2018-08-28 Nr. AB-14814-3-61-3-01891-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-592-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01891-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, atsakovas) Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. spalio 12 d. išvadą Nr. DPS-20166; 2) panaikinti NDNT 2018 m. sausio 8 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1885; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. S-39; 4) įpareigoti NDNT iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį.

Pareiškėjo pateiktas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus, t. y. pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio bei nepateikė skundžiamo NDNT 2018 m. sausio 8 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-1885 kopijos, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartyje pareiškėjui A. B. nustatė terminą iki 2018 m. liepos 5 d. pašalinti skundo trūkumus. Teismas pažymėjo, kad nors skunde pareiškėjas formuluoja prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, tačiau jis yra nepagrįstas. Teismo vertinimu, pareiškėjo prie skundo pridėta neužpildytos turto deklaracijos kopija, taip pat dokumentas, kad pareiškėjas prašė vienkartinės pašalpos, yra nepakankami prašymą laikyti motyvuotu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundą laikė nepaduotu.

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, nes pareiškėjo pateikti medicininiai dokumentai neįrodo, kad jis turi nepakankamai turto sumokėti žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis neatitinka byloje esančių įrodymų ir teismui viešai prieinamų duomenų. Pareiškėjas pažymi, kad antrinė teisinė pagalba neužtikrina atleidimo nuo žyminio mokesčio daugiau kaip du kartus per metus. Pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2018 m. birželio 18 d. yra neįgalus, be to, jis buvo nedarbingas, jam buvo paskirtas gulimas režimas, todėl jis negalėjo laiku įvykdyti teismo nutarties. Mano, kad teismas pats galėjo patikrinti informaciją dėl jo nedarbingumo Sodros duomenų bazėje. Pareiškėjo teigimu, savo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio jis grindė tuo, kad jam yra periodiškai mokama socialinė pašalpa, kuri pareiškėjui buvo išmokėta ir po 2018 m. birželio 14 d. nutarties priėmimo, ką patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės socialinio skyriaus informacija, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tokių duomenų nevertino ir jų prie bylos neprijungė.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos bylos dėl darbo užmokesčio priteisimo, tačiau teismas šių įrodymų nevertino. Nurodo, kad prie skundo pridėtas Banko išrašas ir Darbdavio darbo užmokesčio paskaičiavimo lapas, patvirtina, kad darbo užmokestį nuskaičiuoja antstoliai.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjas prašo atnaujinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi nustatytą trūkumų šalinimo terminą ir jį pratęsti iki 2018 m. liepos 30 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas buvo laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-724-502/2017).

Šiuo aspektu pažymėtina, jog kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Vadovaujantis minėtomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje AS-724-502/2017). Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2018 m. liepos 5 d. ištaisyti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį arba motyvuotai prašyti nuo jo mokėjimo atleisti, bei pateikti skundžiamo NDNT 2018 m. sausio 8 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-1885 kopiją.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalindamas trūkumus, pareiškėjas teismui pateikė medicininių dokumentų kopijas, vaistų pirkimo čekių kopijas, tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie dokumentai neįrodė, jog pareiškėjas neturi pakankamai turto sumokėti žyminį mokestį.

Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, jog savo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio jis grindė tuo, kad jam periodiškai yra mokama socialinė pašalpa, kuri pareiškėjui buvo išmokėta ir po 2018 m. birželio 14 d. nutarties priėmimo, ką, pasak pareiškėjo, patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės socialinio skyriaus informacija.

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį, ištyrusi prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Kartu su skundu pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2017 m. birželio 9 d. raštas Nr. A63-411/17-(65145)-(3.2.1-EM4), kuriame nurodoma apie pareiškėjui 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. A15-1435/17-(2.1.4E-SR) skirtą 76 Eur pašalpą, kaip ir prie skundo pridėta neužpildytos turto deklaracijos kopija, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo sunkios pareiškėjo turtinės padėties skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikimo metu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateiktus dokumentus, kuriuos jis pateikė šalindamas trūkumus iki 2018 m. birželio 14 d. teismo nutartyje nustatyto termino pabaigos, sprendžia, kad pareiškėjas teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo sveikatos būklę, tačiau ne jo turtinę padėtį, kurie nesudarė pagrindo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirajame skunde nurodydamas, jog nuo 2018 m. birželio 18 d. pareiškėjas yra neįgalus, be to, jis buvo nedarbingas, jam buvo paskirtas gulimas režimas, todėl jis negalėjo laiku įvykdyti teismo nutarties, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog teismas pats galėjo patikrinti informaciją dėl pareiškėjo nedarbingumo Sodros duomenų bazėje. Pastebėtina, kad teisės aktuose nėra nustatyta pareiga teismui savo iniciatyva už pareiškėją rinkti pareiškėjo nedarbingumą patvirtinančius ar kitus pareiškėjo turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Be to, asmens liga savaime nepripažįstama svarbia priežastimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad liga, sutrukdžiusi kreiptis į teismą, pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-219/2006; 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-680/2008). Tačiau nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo liga nesutrukdė jam 2018 m. birželio 14 d. teismo nutartyje nustatytu terminu teismui pateikti medicininis dokumentus, todėl manytina, kad pareiškėjas, galvodamas, kad terminas trūkumams šalinti jam bus nepakankamas, galėjo pateikti prašymą jį pratęsti.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos pareiškėjo bylos dėl darbo užmokesčio priteisimo, taip pat neįrodo pareiškėjo turtinės padėties. Be to, pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė dalį dokumentų (tarp jų ir banko išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 iki 2018 m. gegužės 24 d., atsiskaitymo lapelį už 2018 m. balandžio mėnesį), kurių kartu su skundu ar šalindamas skundo trūkumus Vilniaus apygardos administraciniam teismui nebuvo pateikęs, todėl teisėjų kolegija dėl jų vertinimo nepasisako.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui, jam laiku nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė