d086774f-e7e2-4e27-aa14-1c280613b6a5 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Rimas ŠvirinasPranešėjas Rimas Švirinas                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-736-319-2013Teisėja Danutė Giačaitė                                                 Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01422-2012-2                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6; 2.4.7   (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei R.

M., nuteistojo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. Pagal BK 178 str. 1 d. (už 2012-12-19 nusikaltimÄ ) jam paskirta 50 (penkiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmė, pagal BK 178 str. 1 d. (už 2013-02-13 nusikaltimÄ ) – 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir skirta galutinė subendrinta bausmė - 70 (septyniasdešimties) parų areštas, bausmę atliekant areštinėje. Bausmės pradžia skaičiuotina įsiteisėjus nuosprendžiui nuo A. A. sulaikymo dienos.Nukentėjusiosios S. A. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. A. priteista 500 Lt (penki šimtai litų) turtinės ir 300 Lt (trys šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. A. naudai.

Nukentėjusiosios D. Z. M. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ A. A. priteista 5500 Lt (penki tÅ«kstančiai penki Å¡imtai litų) turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt (du tÅ«kstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios D. Z. M. naudai, likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. A. nuteistas už tai, kad jis 2012-12-19, apie 13.00 val., atėjęs pas S. A.

į jai priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, prisistatęs poliklinikos darbuotoju, atėjusiu pasiÅ«lyti įsigyti kraujospÅ«džio matuoklį, pagrobė bute esantį svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiajai S. A. priklausančius 500 litų, taip padarė S. A. 500 litų turtinę žalÄ ;be to, jis 2013-02-13, apie 12.45 val., atėjęs pas D. Z. M. į jai priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, prisistatęs poliklinikos darbuotoju, atėjusiu pasiÅ«lyti įsigyti kraujospÅ«džio matuoklį, pagrobė bute esantį svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiajai D.

Z. M. priklausančius 5500 litų, taip padarė D. Z. M. 5500 litų turtinę žalÄ .Nuteistasis A. A. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendį, praÅ¡o jį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Skunde nurodo, kad su priimtu teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nesutinka iÅ¡ dalies, mano, kad teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimus ir tai sukliudė teismui priimti teisingÄ nuosprendį. Teismas, skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos padarymÄ , turi vadovautis BK nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmės skyrimo taisykles, taip pat BK 55 str., be to, įvertinti, ar kaltininkui, paskyrus atitinkamÄ bausmę, bus įgyvendinta BK 41 str. 2 d. nustatyta bausmės paskirtis, ar tokia bausmė bus teisinga.

BK 55 str. nuostatos reiÅ¡kia ir tai, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuris yra pirmÄ kartÄ teisiamas už nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ , už kurio padarymÄ atitinkamų straipsnių sankcijose alternatyviai su laisvės atėmimo bausme yra numatytos ir kitos bausmės, pirmiausia turi apsvarstyti galimybę skirti kitÄ , ne laisvės atėmimo bausmę. Nors BK 55 str. žodis „nusikaltimas“ vartojamas vienaskaitos forma, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ BK 55 str. nuostatomis vadovaujamasi ir tokiais atvejais kaip Å¡is, kai asmuo teisiamas už du ar daugiau analogiÅ¡kus nusikaltimus vienu metu.

Apeliantas pažymi, kad jis yra teisiamas pirmÄ kartÄ , padarė du BK 178 str. 1 d. numatytus nesunkius nusikaltimus, kurių sankcijose, be laisvės atėmimo bausmės, numatytos ir kitos - alternatyvios bausmių rÅ«Å¡ys. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, jog vertina aplinkybę, kad jis yra neteistas, tačiau to nemotyvuoja. Apelianto nuomone, teismas Å¡iuo konkrečiu atveju nepagrįstai netaikė BK 55 str. nuostatų ir nepagrįstai jam neskyrė bausmės, kuri nesusijusi su laisvės atėmimu.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundÄ patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A.

A. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nu­si­kals­tamų veikų kvali­fi­ka­vi­mas. Nuteistasis A. A. praÅ¡o paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma ape­liaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bau­džia­mÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas vei­kas ir, skirdamas A.

A. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – api­bÅ«dinančias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumÄ .A. A. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. A. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, darbo biržoje neregistruotas. BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės – vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas ir laisvės atėmimas iki trejų metų. Esant nustatytoms aplin­ky­bėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teis­mas nu­teis­tajam už nusikaltimų padarymÄ pa­grįstai skyrė areÅ¡to bausmes, manydamas, kad Å¡ios bausmės pasky­ri­mas A. A. gali užtikrinti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimÄ â€“ ne tik nu­bausti nusi­kal­ti­mÄ padariusį asmenį, bet ir siek­ti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų.Nustatydamas areÅ¡to bausmės trukmes apylinkės teismas va­do­vavosi BK 178 str. 1 d. numatytos sankcijos ribomis.

BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę len­gvi­nančioms ir (ar) sun­ki­nan­Äioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vi­dur­kio. BK 61 str. 3 d. numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rÅ«Å¡ies bausmės minimaliu dydžiu.

Byloje nustatyta viena A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo at­sa­ko­my­bę sun­ki­nančių aplinkybių nenustatyta. Nustatydamas bausmės dydžius, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, padarytus nusikaltimus bei A. A. asmenybę ir pagrįstai už abi nusikalstamas veikas skyrė bausmės dydžius, artimus BK 49 str. nustatyto areÅ¡to bausmės trukmės minimumo ir maksimumo vidurkiui. Subendrindamas bausmes dalinio sudėjimo bÅ«du, apylinkės teismas BK 63 str. reikalavimų nepažeidė, be to, pridėjo tik maÅ¾Ä dalį už antrÄ nusikaltimÄ paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad A.

A. paskirta ir subendrinta bausmė nėra per griežta ir neprieÅ¡­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyri­mo pagrin­dams (BK 41 str. ir 54 str.). Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad A. A. netikslinga skirti kitas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, ir, prieÅ¡ingai nei nurodoma apelianto skunde, tinkamai tai motyvavo. BK 55 str. numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuris yra pirmÄ kartÄ teisiamas už nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ , už kurio padarymÄ atitinkamų straipsnių sankcijose alternatyviai su laisvės atėmimo bausme yra numatytos ir kitos bausmės, pirmiausia turi apsvarstyti galimybę skirti kitÄ , ne laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas skunde pažymi, kad jis yra teisiamas pirmÄ kartÄ , padarė du BK 178 str. 1 d. numatytus nesunkius nusikaltimus, kurių sankcijose, be laisvės atėmimo bausmės, numatytos ir kitos - alternatyvios bausmių rÅ«Å¡ys, todėl, jo nuomone, teismas Å¡iuo konkrečiu atveju nepagrįstai netaikė BK 55 str. nuostatų ir nepagrįstai jam neskyrė bausmės, kuri nesusijusi su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nors BK 55 str. žodis „nusikaltimas“ vartojamas vienaskaitos forma, teismas turi apsvarstyti galimybę su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ir tais atvejais, kai asmuo padaro kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, tačiau tik tada, kai Å¡ie nusikaltimai yra padaryti viena veika arba naujas nusikaltimas nėra susijęs su anksčiau padaryta veika ir kokybiÅ¡kai yra kitokio pobÅ«džio.

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam A. A. laisvės atėmimo bausmė skirta nebuvo. Su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bausmė, kurios turinyje nenumatytas laisvės atėmimas. Pagal BK 49 str. areÅ¡tas priskirtinas prie bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam bausmės rÅ«Å¡is ir dydžius, bÅ«tų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Nuteistasis A. A. apelia­ci­niu skun­du nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių nebÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pirmosios instan­ci­jos teis­mas. Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu bÅ«tų pa­da­ry­ti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų su­var­Å¾ytos įstatymų garan­tuotos nu­teistojo teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Apy­lin­kės teismas apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡va­das dėl nuteistojo kal­tės, bausmių rÅ«Å¡ies, jų dy­džio, subendrinimo ir civilinių ieÅ¡kinių priteisimo pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas ga­lioti nepa­keistas, o apeliacinis skundas atmetamas.                          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : nuteistojo A.

A. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas teisėjas                                                       Rimas Å virinas                                       Teisėjai:                                                                                  JÅ«ratė Jakubonienė                                                                                              Giedrius Endriukaitis