2020-09-30 Nr. AB-18094-3-62-3-00675-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1645-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00675-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde, atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą ir skundo papildyme nurodė:

2.1. 2018 m. kovo 13 d. apie 10.30 val. išvedus pareiškėjo kameroje buvusius nuteistuosius pasivaikščioti, kameroje pareigūnai atlikinėjo kratą. Pareigūnai kratą darė apie 2 val., o kiti pareigūnai buvo persirengę spec. rūbais. Apie 12.30 val. krata buvo baigta, grįžęs į kamerą pareiškėjas rado išmėtytus drabužius, numestą ant purvinų grindų patalynę, suplėšytus daiktus, sumaišytą su visokiomis šiukšlėmis maistą, sulaužytą lagaminą. Pareiškėjui pradėjus reikšti pretenzijas Alytaus PN administracijai, pareigūnai jam nurodė, jog jie turi teisę taip elgtis su nuteistųjų daiktais. Pareigūnai pabrėžė, kad jeigu pareiškėjas kels pretenzijas, jis bus patalpintas į kitą kamerą. Pareiškėjui nurodžius, kad jis grasinimų nebijo, pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 00 ir laikomas joje 7 dienas.

2.2. Kameroje Nr. 00 nebuvo lango, ventiliacijos, dieninio apšvietimo, į kamerą nepakliūdavo gryno oro. Kameroje per visą sieną buvo įrengtas langas, pro kurį matėsi visa kamera, todėl nebuvo jokio privatumo. Dėl to pareiškėjas buvo priverstas save žaloti – susipjaustė rankas. Be to, Alytaus PN pareigūnas N. F. sumušė pareiškėją, nes toje vietoje, kur yra minėta kamera, nėra įrengta vaizdo filmavimo kamerų. Pareiškėjas kreipėsi su skundais į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau jo skundai Kalėjimų departamento nepasiekė, nes būrio viršininkas pareiškėjo skundų neregistravo.

2.3. 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 12.55 val. pareiškėjui būnant kameroje Nr. 41, į kamerą įėjo 5–6 kareiviai ir liepė jam stoti prie sienos. Tada Alytaus PN pareigūnas iš kišenės išsitraukė popieriaus lapelį su pavardėmis ir pasakė garsiai kareiviams, kad šitie du rašo skundus. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams pradėjus spardyti nuteistąjį K. M., pareiškėjas paklausė, kodėl jie jį spardo ir kodėl nefilmuojama. Tada pareigūnai trenkė pareiškėjui į nugarą, spyrė du kartus į kojos raumenis. Pareiškėjui dėl sužalojimų ištino koja.

2.4. Alytaus PN pareigūnai specialiai pareiškėjui daro psichologinį spaudimą, kad jis nerašytų skundų, bei sukelia fizinį skausmą, siekdami įbauginti, prašo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų mušti pareiškėją. Dėl sumušimo pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, buvo laikomas kameroje netinkamomis sąlygomis, pareigūnai darydami psichologinį spaudimą privedė jį prie savęs žalojimo. Pareiškėjas kreipėsi į psichologus, pradėjo gerti antidepresantus, raminamuosius vaistus, kad galėtų ramiai miegoti. Pareiškėjas patyrė garbės ir orumo pažeminimą, emocinę depresiją, dvasines kančias, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 3 000 Eur suma ir prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. 2018 m. kovo 13 d. apie 11.30 val. Alytaus PN vyko bendros planinės kratos. Apsaugos ir priežiūros pareigūnai vykdė kratą kamerų tipo patalpoje Nr. 1. Pareigūnai apžiūrėjo nuteistųjų miegamąsias vietas, asmeninius daiktus, galimas neleidžiamų turėti nuteistiesiems daiktų ir medžiagų slėptuves. Kratos metu buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas, medicininis švirkštas su adata, ausinės, kurios buvo be identifikavimo lipduko, savadarbė stalinė lempa ir savadarbis vandens šildytuvas. Visi neleidžiami daiktai perduoti Alytaus PN direktoriaus budinčiajam padėjėjui.

3.2. 2018 m. balandžio 25 d. Alytaus PN kriminalinės žvalgybos skyrius priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nustatė, kad kratos metu pareiškėjo daiktų pareigūnai nelaužė ar kitaip nesugadino. Rašytinių prašymų dėl kratos filmuotos medžiagos pareiškėjas nepateikė. Kratos metu pareigūnai iš pareiškėjo nesityčiojo ir nežemino jo orumo. Pareiškėjas teigė, kad 2018 m. kovo 13 d. jį sumušė Alytaus PN pareigūnas, tačiau tai neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. kovo 9 d., nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 10 d., nuo 2018 m. kovo 10 d. iki 2018 m. kovo 11 d., nuo 2018 m. kovo 11 d. iki 2018 m. kovo 12 d. buvo laikinai izoliuotas laikinojo sulaikymo kameroje. Šioje laikino sulaikymo kameroje yra tvarkingas langas ir sanitarinis mazgas.

3.3. 2018 m. rugsėjo 7 d. gauta sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. 242/194, kurioje nurodoma, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. nuteistajam K. M. nustatyta nugaros dešinės pusės šonkaulių plote nežymus odos paraudimas, ir pažyma Nr. 242/193, kurioje nurodoma, jog pareiškėjui nustatyta kairės šlaunies viduriniame trečdalyje raumenų sumušimas. Nuteistieji juos apžiūrėjusiems medikams nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. juos sumušė Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Apklausos metu K. M. tvirtino, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai jo ir M. A. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, spardydami į kojas ir suduodami smūgius ranka K. M. į šoną, o M. A. spirdami koja du smūgius į šoną ir į kairę koją. Tačiau liudytojo apklausos metu nuteistasis A. G. parodė, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai K. M. spyrė vieną kartą ar du kartu į kojas, M. A. spyrė vieną kartą į dešinę koją. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymose Nr. 242/194 nuteistajam K. M. nustatyta nugaros dešinės pusės šonkaulių plote nežymus odos paraudimas, o pažymoje Nr. 242/193 nuteistajam M. A. nustatyta kairės šlaunies vidurinio trečdalio raumenų sumušimas. Atsižvelgiant į pažymose nurodytą nuteistųjų sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, matyti, kad ji neatitinka apklausos metu liudytojų nurodytos sužalojimų lokalizacijos. Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas I. T. liudytojo apklausos metu parodė, kad nei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, nei jis pats prieš nuteistuosius K. M. ir M. A. specialiųjų priemonių nenaudojo. Alytaus PN kriminalinės žvalgybos skyrius 2018 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 168 straipsniu, kadangi nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių.

3.4. Pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo bei kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 12 d. nutarimu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 1 mėnesiui. Pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 1. 2018 m. kovo 13 d. apie 11.30 val. uždaroje zonoje KTP kameroje Nr. 1 buvo atlikta bendroji planinė krata. Pareiškėjas pateikė skundą dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ir sugadintų daiktų minėtos kratos metu. Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius 2018 m. balandžio 25 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)). Tyrimo metu buvo apklaustas Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas R. M., kuris nurodė, kad kratos metu apžiūrėjo nuteistųjų miegamąsias vietas, asmeninius daiktus, galimas neleidžiamų turėti nuteistiesiems daiktų ir medžiagų slėptuves. Kratos metu M. A. priklausančio lagamino nesulaužė. Taip pat buvo apklaustas Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas M. K., kuris nurodė, jog kratos metu M. A. lagaminas nebuvo sulaužytas.

6. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, jog kratos metu buvo sulaužytas pareiškėjo lagaminas. Šiuo atveju netikėti pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo, be to, pats pareiškėjas, apklaustas skundo tyrimo metu, nurodė, jog buvo sugadinta jo vyriška rankinė, o ne lagaminas. Teismas, įvertinęs Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 148 ir 150 punktų nuostatas, sprendė, jog Alytaus PN pareigūnai turėjo teisę atlikti pareiškėjo asmeninę bei jo gyvenamosios patalpos kratą, todėl jokių pažeidimų nepadarė, o pareiškėjo argumentai, kad buvo sugadinti jo asmeniniai daiktai, nieko nepagrįsti. Be to, 2018 m. balandžio 25 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog nėra nustatytas administracinis teisės pažeidimas ar kituose teisės aktuose numatytas nusižengimas. Minėtas nutarimas pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. gegužės 7 d., byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas nutarimą buvo apskundęs teises aktų nustatyta tvarka.

7. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl 2018 m. neteisėjo jo laikymo 7 paras laikino sulaikymo kameroje Nr. 00, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog pareiškėjas nebuvo laikomas laikino sulaikymo kameroje Nr. 00. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius dėl sumušimo kameroje Nr. 00, kadangi jie nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Byloje nėra duomenų apie fiksuotus pareiškėjo sužalojimus 2018 m. kovo 13 d., taip pat nėra duomenų ir pats pareiškėjas nenurodo, kad kreipėsi į medikus dėl minėto sumušimo.

8. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. atėję į kamerą pareigūnai trenkė jam į nugarą, spyrė du kartus į kojos raumenis, ko pasėkoje pareiškėjui buvo sukeltas skausmas, ištino koja, teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. 242/193 patvirtina, jog pareiškėjui buvo konstatuotas kairės šlaunies raumenų sumušimas. Pareiškėjas dėl sužalojimo nurodė, jog į šlaunį įspyrė Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas. Dėl minėto atvejo Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tyrimą ir 2018 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)). Liudytojas A. G. dėl pareiškėjo sužalojimų parodė, jog vienas kareivis spyrė pareiškėjui į dešinę koją vieną kartą, daugiau jokių fizinių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nebuvo. Liudytojas K. M. teigė, jog pareiškėjui kareiviai sudavė du smūgius koja į šoną ir į kairę koją. Pats pareiškėjas, kviečiamas paaiškinti savo sužalojimo aplinkybes, atsisakė išeiti iš kameros ir atsakyti į jam užduodamus klausimus. Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas I. T. nurodė, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai ir jis prieš pareiškėją specialiųjų priemonių nei kovinių imtynių veiksmų nenaudojo. Teismas akcentavo, kad liudytojų K. M. ir A. G. parodymai yra prieštaringi: liudytojas A. G. nurodė, jog pareigūnai skyrė pareiškėjui į dešinę koją vieną kartą, tuo tarpu K. M. nurodo, jog pareiškėjui kareiviai sudavė du smūgius koja į šoną ir į kairę koją. Teismas šiuos parodymus vertino kritiškai ir jais nesirėmė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog nėra pakankamo pagrindo duomenų konstatuoti, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 242/193 nurodytas pareiškėjo sužalojimas atsirado būtent Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų pasėkoje.

9. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybės viešoji atsakomybė negalima, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetės kaip nepagrįstą.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodoma:

10.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė šališką sprendimą, kuriame vadovavosi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjo argumentus ir įrodymus atmetė, nesvarstė pareiškėjo pateiktų prašymų (dėl uždarosios zonos kamerų foto nuotraukų, filmuotos medžiagos išreikalavimo). Teismas pažeidė šalių lygybės principą, diskriminavo pareiškėją atsakovo atžvilgiu.

10.2. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo skundo faktinį pagrindą, kadangi pareiškėjas neskundė atliktos kratos pagrįstumo, pareiškėjas skundėsi, jog atliekant kratą buvo tyčiojamasis iš jo asmeninių daiktų, jie buvo išmėtyti, sumindyti. Teismas neobjektyviai vertino aplinkybes dėl pareiškėjo sumušimo, ką patvirtina gydytojo įrašai Nr. 242/193, liudytojų parodymų (kuriuos vertino kritiškai, kaip suinteresuotų asmenų), taip pat jo susižalojimo kameroje Nr. 00, ką patvirtina 2018 m. kovo 13 d. gydytojo M. įrašai. Teismas šališkai išnagrinėjo pareiškėjo teiginius dėl patalpinimo į kamerą Nr. 00. Pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, jog kamera Nr. 00 nėra laikino sulaikymo kamera, ji yra uždaroje zonoje, pareiškėjas ten buvo laikomas 7 dienas nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. kovo 20 d. Tuo tarpu atsakovo atstovas teismui pateikė duomenis tik apie 4-ojo lokalinio sektoriaus 20-ą būrį.

10.3. Teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, kad pareiškėjas neskundė nutarimo atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas minėto nutarimo nebuvo gavęs, todėl apie jį nežinojo. Minėtas aplinkybes teismui buvo nurodęs.

11. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

11.1. Visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikti Regionų apygardos administraciniam teismui Kauno rūmams ir teismo buvo tinkamai išnagrinėta bei įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

12.1. Teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir šių įrodymų visumą, įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai kad, skundžiamas teismo sprendimas, pareiškėjo manymu, yra neteisingas ir todėl neteisėtas, nesudaro pagrindo jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo priteisimo.

14. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundą atmetė.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

16. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

18. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Iš skundžiamo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo. Be to, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina (ABTĮ 142 str. 3 d.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su 2018 m. kovo 13 d. vykusios kratos metu sulaužytu lagaminu, 2018 m. kovo 13 d. pareiškėjo sumušimu, laikymu kameroje Nr. 00 ir 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjo sumušimu (žr. nutarties 5–8 p.).

20. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog teismas vadovavosi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, o pareiškėjo argumentus ir įrodymus atmetė, nesvarstė pareiškėjo pateiktų prašymų, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjai byloje buvo šališki.

21. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas pasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, įvertino jo pateiktus įrodymus (liudytojų parodymus, pareiškėjo papildomus paaiškinimus / atsikirtimus), todėl nėra pagrindo vertinti, jog teismas pažeidė pareiškėjo, kaip proceso dalyvio, teises.

22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjo pateikti liudytojų R. K., K. Š., R. L., A. S., I. M., A. G., E. J., K. M. liudijimai-paaiškinimai (b. l. 7–11, 100–102) yra subjektyvaus pobūdžio. 2018 m. kovo 20 d. rašytų penkių paaiškinimų tekstas yra identiškas, keliantis abejonių paaiškinimų tikrumas, kadangi tikėtina, jog tekstas buvo pažodžiui nusirašytas ar padiktuotas. E. J., kuris pateikė 2018 m. rugsėjo 10 d. paaiškinimą, 2018 m. rugsėjo 3 d. kameroje Nr. 41 nebuvo, A. G. 2018 m. rugsėjo 10 d. paaiškinime nurodomos aplinkybės, kad pareigūnai trenkė M. A. į nugarą ir spyrė du kartus į kojos raumenis, prieštarauja 2018 m. rugsėjo 14 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuotoms aplinkybėms, jog pareigūnas spyrė M. A. į dešinę koją vieną kartą. Taigi pareiškėjo pateikti įrodymai pagrįstai teismo buvo vertinami kritiškai. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti Alytaus PN pareigūnų šališkumu, suinteresuotumu pakenkti pareiškėjui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Alytaus PN pareigūnų paaiškinimais kaip vienais iš įrodymų savo išvadoms pagrįsti.

23. Byloje nenustatyti Alytaus PN administracijos ar pareigūnų neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų. Šiuo atveju taip pat nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog 2018 m. rugsėjo 3 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 242/193 nurodytas pareiškėjo sužalojimas atsirado būtent dėl Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmai (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad dėl skunde nurodytų nusiskundimų Alytaus PN jis patyrė objektyvias neigiamas pasekmes. Todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 4 d.).

25. Nenustačius Alytaus PN administracijos ir pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius padarytos neturtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

26. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys