d07bb88e-0c8d-4696-aa87-c3e23cfba0a7 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-105-966/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21363-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; (S) 1.1.8.7.13; 2.4.2.1; 2.4.2.2; 2.4.6.4.1; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N u o S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nuteistajam M.

P., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Tatjanos Samulevičienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2020 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir M. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 7, 10 punktais, M. P. paskirtos 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant M. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, iÅ¡skyrus, jei tai susiję su darbu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 68 straipsniu, M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 22 d., apie tai praneÅ¡ant Valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ M. P. konfiskuotino turto – transporto priemonės – motociklo ,,Yamaha YP125R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 450 Eur. Motociklas ,,Yamaha YP125R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis valdytojai – savininkei K. L., paliktas K. L. nuosavybėje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. P. nuteistas už tai, kad 2022 m. birželio 12 d., apie 20.50 val., ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę motociklÄ ,,Yamaha YP125R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini)“ buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, t. y. daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, kol atsitrenkė į automobilį ,,Citroen Crosser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2. Kauno apylinkės teismas M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo konstatavęs, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti suteikiant nuteistajam galimybę koreguoti savo netinkamÄ elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Nuosprendyje atkreiptas dėmesys, kad M. P. padarytas nusikaltimas nepriskiriamas prie sunkių, žalÄ atlygino draudikas, nuteistasis kaltę pripažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Tatjana Samulevičienė (toliau – ir prokurorė) prašo:

1) pakeisti nuosprendį ir pripažinti M. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veikÄ padarė recidyvistas; 2) M. P. paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jÄ sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 3) vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį (6 mėnesius) Å¡iuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir paskirti subendrintÄ bausmę – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo;

4) bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. 3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per Å¡velniÄ bausmę ir nepagrįstai atidėjo bausmės vykdymÄ , neteisingai ir nepagrįstai taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas. Siekiant įvertinti, ar bausmės tikslai M. P. atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bÅ«tina vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotais kriterijaus:

1) nusikaltimas įvykdytas atsitiktinai ar nuteistasis linkęs darytis nusikaltimus;

2) nusikalstamos veikos pavojingumas;

3) nusikaltimo padarymo priežastys. M. P. praeityje teistas 8 kartus, paskutinį nusikaltimÄ Ä¯vykdė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ . Per 5 metus jis 11 kartų baustas už administracinius nusižengimus. Tai rodo, kad jo nusikalstama veika nėra atsitiktinė. M. P. padaryta nusikalstama veika laikoma tyčiniu apysunkiu nusikaltimu. Nuteistojo veiksmai itin pavojingi kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei. Nuteistasis transporto priemonę vairavo gyvenvietėje, bÅ«damas vidutinio girtumo laipsnio, jo gebėjimai vairuoti dėl apsvaigimo buvo minimalÅ«s. Jokios pateisinamos priežasties ar net dingsties vairuoti transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio nebuvo. 3.2.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad M. P. paskutinį kartÄ buvo nuteistas 2020 m. vasario 11 d. laisvės atėmimo bausme, jos vykdymÄ atidedant 3 metams. NaujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė 2022 m. birželio 12 d., t. y. turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ . Todėl M. P. BK 27 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas recidyvistu ir jam taikytina BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu nesilaikė teismo skirtų įpareigojimų, dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo probacijos tarnyba ne kartÄ kreipėsi į teismÄ : 2020 m. birželio 8 d., 2022 m. kovo 4 d., 2022 m. liepos 19 d., tačiau teismas teikimų netenkino.

Privilegijuotų teisės institutų taikymas baudžiamojoje teisėje paprastai siejamas su asmens mažesne kriminaline patirtimi, tačiau atsižvelgiant į faktines aplinkybes Å¡ioje byloje, taikyti BK 75 straipsnį M. P. nėra pagrindo. Nuteistasis yra pilnametis, nevedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , teistas už nusikaltimus nuosavybei 8 kartus, teistumas neiÅ¡nykęs, nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam skirtina maksimali BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė skundÄ tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundÄ prašė atmesti. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai, tačiau ne daugiau, negu praÅ¡oma skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Be to, jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių Å¡io Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pirmiau aptartos baudžiamojo proceso normos ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigÄ patikrinti bylÄ tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiÅ¡kiamų praÅ¡ymų apimtį, pobÅ«dį, konkretumÄ , tikslumÄ , kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

7. Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendį skundžia prokurorė, praÅ¡ydama pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi baudžiamosios bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prokurorės apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės pripažįsta iÅ¡ dalies pagrįstais. Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

8. BK 54 straipsnyje, reglamentuojančiame bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, be kita ko, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Taigi, atsakomybę lengvinančių (sunkinančių) aplinkybių teisingas nustatymas ir jų įvertinimas kartu su kitomis bausmės skyrimui reikÅ¡mės turinčiomis aplinkybėmis, prisideda prie tinkamo bausmės individualizavimo ir teisingos bausmės nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskyrimo. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės nurodytos BK 60 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 13 punktÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas.

9. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sÄ voka apibrėžta BK 27 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neiÅ¡nykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytÄ tyčinį nusikaltimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014).

Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ , yra pripažįstamas padaręs naujÄ tyčinį nusikaltimÄ . Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), Å¡iuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012).

Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvÄ , o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, pritaria prokurorės skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo aplinkybės, kad nusikalstamÄ veikÄ M. P. padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , nepripažino jo atsakomybę sunkinančia BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo M. P. buvo teistas 8 kartus, iÅ¡ jų 7 kartus nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas pilnametis, nusikaltimai tyčiniai, tarp jų vyrauja nusikalstamos veikos nuosavybei (ne kartÄ teistas pagal BK 178, 180 straipsnius) (1 t., b. l. 129–139).

NusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, M. P. padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas, be kita ko, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 3 metams. Taigi, nuteistasis naujÄ tyčinį nusikaltimÄ padarė esant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintam teistumui ir tai atitinka nusikaltimų recidyvo (kartu ir asmens buvimo recidyvistu) kriterijus, baudžiamojo įstatymo nustatytus BK 27 straipsnio 1 dalyje.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naujo tyčinio nusikaltimo padarymas esant neiÅ¡nykusiam (nepanaikintam) teistumui už ankstesnį tyčinį nusikaltimÄ , taip pat aplinkybės, kad nuteistasis nusikalsti pradėjo bÅ«damas nepilnametis, nusikalstamas veikas nuo 2005 m. daro sistemingai, paskutinį nusikaltimÄ padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo metu, be pagrindo pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos kaip sudarančios pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti nusikaltimų recidyvÄ , M.

P. laikyti recidyvistu ir tuo pačiu pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimÄ . Nuosprendyje nurodyta, kad nuteistojo M. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau tokia iÅ¡vada yra nepagrįsta, padaryta neįvertinus su nuteistojo ankstesniais teistumais susijusių bylos duomenų. Tai sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, nuteistojo M. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstant tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė recidyvistas.

Atskirai pažymėtina, kad nei nuteistasis, nei jo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuomonės dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo neišsakė, tokiam prokurorės prašymui neprieštaravo (2 t., b. l. 31).

12. Kaip nurodyta pirmiau, atsakomybę lengvinančios (sunkinančios) aplinkybės turi reikÅ¡mės teisingam bausmės individualizavimui ir į jas privalu atsižvelgti skiriant bausmę nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo aplinkybės, kad nusikalstamÄ veikÄ M. P. padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , nepripažino jo atsakomybę sunkinančia, vis tik nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, nuteistajam buvo paskirta neteisinga bausmė.

13. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kaip jau nurodyta pirmiau, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytÄ BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

14. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). BÅ«tina pažymėti ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

15. Baudžiamasis įstatymas už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ numato alternatyvias bausmes: baudÄ arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas M. P. paskyrė griežčiausios rÅ«Å¡ies bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ ir nustatė maksimalų jos terminÄ , taigi bausmę laikyti aiÅ¡kiai per Å¡velnia ar netinkamai individualizuota nėra jokio pagrindo. Nors pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, paskirtos bausmės rÅ«Å¡is ir dydis suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimÄ reglamentuojančias normas iÅ¡ esmės taikė tinkamai ir skyrė nuteistajam adekvačiÄ (proporcingÄ ) padaryto nusikaltimo pavojingumui bausmę.

Su paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu iÅ¡ esmės sutinka ir prokurorė, apeliaciniame skunde praÅ¡oma skirti bausmė – 1 metai laisvės atėmimo, atitinka bausmę, kuriÄ už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skyrė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija keisti nuteistajam skirtÄ bausmę, jÄ griežtinant, neturi pagrindo. Dėl BK 75 straipsnio taikymo.

16. Prokurorės apeliaciniame skunde, kaip minėta, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti nuteistajam M. P. BK 75 straipsnio nuostatas, praÅ¡oma jam skirti laisvės atėmimo bausmę jos vykdymo neatidedant. Kaip matyti iÅ¡ prokurorės skundo, esminiai tokį praÅ¡ymÄ pagrindžiantys argumentai yra susiję su informacija apie nuteistojo ankstesnius teistumus bei polinkį nusikalsti, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu bei padarymo priežastimis. Taip pat akcentuojamos aplinkybės dėl nusikalstamų veikų recidyvo, anksčiau taikyto bausmės vykdymo atidėjimo. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl neteisingo baudžiamojo įstatymo taikymo, atidedant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , atmeta, kaip nepagrįstus.

17. Bausmės vykdymo atidėjimÄ reglamentuojančio BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu M. P. už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymÄ paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Å iÄ bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme, M. P. paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Taigi BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytas sÄ lygas (kriterijus) nuteistasis atitinka. Tačiau bausmės vykdymas nuteistajam gali bÅ«ti atidėtas tik tuo atveju, kai be BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytų sÄ lygų, teismas turi pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę ir, nors BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam plačiau nemotyvavo, atidėdamas bausmės vykdymÄ baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Prokurorės skundo argumentai prieÅ¡ingo vertinimo nesuponuoja.

18. M. P., kaip minėta, praeityje jau ne kartÄ buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymÄ , nusikalstamos veikos buvo daromos neiÅ¡nykus teistumui ir tai sudaro pagrindÄ nuteistÄ jį vertinti kaip linkusį nesilaikyti įstatymų reikalavimų asmenį. Vis tik Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos atsietai nuo kitų duomenų. Kaip nurodyta pirmiau, didžiÄ ja dalimi atvejų nuteistasis M. P. buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei (plėšimus, vagystes), taip pat už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , svetimo turto sugadinimÄ (pagal BK 284 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį).

IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad M. P. buvo baustas ir administracine tvarka (nedidelį vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , bendrojo pagalbos centro darbo trukdymÄ , pėsčiojo padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , smulkias vagystes ir kt.) (1 t., b. l. 119–128). Tačiau administraciniai nusižengimai buvo daromi laikotarpyje nuo 2019 m. iki 2020 m., duomenų apie po 2020 m. padarytus pažeidimus byloje nėra.

Be to, M. P., nors ne kartÄ teistas ir ne kartÄ baustas administracine tvarka, jo padaryti teisės pažeidimai (nusikaltimai, administraciniai nusižengimai) nesusiję su transporto priemonių vairavimu esant apsvaigus nuo alkoholio. Taigi nuteistojo padarytÄ veikÄ â€“ vairavimÄ esant neblaiviam, vertinti kaip nuteistajam bÅ«dingÄ nusikalstamo elgesio modelį, nėra pagrindo. Aplinkybė, kad Å¡is teistumas nuteistajam nėra pirmas, kad praeityje jau ne kartÄ buvo teistas už kitos rÅ«Å¡ies nusikaltimų padarymÄ , buvo įvertinta nuteistajam paskiriant griežčiausiÄ bausmės rūšį iÅ¡ BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų galimų bausmių ir nustatant maksimalų jos terminÄ .

Be to, ankstesni teistumai, taip pat ir anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, pagal kasacinės instancijos teismo suformuotÄ praktikÄ nelaikytinas aplinkybe, savaime paneigiančia BK 75 straipsnio taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-628/2018, 2K-64495/2020 ir kt.).

19. M. P. savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu pripažino, tokios pačios pozicijos laikėsi ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, dėl savo elgesio gailėjosi ir tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimo sutiktina su prokurore, kad Å¡i nusikalstama veika kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, o paties nuteistojo elgesys, vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas ženklus neblaivumas (1,97 promilės), buvo rizikingas ir pavojingas, ir tokiam elgesiui nebuvo jokių pateisinamų priežasčių.

Tačiau bÅ«tina pažymėti ir tai, kad motorinę transporto priemonę M. P., bÅ«damas neblaivus, vairavo kaimo vietovėje, vakaro metu, kuomet tiek žmonių, tiek transporto priemonių eismas nėra toks intensyvus kaip dienos metu. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. P. apgadino kitÄ transporto priemonę, tačiau civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas. Svarbu ir tai, kad M. P., turėdamas su alkoholio vartojimu susijusių problemų, jų neneigia ir bando jas spręsti. Bylos duomenimis, M. P. nuo 2022 m. spalio 25 d. gyvena asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ ir dalyvauja psichologinės socialinės reabilitacijos priemonėse, aktyvinimo ir socializacijos projektuose bei programose.

20. Patikrinus duomenis teismų informacinėje sistemoje nustatyta, kad iÅ¡ tikrųjų dėl probacijos sÄ lygų pažeidimo probacijos tarnyba kreipėsi į apylinkės teismÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau kaip matyti iÅ¡ priimtų sprendimų, trimis atvejais teikimai buvo atmesti, vienu atveju teikimas patenkintas iÅ¡ dalies. Svarbiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad probacijos tarnybos teikimai buvo atmesti nenustačius pažeidimų sisteminio pobÅ«džio. Apylinkės teismo nutartyse, priimtose dėl probacijos tarnybos teikimų, nustatyta, kad į probuojamųjų registrÄ nuteistasis buvo įtrauktas 2020 m. kovo 5 d., per probacijos laikÄ vienÄ kartÄ buvo fiksuotas narkotinių medžiagų vartojimo atvejis, kartÄ namuose surastas neblaivus, kartÄ nerastas namuose nustatytu laiku ir nebuvo pasiekiamas telefonu.

Svarbu ir tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. liepos 26 d. nutartimi nuteistajam M. P. buvo skirtas papildomas įpareigojimas gydytis dėl galimos priklausomybės nuo alkoholio. Po Å¡ios nutarties priėmimo apsvaigimo nuo alkoholio faktas objektyviai nebuvo fiksuotas, per probacijos vykdymo laikotarpį nuteistasis baigė programÄ â€žElgesys-pokalbis-pasikeitimas“, vykdo individualiÄ veiklÄ , 2022 m. liepos 28 d. dalyvavo psichologo konsultacijoje, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo.

Taigi prokurorės skunde akcentuojamas aplinkybes dėl nevienkartinio probacijos tarnybos kreipimosi į apylinkės teismÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, vertinant jas ne atsietai, o kartu su pirmiau nurodytomis Å¡ioje byloje nustatytomis, bei apylinkės teismo, sprendusio bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimÄ , vertintomis aplinkybėmis, vis tik neteikia pagrindo pritarti prokurorės pozicijai, kad bausmės tikslų pasiekimas, be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nėra galimas.

21. Svarstomo klausimo kontekste bÅ«tina pažymėti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, kuri yra vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryÅ¡ių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-217-976/2018 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“.

Å iose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymÄ reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad reikÅ¡mingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismÄ , įvertinus veikos pavojingumÄ , nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realiÄ laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021).

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ griežčiausios rÅ«Å¡ies bausmę, nustatęs maksimalų jos dydį ir atidėjęs bausmės vykdymÄ taip pat maksimaliam terminui, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, teisingai įvertino tiek su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, tiek su nuteistojo asmenybe, jo elgesiu visuomenėje bei požiÅ«riu į padarytÄ nusikaltimÄ , pastangomis keisti savo elgesį susijusias aplinkybes ir baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 75 straipsnį) nuteistajam M.

P. taikė tinkamai. Nuteistojo M. P. elgesys praeityje iÅ¡ tikrųjų nebuvo tinkamas, teistumų faktas, naujų nusikalstamų veikų darymas neiÅ¡nykus teistumui jį charakterizuoja neigiamai. Tačiau sprendžiant bausmės klausimÄ , kaip ir svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybę, negali bÅ«ti ignoruojamos ir turi bÅ«ti vertinamos aplinkybės, susijusios ne tik su nuteistojo elgesiu iki nusikaltimo padarymo, bet ir tokios, kurios atskleidžia nuteistojo požiÅ«rį į savo nusikalstamÄ elgesį bei pastangas jį keisti.

23. Kaip nurodyta pirmiau, nors BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ M. P. padarė bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu, savo rÅ«Å¡imi bei pobÅ«džiu Å¡i veika (vairavimas esant neblaiviam) iÅ¡ esmės skiriasi nuo ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio, kuriam buvo bÅ«dingas nusikaltimų nuosavybei pobÅ«dis. IÅ¡ pirmiau aptartų duomenų visumos galima spręsti, kad nuteistasis turi piktnaudžiavimo alkoholiu problemÄ , kuriÄ , be kita ko, pats pripažįsta ir nors tai jo elgesio neteisina, atsakomybės neÅ¡alina, vis tik svarbu ir tai, kad nuteistasis stengiasi Å¡iÄ problemÄ spręsti.

Kaip minėta, po to, kai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 26 d. nutartimi (priimta po to, kai 2022 m. birželio 12 d. nuteistasis vairavo būdamas neblaivus) M. P. buvo skirtas papildomas įpareigojimas gydytis dėl galimos priklausomybės nuo alkoholio, šio įpareigojimo pažeidimo atvejai objektyviai nebuvo užfiksuoti. Taip pat byloje nėra duomenų, kad po 2022 m. birželio 12 d., kai vairavo neblaivus, nuteistasis būtų padaręs naujus teisės pažeidimus (nusikaltimus, administracinius nusižengimus), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaip jau minėta, nuo 2022 m. spalio 25 d. nuteistasis dalyvauja asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vykdomose psichologinės socialinės reabilitacijos priemonėse, aktyvinimo ir socializacijos projektuose ir programose, Å¡iuose namuose gyvena. Taigi, nors nuteistasis praeityje buvo linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, nusikalsdavo esant neiÅ¡nykusiam teistumui, pozityvÅ«s elgesio pokyčiai po 2022 m. birželio 12 d. nusikalstamos veikos padarymo teikia pagrindÄ pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad bausmės tikslai nuteistajam gali bÅ«ti pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Prokurorė, nors ir nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jÄ paneigiančių argumentų, patvirtinančių netinkamÄ BK 75 straipsnio taikymÄ , nenurodė. Nesutikimas su teismo priimtu sprendimu atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ iÅ¡ esmės yra motyvuojamas selektyviai atrinktais, nuteistajam nepalankiais duomenimis, nutylint faktinius duomenis bei aplinkybes, patvirtinančias nuteistojo dedamas pastangas keisti savo elgesį ir rodančias pozityvius pokyčius.

24. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendyje bausmė nuteistajam buvo individualizuota teisingai, tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , be pagrindo nepripažindamas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad nusikaltimÄ jis padarė turėdamas neiÅ¡nykusį (nepanaikintÄ teistumÄ ), todėl BK 27 straipsnio prasme yra recidyvistas ir tai atitinka BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį, vis tik netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas esminės reikÅ¡mės bausmių skyrimÄ reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų teisingam taikymui neturėjo ir nesÄ lygojo akivaizdžiai per Å¡velnios bausmės paskyrimo.

Taikydamas M. P. BK 75 straipsnio nuostatas, teismas baudžiamojo įstatymo klaidos taip pat nepadarė, įvertino visas teisines ir faktines aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , atsižvelgė į kasacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus bei suformuotÄ Å¡ios baudžiamojo įstatymo normos taikymo praktikÄ ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tačiau konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo aplinkybės, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas, nepripažino M.

P. atsakomybę sunkinančia, nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Dėl kitų klausimų.

25. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskyręs M. P. subendrintÄ 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laikÄ Ä¯skaitė bausmės dalį, atliktÄ pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį. Bausmių, paskirtų Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu ir skundžiamu 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu bendrinimui pirmosios instancijos teismas taikė BK 64 straipsnio nuostatas, bausme subendrino jas iÅ¡ dalies sudėdamas (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).

Skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimÄ reglamentuojančiÄ normÄ teismas parinko tinkamai, kadangi naujÄ nusikalstamÄ veikÄ M. P. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tačiau teismas nepagrįstai į subendrintos bausmės laikÄ Ä¯skaitė bausmės dalį, atliktÄ pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį, kadangi tokios galimybės, prieÅ¡ingai nei bendrinant bausmes BK 63 straipsnio pagrindu, BK 64 straipsnis nenumato.

Å i nuosprendžio dalis neskundžiama, tačiau atsižvelgus į teisinį reguliavimÄ , pagal kurį apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepaisant to, ar dėl to buvo paduotas skundas, pirmosios instancijos teismo padaryta BK 64 straipsnio taikymo klaida iÅ¡taisytina, kadangi teismas klausimÄ dėl atliktos bausmės dalies įskaitymo į subendrintÄ bausmę iÅ¡sprendė tokiu bÅ«du, kokio baudžiamasis įstatymas (BK 64 straipsnis) nenumato.

26. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų teikiant teisinę pagalbÄ nuteistajam M. P., kurias sudaro 63,33 Eur (2 t., b. l. 23). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Å ios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. Tačiau iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti klausimÄ sprendžiant apeliacine tvarka, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

27. Byla apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėta pagal prokurorės apeliacinį skundÄ , kuris tenkinamas iÅ¡ dalies. Nuteistajam M. P. gynėjas buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi (2 t., b. l. 29), kadangi pagal baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Ä® apeliacinės instancijos teismo posėdį paskirtas advokatas atvyko, posėdyje dalyvavo ir pats nuteistasis (2 t., b. l. 30).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, taip pat tai, kad prokurorės skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, vykdo individualiÄ veiklÄ , duomenų apie sunkiÄ juo turtinę padėtį ar realios galimybės užsiimti darbine veikla nebuvimÄ dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių, byloje nėra, daro iÅ¡vadÄ , kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ nuteistojo, teisingumo ir proporcingumo reikalavimų nepažeis.

Kaip nurodyta pirmiau, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė duomenis apie patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kurias sudaro 63,33 Eur, taigi įvertinus tai, kad prokurorės skundas iš dalies tenkinamas, iš nuteistojo priteistina dalis – 40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Tatjanos Samulevičienės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendį pakeisti. Pripažinti M. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į M. P. į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį.

KitÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . IÅ¡ nuteistojo M. P. valstybės naudai priteisti 40 Eur (keturiasdeÅ¡imt eurų) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir iÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam, kad Å¡ias iÅ¡laidas jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Odeta Gruodienė Jurga Vasiliauskienė