustatė, kad tais atvejais, kai vietinės rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto. Pareiškėjo pateiktoje pažymoje apie vietinės rinkliavos skolą (b. l. 4) už buto daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nurodyta, kad vietinės rinkliavos skola už šį laikotarpį – 40,73 Lt (11,80 Eur). Nesumokėta vietinė rinkliava apskaičiuota pagal Nuostatų 15.1 punktą, t.y. Nuostatų 1 priede nurodytą metinę vietinę rinkliava (3,44 Lt), nustatytą butui daugiabučiame name, padauginus iš buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo ploto (11,840 kv.m). Tai reiškia, kad pareiškėjui iš atsakovės šiuo konkrečiu atveju gali būti priteista vietinė rinkliava, nesumokėta už 2011 m. IV ketvirtį – 2,95 Eur (11,80 Eur : 4).

Remdamasi išdėstytų motyvų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 2,95 Eur vietinės rinkliavos už buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2011 m. IV ketvirtį Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą už 2010 m. II,III, IV ketvirčius ir 2011 m. I, II, III ketvirčius, paliekama nepakeista, nes yra pagrįsta ir teisėta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą pakeisti. Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės V. K. 2,95 Eur (du eurus ir devyniasdešimt penkis euro centus) vietinės rinkliavos už buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2011 m. IV ketvirtį.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas