d08c088d-9075-46b0-a5c1-e5d89251bf04 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4333-484/2013Proceso Nr. 3-61-3-02304-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.2; 15.2.3.2; 74 (S) S P R E N D I MA SLietuvos Respublikos vardu 2013 m. spalio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas R.

V. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 3 000 (tris tÅ«kstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad nuo 2011-08-19 iki 2011-09-21 buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerose Nr. 105, 372, 123 ir 378, kurios neatitiko minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje, ir higienos normų reikalavimų. Be to, kad kamerose Nr. 105 ir 123 nebuvo stalo, kėdžių, todėl maitinosi indus pasidėjęs ant grindų.

Kitose kamerose buvo stalas ir dvi kėdės, todėl esant kameroje daugiau nei dviem asmenims, maitintis teko pakaitomis. Dėl kamerose įrengto naktinio apÅ¡vietimo kilo nepatogumų naudojantis tualetu, dėl to jautė nuolatinę įtampÄ , pažeminimÄ . Teigia, kad dėl to patyrė neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ grindžia Europos žmogaus teisių teismo praktika ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus iÅ¡vadomis (b. l. 1-2). Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas, (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, LukiÅ¡kių TI-K laikosi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra - 954 asmenys. Å is skaičius nuolat yra virÅ¡ijamas ir siekia virÅ¡ 1000 asmenų. DidžiausiÄ dalį laikomų asmenų sudaro suimtieji. Nuteistųjų laisvės atėmimu iki gyvos galvos yra 86.

Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, ir atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių praÅ¡ymu jie gali bÅ«ti laikomi po 2 asmenis). Taip pat pabrėžė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Pripažįsta, kad dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiÅ¡kino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Taip pat atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2011-08-19. Laikotarpiais 2011-08-19 vakare, nuo 2011-08-20 iki 2011-08-21, 2011-08-22 ryte, 2011-08-24 ryte, 2011-09-16 vakare, 2011-09-17 ryte, 2011-09-20 vakare ir 2011-09-29 ryte vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui izoliatoriaus kameroje, reikalavimus. Laikotarpiu nuo 2011-09-05 iki 2011-09-16 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi buvo išvykęs.Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtas naktinis apšvietimas.

Atsakovės atstovo tvirtinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmai ar neveikimai tiesiogiai sÄ lygojo jo nurodytos žalos atsiradimÄ , todėl mano, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sÄ lygos (b. l. 21-24). Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti remdamasis skunde iÅ¡dėstytais motyvais. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011-08-19 iki 2011-09-21 kamerose Nr. 105, Nr. 372, Nr. 123, Nr. 378 ir Nr. 92 (b. l. 15). PareiÅ¡kėjas siekia prisiteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimÄ . R. V. neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ galimai neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, laikotarpiu nuo 2011-08-19 iki 2011-09-21 neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų, t. y. vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje ir higienos normas atitinkančių reikalavimų.Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma). Higienos normos 2 punkte nustatyta, kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau – Ä®sakymas) nustatytus reikalavimus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009 – 2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K 2011-08-19 buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 105, kurios plotas – 7,38 m.2, joje vakare buvo 1 asmuo. Toje pačioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo nuo 2011-08-20 iki 2011-08-21. Joje ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo. PareiÅ¡kėjas 2011-08-22 perkeltas į kamerÄ Nr. 372, kurios plotas – 7,23 m2. Kameroje ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys. Toje pačioje kameroje 2011-08-23 buvo 3, vakare – 3 asmenys,2011-08-24 – ryte - 2, vakare - 3, nuo 2011-08-25 iki 2011-08-30 ryte ir vakare - 3, 2011-08-31 ryte - 3, vakare - 4, nuo 2011-09-01 iki 2011-09-04: ryte ir vakare 4 asmenys.

PareiÅ¡kėjas nuo 2011-09-05 iki 2011-09-16 buvo iÅ¡vykęs į Å iaulių tardymo izoliatorių. Grįžęs iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2011-09-16 pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 123, kurios plotas – 7,42 m2. Å ioje kameroje vakare buvo 1 asmuo. PareiÅ¡kėjas 2011-09-17 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 378, kurios plotas 6,54 m2. Å ioje kameroje 2011-09-17 ryte buvo 1, vakare – 2 asmenys, nuo 20011-09-18 iki 2011-09-19 ryte ir vakare - 2 asmenys, 2011-09-20 – ryte 2, vakare 1 asmuo.

R. V. 2011-09-21 perkeltas į kamerÄ Nr. 92, kurios plotas 7,94 m2. Å ioje kameroje ryte buvo 1, vakare - 2 asmenys (b. l. 25). Taigi, laikotarpiais: 2011-08-19 vakare, nuo 2011-08-20 iki 2011-08-21, 2011-08-22 ryte, 2011-08-24 ryte, 2011-09-16 vakare, 2011-09-17 ryte, 2011-09-20 vakare, 2011-09-29 ryte – vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko Ä®sakymo 1.3.1 punkte nurodytÄ minimalaus ploto reikalavimÄ . Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo, nes privalo vykdyti teismų nutartis dėl kardomosios priemonės - suėmimo- skyrimo bei teismų nuosprendžius.

Pabrėžtina, kad byloje sprendžiamas ne atsakovo atstovo, o valstybės deliktinės atsakomybės klausimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ta aplinkybė, kad įkalinimo įstaigos administracija neturėjo galimybės asmeniui užtikrinti minimalaus teisės aktų reikalaujamo gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A438-121/2009; 2010 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-122/2010).PareiÅ¡kėjo pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-06-01 raÅ¡tas Nr. 13-15-(2-1)-2-1930 patvirtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2012-05-17 atliko operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę dėl higieninių sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K.

Patikrinimo metu nustatyta, kad kamerose Nr. 92, 105, 123, 237, 372 ir 378 atliktas remontas, langai vėdinimui pritaikyti, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Pirmo korpuso pirmame aukšte esantis dušas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 39.1 punkto reikalavimus. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos matavimų duomenimis, patikrinimo metu išmatuotas dirbtinis naktinis apšvietimas: kameroje Nr. 237 – buvo 10 lx, kameroje Nr. 105 – 1 lx, kameroje Nr. 123 – 3 lx, kameroje Nr. 125 – 2 lx, kameroje Nr. 372 – 1 lx, kameroje Nr. 378 – 1 lx –neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 23 punkto reikalavimų (b. l. 6).

Pažymėtina, kad nurodyti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo rezultatai atspindi Lukiškių TI-K kamerų būklę 2012-05-17, o ne ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2011-08-19 iki 2011-09-21), tačiau jokių objektyvių įrodymų, kad kamerų būklė ženkliai skyrėsi nuo būklės tikrintuoju laikotarpiu, byloje nėra. Pareiškėjo teiginys, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas, naktinis apšvietimas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 23 punkto reikalavimų, nepaneigtas.          Byloje objektyvių įrodymų, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo būtino inventoriaus (stalo, kėdės), nėra.

          Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei paminėta teismų praktika, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , ko nebÅ«tų atsitikę, jei jis LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Tačiau bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas kamerose, kurios neatitiko vienam asmeniui tenkančio kameros ploto ir higienos normų reikalavimų, truko trumpÄ laiko tarpÄ .

PareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2011-09-05 iki 2011-09-16 buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K, o 2011-08-19 vakare, nuo 2011-08-20 iki 2011-08-21, 2011-08-22 ryte, 2011-08-24 ryte, 2011-09-16 vakare, 2011-09-17 ryte, 2011-09-20 vakare, 2011-09-29 ryte – vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko Ä®sakymo 1.3.1 punkte nurodytÄ minimalaus ploto reikalavimÄ . Nepaneigta aplinkybė, kad higienos normų neatitinkantis naktinis apÅ¡vietimas turėjo įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei. PareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2011-08-19 iki 2011-09-21 į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl kalinimo sÄ lygų gerinimo nesikreipė.

Taigi darytina iÅ¡vada, jog netinkamos gyvenimo sÄ lygos minėtose kamerose, nors ir neatitiko teisės aktų reikalavimų, bet nežemino pareiÅ¡kėjo orumo, o tik jam sukėlė minimalų gyvenimo kokybės pablogėjimÄ laikotarpiu nuo 2011-08-19 iki 2011-09-21. Bylos duomenys rodo, jog atsakovės atstovas kalinamiems asmenims nuolat gerino kalinimo patalpų bÅ«klę ir neturėjo tikslo pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo nuolat kilnojamas į kitas kameras, tuo siekiant suteikti jam kuo palankesnes kalinimo sÄ lygas.          Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.         Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.                     Atsižvelgdamas į nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, bei įvertinęs aptarto pažeidimo mastÄ ir trukmę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kėjo R.

V. teisė į asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimÄ buvo pažeista. Teismo vertinimu, pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ , todėl pripažinus, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, Lietuvos Respublikos teisės aktais garantuojamas teises, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo R.

V. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo teisė suėmimo metu į suimtiesiems teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimÄ buvo pažeista. Skundo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .          Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                 Ina Kirkutienė