d07e3184-c9c1-494d-becb-e78383b0ee70 · Regionų administracinis teismas

                                                                                                          Administracinė byla Nr. I-1273-505/2018                                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02286-2017-2                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S)                                                                                         51.5; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 11 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiškėjui A.

A., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, atstovei Editai Å akaitytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, 2 400 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Pareiškėjas skunde (b. l.

4) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. jis buvo kalinamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose (toliau – Kauno NTI – PN) ir negalėjo susirašinėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie buvo įkalinti kituose pataisos namuose. Taip buvo atimta pareiškėjo galimybė kurti, palaikyti socialinius ryšius su įkalinimo įstaigose laikomais asmenimis. Pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 26 d. nutarimu konstatavo, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 99 straipsnio 2 dalies nuostata prieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai.

PareiÅ¡kėjo manymu, jis nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, nes senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo minėto nutarimo priėmimo. Negalėdamas susiraÅ¡inėti su kitais asmenimis, pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, nutrÅ«ko ryÅ¡iai su kai kuriais asmenimis, t. y. patyrė neturtinę žalÄ . Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-11) ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡ Nuteistojo susiraÅ¡inėjimo apskaitos kortelės duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė susiraÅ¡inėti su susiraÅ¡inėjimo kortelėje nurodytais asmenimis ir jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjui taikytÄ susiraÅ¡inėjimo suvaržymÄ nėra.

PareiÅ¡kėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ patyrė 2010-2013 metais, tačiau į teismÄ su skundu kreipėsi tik 2017 m. spalio 31 d. Akivaizdu, kad yra praleidęs įstatymuose numatytÄ sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, pateisinančių 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino nesilaikymÄ . Prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Kauno NTI - PN veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė draudimu susiraÅ¡inėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie buvo įkalinimo įstaigose, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d., atlyginimo.Atsakovės atstovė prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2007 m. kovo 26 d.

Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. Nr. A556-150/2011, 2014 m. vasario 24 d. Nr.A146-134/2014, 2016 m. rugpjūčio 5 d. Nr. A-1139-146/2016 ir kt.). CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje 2 dalis reglamentuoja, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Taigi teismas negali taikyti ieÅ¡kinio senatį savo iniciatyva ir gali taikyti tik tuo atveju, jei ginčo Å¡alis reikalauja. Å iuo atveju atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Kauno NTI -PN, atsižvelgdami į tai, kad pareiÅ¡kėjas su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas laikymo Å¡ioje įstaigoje nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. sÄ lygas kreipėsi į teismÄ tik 2017 m. spalio 31 d., prašė teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

          Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įstatymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, tiek ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus.CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Taigi sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina ta diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia (turi suvokti), kad atitinkamos jo teisės yra pažeidžiamos. Pagal teismų praktikÄ nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos asmens teisės pažeidimÄ dienÄ atsižvelgiama į apdairaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal galimo jo teisių pažeidimo pobÅ«dį turi suvokti savo teisių pažeidimÄ .

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad suėmimo vykdymo (kalinimo) sÄ lygas atitinkamoje tokios paskirties įstaigoje ir paskirtoje gyventi tos įstaigos konkrečioje gyvenamojoje patalpoje laikomas asmuo patiria kiekvienÄ tomis sÄ lygomis buvimo dienÄ . PareiÅ¡kėjo laikymo Kauno NTI - PN laikotarpis (nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d.), su kuriuo jis sieja neturtinės žalos atsiradimÄ , nėra vienkartinis ar kelias dienas trukęs atvejis, o pakankamai ilgas (beveik 3 metų) nepertraukiamo laikymo laikotarpis.

PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl jam nesuteiktos teisės susiraÅ¡inėti su kitais asmenimis, esančiais kitose įkalinimo įstaigose, grindžiami galimais neigiamais asmeniui veiksniais, kurių kalinamas asmuo negali nejausti ir nesuvokti tuo metu (kiekvienÄ dienÄ ) ir visÄ laikymo tokiomis sÄ lygomis laikÄ , kai tokie neigiami veiksniai tÄ asmenį veikia. Esant Å¡ioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių galima pažeidimÄ Å¾inojo (turėjo žinoti) visÄ jo nurodytÄ laikymo Kauno NTI - PN laikotarpį.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog Kauno NTI - PN buvo iki 2013 m. gruodžio 9 d.

Taigi reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl galimai pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus laikymo sÄ lygų, kurias nurodė savo skunde teismui ir kurių neigiamo poveikio jis negalėjo nejausti kiekvienÄ laikymo dienÄ , turėjo pareikÅ¡ti teisme vėliausiai per tris metus, skaičiuojant šį terminÄ nuo 2013 m. gruodžio 9 d., t. y. turėjo pareikÅ¡ti iki 2016 m. gruodžio 9 d., o kreipėsi į teismÄ 2017 m. spalio 31 d. (b. l. 5). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ per nepateisinamai ilgÄ (neprotingÄ ) terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos pareikÅ¡ti.Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo.

Å iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr. EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr.

EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimÄ A. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ B. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). EŽTT taip pat yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis, bei pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr.

EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ S. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). Minėtų EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste pažymėtina, kad Å¡iam ginčui aktualioje nacionalinėje teisėje (CK 1.126 straipsnis) yra nustatytos ieÅ¡kinio senaties taikymo sÄ lygos, kurios užtikrina, kad nebÅ«tų paneigiama ar ribojama asmens teisė kreiptis į teismÄ . CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs. Å io straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Aptariamo straipsnio 3 dalis draudžia iÅ¡ anksto atsisakyti taikyti ieÅ¡kinio senatį. Be to, įstatymų leidėjas suteikė teismui teisę atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , praleistÄ dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti (žr.

LAT 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007). Kadangi įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai spręsdamas šį klausimÄ teismas turi diskrecijÄ pripažinti arba nepripažinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis. Spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, Å¡alies elgesį bei kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes; jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ senaties terminÄ Ä¯ jį nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista (žr.

LAT 2004 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-543; 2004 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2004, 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinama, kad įstatymų leidėjui teisės normose, reglamentuojančiuose ieÅ¡kinio senatį, nenustačius kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, Å¡i sÄ voka yra vertinamoji, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes.

Ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir ar jos sudaro pagrindÄ atnaujinti šį terminÄ , teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009, 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1139-146/2016 ir kt.).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat analogiÅ¡kai laikomasi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui Å¡alių pateiktus įrodymus (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006, 2008 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008).Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė neigiamus išgyvenimus, nutrūko ryšiai su kai kuriais asmenimis. Jei pareiškėjas išgyveno neigiamus išgyvenimus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti.

PareiÅ¡kėjo argumentus, kad apie savo pažeistas teises jis esÄ sužinojo per televizijÄ , kai 2015 m. vasario 26 d., kai Konstitucinis Teismas nutarimu konstatavo, kad BVK 99 straipsnio 2 dalies nuostata prieÅ¡tarauja Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, teismas vertina kaip nepagrįstÄ bandymÄ pateisinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ , nes teismui pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie objektyvias, nuo jo valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo reali ir svarbi priežastis, dėl kurios pareiÅ¡kėjas nepadavė skundo teismui dėl žalos atlyginimo iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos (2016 m. gruodžio 9 d.).

PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, o 2010 m. gruodžio 13 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. laikotarpiui taikytina trijų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su Å¡iuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja                                                                                     Daina Kukalienė