d0844a4d-e0ce-4d69-8f1e-8e805ade164d · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1541-450/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20933-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.20.; 2.1.5.1.2.2.; VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės apeliacinį skundÄ ir trečiųjų asmenų Kauno žydų bendruomenės bei Å venčionių rajono žydų bendruomenės pareiÅ¡kimus dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Vilniaus žydų bendruomenės patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei, tretieji asmenys Kauno žydų bendruomenė, Klaipėdos žydų bendruomenė, Å iaulių apskrities žydų bendruomenė, Panevėžio miesto žydų bendruomenė, Ukmergės rajono žydų bendruomenė, Å venčionių rajono žydų bendruomenė dėl nutarimų panaikinimo, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Vilniaus žydų bendruomenė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tarybos 2017 m. balandžio 19 d. posėdyje priimtÄ nutarimÄ 4 darbotvarkės klausimu, kuriuo nustatyta, kad 2017 m. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės konferencijoje visos regioninės žydų bendruomenės turi po 1 balsÄ (delegatÄ ); panaikinti visus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės 2017 m. gegužės 28 d. konferencijoje priimtus nutarimus: dėl 2016 m. finansinės atskaitomybės, veiklos ataskaitos ir auditoriaus iÅ¡vados patvirtinimo (1 darbotvarkės klausimas); dėl pirmininko iÅ¡rinkimo (2 darbotvarkės klausimas); dėl Tarybos narių skaičiaus nustatymo ir tarybos narių iÅ¡rinkimo (3 darbotvarkės klausimas); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. PatikslintÄ ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad ieÅ¡kovė (toliau - VŽB), kaip regioninė žydų bendruomenė, yra atsakovės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (toliau - LŽB) tikrasis narys. 2017 m. balandžio 19 d. įvyko LŽB Tarybos posėdis, kuriame, be kita ko, buvo nutarta 2017 m. gegužės 28 d. Å¡aukti LŽB KonferencijÄ , patvirtinti jos susirinkimo darbotvarkę, kurioje numatyti ir LŽB Pirmininko bei Tarybos narių rinkimai, taip pat priimtas ginčo nutarimas. LŽB Tarybos Nutarimas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, pačios LŽB įstatams ir protingumo principui bei Å¡iurkščiai pažeidžia VŽB, taip pat kitų regioninių žydų bendruomenių – LŽB narių – interesus.

Tarybos Nutarimas iÅ¡ esmės nustato, kad 2017 m. vyksiančioje LŽB Konferencijoje kiekviena regioninė žydų bendruomenė turės tik 1 balsÄ (delegatÄ ), kas pažeidžia Ä®statų 7 skirsnio 7.1 p. įtvirtintÄ principÄ , kad Konferencijoje konkrečios regioninės žydų bendruomenės turimų balsų skaičius tiesiogiai priklauso nuo jos narių (vienijamų asmenų) skaičiaus. Toks Tarybos Nutarimas savo esme nėra nutarimas dėl atstovavimo normos, t. y. bendruomenės delegato ir jo atstovaujamo Å¡ios bendruomenės narių santykio (proporcijos), kurį ji turi teisę priimti, o yra aiÅ¡kiai neteisėtas Ä®statų keitimas.

Keisti regioninių žydų bendruomenių atstovavimo Konferencijoje principÄ gali tik pati Konferencija, pakeisdama Ä®status (Ä®statų 7 skirsnio 6.1 p.). Taryba tokios kompetencijos neturi (Ä®statų 8 skirsnio 8.17 p.). Taryba, kaip valdymo organas, negali perimti Konferencijos, kaip aukščiausiojo LŽB organo, kompetencijos. Nutarimas prieÅ¡tarauja ir protingumo principui. Å iuo metu LŽB tikraisiais nariais yra tik juridiniai asmenys: visos regioninės žydų bendruomenės, taip pat kitos organizacijos, kurių veikla kaip nors susijusi su žydų kultÅ«ra, Å¡vietimu, religija, tradicija, mokslu, vaikų lavinimu, sportu ir kt.

Tokiu bÅ«du LŽB nariais yra ir porÄ metų likviduojamas Lietuvos žydų bendruomenės labdaros fondas, kelios privačios bendrovės ir kt., vienijantys, prieÅ¡ingai nei regioninės žydų bendruomenės, labai nedidelį asmenų skaičių (pavyzdžiui, VŽB vienija apie 2 200 narių, o likviduojamas Lietuvos žydų bendruomenės labdaros fondas teturi likvidatorių). Pagal iki Nutarimo priėmimo susiformavusiÄ ir ilgÄ laikÄ taikytÄ praktikÄ regioninių žydų bendruomenių atstovavimo Konferencijoje norma buvo nustatoma pagal santykį „1 delegatas = 100 bendruomenės narių“.

Tokiu bÅ«du, pavyzdžiui, VŽB Konferencijoje turėtų 22 delegatus (balsus). Nutarimas, nustatęs, kad 2017 m. gegužės 28 d. vyksiančioje LŽB Konferencijoje visos regioninės žydų bendruomenės turės tik po 1 delegatÄ (1 balsÄ ), šį atstovavimo ir demokratinio valdymo principÄ , kartu ir protingumo principÄ , grubiai pažeidžia. Ginčijamų Konferencijos sprendimų neteisėtumas pasireiÅ¡kia ir tuo, kad VŽB apskritai nebuvo leista dalyvauti Konferencijoje. 2017 m. gegužės 24 d.

įvykusioje VŽB konferencijoje buvo iÅ¡rinkti nauji VŽB valdymo organai, įskaitant bendruomenės vardu veikiantį pirmininkÄ â€“ vienasmenį valdymo organÄ (įstatų 9.1, 9.4.2 p.); juo tapo S. G.. Nepaisant to, S. G., kaip teisėtam VŽB atstovui, fiziÅ¡kai nebuvo leista patekti į LŽB KonferencijÄ .

3. Atsakovė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad Asociacijų įstatymo 8 str. 4 d. yra aiÅ¡kiai numatyta imperatyvi taisyklė, kad 1 narys = 1 balsas visuotiniame asociacijos narių susirinkime. Analizuojant Ä®statymÄ yra aiÅ¡ku, jog jokių iÅ¡imčių iÅ¡ nurodytos bendros taisyklės, įtvirtinančios narių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , įstatymas nenumato. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , asociacijos neturi galimybės numatyti ir taikyti kitų atstovavimo visuotiniame narių susirinkime taisyklių, nei yra įtvirtinta Ä®statymo 8 st. 4 d.

– visais atvejais 1 asociacijos narys turi 1 balsÄ , nepriklausomai, ar jis yra fizinis, ar juridinis asmuo, jei juridinis, kokios teisinės formos, kiek narių, dalyvių vienija ar pan. Vadovaujantis LBŽ įstatų 7.1 p., kaip jis Å¡iuo metu yra suraÅ¡ytas, o ne taikant Ä®statymo 8 str. 4 d., bÅ«tų ne tik pažeidžiama Ä®statyme įtvirtinta imperatyvi atstovavimo taisyklė, tačiau taip pat neužtikrinama, kad kiekvienas narys turėtų sprendžiamojo balso teisę. LŽB taryba ginčijamu nutarimu ne įstatus keitė, o įgyvendino įstatymo imperatyvÄ , neturėdama jokios teisės vadovautis teisės aktams prieÅ¡taraujančiomis LŽB įstatų nuostatomis.

Net ir teoriÅ¡kai svarstant, jog teismas galėtų pripažinti LŽB tarybos nutarimÄ negaliojančiu, tai neturėtų jokios įtakos LŽB konferencijoje priimtų sprendimų teisėtumui, nes konferencijoje buvo balsuojama, sprendimai buvo priimami, nariai atstovaujami, remiantis Ä®statyme įtvirtintomis imperatyviomis nuostatomis. LŽB įstatuose (4 skirsnio 4 p.) nustatyta, jog „visi tikrieji nariai turi lygias teises“, kas reiÅ¡kia, jog regioninės žydų bendruomenės neturi ir negali turėti jokio pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitus LŽB tikruosius narius, nepriklausomai nuo to, kiek konkretus juridinis asmuo turi savo dalyvių.

Būtent tokia balsavimo asociacijos visuotiniame narių susirinkime tvarka kaip tik ir atitinka Įstatymo reikalavimams, o tuo pačiu atitinka protingumo bei teisingumo principus.

4. Trečiasis asmuo Å venčionių rajono žydų bendruomenė atsiliepimu prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , o teismui nusprendus, jog patikslintas ieÅ¡kinys yra nagrinėtinas, jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

5. Trečiasis asmuo Panevėžio miesto žydų bendruomenė atsiliepimu prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.

6. Trečiasis asmuo Kauno žydų bendruomenė atsiliepimu prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.

7. Trečiasis asmuo Å iaulių apskrities žydų bendruomenė atsiliepimu prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, pritardama patikslinto ieÅ¡kinio argumentams.

8. Trečiasis asmuo Ukmergės rajono žydų bendruomenė atsiliepimu prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, pritardama patikslinto ieÅ¡kinio argumentams.

9. Trečiasis asmuo Klaipėdos žydų bendruomenė atsiliepimu prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, pritardama patikslinto ieÅ¡kinio argumentams. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir panaikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tarybos 2017 m. balandžio 19 d. posėdyje priimtÄ nutarimÄ 4 darbotvarkės klausimu, kuriuo nustatyta, kad 2017 m. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės konferencijoje visos regioninės žydų bendruomenės turi po 1 balsÄ (delegatÄ ); panaikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės 2017 m. gegužės 28 d. konferencijoje priimtus nutarimus: dėl 2016 m. finansinės atskaitomybės, veiklos ataskaitos ir auditoriaus iÅ¡vados patvirtinimo (1 darbotvarkės klausimas); dėl pirmininko iÅ¡rinkimo (2 darbotvarkės klausimas); dėl Tarybos narių skaičiaus nustatymo ir tarybos narių iÅ¡rinkimo (3 darbotvarkės klausimas); priteisė iÅ¡ atsakovės 189 Eur žyminio mokesčio, 2500 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovės naudai; ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti 379,10 Eur VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡laidų atmetė; sprendimui įsiteisėjus panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. liepos 21 d. nutartimis taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones; priteisė iÅ¡ atsakovės 21,97 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

11. Teismas nustatė, kad Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė yra įregistruota LR Juridinių asmenų registre kaip asociacija, vadovu įregistruota F. K., paskyrimo data-2017 m. gegužės 28 d., registruota -2017 m. birželio 9 d. Pagal Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Įstatų 4 skirsnio 1-2 punktus, LŽB gali būti tikrieji ir garbės nariai. LŽB tikruoju nariu gali būti ir bet kokios teisinės formos juridinis asmuo, kuriuo veikla kaip nors susijusi su žydų kultūra, religija, tradicija, mokslu, vaikų lavinimu, sportu ir kt.

LŽB tikraisiais nariais yra visos teritorinės (regioninės) žydų bendruomenės. Minimalus LŽB narių skaičius 3 tikrieji nariai. Asmuo gali būti kelių asociacijų nariu (Įstatų 4 skirsnio 3 p.). Visi tikrieji nariai turi lygias teises (Įstatų 4 skirsnio 4 p.). Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė turi 28 tikruosius narius, iš kurių 7 nariai yra regioninės žydų bendruomenės, t. y. Vilniaus žydų bendruomenė, Kauno žydų bendruomenė, Klaipėdos žydų bendruomenė, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, Panevėžio miesto žydų bendruomenė, Ukmergės rajono žydų bendruomenė, Švenčionių rajono žydų bendruomenė.

VĮ „Registrų centras“ Vilniaus žydų bendruomenės vadovu įregistruotas S. G., paskyrimo data – 2017 m. gegužės 24 d., registruota 2017 m. birželio 5 d. Vilniaus žydų bendruomenė vienija apie 2200 narių (fizinių asmenų) ir yra didžiausia regioninė žydų bendruomenė. Viso yra virš 4000 narių (fizinių asmenų).

12. Teismas, svarstydamas atsakovės LŽB bei trečiojo asmens Å venčionių rajono žydų bendruomenės argumentÄ , kad ieÅ¡kinį teismui pateikė neįgaliotas asmuo, atsižvelgė į tai, kad Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas paskirtas asociacijos Vilniaus žydų bendruomenės 2017 m. gegužės 24 d. visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) metu, 2017 m. gegužės 25 d. VŽB pirmininko praÅ¡ymas su dokumentais pateiktas VÄ® „Registrų centras“ Vilniaus filialui ir pastarasis 2017 m. birželio 5 d.

įregistravo VŽB bendruomenės valdymo organų duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre. 2017 m. gegužės 25 d. VŽB pirmininkas S. G. pasirašė su advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai kontoros atstovais advokate L. R., E. D. atstovavimo sutartį. VŽB ieškinys pasirašytas advokato, 2017 m. gegužės 26 d. pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taigi, pagrindo teigti, kad VŽB pirmininkas neturi teisės atstovauti VŽB, teismas neturėjo.

13. Teismas pažymėjo ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu a. b. Nr. eI-4370-331/2017 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2017 m. birželio 5 d. sprendimas įregistruoti Vilniaus žydų bendruomenės valdymo organų narių duomenų pakeitimus registre nebuvo nuginčytas. Šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs ir su apeliacinius skundu bus nagrinėjamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teisme.

14. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-877-807/2018 procesinis sprendimas dėl asociacijos Vilniaus žydų bendruomenė 2017 m. gegužės 24 d. visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) sprendimų pripažinimo negaliojančiais (tame skaičiuje ir dėl VŽB pirmininko išrinkimo) nepriimtas, posėdis paskirtas 2018 m. vasario 6 d. Teismas sprendė, kad sprendimo priėmimo metu galiojančių įsiteisėjusių teismo sprendimų, kuriais būtų nuspręsta dėl VŽB pirmininko neteisėto atstovavimo VŽB bei neteisėto įregistravimo juridinių asmenų registre, nėra.

Taip pat teismas nesutiko su atsakovės bei trečiojo asmens praÅ¡ymais palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , nes VÄ® „Registrų centras“ tik iÅ¡vieÅ¡ina juridinius faktus, įraÅ¡ydamas bendruomenės valdymo organų duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre, tačiau patys sprendimai įsigalioja ne nuo jų iÅ¡vieÅ¡inimo (2017 m. birželio 5 d.), o nuo priėmimo dienos, nagrinėjamoje byloje - 2017 m. gegužės 24 d. ir kol yra nenuginčyti, galioja ir yra teisingi. IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2017 m. gegužės 26 d., po to, kai VŽB pirmininkas S. G. buvo iÅ¡rinktas VŽB konferencijos (aukščiausio VŽB valdymo organo) metu ir įgijo visas teises ir pareigas, numatytas VŽB Ä®statų 9 skirsnyje, tame skaičiuje atstovauti Bendruomenės interesus visuose valstybės ir nevalstybinėse institucijose, teismuose ir kitose įstaigose (VŽB Ä®statų 9 skirsnio 9.4.2. p.).

15. Svarstant bylÄ iÅ¡ esmės, teismas atsižvelgė į tai, kad LŽB Ä®statų 6 skirsnis nustato, kad bendruomenės valdymo organai yra: aukščiausiais bendruomenės organas yra konferencija (Ä®statų 6 skirsnio 1. p.); kolegialaus valdymo organas yra LŽB taryba (Ä®statų 6 skirsnio.3. p.), kitas kolegialaus valdymo organas yra LŽB valdyba (Ä®statų 6 skirsnio 4. p.), o vienasmenis valdymo organas yra LŽB pirmininkas (Ä®statų 6 skirsnio 5 p.).

16. Teismo vertinimu, iÅ¡ esmės LŽB tarybos 2017 m. balandžio 19 d. nutarimas 4 darbotvarkės klausimu, kuriuo nustatyta, kad 2017 m. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės konferencijoje visos regioninės žydų bendruomenės turi po 1 balsÄ (delegatÄ ) yra LŽB Ä®statų 7 skirsnio 7.1. p. pakeitimas, nes regionines žydų bendruomenę atstovaujantys delegatai netenka balsų skaičių, proporcingÄ atstovaujamų narių skaičiui, įtvirtintÄ LŽV Ä®statų 7 skirsnio 7.1. p. Taigi, LŽT Ä®statų 7 skirsnio 7.1. p. yra įtvirtinta iÅ¡lygÄ iÅ¡ bendros taisyklės, t. y. kad regioninės žydų bendruomenes atstovaujantys delegatai turi balsų skaičių, proporcingai atstovaujamų narių skaičiui, t. y. kuo daugiau balsų turi regioninė žydų bendruomenė, tuo daugiau balsų ji turi balsuojant LŽB aukščiausiojo valdymo organo - konferencijoje.

17. IeÅ¡kovės teiginį, kad LŽB tarybai nustačius regioninių bendruomenių atstovavimo iÅ¡lygÄ â€žvienas bendruomenės delegatas atstovauja 100 bendrijos narių“ buvo taikoma ilgÄ laikÄ LŽB Ä®statų 7 skirsnio 7.1. p. pagrindu, t. y. nuo 2010 m. iki 2017 m., teismas laikė nepaneigtu.

18. Teismas pažymėjo ir tai, kad ir atsakovė pagal ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nepateikė Å¡iÄ aplinkybę paneigiančių įrodymų, t. y. senesnių 2010-2016 m. LŽB konferencijų nutarimų, todėl atsikirtimo į ieÅ¡kinio argumentus Å¡ioje dalyje neįrodė.

19. Tokiu bÅ«du, jei ieÅ¡kovė VŽB vienija apie 2200 narius, jai LŽB konferencijoje priklausytų ne vienas balsas, kaip buvo nuspręsta ginčo LŽB 2017-04-19 nutarimu, o 22 balsai. Tuo tarpu, visa LŽV bendrija turi apie 4000 narių. Teismui akivaizdu, kad LŽB ginčo nutarimas turi esminę įtakÄ ieÅ¡kovės teisėms, be to, prieÅ¡tarauja Ä®statų 7 skirsnio 7.1 p. nurodytiems teisingumo, proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principams bei faktiÅ¡kai ilgÄ laikÄ susiklosčiusiai praktikai, turint nurodytÄ narių skaičiaus proporcijÄ . IÅ¡ esmės galiojant ginčo nutarimui regioninės žydų bendruomenės, turinčios daugiausiai narių skaičių, pagal balsų skaičių prilyginamos kitų asociacijos narių, vienijančių itin maÅ¾Ä asmenų skaičių. Tokia teisinė situacija, teismo vertinimu, negali bÅ«ti toleruojama, nes ja paneigiamas demokratinis LŽB valdymo principas.

20. Nors atsakovė ir tretieji asmenys nurodė, kad ginčui spręsti turi būti taikomas Asociacijų 2004-01-22 d. įstatymo 8 str. 4 d., teismas vertino ir kitus bylos aspektus bei šalių argumentus.

21. Pagal LŽB Ä®statų 6 skirsnio 6.1 p. tik LŽB konferencija, kaip aukščiausias bendruomenės valdymo organas, kompetentinga keisti ir pildyti LŽB Ä®status. Nagrinėjamu atveju LŽB Ä®statų 7 skirsnio 7.1. p. redakcija iÅ¡ esmės buvo pakeista LŽB tarybos 2017 m. balandžio 19 d. nutarimu, pagal kurį ieÅ¡kovė VŽB, kaip didžiausia Lietuvoje žydų bendruomenė, neteko LŽB 2017 m. gegužės 28 d. konferencijoje ženklų balsų skaičių. Todėl, teismo vertinimu, LŽB Ä®statų pakeitimo klausimÄ sprendė nekompetentingas organas, todėl toje dalyje priimtÄ ginčas sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu.

22. LŽB Įstatų 8 skirsnio 8.17 p. numato, kad Taryba negali priimti sprendimų, priskirtų LŽB konferencijos kompetencijai. Asociacijų įstatymo 8 str. 1 d. 1 p. taip pat numato, kad tik visuotinis narių susirinkimas (nagrinėjamu atveju –konferencija) gali keisti asociacijos įstatus.

23. Atsakovė akcentavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu c. b. Nr. 2-38462-912/2017 LŽB Įstatų 7 skirsnio 7.1 p. nuostata buvo pripažinta negaliojančia, tačiau teismas pažymėjo, kad ginčo nutarimų priėmimo metu nurodyto teismo sprendimo nebuvo priimta, be to, šiuo metu (sprendimo paskelbimo metu) nurodytas teismo sprendimas neįsiteisėjęs ir juo vadovautis teismas negali.

24. Atsakovė remiasi Asociacijų įstatymo 8 str. 4 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad LŽB Įstatų 7 skirsnio 7.1 p. suteikia daugiau teisių regioninėms žydų bendruomenėms balsuojant konferencijoje, priklausomai nuo narių skaičiaus, nei Asociacijos įstatymo 8 str. 4 d., ir teismo vertinimu, pagrįstai, dėl sprendime išdėstytų motyvų, Vyriausybės 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 8 str. pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-728“ buvo nutarta pritarti Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 8 str. pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-728, išdėstant 8 str. 4 d. taip:

„Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vienÄ balsÄ . Jeigu asociacijos įstatuose numatytas kitas visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turintis organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), kai Å¡is organas priima sprendimus, kiekvienas asociacijos nariams atstovaujantis asmuo turi tiek balsų, keliems asociacijos nariams jis atstovauja, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip“.

25. Asociacijos įstatymo 12 str. 1 d. numato, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, o pagal šio straipsnio 3 d. asociacijos įstatuose gali būti numatytos ir kitos asociacijos veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ar kitiems įstatymams. Tuo tarpu LŽT įstatai buvo įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka VĮ „Registrų centras“ ir ginčo nutarimų priėmimo metu nebuvo kompetentingo organo (LŽB Konferencijos) pakeisti.

26. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė VŽB Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės 2017 m. gegužės 28 d. konferencijoje nebuvo tinkamai atstovaujamas, teismas laikė, kad konferencijoje priimti nutarimai dėl 2016 m. finansinės atskaitomybės, veiklos ataskaitos ir auditoriaus išvados patvirtinimo (1 darbotvarkės klausimas); dėl pirmininko išrinkimo (2 darbotvarkės klausimas); dėl Tarybos narių skaičiaus nustatymo ir tarybos narių išrinkimo (3 darbotvarkės klausimas negali būti pripažinti teisėtais.

27. Bylos duomenimis, VŽB atstovavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės 2017 m. gegužės 28 d. konferencijoje vienas asmuo Ž. S. pagal VŽB buvusios pirmininkės F. K. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ . Nors ieÅ¡kovės VŽB pirmininkas S. G. buvo paskirtas asociacijos Vilniaus žydų bendruomenės 2017-05-24 visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) metu, tačiau jis į 2017 m. gegužės 28 d. konferencijÄ Ä¯leistas nebuvo, apie įgaliojimÄ atstovauti VŽB Ž. S. nebuvo informuotas, kÄ patvirtino antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 11-17-41.

28. Teismo vertinimu, ieškovės bei trečiųjų asmenų turimi balsai įtakotų ginčo sprendimų rezultatus, todėl laikė, kad yra pagrindas tokius sprendimus pripažinti negaliojančiais. Tokiu būdu, sprendime išdėstytais motyvais teismas įrodymų visuma teismas sprendė, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

29. Teismas, remdamasis CPK 79 str. 80 str., priteisė iš atsakovės 189 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai.

30. Teismas praÅ¡ymÄ dėl 379,10 Eur VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡laidų priteisimo atmetė, nes ieÅ¡kovė nepateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų. Å ių iÅ¡laidų įtraukimÄ Ä¯ advokato ataskaitÄ teismas nelaikė, kad Å¡ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovė patyrė.

31. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla sudėtinga, byloje daug dalyvaujančių asmenų, procesinių dokumentų, trukmę, ieÅ¡kinys pateiktas 2017 m. gegužės 29 d., byla nagrinėjama iki Å¡iol, byloje buvo daug posėdžių, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės advokato turėtas iÅ¡laidas - 2500 Eur, kurių dydis nevirÅ¡ija nustatyto Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus.

32. Teismas, remdamasis CPK 150 str., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. liepos 21 d. nutartimis taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikino, sprendimui įsiteisėjus.

33. Valstybei iÅ¡ atsakovės priteisė iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 21,97 Eur. III. Apeliacinio skundo, prisidėjimų prie jo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 34. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 34.1. Dalis LŽB narių, maniusių, jog LŽB įstatų 7.1 punktas bei iki Å¡iol galiojusi praktika, kuomet iÅ¡ esmės visus LŽB sprendimus priimdavo vos 5 nariai (kai tuo tarpu jų iÅ¡ viso yra 28), prieÅ¡tarauja Ä®statymui, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami LŽB įstatų 7.1 p. pripažinti negaliojančiu.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs c. b. Nr. 2-38462-912/2017, 2017 m. lapkričio 22 d. įsiteisėjusiu sprendimu įstatų 7.1 p. pripažino negaliojančiu. Teismas konstatavo, kad tokia įstatų nuostata neužtikrina kiekvienam asociacijos nariui turėti sprendžiamojo balso teisę. Asociacijų įstatyme imperatyviai nustatyta, kad vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vienÄ balsÄ , o atstovaujantis juos asmuo turi tiek balsų, kiek narių atstovauja . Å iuo atveju įstatymas nenumato iÅ¡imčių suteikti daugiau balsų ar jų sumažinti. 34.2.

Teismui pripažinus, jog LŽB įstatų 7 skirsnio 7.1 p. prieÅ¡tarauja imperatyviai Ä®statymo normai, minėtas punktas negalioja nuo jo priėmimo momento. Todėl nepriklausomai nuo to, kokiu sprendimu ir kada įstatų nuostata buvo pripažinta negaliojančia dėl prieÅ¡taravimo įstatymo imperatyvui, ji negalioja nuo jos priėmimo momento ir todėl teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , turėjo vadovautis sprendimu, kuriuo LŽB įstatų 7.1 punktas buvo pripažintas negaliojančiu. 34.3. Teismo aiÅ¡kinimas pažeidžia ne tik Ä®statymo 8 str. 4 d.

įtvirtintÄ imperatyvÄ , kad kiekvienas Asociacijos narys turi po 1 balsÄ visuotiniame narių susirinkime, tačiau kartu pažeidžia ir narių lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Tuo tarpu paties LŽB įstatų 4 skirsnio 4 p. įtvirtinta, kad visi tikrieji nariai turi lygias teises. Ä®statymo 8 str. 4 d. numato, kad Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Å iuo atveju, teismui pasakius, kad vienas iÅ¡ narių turėtų turėti daugiau balsų nei visi likusieji LŽB nariai kartu sudėjus, yra akivaizdžiai paneigiamas LŽB narių lygiateisiÅ¡kumas, neužtikrinama asociacijos nariams sprendžiamojo balso teisę, kuriÄ Ä¯tvirtinta Ä®statymas. 34.4.

Vien tai, kad anksčiau buvo susiklosčiusi vienokia ar kitokia praktika, nelegitimizuoja negaliojančiu pripažinto, Įstatymo imperatyvui prieštaraujančio LŽB įstatų 7.1 p. 34.5. Atsižvelgiant į tai, kad asociacijos įstatų pakeitimai įsigalioja tik naujos redakcijos įstatus įregistravus juridinių asmenų registre, o šiuo atveju tariamas LŽB įstatų pakeitimas nebuvo įregistruotas juridinių asmenų registre, taip pat kad kompetentingas organas nepriėmė jokio sprendimo dėl LŽB įstatų keitimo, Skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai padaryta išvada, jog Nutarimu buvo pakeisti LŽB įstatai. 34.6.

Teismas sprendime neatskleidė, kodėl yra remiamasi teisės akto projektu, kuris dar nėra patvirtintas įstatymų leidėjo, nėra įsiteisėjęs bei neatskleidė, kaip Å¡is projektas yra susijęs su nagrinėjama situacija. Tiek Ä®statymo pakeitimo projekte, tiek dabar galiojančioje Ä®statymo redakcijoje yra aiÅ¡kiai įtvirtinta: „Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vienÄ balsÄ â€œ. Tačiau net ir vadovaujantis Ä®statymo pakeitimo projektu, akivaizdu, jog Å¡is projektas nėra aktualus nagrinėjamai ginčo situacijai.

Ä®statymo pakeitimo projektu numatyta leisti asociacijos įstatuose kitokiÄ narių atstovavimo tvarkÄ tik tuose organuose, kurie turi visas ar dalį asociacijos visuotinio narių susirinkimo teisių, tačiau nėra visuotinis narių susirinkimas Ä®statymo 8 straipsnio prasme. Å iuo atveju Konferencija yra visuotinis narių susirinkimas Ä®statymo 8 straipsnio prasme, todėl net ir Seimui patvirtinus teismo nurodytÄ Ä®statymo pakeitimo projektÄ , jis niekaip neįtakos LŽB narių balsavimo LŽB konferencijose (visuotiniuose narių susirinkimuose).

2. Trečiasis asmuo Kauno žydų bendruomenė pareiÅ¡kimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo praÅ¡o tenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ ir panaikinti 2017 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ - patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 35.1. Remiantis Asociacijų įstatymo 8 str. 4 d., visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai, o vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vienÄ balsÄ .

Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra pripažintas LŽB įstatų 7.1 punktas negaliojančiu. Todėl Teismas, tiek vadovaujantis Asociacijų įstatymu, tiek ir sprendimu, priimtu c. b. Nr. 2- 38462-912/2017, turėjo spręsti, kad Nutarimas ne pažeidžia LŽB narių teises ir yra naikintinas, o prieÅ¡ingai - užtikrina tinkamÄ imperatyvių teisės nuostatų įgyvendinimÄ . 35.2. Tik visuotinis atsakovės narių susirinkimas turi teisę ir kompetencijÄ keisti LŽB įstatus. Tuo tarpu Taryba, įgyvendindama LŽB įstatų 7 skirsnio 7.1 p., kuriame nurodyta, kad dėl regioninių LŽB narių balsų skaičiaus sprendžia LŽB, tik patvirtino, kiek balsų turės regioninės žydų bendruomenės 2017 m. konferencijoje, o Nutarimu įtvirtinta balsavimo taisyklė atitinka imperatyvias Asociacijų įstatymo nuostatas (8 str. 4 d.). 35.3.

Byloje nebuvo ginčo, kad skundžiamame sprendime minimas Asociacijų įstatymo pakeitimo projektas tėra tik projektas, nepatvirtintas įstatymų leidėjo, neįsigaliojęs, todėl teismas neturėjo jokios teisės, jokio teisinio pagrindo spendimÄ motyvuoti neįsigaliojusiu įstatymo projektu.

3. Trečiasis asmuo Panevėžio žydų bendruomenė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti visiÅ¡kai ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. 36.1. Bylos nagrinėjime dalyvavo tik 7 tikrieji nariai, tačiau nebuvo įtraukti likusieji 21 tikrieji Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai. Kadangi kiekvienas tikrasis narys turi lygiais teises, tame tarpe ir teisę balsuoti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narių susirinkimuose, sprendimas neabejotinai turi įtakos kiekvieno jų teisėms ir pareigoms (sukuria tam tikras teisines pasekmes), kas yra savarankiÅ¡kas procesinis pagrindas teismo sprendimo panaikinimui (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). 36.2.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama kita c. b. Nr.2-38462-912/2017, kuri buvo reikÅ¡minga Å¡ios bylos nagrinėjimui, nes minėtoje byloje buvo nagrinėjamas ieÅ¡kovų J. B. labdaros ir paramos fondo bei asociacijos „Lietuvos sporto klubo Makabi“ ieÅ¡kinys atsakovei Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei dėl įstatų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis. Atsakovė prašė teismo stabdyti bylos nagrinėjimÄ CPK 163 str. pagrindu dėl c. b. Nr.2-38462-912/2017, tačiau teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė, nors privalėjo tenkinti.

IÅ¡nagrinėtoje c. b. Nr. 2-38462-912/2017 Ä®statų 7.1 p. nuostata, kuria teismas rėmėsi priimdamas ginčo sprendimÄ , yra pripažinta negaliojančia, todėl teismo sprendimai minėtoje byloje ir Å¡ioje byloje yra prieÅ¡taringi.

4. Trečiasis asmuo Å venčionių rajono žydų bendruomenė pareiÅ¡kimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo praÅ¡o tenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ ir panaikinti 2017 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ - patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 37.1. Remiantis Asociacijų įstatymo 8 str. 4 d., visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai, o vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vienÄ balsÄ .

Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra pripažintas LŽB įstatų 7.1 punktas negaliojančiu. Todėl Teismas, tiek vadovaujantis Asociacijų įstatymu, tiek ir sprendimu, priimtu c. b. Nr. 2- 38462-912/2017, turėjo spręsti, kad nutarimas ne pažeidžia LŽB narių teises ir yra naikintinas, o prieÅ¡ingai - užtikrina tinkamÄ imperatyvių teisės nuostatų įgyvendinimÄ . 37.2. Tik visuotinis atsakovės narių susirinkimas turi teisę ir kompetencijÄ keisti LŽB įstatus. Tuo tarpu Taryba, įgyvendindama LŽB įstatų 7 skirsnio 7.1 p., kuriame nurodyta, kad dėl regioninių LŽB narių balsų skaičiaus sprendžia LŽB, tik patvirtino, kiek balsų turės regioninės žydų bendruomenės 2017 m. konferencijoje, o Nutarimu įtvirtinta balsavimo taisyklė atitinka imperatyvias Asociacijų įstatymo nuostatas (8 str. 4 d.). 37.3.

Byloje nebuvo ginčo, kad skundžiamame sprendime minimas Asociacijų įstatymo pakeitimo projektas tėra tik projektas, nepatvirtintas įstatymų leidėjo, neįsigaliojęs, todėl teismas neturėjo jokios teisės, jokio teisinio pagrindo spendimÄ motyvuoti neįsigaliojusiu įstatymo projektu.

5. IeÅ¡kovė Vilniaus žydų bendruomenė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos sprendimÄ palikti nepakeistÄ . 38.1. Proporcingo atstovavimo principas buvo visuomet gerbiamas ir jo paisoma; jis pažeistas tik ginčo konferencijos atveju. Pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad konferencijoje sprendimus priėmė ne Lietuvos žydų dauguma, o mažuma: ieÅ¡kovė, vienijanti daugiau nei pusę visų Lietuvos žydų, t, y. daugiau kaip 2 000 žydų, neteko galimybės deleguoti proporcingÄ vienijamų Vilniaus žydų skaičiui delegatų skaičių ir buvo prilyginta bet kuriam kitam juridiniam asmeniui, pvz., Å¡okių bÅ«reliui, sporto klubui ar net likviduojamam fondui.

Tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja LŽB demokratinio valdymo principui. 38.2. Jei LŽB Konferencija bÅ«tų laikoma (jÄ bÅ«tų norėta padaryti) visuotiniu narių susirinkimu, jame, atsižvelgiant į Lietuvos žydų bendruomenės, kaip žmonių bendruomenės, ir LŽB, kaip juridinio asmens, organizavimo ir veikimo principus turėtų dalyvauti visi Lietuvos žydai, nes LŽB skirta reikÅ¡ti, atstovauti ir ginti visų Lietuvos žydų interesus, ir bÅ«tent visi Lietuvos žydai de facto yra jos nariai.

Tuo tarpu Konferencija per delegavimÄ (Proporcingo atstovavimo principÄ ) veikia bÅ«tent kaip kitas visuotinio narių susirinkimo teises turintis organas, kurio ypatumas yra sprendimų priėmimo tvarka, skirta užtikrinti visų Lietuvos žydų interesų atstovavimÄ . 38.3. VieÅ¡osios įstaigos, kurios, kaip ir asociacijos, yra vieÅ¡ieji juridiniai asmenys, visada turėjo ir tebeturi teisę savo įstatuose numatyti, jog visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkai turi skirtingÄ balsų skaičių (Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 3 d.).

Kodėl Å¡iems vieÅ¡iesiems juridiniams asmenims turėtų bÅ«ti nustatytas skirtingas reglamentavimas, įtikinamų argumentų nėra. AÄ® 8 straipsnio 4 dalies normų pakeitimai buvo inspiruoti ir susiję tik su vienos konkrečios asociacijos vidaus problemomis, kad pakeitimai, liečiantys LŽB, kaip kitÄ visas visuotinio narių susirinkimo teises turintį organÄ , apskritai nebuvo motyvuoti ir reikalingi, o dabar situacijÄ Ä¯statymų leidėjas bando taisyti. 38.4. LŽB Tarybos NutarimÄ sÄ lygojo ne noras laikytis esÄ imperatyvių AÄ® normų, o siekis apriboti ieÅ¡kovės galias.

AĮ 8 straipsnio 4 dalies pakeitimai galiojo dar nuo 2010 m., tačiau niekada anksčiau nuo 2006 m. LŽB įstatuose įtvirtinto Proporcingo atstovavimo principo nebuvo nukrypstama, šis principas nekoreguotas ir 2013 m. bei 2015 m. keičiant įstatus, jokių problemų dėl jo atitikimo AĮ tuo metu neįžvelgė nei įstatų pakeitimus pasirašiusi LŽB pirmininkė F. K., nei juos tvirtinęs notaras. 38.5. Teismas pagrįstai pripažino, kad LŽB Tarybos Nutarimas savo esme yra LŽB įstatų (juose įtvirtinto proporcingo atstovavimo principo) keitimas, kuriam Taryba neturi kompetencijos.

Nutarimas, kuriuo visiÅ¡kai neatsižvelgiama į regioninių bendruomenių vienijamų narių skaičių ir joms suteikiamas tik vienas balsas, yra neteisėtas įstatų keitimas, o ne regioninių bendruomenių atstovavimo kvotos nustatymas – Nutarime visiÅ¡kai nėra atspindėtas proporcingas atstovavimas. 38.6. Atsakovė pati (savarankiÅ¡kai) nepagrindžia, kad aktualios AÄ® 8 straipsnio 4 dalies normos apskritai yra imperatyvios ir nuo jų negalima nukrypti; neįrodo, kokias ir kieno teises pažeidžia LŽB įstatuose įtvirtintas Proporcingo atstovavimo principas, kodėl jis negali egzistuoti, o valstybė privalo įsikiÅ¡ti į privačių asmenų vidaus gyvenimÄ , teismui panaikinant įstatų nuostatas. 38.7.

Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu atsakovės nurodomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimas byloje dėl LŽB įstatų panaikinimo nebuvo įsiteisėjęs, todėl nagrinėjamai bylai neturėjo nei prejudicinės, nei jokios kitos teisinės galios.

6. Trečiasis asmuo Ukmergės rajono žydų bendruomenė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. 39.1. Tikrasis ginčyto Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tarybos 2017-04-19 nutarimo priėmimo tikslas buvo apriboti regioninių bendruomenių įtakÄ vyksiančiame Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės konferencijos susirinkime; tai nedviprasmiÅ¡kai nurodyta pačiame nutarime. Apriboti bendruomenių įtakÄ reikėjo tam, kad Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės valdžioje galėtų iÅ¡silaikyti tuometė vadovybė, puikiai supratusi, kad, vykstant rinkimams konferencijoje pagal įstatuose įtvirtintÄ ir visuomet galiojusiÄ tvarkÄ , Å¡ansų laimėti ji neturi.

7. Trečiasis asmuo Klaipėdos žydų bendruomenė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. 40.1. Tikrasis ginčyto Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tarybos 2017-04-19 nutarimo priėmimo tikslas buvo apriboti regioninių bendruomenių įtakÄ vyksiančiame Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės konferencijos susirinkime; tai nedviprasmiÅ¡kai nurodyta pačiame nutarime. Pats atsakovės pavadinimas parodo, jog tai yra teritorinė tautiniu pagrindu vienijama žmonių grupė, o ne organizacijų, turinčių, pavyzdžiui, vienÄ Å¾ydų akcininkÄ ar savo pavadinime naudojančių žodį „žydų“, darinys. Regioninių žydų bendruomenių atstovavimas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės konferencijose visada buvo grindžiamas proporcingumo ir demokratinio valdymo principu; Å¡ie principai įtvirtinti ir atsakovės įstatuose.

8. Trečiasis asmuo Å iaulių apskrities žydų bendruomenė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. 41.1. Tikrasis ginčyto Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tarybos 2017-04-19 nutarimo priėmimo tikslas buvo apriboti regioninių bendruomenių įtakÄ vyksiančiame Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės konferencijos susirinkime; tai nedviprasmiÅ¡kai nurodyta pačiame nutarime. Apriboti bendruomenių įtakÄ reikėjo tam, kad Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės valdžioje galėtų iÅ¡silaikyti tuometė vadovybė, puikiai supratusi, kad, vykstant rinkimams konferencijoje pagal įstatuose įtvirtintÄ ir visuomet galiojusiÄ tvarkÄ , Å¡ansų laimėti ji neturi. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Apeliacinis skundas tenkintinas.

9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

11. CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Juridinių asmenų organų kompetencijÄ ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Pagal Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, asociacijoje turi bÅ«ti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus).Valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius asociacijos vardu (Asociacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti Asociacijos įstatai, kurių 4 skirsnio 1-2 punktuose nurodyta, kad Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (toliau - LŽB) nariais gali būti tikrieji ir garbės nariai. LŽB tikruoju nariu gali būti bet kokios teisinės formos juridinis asmuo, kuriuo veikla kaip nors susijusi su žydų kultūra, religija, tradicija, mokslu, vaikų lavinimu, sportu ir kt. LŽB tikraisiais nariais yra visos teritorinės (regioninės) žydų bendruomenės. Visi tikrieji nariai turi lygias teises (Įstatų 4 skirsnio 4 punktas).

LŽB Įstatų 6 skirsnyje nustatyta, kad bendruomenės valdymo organai yra: aukščiausiais bendruomenės organas yra konferencija (Įstatų 6 skirsnio 1 punktas); kolegialaus valdymo organas yra LŽB taryba (Įstatų 6 skirsnio 3 punktas); kitas kolegialaus valdymo organas yra LŽB valdyba (Įstatų 6 skirsnio 4 punktas); vienasmenis valdymo organas yra LŽB pirmininkas (Įstatų 6 skirsnio 5 punktas).

12. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės LŽB tarybos – kolegialaus valdymo organo – 2017 m. balandžio 19 d. posėdyje 4 darbotvarkės klausimu „Dėl atstovavimo normų LŽB nariams nustatymo dalyvaujant LŽB konferencijoje“ priimto nutarimo, nustačiusio, kad Å¡aukiamoje 2017 m. LŽB konferencijoje visos regioninės žydų bendruomenės turi po 1 balsÄ (delegatÄ ), bei jo pagrindu vėliau vykusiame LŽB konferencijos – aukščiausiojo organo – 2017 m. gegužės 28 d. susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2017 m. balandžio 19 d. Nutarimas prieštarauja LŽB įstatų 7.1 punktui ir dėl to yra naikintinas, nepaisant to, kad pats 7.1 punktas to paties teismo buvo pripažintas negaliojančiu ab initio. Tuo tarpu, ieškovas nurodo, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu nebuvo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris būtų pripažinęs LŽB įstatų 7.1 punkto nuostatas negaliojančiomis, nei jokio teismo proceso, kuriame šios nuostatos būtų kvestionuojamos.

13. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-38462-912/2017 2017 m. lapkričio 22 d. įsiteisėjusiu sprendimu patenkino ieÅ¡kovų J. B. labdaros ir paramos fondo bei asociacijos „Lietuvos sporto klubo Makabi“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei dėl įstatų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis bei pripažino negaliojančia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įstatų 7.1 punkto nuostatÄ , kad „konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip pusė į LŽB narių sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytų narių delegatų.

Kiekvienas narys turi po vienÄ balsÄ , iÅ¡skyrus regioninių žydų bendruomenių. Siekiant iÅ¡laikyti tradicinius demokratinius Lietuvos žydų bendruomenės principus, bei taikant teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principÄ , regionines žydų bendruomenes atstovaujantys delegatai turi balsų skaičių, proporcingÄ atstovaujamų narių skaičiui. Atstovavimo normas nustato LŽB Taryba, atsižvelgdama į realiai atstovaujamų regioninių bendruomenių narių skaičių. Delegatų rinkimo tvarkÄ nustato pačios regioninės žydų bendruomenės. Konferencijoje dalyvaujančių narių skaičius nustatomas pagal registracijos sÄ raÅ¡e nurodytų narių skaičių.

Nustačius esant kvorumÄ , pripažįstama, kad jis yra per visÄ konferencijos laikÄ â€œ. Teismas minėtame sprendime konstatavo, kad tokia įstatų nuostata neužtikrina kiekvienam asociacijos nariui turėti sprendžiamojo balso teisę; Asociacijų įstatyme imperatyviai nustatyta, kad vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vienÄ balsÄ , o atstovaujantis juos asmuo turi tiek balsų, kiek narių atstovauja; Å¡iuo atveju įstatymas nenumato iÅ¡imčių suteikti daugiau balsų ar jų sumažinti.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, t. y. teismas Å¡ias aplinkybes nustatė, vadovaudamasis įrodinėjimo taisyklėmis, įtvirtintomis civilinio proceso ir kituose įstatymuose, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2007; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017).

Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei įvertinusi 46 punkte nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. įsiteisėjusiame sprendime įvertino Ä®statų 7.1 punkto nuostatos pagrįstumÄ ir Å¡iÄ nuostatÄ pripažino negaliojančia, todėl minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje nustatyti faktai gali bÅ«ti vertinami kaip turintys prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje.

15. Esant 46-47 punktuose nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2017 m. balandžio 19 d. Nutarimas prieÅ¡tarauja LŽB įstatų 7.1 punktui ir dėl to yra naikintinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors skundžiamo nutarimo priėmimo metu nebuvo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris bÅ«tų pripažinęs LŽB įstatų 7.1 punkto nuostatas negaliojančiomis ar teismo proceso, kuriame Å¡ios nuostatos bÅ«tų kvestionuojamos, tačiau bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vyko teisminis procesas dėl LŽB įstatų 7.1 punkto nuostatos galiojimo ir nors pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamÄ sprendimÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-38462-912/2017 dar nebuvo įsiteisėjęs, tačiau vis tik buvo iÅ¡likusi tikimybė, kad teismas, nustatęs tam pagrindus, gali panaikinti LŽB įstatų 7.1 punkto nuostatÄ .

Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog tiek skundžiamo nutarimo priėmimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris bÅ«tų pripažinęs LŽB įstatų 7.1 punkto nuostatas negaliojančiomis, tai neteikia pagrindo kitaip vertinti 2017 m. lapkričio 22 d. įsiteisėjusiame sprendime nustatytų faktų, kaip turinčių prejudicijÄ nagrinėjamai bylai. Kaip teisingai nurodo apeliantė, nepriklausomai nuo to kokiu sprendimu ir kada LŽB įstatų nuostata pripažinta negaliojančia, ji negalioja nuo jos priėmimo momento.

Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad skundžiamas 2017 m. balandžio 19 d. Nutarimas prieštarauja LŽB įstatų 7.1 punktui ir dėl to turėtų būti naikinamas.

16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 2017 m. balandžio 19 d. Nutarimo galiojimo, be kita ko, rėmėsi LR Vyriausybės 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-728“, kuriame 8 straipsnio 4 dalis iÅ¡dėstyta sekančiai: Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vienÄ balsÄ . Jeigu asociacijos įstatuose numatytas kitas visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turintis organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), kai Å¡is organas priima sprendimus, kiekvienas asociacijos nariams atstovaujantis asmuo turi tiek balsų, keliems asociacijos nariams jis atstovauja, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip.

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su apeliantės ir trečiųjų asmenų, prisidėjusių prie apeliacinio skundo, argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teisės akto projektu, kuris nebuvo patvirtintas įstatymų leidėjo. Nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ pirmosios instancijos teisme aktuali buvo 8 straipsnio 4 dalies nuostata, nustatanti, kad visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vienÄ balsÄ .

Jeigu asociacijos įstatuose numatytas kitas visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turintis organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), kai Å¡is organas priima sprendimus, kiekvienas asociacijos nariams atstovaujantis asmuo turi tiek balsų, keliems asociacijos nariams jis atstovauja. Kita vertus, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme 2018 m. lapkričio 13 d. įsigaliojo aptariamos normos pakeitimas, numatantis, kad visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai.

Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vienÄ balsÄ . Jeigu asociacijos įstatuose numatytas kitas visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turintis organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), kai Å¡is organas priima sprendimus, kiekvienas asociacijos nariams atstovaujantis asmuo turi tiek balsų, keliems asociacijos nariams jis atstovauja, jeigu asociacijos įstatuose nenustatyta kitaip. Net ir įsigaliojus naujai Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatos redakcijai, tačiau esant įsiteisėjusiam 2017 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimui, kuriuo pripažinta negaliojanti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įstatų 7.1 punkto nuostata ir kuris turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjam ginčui, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad 2017 m. balandžio 19 d.

Nutarimas prieÅ¡tarauja LŽB įstatų 7.1 punktui ir dėl to turėtų bÅ«ti naikinamas. Teisėjų kolegijai nenustačius pagrindų naikinti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tarybos 2017 m. balandžio 19 d. posėdyje priimtÄ nutarimÄ 4 darbotvarkės klausimu, nėra pagrindo naikinti ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės 2017 m. gegužės 28 d. konferencijoje priimtus nutarimus. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina trečiojo asmens Panevėžio žydų bendruomenės atsiliepime nurodytÄ argumentÄ , kad bylos nagrinėjime dalyvavo tik 7 tikrieji nariai, tačiau nebuvo įtraukti likusieji 21 tikrieji Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai, kas yra savarankiÅ¡kas procesinis pagrindas teismo sprendimo panaikinimui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaip konstatuota Å¡io sprendimo 43 punkte nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvo nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

KlausimÄ dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo kelia Panevėžio žydų bendruomenė, kuri byloje yra įtraukta trečiuoju asmeniu, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jos teisės nėra pažeistos. Tuo tarpu likę atsakovės nariai nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, klausimo dėl jų įtraukimo / neįtraukimo į bylÄ trečiaisiais asmenimis nekėlė, kas leidžia spręsti, jog, likusių narių manymu, jų teisės nėra pažeidžiamos.

18. Ä® esminius argumentus atsakyta.

19. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimant naujÄ sprendimÄ , perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos, Å¡alių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme atsakovė patyrė 2066 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (66 Eur žyminio mokesčio už atskiruosius skundus ir 2000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų), todėl patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetus, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 2066 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. IÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ taip pat priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su dokumentų įteikimu, kurios sudaro 21,97 Eur.

20. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka atsakovė patyrė 75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgus į bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatÄ , į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas, apeliantei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme; ieÅ¡kovei jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos; tretieji asmenys Kauno žydų bendruomenė ir Å venčionių rajono žydų bendruomenė pareiÅ¡kimuose dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prašė jų naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės Vilniaus žydų bendruomenės patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei, tretieji asmenys Kauno žydų bendruomenė, Klaipėdos žydų bendruomenė, Å iaulių apskrities žydų bendruomenė, Panevėžio miesto žydų bendruomenė, Ukmergės rajono žydų bendruomenė, Å venčionių rajono žydų bendruomenė dėl nutarimų panaikinimo, atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Vilniaus žydų bendruomenės, į. k. 291199610, 2066 Eur (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atsakovės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, į. k. 190722117, naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Vilniaus žydų bendruomenės, į. k. 291199610, 21,97 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 97 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ .

Priteisti iš ieškovės Vilniaus žydų bendruomenės, į. k. 291199610, 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, į. k. 190722117, naudai. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjos Laima Gerasičkinienė Asta Radzevičienė Alma Urbanavičienė