d08f9be4-e877-4ff3-9945-b87da25e9623 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Lietuvos Respublikos teism¸ ( teis?j¸ ), Baudžiamoji byla Nr. 1-552-1117/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37814-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.14.10.3; 2.3.6.4.2 (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 3 d. TelÅ¡iai TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėja Aida Stulpinienė, sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Gailiui, kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei Jovytai Piekienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, nedirbantis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), teistas:

1) Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį, pritaikius BK 641 straipsnį, 2 mėnesių viešaisiais darbais, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 10 mėnesių;

3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, 34 parų areštu;

4) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, 40 parų areštu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 65 paros arešto;

5) TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 mėnesiams 5 dienoms, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.

Teismas n u s t a t ė: A. M. 2022 m. rugsėjo 29 d., apie 10 val., bÅ«damas(duomenys neskelbtini), tyčia mesdamas stiklinę peleninę į kambaryje buvusį televizorių LG - 250 Eur vertės, jį sugadino, taip nukentėjusiajai E. S. padarydamas 250 eurų turtinę žalÄ . Ä®rodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. buvo jo sugyventinės R.

S. gimtadienis. Jis pasveikino sugyventinę su gimtadieniu ir jie, namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), dviese Å¡ventė visÄ naktį, vartojo alkoholį. Kitos dienos ryte apie 10 val. tarp jo ir R. S. kilo žodinis konfliktas. Jis susinervino, paėmė nuo stalelio stiklinę peleninę ir metė jÄ Ä¯ vazÄ su gėlėmis, buvusiÄ Å¡alia televizoriaus. Pataikė į televizoriaus ekranÄ , dėl ko Å¡is suskilo, nustojo veikti. Iki tol, televizorius veikė, nors ir buvo apgadintas jo brolio P.. Televizorius priklausė R.

S. motinai E. S., jo vertės nežino, bet sumokėjo nukentėjusiajai tiek, kiek ji prašė – 250 Eur. Sudaužęs televizorių jis išėjo, tik sekančiÄ dienÄ sužinojo, kad R. S. iÅ¡kvietė policijÄ . Ä®vykio metu jis buvo labai neblaivus, tiksliai neatsimena ar taikėsi bÅ«tent į televizorių. PrieÅ¡ iÅ¡eidamas jis dar nuskabė sugyventinei padovanotas gėles. Jis nukentėjusiosios E. S. atsiprašė, atlygino jai padarytÄ Å¾alÄ , gailisi dėl savo poelgio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, iÅ¡vardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamajam A. M. inkriminuojama nusikalstama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. E. S. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. vakare pas jos dukrÄ R. S., gyvenančiÄ kartu su ja, atėjo draugas A. M.. VisÄ vakarÄ ir naktį A. M. praleido dukros kambaryje, vartojo alkoholinius gėrimus. Kitos dienos rytÄ , apie 10 val., ji iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , sklindantį iÅ¡ dukros kambario. Dėl jai nežinomų priežasčių A.

M. keikė dukrÄ , Å¡Å«kavo, o R. S. kvietėsi jÄ Ä¯ pagalbÄ . Atėjusi į dukros kambarį, ji pradėjo varyti A. M. lauk, tačiau nesėkmingai. Jis lauk nėjo, žodžiais užsipuolė ir jÄ . Nenorėdama veltis į konfliktÄ , ji išėjo į kiemÄ . Kas vyko jos namuose jai išėjus, ji nežino, tačiau po valandėlės A. M. išėjo iÅ¡ jos namų ir nuėjo Masčio gatvės link. Tuomet ji grįžo į savo butÄ . Įėjus į dukros kambarį, dukra pasakė, kad konflikto metu A.

M. tyčia sudaužė dukros kambaryje buvusį, jos prieÅ¡ keletÄ metų pirktÄ , televizorių. Kiek ankščiau jai iÅ¡einant iÅ¡ dukros kambario, televizorius tikrai veikė. Pasak dukros A. M. tyčia metė į veikiančio televizoriaus ekranÄ stiklinę peleninę, po ko televizorius jau neberodė. Å alia televizoriaus, kurio ekranas akivaizdžiai buvo pažeistas, ant grindų matėsi keletas nuorÅ«kų. Televizorių "LG", kurį sugadino A. M., iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du ji buvo pirkusi už 500 eurų "Topo centro' parduotuvėje TelÅ¡iuose.

Jo dokumentų (pirkimo čekio) neiÅ¡saugojo. Televizorius nebebuvo naujas, turėjo keletÄ defektų, todėl įvykio dienai jo vertė buvo 250 Eur. BÅ«tent tokiai pinigų sumai ji pageidauja reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (b. l. 23). Liudytoja R. S. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. pas jÄ Ä¯ svečius pasveikinti su gimtadieniu atėjo jos buvęs sugyventinis A. M.. Jos kambaryje jie visÄ vakarÄ ir naktį girtavo. Ryte, tęsiant iÅ¡gertuves, A. M. pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl neva jos neiÅ¡tikimybės jam.

Kilo žodinis konfliktas. Matydama, kad A. M. darosi nebevaldomas, ji į pagalbÄ pasikvietė savo mamÄ , tačiau tai nepadėjo. A. M. siautėjo, keikė jÄ ir jos mamÄ Å¾odžiais. Nenorėdama veltis į jų konfliktÄ , mama išėjo į kiemÄ . Tada A. M. pagriebė nuo stalo stiklinę peleninę ir tyčia metė jÄ Ä¯ veikiantį televizorių, kuris buvo padėtas jos kambaryje ant spintelės. Po Å¡io jo veiksmo televizoriaus, kuris priklauso jos mamai E. S., ekranas suskilo. Televizorius nebeveikė.

Tai padaręs A. M. pasakė jai "kodėl P. gali gadinti televizorių, o aÅ¡ ne". Kiek ankščiau, prieÅ¡ kokį mėnesį laiko, A. M. brolis P., lankydamasis jos namuose, metė į grindis savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , o sudužusio telefono Å¡ukė, atÅ¡okusi nuo grindų, nežymiai buvo televizorių apgadinusi. Tuomet ji ir jos mama P. jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, nes P. televizoriaus sugadinti nenorėjo. Sudaužęs televizoriaus ekranÄ , A. M. nuėjo į tualetÄ . Jam išėjus, ji užsirakino savo kambaryje ir jo nebeįsileido.

Grįžęs iÅ¡ tualeto ir neįėjęs į kambarį, A. M. dar kurį tai laikÄ kažkÄ veikė virtuvėje, o paskui išėjo. Netrukus grįžusiai mamai papasakojo kas nutiko. Sugadintas televizorius priklausė jos mamai. Televizorius nebebuvo naujas, tačiau iki A. M. jį sugadinant, veikė gerai (b. l. 45-46). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo salkose esantis butas. Bute esančiame kambaryje (R. S.) užfiksuotas 49 colių įstrižainės televizorius „LG“ su akivaizdžiai pažeistu ekranu.

Televizoriaus kairė ekrano pusė ties viduriu suaižėjusi, o prieÅ¡ingoje pusėje matomas ekrano įbrėžimas. Televizorius neveikiantis. Tame pačiame kambaryje ant spintelės matoma stiklinė, 10 cm skersmens peleninė (b. l. 8-17). PareiÅ¡kimo apie padarytÄ veikÄ ir proceso veiksmų protokole nurodyta, kad E. S. pranešė apie tai, jog dukros R. S. draugas A. M. konflikto metu, mesdamas stiklinę peleninę, sugadino jai priklausantį televizorių „LG“ 250 Eur vertės (b. l. 22-25). Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimÄ turtÄ .

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įrodymų visuma patvirtina A. M. kaltę dėl jam inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina nukentėjusiosios E. S., liudytojos R. S. parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai.

A. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 3 dalyje, kadangi jis sunaikino nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , kurio jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis). Bausmės skyrimas BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Taigi teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamasis A. M. teistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, administracine tvarka baustas (b. l. 69-70), nedirbantis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančias aplinkybes: prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), bei atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę - nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos pavojingumo laipsnį, sukeltus padarinius (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis).

Ä®vertinus bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kaltinamajam A. M. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimÄ , galintį turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Kaltinamasis A. M. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , byla iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio Nukentėjusioji E. S. buvo pareiškusi civilinį ieškinį 250 Eur sumai (b. l. 39). Kaltinamasis A. M. šį civilinį ieškinį atlygino ( b. l. 104). Nukentėjusioji E. S. 2022 m. spalio 18 d. pareiškime nurodė, kad A. M. pretenzijų nebeturi, prašo ieškinį palikti nenagrinėtu. Šis nukentėjusiosios pareiškimas laikytinas atsisakymu nuo ieškinio. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau ir – BPK) nenustato civilinio ieškinio atsisakymo baudžiamojoje byloje išsprendimo tvarkos.

Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu Å¡ios neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Ä®vertinus nukentėjusiosios pareiÅ¡kimo turinį, kaltinamojo parodymus apie žalos atlyginimÄ , E. S. ieÅ¡kinio atsisakymas priimtinas ir bylos dalis dėl civilinio ieÅ¡kinio nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Dėl proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį.

Baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. spalio 17 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas bÅ«tinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ (patikslintÄ ) (b. l. 109-111), kurioje nurodyta, kad už A. M. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 175,63 Eur. Kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, jis nedirba, duomenų apie gaunamas pajamas nėra, teisinė pagalba kaltinamajam buvo teikiama ne pagal jo pageidavimÄ , o esant bÅ«tinumui, todėl iÅ¡ A.

M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos neiÅ¡ieÅ¡kotinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi n u s p r e n d ė : A. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir paskirti laisvės apribojimÄ 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. E. S. ieÅ¡kinio atsisakymÄ priimti ir bylos dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio nutraukti.

Pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinti A. M. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apeliacine tvarka skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ . Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu nepraÅ¡oma bloginti nuteistojo, iÅ¡teisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai nepraÅ¡o bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, tuomet byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėja Aida Stulpinienė