d07e4bdf-d147-48c0-9f55-280dc6a758ab · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-152-555/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14865-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės, sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DAUKŠIŲ AERODROMAS“, atstovui advokatui Š.

R., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei G. R., atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovui D. R. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2‑12803‑959/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DAUKÅ IŲ AERODROMAS“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, ieÅ¡kinį atsakovėms Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl 2017 m. birželio 14 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalies pripažinimo negaliojančia bei nekilnojamojo turto registracijos panaikinimo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „DAUKÅ IŲ AERODROMAS“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Valnetas“, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) pripažinti 2017 m. birželio 14 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotasis asmuo Aplinkos ministerijos kancleris R. K. perdavė Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn vietinės reikÅ¡mės gatvę su sudėtinėmis dalimis, esančiÄ (duomenys neskelbtini) kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia;

2) panaikinti atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini)g., esančiÄ (duomenys neskelbtini) kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ VÄ® Registrų centre; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – susisiekimo komunikacijos (pakilimo-nusileidimo, manevravimo takai ir lėktuvų stovėjimo aikštelės), esantys (duomenys neskelbtini) kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypu, kuriame yra šis nekilnojamasis turtas, ieškovė naudojosi pagal 2001 m. birželio 21 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio mėn. ieškovė sužinojo, kad ant jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nesant jokio ieškovės leidimo, sutikimo ar kitokio įstatyminio, ar sutartinio pagrindo, 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo suformuota (duomenys neskelbtini) gatvė, priklausanti atsakovei Kėdainių rajono savivaldybei.

Ieškovė taip pat nurodė, kad Aplinkos ministerija negalėjo perduoti Kėdainių rajono savivaldybei daikto, kuris jai nepriklausė, kadangi perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, perdavimo–priėmimo akto dalis, kuria buvo perduotas kelias (gatvė), pripažintina niekine ir negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, o atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės registracija VĮ Registrų centre naikintina.

3. Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybės administracija su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad visos matavimo procedÅ«ros buvo atliktos nepažeidžiant jokių reglamentuojančių teisės aktų. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog savivaldybės patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja turtu, kuris pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymÄ (toliau – VTPSNÄ®) priskirtinas savivaldybių nuosavybėn, bet dar neperduotas jų nuosavybėn. Tokiam turtui priklauso ir gatvės bei vietinės reikÅ¡mės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais.

Toks turtas savivaldybių nuosavybėn perduodamas pagal perdavimo–priėmimo aktus, kuriuos rengia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotam asmeniui teikia savivaldybių administracijų direktoriai. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad nekilnojamais daiktas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra gatvė, todėl ji ir buvo perduota Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn.

4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė nėra pateikusi duomenų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į ginčo turtÄ . Už savivaldybėms priskirto, bet dar joms neperduoto turto reikalingų dokumentų parengimÄ ir jų pateikimÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotam asmeniui, nagrinėjamu atveju buvo atsakinga Kėdainių rajono savivaldybės administracija. Vyriausybės įgaliotas atstovas neturėjo pagrindo abejoti dėl ginčo turto perdavimo nepagrįstumo ar dėl ginčo turto nuosavybės teisių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: pripažino 2017 m. birželio 14 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotasis asmuo Aplinkos ministerijos kancleris R. K. perdavė Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn vietinės reikÅ¡mės gatvę su sudėtinėmis dalimis, esančiÄ (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia; panaikino atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) gatvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ VÄ® Registrų centre; priteisė iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovės naudai lygiomis dalimis po 2 425,71 Eur iÅ¡laidų.

6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ginčijamu aktu Kėdainių rajono savivaldybei perduotos (duomenys neskelbtini) g. bei ieškovei nuosavybės teise priklausančių susisiekimo komunikacijų kadastro duomenys iš dalies dubliuojasi. Teismas vertino, kad tai reiškia, jog ginčijamu aktu atsakovei Kėdainių rajono savivaldybei perdavus (duomenys neskelbtini) g., faktiškai buvo perduota dalis ieškovei priklausančių susisiekimo komunikacijų. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tai, jog valstybė nuo 2000 m. kovo 23 d.

CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais būtų įgijusi nuosavybės teisę į minėtas susisiekimo komunikacijas ar jų dalį ir, kad atsakovė Kėdainių rajono savivaldybės administracija šias susisiekimo komunikacijas ar jų dalį būtų valdžiusi patikėjimo teise. Priešingai, bylos duomenys leido spręsti, jog šis inžinerinis statinys nuo 2000 m. kovo 23 d. buvo valdomas ieškovės ir tai byloje nėra ginčijama.

7. Teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotasis asmuo perdavė atsakovei Kėdainių rajono savivaldybei (duomenys neskelbtini) g., o tuo pačiu, nesant tam teisinio pagrindo, faktiškai perdavė ir ieškovei priklausančių susisiekimo komunikacijų dalį, prieštarauja imperatyviai CK 4.48 straipsnio 1 dalies nuostatai, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad abiem bylos šalims buvo siūlyta pateikti ieškovės susisiekimo komunikacijų kadastrinius matavimus, iš kurių būtų galima tiksliai nustatyti viso daikto bei tos jo dalies, kurios kadastro duomenys dubliuojasi su (duomenys neskelbtini) g. duomenimis, koordinates, tačiau šalims atsisakius tai padaryti, nesant galimybės tiksliai identifikuoti besidubliuojančios daiktų kadastro duomenų dalies, nebuvo ir galimybės (duomenys neskelbtini) g. perdavimo sandorį pripažinti negaliojančiu tik iš dalies.

8. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog 2017 m. birželio 14 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotasis asmuo Aplinkos ministerijos kancleris R. K. perdavė Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn vietinės reikšmės gatvę su sudėtinėmis dalimis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra niekinė ir negalioja, byloje įrodyta, jog dokumentas, kurio pagrindu įrašyti Nekilnojamojo turto registro duomenys, yra neteisėtas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Kėdainių rajono savivaldybei perduotos (duomenys neskelbtini) g. bei ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių susisiekimo komunikacijų kadastro duomenys iÅ¡ dalies dubliuojuosi.

Susisiekimo komunikacijų kadastro duomenų bylos dokumentai ir VÄ® Registrų centro Kauno filialo 2018 m. birželio 29 d. raÅ¡tas jokiu bÅ«du nepatvirtina susisiekimo komunikacijų ir (duomenys neskelbtini) g. kadastro duomenų dubliavimosi. PrieÅ¡ingai, kaip tÄ patvirtina VÄ® Registrų centro 2018 m. birželio 29 d. raÅ¡tas, susisiekimo komunikacijų kadastro duomenyse nėra nustatytos susiekimo komunikacijų ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl nėra galimybės patikrini ir nustatyti susisiekimo komunikacijų ir (duomenys neskelbtini)g. galimai sudubliuotus duomenis. 1.2.

Nepaisant to, kad Kėdainių rajono nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) g. įregistruota tik 2017 m. spalio 16 d., byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) g. buvo pastatyta anksčiau nei susisiekimo komunikacijos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. statybos metai yra 1975 m., tuo tarpu susisiekimo komunikacijų statybos pabaigos metai yra 1980 m., todėl vien ši aplinkybė patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) g. niekaip negalėjo būti pastatyta ant egzistuojančio nekilnojamojo turto (susisiekimo komunikacijų).

Nei (duomenys neskelbtini) g. statybos metu, nei valstybės turto perdavimo Kėdainių rajono savivaldybės metu jokiu būdu negalėjo būti suvaržytos ar apribotos nuosavybės teisės į susisiekimo komunikacijas. 1.3. (duomenys neskelbtini) g. kadastriniai duomenys, įskaitant tikslias kelio ir jo sudėtinių dalių ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, šie duomenys, kol nėra nuginčyti, laikytini teisėtais. 1.4.

Byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie sudarytų pakankamÄ pagrindÄ spręsti, kad (duomenys neskelbtini)g. ir susisiekimo komunikacijų kadastro duomenys faktiÅ¡kai dubliuojasi, kÄ iÅ¡ dalies pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Teismo iÅ¡vada dėl kadastro duomenų dubliavimosi paremta iÅ¡vien prielaida ir spėjimu, neatsižvelgiant ir nevertinant byloje pateiktų įrodymų visumos, tokiu bÅ«dų pažeidus CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ . Teismas pažeidė rungimosi principÄ , netinkamai paskirstydamas tarp Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ .

Å iuo atveju bÅ«tent ieÅ¡kovė, siekdama įrodyti, kad (duomenys neskelbtini) g. ir susisiekimo komunikacijų kadastro duomenys dubliuojasi, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti Å¡iÄ aplinkybę. 1.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siÅ«lė atsakovams pateikti ieÅ¡kovei nuosavybes teise priklausančių susisiekimo komunikacijų kadastrinius matavimus ir remdamasis Å¡ios pareigos neįvykdymu tenkino ieÅ¡kinį. Toks teismo pasiÅ«lymas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo tvarkai.

Vadovaujantis nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo teisiniu reglamentavimu, nei atsakovė, nei Kėdainių rajono savivaldybės administracija neturėjo teisės kreiptis į matininkÄ dėl ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių susisiekimo komunikacijų kadastrinių matavimų atlikimo. BÅ«tent ieÅ¡kovė turėjo įrodyti Å¡ias aplinkybės, todėl prieÅ¡ingas įrodinėjimo pareigos nustatymas, t. y. atsakovams turint pareigÄ nustatyti ieÅ¡kovei priklausančio nekilnojamojo turto kadastro duomenis, lemtų reikalavimÄ iÅ¡ atsakovų padaryti tai, kas neįmanoma ir prieÅ¡tarautų universaliam teisės principui – asmuo negali bÅ«ti įpareigotas padaryti to, kas neįmanoma. 1.6.

Byloje nėra pakankamai duomenų, kuriems esant būtų pagrindas spręsti, kad susisiekimo komunikacijų ir (duomenys neskelbtini) g. kadastro duomenys faktiškai dubliuojasi. Priešingai byloje esančių įrodymų visuma ir valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn teisinis reglamentavimas patvirtina, kad ginčijamu aktu (duomenys neskelbtini) g. perduota teisėtai ir pagrįstai.

10. Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Sutinka su atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog susisiekimo komunikacijų kadastro duomenų bylos dokumentai ir VÄ® Registrų centro Kauno filialo 2018 m. birželio 29 d. raÅ¡tas nepatvirtina susisiekimo komunikacijų ir (duomenys neskelbtini) g. kadastro duomenų dubliavimosi.

PrieÅ¡ingai, kaip tÄ patvirtina VÄ® Registrų centro 2018 m. birželio 29 d. raÅ¡tas, susisiekimo komunikacijų kadastro duomenyse nėra nustatytos susiekimo komunikacijų ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl nėra galimybės patikrini ir nustatyti susisiekimo komunikacijų ir (duomenys neskelbtini) g. galimai sudubliuotus duomenis. 2.2. Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) g. įregistruota 2017 m. spalio 16 d.

Bylos esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) g. buvo pastatyta anksčiau nei susisiekimo komunikacijos, t. y. (duomenys neskelbtini) g. negalėjo būti pastatyta ant neegzistuojančio nekilnojamojo turto (susisiekimo komunikacijų). Tai patvirtina, kad nei (duomenys neskelbtini) g. statybos metu, nei valstybės turto perdavimo Kėdainių rajono savivaldybės metu negalėjo būti suvaržytos ar apribotos nuosavybės teisės į susisiekimo komunikacijas.

11. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „DAUKÅ IŲ AERODROMAS“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Valnetas“, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 3.1. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad kelias (gatvė) yra pastatytas anksčiau nei susisiekimo komunikacijos, vertinimas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nagrinėjant ginčo situacijÄ .

Å iuo atveju byloje ginčas kilo ne dėl to, kuris nekilnojamasis daiktas yra pastatytas anksčiau, o dėl to, kad Aplinkos ministerija, perduodama nuosavybės teisę į keliÄ (gatvę), kartu faktiÅ¡kai perdavė ir ieÅ¡kovei nuosavybes teise priklausančių susisiekimo komunikacijų dalį. Atitinkamai Å¡iuo atveju yra nagrinėtinas nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įgijimo momentas, o ne Å¡ių daiktų statybos metai. 3.2. IeÅ¡kovės nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ buvo įregistruota 2000 m. balandžio 3 d., o Kėdainių rajono savivaldybės – 2017 m. spalio 16 d.

Vien CK 1.75 straipsnio 4 dalies normos pagrindu, net neginčijant atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į ginčo objektÄ atsiradimo pagrindo, Å¡is vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažintinas ieÅ¡kovės nuosavybe, t. y. savarankiÅ¡kas pagrindas panaikinti atsakovės nuosavybės teises į kelio (gatvės) teisinė registracijÄ vieÅ¡ajame registre. 3.3. Kelias (gatvė) faktiÅ¡kai ne per visÄ savo ilgį sutampa su susisiekimo komunikacijomis, o tik tam tikruose taÅ¡kuose, t. y. tarp aÅ¡inės linijos taÅ¡kų nuo 6 iki 25 ir nuo 36 iki 46, todėl kitoje dalyje kelias (gatvė) gal ir buvo statomas dar 1975 m., tačiau ne susiekimo komunikacijų dalyje.

Kaip matyti iÅ¡ kadastro bylos duomenų apie susisiekimo komunikacijas, kadastrinių matavimo atlikimo metu (2001 m.), o ir vėliau, susisiekimo komunikacijų teritorijoje kelias (gatvė) nebuvo fiksuotas. Kelio (gatvės) ir susiekimo komunikacijų statybos pabaigos metai neturi jokios teisinės reikÅ¡mės nagrinėjant ginčo situacijÄ . 3.4. Pirmosios instancijos teismas siÅ«lė patikslinti susisiekimo komunikacijų kadastrinius matavimus ne todėl, kad byloje buvo nepakankamai duomenų dėl Å¡ių nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų dubliavimosi, o dėl to, kad bÅ«tų nustatyta nekilnojamųjų daiktų dubliavimosi koordinatės ir bÅ«tų galimybė pripažinti negaliojančia ne visÄ perdavimo-priėmimo akto dalį dėl kelio (gatvės) perdavimo, o tik iÅ¡ dalies. 3.5.

Pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, paneigti ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus privalėjo bÅ«tent atsakovės, tačiau bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų atsakovės nenuginčijo bei nepateikė jokių kitų įrodymų ar argumentų, kurie leistų paneigti iÅ¡vadÄ , kad kelias (gatvė) yra įregistruotas ant susiekimo komunikacijų. Taigi, yra pažeista ieÅ¡kovės nuosavybės teisė, kadangi pastarajai atimta galimybė valdyti, naudoti ir disponuoti savo turtu. 3.6.

Kelio (gatvės) ir susisiekimo komunikacijų ribų dubliavimÄ si yra iÅ¡ dalies pripažinęs ir VÄ® Registrų centro Kauno filialas savo 2018 m. birželio 29 d. raÅ¡te. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės bankrutavusios UAB „DAUKŠIŲ AERODROMAS“ pažeistos nuosavybės teisės į susisiekimo komunikacijas.

14. Bylos duomenims nustatyta, kad, 2000 m. kovo 23 d. akcininkų susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. gegužės 1 d. akcininkų susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2000 m. gegužės 1 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindais, ieÅ¡kovės vardu registruota nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ susisiekimo komunikacijas-pakilimo-nusileidimo, manevravimo takus ir lėktuvų stovėjimo aikÅ¡teles, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad Kauno apskrities virÅ¡ininkas G. B. (nuomotojas), atstovaujamas Žemės tvarkymo departamento direktorės R. S., ir ieÅ¡kovė (nuomininkė) UAB „DAUKÅ IŲ AERODROMAS“ 2001 m. birželio 21 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ nuomotojas iÅ¡nuomojo, o nuomininkas iÅ¡sinuomojo 99 metams 172,1628 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir Å«kinės veiklos bÅ«das – kita paskirtis – komerciniams objektams statyti, įrengti ir eksploatuoti).

15. IeÅ¡kovė, pateikusi įrodymus, kad jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas bei, kad valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu naudoja žemės sklypÄ , kuriame yra jai (ieÅ¡kovei) nuosavybės teise priklausantys statiniai, byloje įrodinėjo, kad ginčo 2017 m. birželio 14 d. perdavimo–priėmimo aktu Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn perduota ir dalis ieÅ¡kovei priklausančio turto.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad ginčijamu aktu Kėdainių rajono savivaldybei perduotos (duomenys neskelbtini) g. bei ieškovei nuosavybės teise priklausančių susisiekimo komunikacijų kadastro duomenys iš dalies dubliuojasi. Teismas sprendė, kad tai reiškia, jog ginčijamu aktu atsakovei Kėdainių rajono savivaldybei perdavus (duomenys neskelbtini) g., faktiškai buvo perduota dalis ieškovei priklausančių susisiekimo komunikacijų. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tai, jog valstybė nuo 2000 m. kovo 23 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais bÅ«tų įgijusi nuosavybės teisę į minėtas susisiekimo komunikacijas ar jų dalį ir, kad atsakovė Kėdainių rajono savivaldybės administracija Å¡ias susisiekimo komunikacijas ar jų dalį bÅ«tų valdžiusi patikėjimo teise. Apeliantė (atsakovė) Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, nesutinka su Å¡iais teismo argumentais, nesutikimÄ motyvuoja tuo, jog byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad kelio statybos metai yra 1975 m., tuo tarpu susisiekimo komunikacijų statybos pabaigos metai yra 1980 m.

Apeliantės vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) g. negalėjo būti pastatyta ant neegzistuojančio nekilnojamojo daikto.

17. KonkretÅ«s nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje: nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagal sandorius (nurodyto straipsnio 1 punktas), pagaminant naujÄ daiktÄ (4 punktas), kitais Å¡iame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais (12 punktas). Visi Å¡iame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiÅ¡ki ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti. Kasacinio teismo konstatuota, kad tam, jog bÅ«tų galima įgyti nuosavybės teises nurodytais pagrindais, turi bÅ«ti laikomasi tam tikrų įstatyme nurodytų sÄ lygų.

Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtÄ naujÄ daiktÄ , turi bÅ«ti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Å ioje byloje nustatyta, kad ne atsakovė, bet ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai valdo ir naudoja susisiekimo komunikacijas, yra jų savininkė, ginčo objektai yra suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos yra įregistruotos vieÅ¡ame registre. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė (apeliantė) byloje neteikė įrodinėjimo priemonių (Å¡ia teise nepasinaudojo ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka), kada ir kaip, kokia apimtyje įgyvendintos gatvės statytojo teisės.

18. Nuosavybės teisės į statinį įgijimo pagrindas yra statinio statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra, o ne jo teisinė registracija. Byloje nustatyta, kad daiktines teises į susiekimo komunikacijas ieÅ¡kovė įregistravo 2000 m. balandžio 3 d., atsakovė daiktines teises į ginčo gatvę įregistravo 2017 m. spalio 16 d., t. y žymiai vėliau nei ieÅ¡kovė. Atliekant teisinę nekilnojamojo daikto registracijÄ yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais.

Nors statinio neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, 30 punktas), tačiau byloje esant duomenims, kad kelias su susisiekimo komunikacijomis sutampa tik tam tikrose atkarpose, atsakovei (apeliantei) neteikus įrodinėjimo priemonių kaip buvo įgyvendintos kelio statytojo teisės, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad valstybės turto perdavimo Kėdainių rajono savivaldybės metu negalėjo būti suvaržytos ar apribotos nuosavybės teisės į susisiekimo komunikacijas.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiÅ¡kia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų Å¡ių jo teisių, o valstybė turi pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ .

Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi nuosavybė, bÅ«dama viena iÅ¡ prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu bÅ«du, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų.

Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

20. Nuosavybės teisė gali bÅ«ti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sÄ lygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. CK 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota trimis atvejais: paties savininko valia, įstatymų, teismo sprendimo. Taigi savininkas, įgyvendindamas savo teises, gali perduoti kitam asmeniui dalį savo teisių į nuosavybės objektÄ . Ypatingais atvejais toks perdavimas gali bÅ«ti ir be savininko valios – įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu.

21. Valstybės turto, priskiriamo savivaldybių nuosavybėn, dalį ir jo perdavimo tvarkÄ reglamentuojantis Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas (toliau – VTPSNÄ®) ir jo pagrindu 1997 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 870 patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo savivaldybėms priskirto turto perdavimo tvarkos apraÅ¡as nustato valstybės turto, priskiriamo savivaldybių nuosavybėn, dalį ir jo perdavimo savivaldybėms tvarkÄ (VTPSNÄ® 1 straipsnis), tačiau Å¡iuo teisiniu aktu negali bÅ«ti apribojamos savininko nuosavybės teisės į turtÄ , taip pat Å¡io teisinio akto pagrindu savininkui priklausantis turtas negali bÅ«ti perduodamas be savininko valios.

22. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (pirmiau nurodytas CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes. Ä®rodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vadÄ dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015).

23. Apeliantė apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu įrodymų vertinimu, tarp jų ir dėl kadastro duomenų dubliavimo, neteikė įrodinėjimo priemonių, taip pat nepasinaudojo ir teismo siÅ«lymu pateikti duomenis (nors iÅ¡ dalies pripažino aplinkybes apie duomenų galimÄ dubliavimÄ si), kokioje apimtyje ginčo gatvė (kelias) sutampa su ieÅ¡kovei priklausančiomis susisiekimo komunikacijomis. Tuo tarpu ieÅ¡kovė, vykdydama jai tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , pateikė 2018 m. rugpjūčio 21 d.

UAB „Sklypas ir namas“ sudarytÄ situacijos schemÄ , kurioje, konvertuojant sklypo koordinates iÅ¡ vietinės koordinačių sistemos į LKS-94 koordinačių sistemÄ , pateikti duomenys, kad ginčo kelio (gatvės) bei susisiekimo komunikacijų ribos yra tos pačios. Byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių abejoti įrodymo, kuris parengtas asmens, turinčio specialių žinių, patikimumu. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iÅ¡ sprendimo turinio, vertino visus byloje esančius įrodymus, iÅ¡kilus Å¡alių ginčui dėl kadastrinių matavimų dubliavimosi, pasiÅ«lė Å¡alims teikti papildomas įrodinėjimo priemones (CPK 179 straipsnio 1 dalis), Å¡ia teise Å¡alims nepasinaudojus, turėjo pagrindÄ vadovautis ieÅ¡kovės pateiktomis įrodinėjimo priemonėmis ir padarė sprendime nurodytas iÅ¡vadas.

24. Atsakovė, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei byloje pateikus rašytinius įrodymus, kuriuose fiksuojami ginčo turtinių vienetų kadastrinių matavimų duomenys, neteikdama savo atsikirtimus pagrindžiančių įrodinėjimo priemonių, apeliaciniame skunde tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos, su kadastrinių duomenų dubliavimu, susijusios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, spręsdamas, kad ginčijamu aktu atsakovei Kėdainių rajono savivaldybei perdavus (duomenys neskelbtini) g., faktiÅ¡kai buvo perduota dalis ieÅ¡kovei priklausančių susisiekimo komunikacijų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visuma, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

25. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kuriÄ visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo dienos laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė siekia paneigti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , t. y. siekia įrodyti, kad vieÅ¡ajame registre įraÅ¡yti duomenys dėl ginčo statinio yra neteisingi. Statinių teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, todėl teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kvestionuoja atsakovės nuosavybės teises į ginčo statinį, taip pat praÅ¡o panaikinti ginčo statinio ir atsakovės nuosavybės teisių į jį registracijÄ kaip atliktÄ be teisinio pagrindo.

26. Nagrinėjamu atveju pripažinus, 2017 m. birželio 14 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotasis asmuo Aplinkos ministerijos kancleris R. K. perdavė Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn vietinės reikšmės gatvę su sudėtinėmis dalimis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra niekinė ir negaliojanti, yra pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo (CK 4.256 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas).

27. Teisėjų kolegija Å¡ios nutarties 18 punkte nurodė, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ pagal sandorį pereina ne nuo sandorio įregistravimo vieÅ¡ame registre, bet nuo daikto perdavimo įgijėjui momento (CK 4.49 straipsnio 1, 2 dalys, 4.50 straipsnio 1 dalis, 6.393 straipsnio 4 dalis), kurį galima nustatyti pagal nekilnojamojo daikto priėmimo–perdavimo akto ar kitokio sutartyje nurodyto dokumento, kuriuo įforminamas nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas, pasiraÅ¡ymo momentÄ (CK 6.398 straipsnio 1, 2 dalys).

Duomenys, įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä (Nekilnojamojo turto) registrÄ , teismine tvarka negali bÅ«ti nuginčyti (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis) priimant sprendimÄ dėl Å¡ių duomenų panaikinimo, nes bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus vieÅ¡ojo administravimo srityje. Tokius sprendimus gali priimti administraciniai teismai, nustatę, kad Å¡is subjektas, esant teisiniam pagrindui, vilkino atlikti tokius veiksmus ar nepagrįstai atsisakė juos atlikti.

Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , panaikinant sprendimo dalį, kuria panaikinta atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) g., esančiÄ (duomenys neskelbtini) kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinė registracija VÄ® Registrų centre ir Å¡ioje dalyje reikalavimus atmesti.

28. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK nuostatas, reglamentuojančias savininko teises iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo bei savininko teisę reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.95, 4.98 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovės reikalavimo panaikinti ginčo perdavimo–priėmimo aktÄ pagrįstumo padaryta įvertinus Å¡alių nuosavybės įgijimo pagrindus, pateiktus įrodymus apie kadastro duomenų dubliavimÄ si.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo padarytos iÅ¡vados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d., keičiamas dalyje, kuria panaikinta atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) g., esančiÄ (duomenys neskelbtini) kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinė registracija VÄ® Registrų centre, likusioje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimas yra keičiamas dalyje, kuria panaikinta atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) g., esančiÄ (duomenys neskelbtini) kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinė registracija VÄ® Registrų centre (iÅ¡vestinis reikalavimas iÅ¡ pagrindinio reikalavimo), dėl to, kad duomenys, įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä (Nekilnojamojo turto) registrÄ , teismine tvarka negali bÅ«ti nuginčyti, ir palikus sprendimÄ dėl pagrindinio ieÅ¡kovės reikalavimo nepakeistÄ , Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovė laikoma iÅ¡ esmės laimėjusi pagrindinį ginÄÄ dėl jos pažeistos nuosavybės teisės į susisiekimo komunikacijas.

Atsižvelgus į tai, nesant ginčo dėl sprendimo dalies, kuria buvo tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalis, kuria tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, taip pat paliekama nepakeista (CPK 93 straipsnis).

30. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 635,25 Eur iÅ¡laidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, kurios nebuvo pateiktos pirmos instancijos teismui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos, nes ieÅ¡kovė, kaip bankrutavusi įmonė, neturėjo piniginių lėšų savalaikiai jas apmokėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. IÅ¡imčių iÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo nenumatyta. Ä®vertinus nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , o taip pat atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo spręsti ieÅ¡kovės nurodytų bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios yra susidariusios bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimo, todėl Å¡is ieÅ¡kovės praÅ¡ymas netenkinamas.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė savo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turėtų pirmosios instancijos teisme, galėjo realizuoti CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka arba teikdama apeliacinį skundÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo dalyje.

31. Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimus atmetus, t. y. ieÅ¡kovės naudai iÅ¡sprendus ginÄÄ dėl jos pažeistos nuosavybės teisės į susisiekimo komunikacijas, jai (ieÅ¡kovei) priteisiamos iÅ¡ atsakovių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė į bylÄ yra pateikusi raÅ¡ytinius įrodymus, jog ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 605,00 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ bei 635,25 Eur iÅ¡laidų už paaiÅ¡kinimų, praÅ¡ymo rengimÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdyje, iÅ¡ viso 1 240,25 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.11, 8.16, 8.17 ir 8.19 punktais, sprendžia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iÅ¡ apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) gatvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinė registracija valstybės įmonės Registrų centre ir Å¡ioje dalyje reikalavimus atmesti.

KitÄ Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DAUKÅ IŲ AERODROMAS“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 240,25 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų 25 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas Lina Žemaitienė