2018-09-03 Nr. AB-15041-3-61-3-01574-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Administracinė byla Nr. T-9-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01574-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 45

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, susipažinęs su pareiškėjo A. B. pareikštu nušalinimu visiems Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjams nuo administracinės bylos Nr. I-2986-811/2018 pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo A. B. pranešimas, kuriame pareiškėjas pareiškė nušalinimą visiems Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjams. Pareiškime pareiškėjas teigia, kad visi Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai yra šališki ir suinteresuoti jo administracinės bylos baigtimi. Pareiškėjo manymu, teisėjai, nagrinėdami bylas, neišreikalauja ir nevertina prašomų įrodymų, slėpdami korupcinio pobūdžio veikas, tyčia vilkina bylų nagrinėjimą ir pareiškėjui padarytos žalos atlyginimą, kas kelia abejones šio teismo nešališkumu.

Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotoja, laikinai einanti teismo pirmininko pareigas, Jolita Rasiukevičienė, 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, prašydama spręsti pareiškėjo A. B. pareiškimą nušalinti nuo administracinės bylos Nr. I-2986-811/2018 nagrinėjimo visus Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjus.

Nutartyje nurodoma, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2986-811/2018 pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 2018 m. liepos 30 d. teisme faksu (2018 m. rugpjūčio 27 d. paštu gautas dokumento originalas) gautas pareiškėjo A. B. pranešimas, kuriame jis reiškia nušalinimą visiems Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjams (b. l. 83, 93). Atsižvelgus į pateiktą pareiškimą bei remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 4 dalimi, nutartyje konstatuota, jog pareiškėjas pareiškė nušalinimą visiems Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjams ir teisme nėra teisėjų, galinčių išspręsti nušalinimo klausimą, todėl pareiškėjo pareiškimas perduotinas spręsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui.

Teismo pirmininkas

k o n s t a t u o j a :

ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, kai šio įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais nušalinimą teisėjui (teisėjams) pareiškia proceso dalyvis, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas <...>. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai apygardos administraciniame teisme nėra pakankamai teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas, arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos.

Pareiškėjas reiškia nušalinimą visam Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymėtina, kad ABTĮ viso teismo nušalinimo instituto nenumato. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog sistemiškai aiškinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, kuriose yra reglamentuotas teisėjo ir kitų asmenų nušalinimas (ABTĮ 44 str.) ir pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka (ABTĮ 45 str.), darytina išvada, jog nušalinimas gali būti reiškiamas tik teismo pirmininko nutartimi paskirtiems bylą nagrinėti teisėjams, o ne apskritai visiems teismo teisėjams.

Pareiškime pareiškėjas A. B. teigia, kad visi Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai yra šališki ir suinteresuoti jo administracinės bylos baigtimi, ir nurodo, kad šiuos jo teiginius patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo procesiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. I-591-821/2017 ir kt. Pareiškėjo manymu, teisėjai, nagrinėdami bylas, neišreikalauja ir nevertina prašomų įrodymų, slėpdami korupcinio pobūdžio veikas, tyčia vilkina bylų nagrinėjimą ir pareiškėjui padarytos žalos atlyginimą, kas, pareiškėjo vertinimu, pagrindžia jo abejones Vilniaus apygardos teismo nešališkumu.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje yra tiesiogiai įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime išaiškino, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių, teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus: teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Be to, ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Taigi, įvertinus paminėtas teisės normas, darytina išvada, kad įstatymai nenustato baigtinio aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tų asmenų samprotavimais ar prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų dėl bylai nagrinėti paskirtos teisėjų kolegijos šališkumo, todėl byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad administracinei bylai nagrinėti paskirta teisėjų kolegija turi išankstinį nusistatymą ar yra suinteresuota bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad yra kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų nešališkumo. Pažymėtina, kad pareiškėjo pareiškimas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų nešališkumo grindžiamas tik deklaratyviomis prielaidomis ir yra paremtas iš esmės abstrakčiais pareiškėjo samprotavimais, nenurodant nei konkrečių faktinių aplinkybių, nei pateikiant objektyvių įrodymų, galinčių pagrįsti teisėjų tariamą pareiškėjo diskriminavimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko vertinimu, pareiškėjo pareiškime išdėstyti abstraktūs argumentai nėra tos aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos ar atskirų teisėjų nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų kolegijos nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisėjai būtų šališki, suinteresuoti bylos baigtimi.

Taip pat teisėjų šališkumą pareiškėjas grindžia teismo kitose bylose anksčiau priimtais procesiniais sprendimais, procesinio pobūdžio prašymų netenkinimu, t. y. iš esmės pareiškime yra keliamos abejonės dėl teisėjų vykdomos jurisdikcinės veiklos – teisingumo vykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pažymėta, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas.

Atsižvelgus į tai, kad pagal įstatymo nuostatas ir susiformavusią praktiką teisėjas (teismas) gali būti nušalinimas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių objektyviais faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų šališkumo, jo pareiškimas nušalinti nuo administracinės bylos Nr. I-2986-811/2018 nagrinėjimo bylai nagrinėti paskirtą teisėjų kolegiją ir visus Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjus netenkinamas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl teisėjų kolegijos ir viso Vilniaus apygardos administracinio teismo galimo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti ir prašymas nušalinti šiuos teisėjus nuo administracinės bylos Nr. I-2986-811/2018 nagrinėjimo netenkinamas

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 ir 4 dalimis,

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. B. pareiškimo nušalinti nuo administracinės bylos Nr. I-2986-811/2018 pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėjimo visus Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjus netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius