d07aba01-2384-4b26-a1fb-d145e0f9b2fa · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1532-852/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14830-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.; 2.1.2.6.; 2.6.16.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. gruodžio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, RÅ«tos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Nacionalinės žemės tarnybos ieÅ¡kinį atsakovams D.

R. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir sklypo atlaisvinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikslintu ieškiniu atsakovams D. R. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos prašo:

1) pripažinti negaliojančia 2014 m. liepos 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-212 ir 2014 m. liepos 16 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ®-(14.8.2.)-660;

2) įpareigoti atsakovÄ D. R. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,0141 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, paÅ¡alinant pastatÄ â€“ dujų reguliavimo punktÄ , pažymėtÄ plane 1H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikiant duomenis VÄ® Registrų centro Kauno filialui, kad pastatas – dujų reguliavimo punktas, pažymėtas plane 1H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės, visi juridiniai faktai, susiję su Å¡iuo nekilnojamuoju objektu bÅ«tų iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro;

3) tuo atveju, jei atsakovas D. R. per teismo nustatytÄ terminÄ neatlaisvins 0,0141 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos paÅ¡alinti pastatÄ â€“ dujų reguliavimo punktÄ , pažymėtÄ plane 1H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės, visi juridiniai faktai, susiję su Å¡iuo nekilnojamuoju objektu bÅ«tų iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, visas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo D.

R.. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A-3012 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini)plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ patvirtino apie 141 kv. m žemės sklypo prie pastato 1H1p S. (duomenys neskelbtini), prilyginimÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis kitos paskirties žemė, naudojimo bÅ«das – inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos, pobÅ«dis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos).

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus (toliau – NŽT Kauno miesto skyrius) 2014 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-244 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatymų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo nekilnojamojo turto registre“ suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune.

NŽT Kauno miesto skyriaus 2014 m. liepos 16 d. vedėjo įsakymu Nr. 8VÄ®-(14.8.2.)-660 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir 2014 m. liepos 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-212 minėtas 0,0141 ha žemės sklypas ne aukciono bÅ«du buvo iÅ¡nuomotas atsakovui D. R.. Pakeitus žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ Ä¯ komercinės paskirties objektų teritorijas, atitinkamai 2015 m. liepos 24 d.

įsakymu Nr. 8SŽN-252 ir tos pačios dienos susitarimu Nr. 8SŽN-252 pakeista 2014 m. liepos 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-212. Žemės sklype, remiantis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis įregistruotas pastatas – dujų reguliavimo punktas (unikalus Nr.duomenys neskelbtini). Įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 2D-1619( 12.152) „Dėl darbo grupės išvados pateikimo“ pateiktos 2016 m. balandžio 14 d. darbo grupės išvados Nr. 1ZP-31(5.99) „Darbo grupės, sudarytos Žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 19 d.

įsakymu Nr. 3D-24 „Dėl darbo grupės sudarymo“, atlikto tyrimo dėl 2014–2015 m. Kauno miesto teritorijoje sudarytų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių ir įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos sutarčių teisėtumo patikrinimo, iÅ¡vada“ 2 punkte nurodytus siÅ«lymus, pavesta NŽT Kauno miesto skyriui imtis veiksmų dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos teisės panaikinimo. NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. gegužės 24 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-3083-(14.8.94.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos nutraukimo“ informavo atsakovÄ , kad įvertinus aplinkybę, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, yra tik statinys (pastatas – dujų reguliavimo punktas), kuris priskirtinas inžineriniams tinklams bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, Taisyklių 28 punktu ir 2.12 papunkčiu informavo, kad 2014 m. liepos 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr.8SŽN-212 bus nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai.

Pakartotinai atsakovas apie nuomos sutarties nutraukimÄ buvo informuotas 2016 m. birželio 13 d. raÅ¡tu Nr.8SD-3683-(l4.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“. Atsakovas 2016 m. birželio 13 d. NŽT Kauno miesto skyriui pateikė skundÄ Nr.8GS-26, kuriuo prašė nenutraukti 2014 m. liepos 17 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.8SŽN-212 bei leisti tęsti pradėtus darbus ir nekliudyti įgyvendinti komercinės paskirties pastato, kuris atitiktų esamÄ Å¾emės sklypo naudojimo bÅ«dÄ , statybÄ .

Ä® minėtÄ skundÄ buvo atsakyta 2016 m. rugpjūčio 29 d. raÅ¡tu Nr.1SS-2692-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. NŽT Kauno miesto skyrius 2017 m. birželio 30 d. raÅ¡tu Nr.8SD-3529-(14.8.94.) „Dėl nuomos sutarties“ pakartotinai informavo atsakovÄ , kad vadovaujantis žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, draudžiama nuomoti valstybinę žemę užimtÄ statiniais, neturinčiais aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, tokiems pastatams eksploatuoti žemės sklypai negali bÅ«ti formuojami ir ne aukciono bÅ«du negalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomoti.

Atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, sudarant sandorius dėl Å¡io žemės sklypo nuomos vyrauja vieÅ¡asis interesas, kuris nagrinėjamoje byloje yra pažeistas, dėl ko bÅ«tina jį apginti. Dujų reguliavimo punktas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, vertintinas kaip neturintis konkrečios funkcijos (paskirties) pastatas. Žemės sklypas prie pastato – dujų reguliavimo punkto, buvo suformuotas atsakovo iniciatyva 2014 metais, nurodant sklypo naudojimo bÅ«dÄ â€“ susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, kas rodo, kad atsakovas siekė sklypo, kuriame bÅ«tų vykdoma veikla, susijusi su inžinerinių komunikacijų aptarnavimu, o ne komercinės veiklos vystymu.

Žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Kaune, stovi neturintis aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ir apibrėžto naudojimo, nefunkcionuojantis pastatas – dujų reguliavimo punktas, akivaizdu, kad ginčo statinys negali bÅ«ti naudojamas atsakovo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ paskirtį. Archyvinėje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas įsigijęs dujų reguliavimo punktÄ naudojo jį pagal paskirtį ir nuomos sutarties sudarymo metu dujų reguliavimo punktas buvo naudojamas.

IeÅ¡kovo požiÅ«riu, pastatas – dujų reguliavimo punktas negali ir nuomos sutarties sudarymo metu negalėjo bÅ«ti naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ paskirtį. Pagrindinė valstybinės žemės nuomos sÄ lyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytÄ paskirtį siejamas su bÅ«tinumu eksploatuoti statinius, todėl 2014 m. liepos 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr.8SŽN-212 pripažintina negaliojančia. Pastatas – dujų reguliavimo punktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui.

Atsakovas siekį įsigyti konkretų turtų – pastatÄ â€“ dujų reguliavimo punktÄ , turintį rinkos vertę, realizavo, bet savaime tai nereiÅ¡kia, jog jis įsigijo ir teisę lengvatine tvarka naudotis valstybės žeme. Tokiai teisei įgyti reikalingų sÄ lygų visumos nebuvo ir tas buvo akivaizdu jau pastato – dujų reguliavimo punkto įsigijimo metu. Vertinant atsakovo teisės į žemės sklypÄ praradimo teisines pasekmes, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai. jog neteisėto sandorio sudarymÄ lėmė pačio atsakovo neteisėti veiksmai.

Todėl atsakovas tam tikra dalimi prisiėmė ir galimus Nekilnojamųjų objektų nugriovimo padarinius savo lėšomis.

2. Atsakovas D. R. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad jam priklausantis dujų reguliavimo punktas buvo ir yra nenaudojamas pagal paskirtį, taip pat nepagrįstai nurodo, kad pastato funkcinė paskirtis bendrÄ ja prasme yra aptarnauti inžinerinius tinklus, kadangi atsakovui priklausančio pastato tiesioginė paskirtis yra „gamybos ir pramonės“, todėl jame galima vystyti bet kokiÄ gamybos ar pramonės veiklÄ . Taigi, buvęs dujų reguliavimo punktas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nevertintinas kaip neturintis konkrečios funkcijos (paskirties) pastatas.

Atsakovas pažymi, kad sklypo naudojimo bÅ«das – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, buvo nustatytas ne jo iniciatyva, o ieÅ¡kovei pačiai klaidingai sutartyje nurodžius tokį naudojimo bÅ«dÄ . Gamybos ir pramonės paskirties pastatui ieÅ¡kovės iniciatyva turėjo bÅ«ti parinktas kitas žemės sklypo naudojimo bÅ«das – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Å iame pastate nėra jokių su dujų reguliavimų susijusių įrengimų, todėl jį galima pritaikyti bet kokiai kitai gamybos ar pramonės veiklai.

Ä®vertinus tiek Statybos įstatyme, tiek STR1.01.09:2003 esantį reglamentavimÄ matyti, kad objektas, kuris laikomas pastatu, negali bÅ«ti laikomas inžineriniu statiniu. VieÅ¡o registro duomenimis, jam priklausantis dujų reguliavimo punktas yra įregistruotas kaip pastatas, į bylÄ nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad aptariamas įraÅ¡as vieÅ¡ame registre yra neteisingas ir yra nuginčytas įstatyme nustatyta tvarka. Pažymi, kad jam priklausantis gamybos ir pramonės paskirties pastatas nėra nei laikinasis statinys, nei inžinerinis tinklas, nei neturintis aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio pastatas, kuris tarnautų pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, todėl nėra pagrindo teigti, kad iÅ¡nuomojus žemės sklypÄ prie jam priklausančio pastato be aukciono, bÅ«tų pažeistos minėto įstatymo nuostatos. 2014 m. liepos 17 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje Nr. 8SŽN-212 numatyta, kad pagal Å¡iÄ sutartį pakeitus žemės sklypo naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį, nuomotojai, vadovaudamasis parengtu ir patvirtintu detaliuoju planu, turi patikslinti iÅ¡nuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

Taigi, sutartyje Å¡alims buvo numatyta galimybė keisti valstybinės žemės paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį, ir vien tai, kad vėliau atsakovas inicijavo valstybinės žemės naudojimo bÅ«do pakeitimÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas, kuris komercinės paskirties objektų teritorijoje leido prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybÄ .

Patvirtinus Å¡io sklypo detalųjį planÄ , sklypo naudojimo pobÅ«dis tapo komercinės paskirties. Atsakovas sutinka su ieÅ¡kovės argumentu, kad be aukciono valstybinės žemės nuomos sklypai gali bÅ«ti iÅ¡nuomojami statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį, tačiau visiÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiu, kad jo lÅ«kestis, įsigijus gamybos ir pramonės paskirties pastatÄ , iÅ¡sinuomoti jam eksploatuoti bÅ«tinÄ valstybinės žemės sklypÄ , yra neteisėtas ar prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui ar valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai.

Vien tai, kad atsakovas vėliau nusprendė vykdyti jam nuosavybės teise priklausančiame pastate kitokiÄ â€“ ne gamybos ir pramonės, o komercinę veiklÄ (įstatymas nedraudžia keisti statinių paskirties, jei tai neprieÅ¡tarauja bendrajam miesto planui) ir realizavo bÅ«tent paties ieÅ¡kovės parengtoje valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje numatytÄ teisę pakeisti žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, nereiÅ¡kia, kad siekia eksploatuoti jam priklausantį pastatÄ ne pagal paskirtį – prieÅ¡ingai, atsakovas tik pasinaudojo tiek sutarties numatyta teise pakeisti valstybinės žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, tiek ir jam priklausančio pastato paskirtį į kitokiÄ , tačiau vienodÄ â€“ komercinės paskirties objektų teritorijas, kas savaime nurodo atsakovo siekį naudoti pastatÄ pagal naujÄ , tačiau tiesioginę jo paskirtį.

Pastato paskirties pakeisti atsakovui nepavyko dėl ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio. Pakeisti pastato paskirties, nepakeitus žemės sklypo naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio, įstatymai neleidžia. Atsakovas gamybos ir pramonės paskirties pastatÄ (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) įsigijo teisėtai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų. Pripažinus žemės nuomos sutartį negaliojančia (niekine) bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡i sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviÄ sias įstatymo nuostatas, t. y., ieÅ¡kovei pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ tvarkant valstybės turtÄ ir peržengus įstatymo nustatytas kompetencijos ribas.

Pripažinus žemės nuomos sutartį negaliojančia (niekine), bÅ«tų grįžtama į tokiÄ pačiÄ padėtį, kaip ir tuomet, kai atsakovas įsigijo pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune – pastatas vėl stovėtų ant valstybinės žemės, kuri jam nėra iÅ¡nuomota. Tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti pastato savininkÄ savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypÄ , bÅ«tų paneigiama nuosavybės teisės esmė – teisėtai suformuotas ir įregistruotas nuosavybės teisės objektas nustotų egzistavęs, tai neatitiktų nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų.

Mano, kad jei teismas pripažintų valstybinės žemės nuomos sutartį negaliojančia (niekine), turėtų bÅ«ti taikomos ne CK 4.105 straipsnio 3 dalies, o CK 4.105 straipsnio 1 dalies nuostatos, ir atsakovui turėtų bÅ«ti atlyginama ant žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė ieÅ¡kovės lėšomis, kadangi atsakovas nelaikytinas praradusiu teisę į žemės sklypÄ dėl savo kaltės, tačiau tik tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad nėra galimybės suteikti jam teisę kitu teisėtu bÅ«du (nustatant žemės servitutÄ ar pan.) naudotis žemės sklypu, kuriame yra jam priklausantis pastatas.

Ieškovė nenurodo nei vieno teisės aktų reikalavimo pažeidimo, kuris būtų susijęs su atsakovui priklausančio statinio statyba.

3. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepimu prašė pakeisti Inspekcijos procesinę padėtį byloje iÅ¡ atsakovo į trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovės pusėje; patikslinto ieÅ¡kinio trečiÄ jį reikalavimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ; dėl kitų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad Å¡io ginčo iÅ¡sprendimas neturi tiesioginės įtakos Inspekcijos teisėms ir pareigoms.

Inspekcija nėra ir negali bÅ«ti atsakovu byloje, kadangi Inspekcijos atžvilgiu nėra pareikÅ¡tas joks reikalavimas, kaip atsakovui D. R.. Patikslinto ieÅ¡kinio reikalavime yra tik praÅ¡oma leisti Inspekcijai paÅ¡alinti statinį tuo atveju, jei atsakovas D. R. per teismo nustatytÄ terminÄ neatlaisvins žemės sklypo. Inspekcija nesutinka su ieÅ¡kovės argumentu dėl Inspekcijos įtraukimo į bylÄ atsakovu ir praÅ¡o pakeisti Inspekcijos procesinę padėtį byloje iÅ¡ atsakovo į trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovės pusėje.

Nagrinėjamu atveju, remiantis VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informacija (registro Nr. duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į statinį įregistruotos atsakovo D. R. vardu. Å ie duomenys įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, taigi laikytini teisingais ir iÅ¡samiais, tuo tarpu duomenų dėl statinio statybos galimo neteisėtumo ieÅ¡kovė nepateikė. Inspekcija mano, kad jai nėra suteikta kompetencija vykdyti teismų sprendimus ir griauti statinius, kai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.104, 4.105 straipsniuose nurodytos pasekmės. Teismui priėmus sprendimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ nugriauti statinius, tačiau tokio sprendimo nevykdant, dėl jo priverstinio vykdymo CPK nustatyta tvarka turėtų bÅ«ti kreipiamasi į antstolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2014 m. liepos 16 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ®-(14.8.2.)-660; pripažinti niekine ir negaliojančia 2014 m. liepos 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-212, sudarytÄ tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus, ir D.

R.; sandorio negaliojimo pasekmes taikyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; likusioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ atsakovo D. R. valstybei 75,00 Eur žyminio mokesčio; panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21752-285/2017 – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės į pastatÄ â€“ dujų reguliavimo punktÄ , pažymėtÄ plane 1H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, taip pat draudimÄ atsakovui D.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su Å¡iuo nekilnojamuoju objektu, iÅ¡skyrus sandorius, kurie tiesiogiai susiję su Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymu, bei draudimÄ tretiesiems asmenims nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ šį nekilnojamÄ jį objektÄ , taip pat uždrausti atsakovui D. R. atlikti remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontÄ ar kitaip pertvarkyti (iÅ¡skyrus paÅ¡alinimÄ , nukėlimÄ , nugriovimÄ ) šį nekilnojamÄ jį objektÄ bei uždrausti atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune.

5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės naudojimo ir teisės nuomoti valstybinę žemę ne aukciono bÅ«du ieÅ¡kovei praÅ¡ant pripažinti negaliojančia valstybinės žemės nuomos sutartį ir administracinį teisės aktÄ , kuriais ginčo 0,0141 ha žemės sklypas ne aukciono bÅ«du buvo iÅ¡nuomotas atsakovui.

6. Pasisakydamas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu teismas nurodė, jog sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ , prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigiamas sudaromų sandorių stabilumo principas, jis neatitiktų sutarties laisvės, nesikiÅ¡imo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų. Sandorio negaliojimo instituto normos skirtos užtikrinti civilinės apyvartos stabilumÄ , užkertant keliÄ siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesÄ Å¾iningais tikslais. Sandorius, taip pat ir sutartis, galima pripažinti negaliojančiais tik remiantis įstatymuose numatytais pagrindais.

7. Byloje ieÅ¡kovė ginčijo sandorį CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvimos įstatymo normoms, t.y. niekinį ir negaliojantį. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimÄ dėl sutarties, kaip vieno iÅ¡ sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, reikia atsižvelgti, jog sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu jÄ sudarant, buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties Å¡alies, bet ir vieÅ¡ieji interesai. VieÅ¡uoju interesu laikomas visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti, jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lÅ«kestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris iÅ¡eina už privataus intereso ribų.

8. Valstybė yra nuosavybės teisių subjektas, jai priklausantis turtas turi bÅ«ti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui, o ne kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka vieÅ¡ojo intereso, visuomenės poreikių, todėl valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis, imperatyvaus pobÅ«džio teisinis reglamentavimas, kurį lemia su vieÅ¡uoju interesu susijęs santykių objektas valstybinė žemė. Atsižvelgus į aukščiau nurodytus motyvus ir įvertinus tai, kad ginčo žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas NŽT, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad sudarant sandorius dėl Å¡io žemės sklypo nuomos vyrauja vieÅ¡asis interesas.

9. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatų ir statinių eksploatavimui, taip pat – teisė teisės aktų nustatyta tvarka jÄ nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė, įtvirtinta teisės aktuose. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu valstybinė žemė iÅ¡nuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį, todėl asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypÄ grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

Tik valstybinės žemės sklype savarankiÅ¡kai funkcionuojančių statinių turintis asmuo turi teisę lengvatinėmis sÄ lygomis sudaryti žemės nuomos sutartį dėl Å¡iems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto.

10. Žemės sklypas, kuriame yra atsakovui priklausantis pastatas – dujų reguliavimo punktas, buvo iÅ¡nuomotas atsakovui nurodant pagrindinę naudojimo paskirtį – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad sudarydamas ginčo nuomos sutartį atsakovas siekė sklype vykdyti veiklÄ , susijusiÄ su inžinerinių komunikacijų aptarnavimu, o ne komercinės veiklos vystymu, kaip nurodo atsakovas savo atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį, ir siekė realizuoti, bandydamas pakeisti tiek jam priklausančio pastato, tiek ir valstybinės žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį.

11. Pagrindinė valstybinės žemės nuomos sÄ lyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytÄ paskirtį siejamas su bÅ«tinumu eksploatuoti statinius, todėl žemės sklypo nuomininkas iÅ¡sinuomotame sklype turi plėtoti Å«kinę veiklÄ , kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo. Viena iÅ¡ valstybinės žemės sklypo nuomos be aukciono sÄ lygų yra ta, kad bÅ«tina nustatyti ar žemės sklypas, kurį siekiama nuomoti, yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

Byloje nėra duomenų, kad nuomos sutarties sudarymo metu arba jÄ sudarius, atsakovo įsigytas pastatas – dujų reguliavimo punktas buvo naudojamas pagal paskirtį. IÅ¡ byloje esančių Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, kad formuojant žemės sklypÄ , buvo numatytas jo naudojimo bÅ«das – inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos, pobÅ«dis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos; ginčo nuomos sutartyje numatyta ir nekilnojamojo turto registre įregistruota ginčo žemės sklype nustatyta dujotiekių apsaugos zona, o įregistruotas naudojimo bÅ«das – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo, minėti registro duomenys nėra nuginčyti, nuomos Å¡alių susitarimu pakeista valstybinės žemės nuomos sutartis žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ pakeičiant į komercinės paskirties objektų teritorijas nebuvo įregistruota Nekilnojamo turto registre, todėl pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog valstybinės žemės sklypas ginčo nuomos sutarties sudarymo metu galėjo bÅ«ti naudojamas tik susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams, o nuomos sutarties sudarymo metu buvo aiÅ¡ku, kad dujų reguliavimo punktas nebus naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir bÅ«das (bÅ«dai) nustatomi formuojant naujus žemės sklypus, atsakovas pareigos nustatyti ar keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ neturėjo, jo teisę tai daryti ribojo ginčijama nuomos sutartimi nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis bei aptartas valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimas. Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar atsakovas turi teisę iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ ir ar Å¡is žemės sklypas yra reikalingas turimiems statiniams eksploatuoti.

Kitokiems tikslams (pvz., komercinei veiklai vystyti ir kt.) valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka, t. y., ne aukciono bÅ«du, negalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomotas. Atsakovo lÅ«kestis, jog įsigijus nefunkcionuojantį dujų reguliavimo punktÄ ir neketinant jo taip eksploatuoti, suformavus tariamam jo eksploatavimui reikalingÄ valstybinės žemės sklypÄ , po to siekiant pakeisti inžinierinėms komunikacijoms naudoti skirto žemės sklypo bÅ«dÄ Ä¯ kitÄ (bÅ«das – komercinės paskirties objektų teritorijos), jam jis bus nuomojamas ir toliau lengvatine (ne aukciono) tvarka, nėra teisėtas, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui, valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl tokios atsakovo teisės negali bÅ«ti saugomas ir ginamas.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuomos sutartis valstybinės žemės sklypui negalėjo bÅ«ti sudaryta, todėl panaikino administracinį aktÄ ir jo pagrindu sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį pripažino niekine ir negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.

12. Teismas atmetė atsakovo argumentas, kad nuomos sutarties nuostatos suteikė jam teisę keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį, nes neteisėtai sudaryta nuomos sutartis negali bÅ«ti keičiama, kadangi tai negalėtų sukurti ar pakeisti Å¡alims jų teisių ir pareigų.

13. Netenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimo atsakovui atlaisvinti valstybei priklausantį žemės sklypÄ paÅ¡alinant pastatÄ â€“ dujų reguliavimo punktÄ ir iÅ¡registruoti minėtÄ pastatÄ bei visas su juo susijusias teises iÅ¡ Nekilnojamo turto registro, o atsakovui neatlikus minėtų veiksmų – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos paÅ¡alinti pastatÄ , teismas konstatavo, jog į bylÄ nėra pateikta duomenų dėl ginčo valstybinės žemės sklype esančio ir atsakovui priklausančio pastato – dujų reguliavimo punkto, statybos galimo neteisėtumo, teismas nenustatė pastato savininko kaltės dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, nėra teisinio pagrindo tenkti minėto ieÅ¡kovės reikalavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. Apeliantas Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ , dalyje kurioje ieÅ¡kinio reikalavimai buvo atmesti, ir visiÅ¡kai tenkinti reikalavimus, susijusius su valstybinės žemės sklypo atlaisvinimu.

15. Apeliantas mano, kad teismas panaikinęs žemės sklypo nuomos sutartį, netinkamai taikė teisines pasekmes, susijusias su sklypo atlaisvinimu. PaaiÅ¡kina, kad pagal CK 4.105 str. 3 d. jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažįstamas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu bÅ«du (nustatant žemės servitutÄ ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti. Tai reiÅ¡kia, kad teisės į žemės sklypÄ praradimo pasekmės priklauso nuo to, ar sandoris pripažintas negaliojančiu dėl statinio savininko kaltės. Statinių savininkui dėl savo kaltės praradus teisę nuomotis žemės sklypÄ , negali bÅ«ti suteikta teisė kitu teisėtu bÅ«du naudotis Å¡iuo valstybinės žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).

Apeliantas pažymi, kad atsakovas nereiškė reikalavimo dėl servituto nustatymo ar kitokio įstatymu nustatyto būdo naudotis jam nepriklausančia žeme, praradus teisę naudotis žemės sklypu nesikreipė į ieškovę su prašymu suteikti jam teisę kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Be to, mano, kad servitutas negalėtų būti nustatytas, o žemės sklypas šiam pastatui eksploatuoti nereikalingas, nes pastatas neturi aiškios paskirties. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad valstybinės žemės sklypai prie neaiškios funkcinės paskirties pastatų turi būti atlaisvinami (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013, ir kt.).

16. Atsakovas D. R. atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir iÅ¡taisyti klaidÄ dėl žyminio mokesčio dydžio. Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis CK 4.105 straipsnio 1 dalimi asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypÄ , atlyginama ant Å¡io žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu bÅ«du (nustatant žemės servitutÄ ar pan.) naudotis žemės sklypu.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu ne dėl statinių savininko kaltės, tai statinių savininkui atlyginama CK 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis žemės sklypo savininko lėšomis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo, kaip statinio savininko, kaltės dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo niekine. IeÅ¡kovė bÅ«dama kompetentinga valstybės institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomÄ , laisva valia sudarė sutartį, kuriÄ teismas vėliau pripažino kaip sudarytÄ pažeidžiant imperatyviÄ sias įstatymo nuostatas, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė pati pažeidė vieÅ¡osios teisės principÄ tvarkant valstybės turtÄ ir peržengė įstatymo nustatytas kompetencijos ribas.

Tai, kad nėra atsakovo kaltės sudarius ginčijamÄ valstybinės žemės nuomos sutartį patvirtina aplinkybė, jog minėta sutartis teismo sprendimu buvo pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, taigi tokia sutartis apskritai negalėjo bÅ«ti sudaryta, o tai savaime reiÅ¡kia, kad atsakovo kaltė praradus teisę į žemės sklypÄ , kaip pažeidusios sutartį Å¡alies, taip pat negali bÅ«ti konstatuojama. Atsakovas pažymėjo, kad jis neprarado teisės į valstybinės žemės nuomÄ , nes skundžiamame teismo sprendime konstatuota, jog atsakovas tokios teisės neturėjo (sutartis ne nutraukta, o pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento), todėl negalėjo prarasti dėl savo kaltės.

17. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek CK yra įtvirtinta savininko nuosavybės teisių teisinė apsauga, pagal kuriÄ nuosavybė iÅ¡ savininko prieÅ¡ jo valiÄ neatlygintinai gali bÅ«ti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Atsakovo nuomone, įpareigojimas nugriauti teisėtai pastatytÄ statinį gali bÅ«ti prilyginamas nuosavybės faktiniam paėmimui. Pirmosios instancijos teismui patenkinus reikalavimÄ Ä¯pareigoti pastato savininkÄ (atsakovÄ ) savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypÄ , bÅ«tų paneigiama nuosavybės teisės esmė, nes teisėtai suformuotas ir įregistruotas nuosavybės teisės objektas nustotų egzistavęs, tai pažeistų nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus.

Ä®vertinus tokį teisinį reguliavimÄ dėl savininko nuosavybės teisų apsaugos atsakovui turėtų bÅ«ti atlyginama ant žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė ieÅ¡kovės lėšomis, kadangi atsakovas prarado teisę į žemės sklypÄ dėl savo kaltės, tačiau tik tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad nėra galimybės suteikti atsakovui teisę kitu teisėtu bÅ«du naudotis žemės sklypu, kuriame yra atsakovui priklausantis pastatas.

Minėta kompensacija taikytina tik tokiu atveju, kai nėra jokių galimybių suteikti atsakovui teisę kitu teisėtu bÅ«du naudotis žemės sklypu, o tokios aplinkybės nėra nustatytos. Atsakovas pažymėjo, kad atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai dėl to, kad jis nesikreipė į ieÅ¡kovę dėl galimybės kitu bÅ«du naudoti jam priklausantį pastatÄ , pvz. nustatant servitutÄ , nes iki kol neįsiteisėjo pirmosios instancijos teismo sprendimas atsakovas valstybinės žemės sklypu naudojasi teisėtai.

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė taip pat nepagrįstai teigia neesant pagrindo atsakovui priklausančiam pastatui nustatyti servitutÄ , kadangi pastatas nenaudojamas pagal jo tikslinę paskirtį. Toks ieÅ¡kovės argumentas atmestinas, nes Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nurodoma, kad valstybinės žemės naudojimas pagal tikslinę paskirtį yra imperatyvus tik iÅ¡siperkant ar iÅ¡sinuomojant valstybinę žemę, tačiau ne nustatant servitutÄ CK numatytais pagrindais, vadinasi žemės servituto nustatymui nėra reikalaujam bÅ«tina pastatÄ naudoti pagal paskirtį.

Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškinį teismas tenkino iš dalies, todėl turėjo priteisti ne 75 Eur žyminio mokesčio, bet proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

18. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad inspekcijai nėra suteikta kompetencija griauti statinius, kai taikomos CK 4.104 str. ar CK 4.105 str. numatytos teisinės pasekmės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

19. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

20. Apeliantas neginčija teismo sprendimo dalies dėl 2014 m. liepos 17 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-212 pripažinimo niekine ir negaliojančia. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė CPK 320 str. numatytų pagrindų, dėl kurių turėtų tikrinti neapskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

21. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nepatenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas - įpareigoti atsakovÄ D. R. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,0141 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, paÅ¡alinant pastatÄ â€“ dujų reguliavimo punktÄ , pažymėtÄ plane 1H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikiant duomenis VÄ® Registrų centro Kauno filialui, kad pastatas – dujų reguliavimo punktas, pažymėtas plane 1H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės, visi juridiniai faktai, susiję su Å¡iuo nekilnojamuoju objektu bÅ«tų iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro arba įpareigoti šį statinį nugriauti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis tiek dėl įrodymų vertinimo jų pakankamumo ir patikimumo aspektu, tiek ir dėl ginčijamų CK 4.104 str. bei CK 4.105 str. numatytų teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo Å¡ioje byloje.

23. Atsakovas D. R. pagrįstai teigia, kad pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune – dujų reguliavimo punktÄ , jis įsigijo anksčiau, nei buvo sudaryta 2014 m. liepos 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-212, leidžianti naudotis žemės sklypu po pastatu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Å¡ios žemės nuomos sutarties sudarymas ar jos panaikinimas neturi tiesioginės reikÅ¡mės sprendžiant dėl pastato teisinio likimo.

24. Teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovo argumentais, kad ieÅ¡kovo reikalavimas atlaisvinti žemės sklypÄ nėra nuginčyto sandorio – žemės nuomos sutarties - teisinė pasekmė, dėl kurios teismas savo iniciatyva privalėjo nuspręsti panaikinęs šį sandorį.

25. Apelianto teiginiai, kad atsakovui turėtų būti taikomos teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmės, numatytos CK 4.104 str., yra nepagrįsti tiek dėl to, kad byloje nėra įrodyta atsakovo kaltė dėl žemės nuomos sandorio negaliojimo, tiek ir dėl to, kad šiame straipsnyje yra kalbama apie statomus arba pastatytus statinius sutarties galiojimo metu, o šiuo atveju nekilnojamas daiktas - dujų reguliavimo punktas - nebuvo sukurtas žemės nuomos sutarties galiojimo metu.

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad CK 4.105 str. 3 d. numatytos teisinės pasekmės Å¡iam atvejui taip pat negali bÅ«ti taikomos. Kaip nustatyta byloje, atsakovas D. R. įgydamas nuosavybę į pastatÄ , nebuvo įgijęs jokios teisės į žemės sklypÄ , todėl Å¡i situacija taip pat negali bÅ«ti siejama su teisės į žemės sklypÄ praradimu dėl atsakovo kaltės.

27. CK 4.105 str. 1-2 d. yra aptariamos situacijos, numatančios teisės į žemės sklypÄ praradimo teisines pasekmes, kai Å¡ios teisės netenkama ne dėl pastatų savininko kaltės. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba, Å¡ioje byloje atstovaujanti žemės savininkÄ , nėra pasirinkusi nei vieno iÅ¡ Å¡ių žemės savininko teisių gynimo bÅ«dų, todėl teismas dėl to nesprendžia.

28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

29. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

30. Atsakovo D. R. teiginiai, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas yra nepagrįsti. Teismas priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo tokio dydžio žyminį mokestį, koks mokėtinas už patenkintÄ reikalavimÄ (75 Eur), ir nepriteisė už atmestus reikalavimus. BÅ«tent taip ir yra skirstomos iÅ¡laidos pagal CPK 96 str. 1 d. Patenkintas reikalavimas yra susijęs tik su atsakovu D. R., todėl visos iÅ¡laidos pagrįstai priteistos tik iÅ¡ Å¡io atsakovo.

31. Ä®rodymų apie bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, Å¡alys nepateikė. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Ramunė Mikonienė RÅ«ta Petkuvienė Andrius Verikas