d08bfc4d-8548-4773-83bd-110f29b93a5e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr            Administracinė byla Nr. I-8676-815/2015            Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02478-2015-2                               Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.37.2.3; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui M.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas M. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su 2015 m. balandžio 28 d. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 8 880 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (po 40 Eur už apie 222 paras) (b. l. 1–3).

2. PareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tokiais argumentais.2.1. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gruodžio 17 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose 23 val. per parÄ Å¾iauriomis, nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis.2.2. Kamerose (jų plotas – iki 8 m2) pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su dar 2–3 asmenimis, taigi nesilaikyta 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymo Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) nuostatų.

Kameroje yra 2 dviejų aukštų gultai, užimantys 4 m2 grindų ploto, į grindis įmontuotas mažas staliukas su 2 atlenkiamomis kėdėmis. Kameroje taip pat įrengtas sanitarinis mazgas (praustuvas su kriaukle) ir tualetas su 1,5 m aukščio atitvarine sienele, dėl tokio įrengimo pareiškėjas buvo priverstas tualetu naudotis kitų nuteistųjų akivaizdoje, o tai sukeldavo didžiulių nepatogumų. Kamerose buvo bloga ventiliacija, pastovi didelė drėgmė. Drėgmė kameroje būdavo dėl to, kad 4 asmenys išsiskalbtus rūbus juos džiovindavo kameroje, nes džiovyklos neįrengtos, o Lukiškių TI-K teikiamos tik mokamos skalbimo paslaugos.

Vėdinant kamerÄ per langus oras į kamerÄ patekdavo su kieme sukeltomis dulkėmis, taip pat su tabako dÅ«mais (pareiÅ¡kėjas yra rÅ«kantis asmuo), nes rÅ«kydami kalinamieji bandė pÅ«sti tabako dÅ«mus į laukÄ , tačiau dėl ventiliacijos trÅ«kumo ilgÄ laikÄ dÅ«mai nepasiÅ¡alindavo iÅ¡ kameros, taigi, patalynė ir rÅ«bai pastoviai smirdėjo tabaku. Kamerose buvo ir tarakonų, bandant juos naikinti, jie migruodavo iÅ¡ kameros į kamerÄ per senas ventiliacijos angas. LukiÅ¡kių TI-K administracija nuteistajam mėnesiui skyrė tik muilo gabaliukÄ ir tualetinio popieriaus ritinėlį, kurių neužtekdavo, todėl kartais tekdavo naudotis laikraščiais ar žurnalais, o dėl muilo reikėdavo spręsti, ar su juo praustis, ar skalbti rÅ«bus.

Kameroje pareiÅ¡kėjui trÅ«kdavo oro, taigi, pareiÅ¡kėjui pastoviai skaudėdavo galvÄ , dėl to jis ne kartÄ kreipėsi į gydytojÄ . PareiÅ¡kėjas dėl patiekiamo maisto turėjo problemų, t. y. sustodavo skrandis, nes, pareiÅ¡kėjo nuomone, maistas kepamas naudotame aliejuje; dėl skrandžio problemų pareiÅ¡kėjas taip pat kreipdavosi į gydytojus (praÅ¡ymai dėl gydytojų konsultacijų neregistruojami), tačiau kartais gydytojo konsultacijos tekdavo laukti ir savaitę. Be to, kamerose neįmanoma fiziÅ¡kai pailsėti.2.3.

Pasak pareiÅ¡kėjo, gyvendamas perpildytose patalpose nurodytomis žiauriomis, nežmoniÅ¡komis, žeminančiomis, antisanitarinėmis, nepriimtinomis sÄ lygomis, patyrė didžiausių nepatogumų, fizinį nepatogumÄ , psichologinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , neigiamų iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , sutriko socialiniai įgÅ«džiai, taip pat pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata, jis tapo dirglus, nervingas, jaučia baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.2.4.

PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas skundÄ , remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3, 8 ir 14 straipsniais, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, 30 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.272 straipsniu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau ir Ä®statymas) 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimais, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (pavyzdžiui, bylos Peeres prieÅ¡ GraikijÄ , Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , S. prieÅ¡ LietuvÄ , V. prieÅ¡ LietuvÄ , Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ , Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovėnijÄ , Ganea prieÅ¡ MoldovÄ , Kudla prieÅ¡ LenkijÄ ), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A438-121/2009, Nr. A525-1181/2010, Nr. A858-502/2013).

II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundo netenkinti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais(b. l. 7–12) .1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta;

įsakyme Nr. 124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.2. Remiantis pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopija, 2014 m. gegužės 9 d., 2014 m. gegužės 29 d., 2014 m. birželio 25 d. – 2014 m. birželio 27 d., 2014 m. liepos 10 d., 2014 m. liepos 23 d., 2014 m. rugpjūčio 20 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d. 2014 m. rugsėjo 23 d. – 2014 m. rugsėjo 24 d., 2014 m. rugsėjo 29 d., 2014 m. spalio 6 d. – 2014 m. spalio 28 d., 2014 m. spalio 30 d.

– 2014 m. lapkričio 25 d., 2014 m. gruodžio 2 d. – 2014 m. gruodžio 15 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

3. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanydama mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.4. LukiÅ¡kių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus, kalėjimo ir areÅ¡tinės funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 625, didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 29.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PÄ® taisyklės) 11.1 punktÄ nuteistųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 300 (kalėjime). Taigi, maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau Å¡is skaičius nuolat virÅ¡ijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos (Å¡iuo metu jie yra 87), ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti Å«kio darbus.

Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vienÄ (tik labai retais atvejais, jiems praÅ¡ant, jie gali bÅ«ti laikomi po 2).5. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Ä®statymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį.

Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Ä®statymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.6.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.7.

Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su iÅ¡duotais valikliais.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kasmet ji buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.`8.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiÅ¡kai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .9.

Dėl kamerų įrengimo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas; pagal 14.6 punktÄ kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti.

Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.10. Dėl sanitarinio mazgo ir Å¡alto vandens tiekimoPagal HN 76:2010 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.11. Dėl ventiliacijosPagal HN 76:2010 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.12. Dėl aprūpinimo patalyne, skalbimo, džiovinimoLukiškių TI-K patalynė išduodama pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“.

Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. VienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. VirÅ¡utinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už skalbimo paslaugÄ , vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su valstybės įmone prie PravieniÅ¡kių pataisos namų, kuri suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Naudojimasis virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslaugomis už negrynus pinigus, esančius asmeninėse sÄ skaitose, yra nuteistųjų ir suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Remiantis minėtu LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu, suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Suimtasis / nuteistasis, norintis pasinaudoti teikiama paslauga, užpildo praÅ¡ymÄ , planuodamas paslaugÄ , asmuo turi atsižvelgti į asmeninėje sÄ skaitoje turimÄ pinigų sumÄ bei planuojamus maisto prekių ir bÅ«tiniausių reikmenų pirkimus. Pagal nurodytÄ Ä¯sakymÄ nuteistasis / suimtasis, neturintis asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, gali raÅ¡tu kreiptis į SRS bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl galimybės iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė suimtiesiems / nuteistiesiems gražinami sausi.13.

PareiÅ¡kėjo skundžiamu buvimo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K tam tikromis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus, taip pat iÅ¡vardytais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo nebuvo įstaigoje. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nėra konkretumo. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ besiskundžiančiajam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.14.

Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Å ios žalos atlyginimÄ Ä¯statymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis).

CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal Å¡io straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas.

Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. III Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas M. K., remdamasis skundu, prašė jo reikalavimÄ tenkinti. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a :

I Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1. PareiÅ¡kėjas M. K. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas Å¡iose kamerose (žr. atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 7–12), asmens įskaitos kortelės kopijÄ (b. l. 13–14)): – atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K 2014 m. gegužės 9 d. buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 118 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 1 asmuo; – 2014 m. gegužės 10 d. – 2014 m. gegužės 11 d. kameroje Nr. 118 buvo 4 asmenys;– 2014 m. gegužės 12 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 155 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 3 asmenys;– 2014 m. gegužės 13 d.

– 2014 m. gegužės 22 d. kameroje Nr. 155 buvo 4 asmenys;– 2014 m. gegužės 23 d. kameroje Nr. 155 buvo 3 asmenys;– 2014 m. gegužės 24 d. – 2014 m. gegužės 28 d. kameroje Nr. 155 buvo 4 asmenys;– 2014 m. gegužės 29 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 327 (plotas – 7,65 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2014 m. gegužės 30 d. – 2014 m. birželio 19 d. kameroje Nr. 327 buvo 4 asmenys;– 2014 m. birželio 20 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 284 (plotas – 7,15 m2), kameroje buvo 3 asmenys;– 2014 m. birželio 21 d.

– 2014 m. birželio 22 d. kameroje Nr. 284 buvo 4 asmenys;– 2014 m. birželio 23 d. – 2014 m. birželio 24 d. kameroje Nr. 284 buvo 3 asmenys;– 2014 m. birželio 25 d. – 2014 m. birželio 27 d. kameroje Nr. 284 buvo 2 asmenys;– 2014 m. birželio 28 d. – 2014 m. liepos 9 d. kameroje Nr. 284 buvo 3 asmenys;– 2014 m. liepos 10 d. kameroje Nr. 284 buvo 2 asmenys;– 2014 m. liepos 11 d. – 2014 m. liepos 22 d. kameroje Nr. 284 buvo 3 asmenys;– 2014 m. liepos 23 d. kameroje Nr. 284 buvo 2 asmenys;– 2014 m. liepos 24 d.

– 2014 m. rugpjūčio 19 d. kameroje Nr. 284 buvo 3 asmenys;– 2014 m. rugpjūčio 20 d. kameroje Nr. 284 buvo 2 asmenys;– 2014 m. rugpjūčio 21 d. – 2014 m. rugpjūčio 27 d. kameroje Nr. 284 buvo 3 asmenys;– 2014 m. rugpjūčio 28 d. kameroje Nr. 284 buvo 2 asmenys;– 2014 m. rugpjūčio 29 d. – 2014 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 284 buvo 3 asmenys;– 2014 m. rugsėjo 23 d. – 2014 m. rugsėjo 24 d. kameroje Nr. 284 buvo 2 asmenys;– 2014 m. rugsėjo 25 d. – 2014 m. rugsėjo 28 d. kameroje Nr. 284 buvo 3 asmenys;– 2014 m. rugsėjo 29 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 278 (plotas – 7,92 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2014 m. rugsėjo 30 d.

– 2014 m. spalio 5 d. kameroje Nr. 278 buvo 3 asmenys;– 2014 m. spalio 6 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 254 (plotas – 34,71 m2), kameroje buvo 5 asmenys;– 2014 m. spalio 7 d. – 2014 m. spalio 11 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;– 2014 m. spalio 12 d. – 2014 m. spalio 13 d. kameroje Nr. 254 buvo 8 asmenys;– 2014 m. spalio 14 d. – 2014 m. spalio 15 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;– 2014 m. spalio 16 d. – 2014 m. spalio 19 d. kameroje Nr. 254 buvo 8 asmenys;– 2014 m. spalio 20 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;– 2014 m. spalio 21 d.

– 2014 m. spalio 22 d. kameroje Nr. 254 buvo 8 asmenys;– 2014 m. spalio 23 d. – 2014 m. spalio 24 d. kameroje Nr. 254 buvo 6 asmenys;– 2014 m. spalio 25 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;– 2014 m. spalio 26 d. – 2014 m. spalio 28 d. kameroje Nr. 254 buvo 9 asmenys;– 2014 m. spalio 29 d. kameroje Nr. 254 buvo 10 asmenų;– 2014 m. spalio 30 d. – 2014 m. lapkričio 4 d. kameroje Nr. 254 buvo 8 asmenys;– 2014 m. lapkričio 5 d. – 2014 m. lapkričio 11 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;– 2014 m. lapkričio 12 d.

– 2014 m. lapkričio 17 d. kameroje Nr. 254 buvo 9 asmenys;– 2014 m. lapkričio 5 d. – 2014 m. lapkričio 11 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;– 2014 m. lapkričio 12 d. – 2014 m. lapkričio 17 d. kameroje Nr. 254 buvo 9 asmenys;– 2014 m. lapkričio 18 d. – 2014 m. lapkričio 19 d. kameroje Nr. 254 buvo 8 asmenys;– 2014 m. lapkričio 20 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;– 2014 m. lapkričio 21 d. – 2014 m. lapkričio 24 d. kameroje Nr. 254 buvo 8 asmenys;– 2014 m. lapkričio 25 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 255 (plotas – 24,38 m2), kameroje buvo 5 asmenys;– 2014 m. lapkričio 26 d.

– 2014 m. gruodžio 1 d. kameroje Nr. 255 buvo 7 asmenys;– 2014 m. gruodžio 2 d. – 2014 m. gruodžio 5 d. kameroje Nr. 255 buvo 4 asmenys;– 2014 m. gruodžio 6 d. – 2014 m. gruodžio 9 d. kameroje Nr. 255 buvo 5 asmenys;– 2014 m. gruodžio 10 d. – 2014 m. gruodžio 15 d. kameroje Nr. 255 buvo 6 asmenys;– 2014 m. gruodžio 16 d. išvyko į Alytaus pataisos namus.2. 2014 m. gegužės 9 d., 2014 m. gegužės 29 d., 2014 m. birželio 25 d. – 2014 m. birželio 27 d., 2014 m. liepos 10 d., 2014 m. liepos 23 d., 2014 m. rugpjūčio 20 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d. 2014 m. rugsėjo 23 d.

– 2014 m. rugsėjo 24 d., 2014 m. rugsėjo 29 d., 2014 m. spalio 6 d. – 2014 m. spalio 28 d., 2014 m. spalio 30 d. – 2014 m. lapkričio 25 d., 2014 m. gruodžio 2 d. – 2014 m. gruodžio 15 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus. (atsiliepimas (b. l. 7–12), pareiÅ¡kėjo asmens įskaitos kortelės kopija (b. l. 13–14)).3. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. lapkričio 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2189, atlikus operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 278 vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus ir atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 278 lubų ir grindų pavirÅ¡ius buvo tinkamas lengvam valymui, tačiau buvo atsilupusių, nubyrėjusių lubų dažų, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimų;

I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai buvo iÅ¡valyti, tai atitiko HN 76:2010 18.4 punkto reikalavimus (b. l. 16–17).4. LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio mėn. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kuriÄ vykdytoja įsipareigojo LukiÅ¡kių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektÄ ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimÄ (deratizacijÄ ) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektÄ ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimÄ (dezinsekcijÄ ) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 18–20).5.

Remiantis pareiÅ¡kėjo sveikatos istorija Nr. 05-17/2014/2009 (b. l. 38–64, 66–93): pareiÅ¡kėjas 2014 m. gegužės 12 d. pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu nusiskundimų neturėjo, pagal anamnezę serga hepatitu C, vartojo, be kita ko, narkotikus (b. l. 49, 78); 2014 m. gegužės 20 d. psichiatro konsultacijos metu skundėsi, be kita ko, nemiga, nustatyta diagnozė – F11.3 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, abstinencijos bÅ«klė) (paskutinė heroino injekcija – 2014 m. gegužės 6 d.) (b. l. 52–53, 81–82), paskirti vaistai (be kita ko, „truxali“); 2014 m. liepos 10 d. psichiatro konsultacijos metu pareiÅ¡kėjas vėl prašė raminamųjų, nes kartais sunku užmigti, tačiau konstatuota, kad gydymas nereikalingas, abstinencijos reiÅ¡kinių nėra (b. l. 53); 2014 m. rugsėjo 18 d. psichiatro konsultacijos metu pareiÅ¡kėjas skundėsi miego sutrikimu, nustatyta diagnozė – F11.2 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas), paskirti vaistai „truxali“ ir amitriptilinas (b. l. 53–54, 82–83); 2014 m. rugsėjo 5 d. pareiÅ¡kėjas skundėsi maudžiančio pobÅ«džio skausmu juosmens srityje, trunkančiu apie 2 mėn., diagnozuota Å«mi lumbalgija (M54.5), skirti vaistai „mydocalm“ ir ibuprofenas (b. l. 54–55, 83, 85); 2014 m. gruodžio 4 d. nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dermatologiÅ¡kai sveikas (b. l. 55, 85); 2014 m. gruodžio 17 d. skundėsi Å¡ono skausmu (b. l. 55, 85); 2014 m. gruodžio 17 d. profilaktinį patikrinimÄ ir darbingumo nustatymÄ atlikusios gydytojų komisijos iÅ¡vados: diagnozės F11.3 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, abstinencijos bÅ«klė) ir B18.2 (lėtinis virusinis hepatitas C), darbingas (b. l. 51, 80); 2014 m. gruodžio 30 d. skundėsi kylančia rÅ«gÅ¡timi, paskirtas gydymas (b. l. 57, 86); 2015 m. sausio 20 d., 2015 m. vasario 13 d., 2015 m. kovo 13 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. balandžio 28 d. skundėsi kylančia rÅ«gÅ¡timi, rėmeniu, nustatytas lėtinis gastritas, paskirti vaistai (b. l. 58–61, 87–90); 2015 m. gegužės 5 d. gydytojo konsultacijos metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad apie metus pastoviai vartoja vaistus nuo skrandžio, kai nustoja, vėl kyla rÅ«gÅ¡tys, paskirti vaistai ir pareiÅ¡kėjas nusiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b. l. 62, 91); 2015 m. gegužės 26 d.

– 2015 m. birželio 2 d. gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, diagnozė – dispepsija (b. l. 63, 93); 2015 m. liepos 9 d., 2015 m. rugsėjo 28 d. 2015 m. lapkričio 13 d. dėl lėtinio gastrito skirtas gydymas (b. l. 64, 92). II              1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, kyla ginčas, ar pareiÅ¡kėjas M. K. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. BÅ«tent Å¡is plotas turi bÅ«ti vertinimo kriterijumi Å¡ioje administracinėje byloje, nes M. K. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2014 m. gegužės mėn. (b. l. 7-12).2. Minėta, kad pareiÅ¡kėjas M. K. praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalÄ â€“ 8 880 Eur.2.1.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“2.2. Nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. pareiÅ¡kėjas M.

K. (žr. atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 7-12); asmens įskaitos kortelės kopijÄ (b. l. 13-14)) buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K. Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas M. K. (žr. Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus), darytina iÅ¡vada, jog tuo laikotarpiu kamerose trÅ«ko ploto laikomiems asmenims iÅ¡ viso 144 paras. Pabrėžtina, kad LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogiÅ¡kÄ pozicijÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl Å¡io pažeidimo nėra reikÅ¡mingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.2.3.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K kamerų patalpose sÄ lygomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sÄ lygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, jÄ apčiuopti, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ . Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju.

Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas.

Kartu pabrėžtina, kad LukiÅ¡kių TI-K siekia užtikrinti laikomiems asmenims tvarkÄ ir kaip įmanoma geresnes sÄ lygas, nes, įvertinus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ (b. l. 16-17), matyti, kad pažeidimai, lyginant su ploto trÅ«kumu, yra mažareikÅ¡miai. Be to, akcentuotina, jog LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio mėn. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kuriÄ vykdytoja įsipareigojo LukiÅ¡kių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektÄ ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimÄ (deratizacijÄ ) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektÄ ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimÄ (dezinsekcijÄ ) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 18–20).Teismas, pakartodamas, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę (144 paras pareiÅ¡kėjas M.

K. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad pareiškėjui reali žala sveikatai nepadaryta (įvertinus pareiškėjo medicininius duomenis (b. l. 38–64, 66–93), darytina išvada, kad pagrindiniai sveikatos nusiskundimai yra susiję su pareiškėjo vartojamais narkotiniais preparatais), į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimÄ Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), o 2014 m. spalio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1065 eurų, kuri priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K. Teismas ypač remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A558-575/2015, kurioje už 149 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1100 eurų.

Teismo vertinimu, didesnės negu 1065 eurų neturtinės žalos priteisimas Å¡ioje administracinėje byloje bÅ«tų vertintinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo uždarbiavimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1065 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. (netinkamai laikytas 144 paras).LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                   Ernestas Spruogis