d07a2ff2-0e98-42e0-a98e-3d03e5c0b159 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-1318/2013                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 73.1; 73.2.10 (S)                                                                                  LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Coface Austria Kreditversicherung AG apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1005-578/2010 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Staticus“ ieÅ¡kinį atsakovui Coface Austria Kreditversicherung AG dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB ,,Staticus“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Coface Austria Kreditversicherung AG 107 392,44 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 917,98Lt delspinigių ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki prievolių įvykdymo. Nurodė, kad, gavęs iÅ¡ atsakovo draudimo apsaugÄ 250 000 Lt sumai, atliko darbus skolininkui AB „Gargždų statyba“, kuris neapmokėjo 2008 m. balandžio 30 d. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros ir liko skolingas ieÅ¡kovui 119 324,94 Lt.

Atsakovas pripažino ieÅ¡kovo nuostolį nedraustu ir atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas įvykį laikė nedraudiminiu, kadangi ieÅ¡kovas atsakovui praneÅ¡imÄ apie pirkėjo atsiskaitymų vėlavimÄ iÅ¡siuntė 2008 m. rugpjūčio 29 d., t.y. pavėlavus, be to, žinodamas, kad AB „Gargždų statyba“ neapmoka sÄ skaitų, toliau tęsė subrangos darbus, taip pat todėl, kad ieÅ¡kovo apie apyvartÄ pateikta deklaracija buvo netiksli. Atsakovas jau anksčiau žinojo apie ieÅ¡kovo skolininkÄ AB „Gargždų statyba“.

Atsakovas žinojo ir apie ieÅ¡kovo klaidÄ deklaracijoje, tačiau sÄ moningai ieÅ¡kovo apie tai neinformavo, dėl ko vėliau atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Draudikas 2009 m. sausio 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi gavo visas teises į skolininko AB „Gargždų statyba“ skolÄ , todėl privalo ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad atsisakė ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl pavėluoto praneÅ¡imo apie pirkėjo atsiskaitymo vėlavimÄ pateikimo ir tikslios apyvartos nenurodymo deklaracijoje.

AB „Gargždų statyba“ atsakovui vėlavo apmokėti sÄ skaitas, tačiau ieÅ¡kovas apie Å¡iÄ nepalankiÄ informacijÄ nepranešė atsakovui. Kol sÄ skaita yra neapmokėta, kitos sÄ skaitos iÅ¡ karto tampa nedraustomis. Nepateikus duomenų apie apyvartÄ ar pateikus neiÅ¡samius duomenis, draudimo apsauga nustoja galioti, kadangi nebÅ«na aiÅ¡ku, su kuo ir už kokias sumas ieÅ¡kovas prekiauja, negalima kontroliuoti, ar draudėjai veikia sÄ Å¾iningai.             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 18 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino: priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 107 392,44 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 917,98 Lt palÅ«kanų ir 3 166 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 6% dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 108 310,42 Lt sumÄ nuo 2009 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ 12,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

Teismas nurodė, kad draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikÅ¡mę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Draudiko sprendimÄ atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar Å¡iÄ iÅ¡mokÄ sumažinti turi lemti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje numatyti kriterijai, tarp kurių itin reikÅ¡mingas kriterijus - sutarties pažeidimo priežastinis ryÅ¡ys su draudiminiu įvykiu. Atsakovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo padaryto draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo ir atsiradusių nuostolių.

Atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Be to, atsakovas, pripažinęs pirkėjo skolÄ apdrausta, privalėjo iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas pripažino ieÅ¡kovo 119 324,94 Lt nuostolį nedraustu dėl Å¡ių priežasčių: ieÅ¡kovas pavėluotai pranešė apie pirkėjui 2008 m. kovo 31 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ ; ieÅ¡kovas ir toliau teikė pirkėjui prekes, kai jau buvo pasibaigęs sutartyje nustatytas atidėto mokėjimo terminas; ieÅ¡kovas neinformavo atsakovo apie nepalankiÄ informacijÄ apie pirkėjÄ , be to, pateikė atsakovui neiÅ¡samiÄ laikotarpio nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. apyvartos ataskaitÄ .

Tesimas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepavėlavo praneÅ¡ti atsakovui apie pirkėjui 2008 m. kovo 31 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ . Pagal Globalliance prekinio kredito draudimo liudijimo specialiųjų sÄ lygų 6 punktÄ praneÅ¡imo apie uždelstÄ skolÄ terminas yra 120 dienų nuo sÄ skaitos už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas iÅ¡raÅ¡ymo datos (praÅ¡ymÄ draudimo iÅ¡mokai gauti ieÅ¡kovas pateikė pagal 2008 m. balandžio 30 d. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ . Skolos dydis – 119 324,94 Lt. Apie skolÄ praneÅ¡ta 2008 m. rugpjūčio 29 d).

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas, gavęs 2008 m. rugpjūčio 29 d. praneÅ¡imÄ , bÅ«tų ėmęsis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų. PrieÅ¡ingai, matyti, kad ieÅ¡kovas tiesiogiai bendravo su AB „Gargždų statyba“ dėl įsiskolinimo pagal 2008 m. kovo 31 d. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ . Dėl draudimo sutarties F3.04 modulio 1 punkto pažeidimo (neiÅ¡samios laikotarpio nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. apyvartos ataskaitos pateikimo) teismas sprendė, kad kredito limito nustatymo metu 2008 m. kovo 19 d., atsakovas žinojo (turėjo žinoti) apie ieÅ¡kovo apyvartÄ su AB „Gargždų statyba“.

Matydamas, kad ataskaita yra neiÅ¡sami, atsakovas nesikreipė į ieÅ¡kovÄ dėl ataskaitos patikslinimo. Be to, atsakovas nenurodė, kokį ryšį turi draudiminio įvykio kilimo rizika ir neiÅ¡samios apyvartos ataskaitos pateikimas. Tolimesnį prekių tiekimÄ skolininkui, pasibaigus sutartyje nustatytam atidėto mokėjimo terminui, taip pat neiÅ¡samios apyvartos ataskaitos pateikimÄ teismas vertino kaip formalius draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimus, kurie nesusiję priežastiniu ryÅ¡iu su draudiminiu įvykiu.

Bylos aplinkybę, kad 2009 m. sausio 7 d. Å¡alys sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas perleido atsakovui reikalavimÄ Ä¯ AB „Gargždų statyba“ 119 324,94 Lt skolÄ , ir Å¡ios sutarties pagrindu atsakovas ėmėsi skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ AB „Gargždų statyba“ veiksmų, teismas vertino kaip atsakovo pripažinimÄ , kad pirkėjo skola yra apdrausta (Taisyklių 3.3.p. nustatyta, kad atsakovei subrogacijos pagrindais pereis visos ieÅ¡kovo teisės į pagrindinę apdraustÄ jÄ pirkėjo skolos dalį, palÅ«kanas (delspinigius), o taip pat į prievolių užtikrinimo priemones).

Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovas žinojo aplinkybes, dėl kurių atsisako apmokėti ieÅ¡kovui skolÄ . Atsakovo naudai jau yra priimtas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas priteisti iÅ¡ AB „Gargždų statyba“ 119 324 Lt skolÄ , delspinigius ir procesines palÅ«kanas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas Coface Austria Kreditversicherung AG apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai taikė Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalį, kuriÄ Draudimo įstatymas leidžia prekinio kredito draudimo teisinių santykių Å¡alims savo sutartimi pakeisti ir kuri draudimo sutartimi yra pakeista. Kredito draudimo teisiniams santykiams kaip didelės rizikos draudimo teisiniams santykiams yra taikoma Draudimo įstatymo 75 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad draudimo sutarties sÄ lygos turi pirmumÄ prieÅ¡Â Draudimo įstatymo 5 skyriaus 1-3 skirsnio normas, reglamentuojančias draudimo taisyklių turinį, informacijos draudėjui pareikimÄ , draudimo iÅ¡mokos mokėjimo tvarkÄ , draudiko pareigos nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo atleidimo pagrindus, juos siejant su draudėjo veiksmais, pasireiÅ¡kiančiais neatsargumu ir kt.2.

Kredito draudimo sutarčių sÄ lygų pažeidimas yra vertinamas griežtai ir preciziÅ¡kai.

3. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalimi, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Aplinkybės, atleidžiančios draudikÄ nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, nėra iÅ¡imtinai tik Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nurodytos aplinkybės (atsisakymas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl draudėjo padaryto pažeidimo, nulėmusio žalos atsiradimÄ ) - tai yra tiek nedraudiminiai įvykiai, nurodyti draudimo taisyklių nedraudiminių įvykių sÄ raÅ¡e, tiek Å¡alių susitarimu apibrėžti atvejai, kada draudimo iÅ¡moka nėra mokama (remiantis didelės rizikos draudimo sutarties pirmumo prieÅ¡ įstatymÄ principu, įtvirtintu Draudimo įstatymo 75 str. 4 d.).4.

IeÅ¡kovo neiÅ¡samios ataskaitos pateikimo faktas pripažintinas draudimo sutarties pažeidimu (draudimo sutarties Modulis F3.04.), kurio įtaka žalos atsiradimui apskritai nėra vertintina. Modulio F3.04 1 dalyje nustatyta: „per nustatytÄ laikÄ ir nepaisant raÅ¡tiÅ¡ko priminimo, nepateikus duomenų apie apyvartÄ arba pateikus juos neiÅ¡samius, draudimo apsauga Å¡ioms nedeklaruotoms skoloms nustoja galioti“. Remiantis apyvartos ataskaitos duomenimis yra apskaičiuojama draudimo įmoka. Turint omenyje tiesioginę proporcijÄ tarp apyvartos dydžio ir draudimo įmokos, draudėjui yra naudingiau, kai deklaruojama apyvarta yra mažesnė.

Pirkėjo apyvartos nenurodymas draustos apyvartos ataskaitoje reiÅ¡kia, jog apyvarta yra nedrausta - Å¡io pirkėjo neatsiskaitymo rizikÄ prisiima pats draudėjas, o ne draudikas.5. Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad priminimas pateikti apyvartos ataskaitÄ turi bÅ«ti iÅ¡siųstas tiek draudėjui nepateikus ataskaitos, tiek pateikus neiÅ¡samiÄ ataskaitÄ . Priminimas pateikti ataskaitÄ reikalingas tam, kad draudėjas prisimintų savo pareigÄ pateikti informacijÄ apie draustÄ apyvartÄ (nagrinėjamu atveju ji buvo pateikta).

Draudikas negali „priminti” pateikti iÅ¡samiÄ ataskaita, nes nežino, ar draudėjas apskritai turi apyvartÄ su tam tikru subjektu, kuriam suteiktas kredito limitas. Teismas, konstatavęs, jog ,,matydamas, kad ataskaita yra neiÅ¡sami, atsakovas nesikreipė į ieÅ¡kovÄ dėl ataskaitos patikslinimo“ įteisino nesÄ Å¾iningÄ draudėjų elgesį, kenkiantį draudiko interesams gauti atlygį už prisiimtÄ rizikÄ ir neturintį neigiamų pasekmių nesÄ Å¾iningai besielgiančiam draudėjui.

Draudikas negali pastebėti draudėjo pateiktos apyvartos ataskaitos netikslumų su tais pirkėjais, kurie laiku apmokėjo skolas, ir gali pastebėti netikslumus tik įvykus draudžiamajam įvykiui. Esant tokiam teismo suformuluotam sutarties aiÅ¡kinimui, draudėjas niekada tiksliai nesužinotų, kokiÄ tiksliai apyvartÄ jis buvo apdraudęs.6. Teismas nepagrįstai įvykiui, nurodytam nedraudiminių įvykių sÄ raÅ¡e, taiko Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalį, kuri yra taikoma draudikui atsisakant mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Pripažįstant įvykį nedraudiminiu pagal konkretų nedraudiminių įvykių sÄ raÅ¡o punktÄ , draudikas ne atsisako mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o pripažįsta įvykį nedraudiminiu. Ä®vykį pripažinus nedraudiminiu, pažeidimai nėra ir neturi bÅ«ti siejami su žala.7. PrieÅ¡ingai nei iÅ¡aiÅ¡kino teismas, draudimo sutartis nereikalauja nutraukti subrangos sutarties vykdymo, tačiau nustatoma, kad draudimo sutartimi nėra draudžiami nuostoliai, kilę po to, kai draudikas turėjo gauti iÅ¡ draudėjo nepalankiÄ informacijÄ .

IeÅ¡kovas gali ir toliau vykdyti darbus, kurių draudimo sutartis nedraudžia, tiesiog atsiskaitymo už juos rizikos atsakovas nebeprisiima - rizika priklauso pačiam draudėjui.8. Teismas, vertindamas 2009 m. sausio 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarti, padarė neteisingÄ ir CK 6.1015 straipsniu prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad subrogacija (reikalavimo teisės perėjimas pagal įstatymÄ ) įvyko Å¡alių sutarimu. Subrogacija įvyksta ne Å¡alių susitarimu, o įstatymo pagrindu. Subrogacijai įvykti bÅ«tinas elementas - įvykio pripažinimas draudiminiu ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas niekada neįvyko. 2009 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas įgijo teisę reikalauti iÅ¡ pirkėjo AB „Gargždų statyba“ įvykdyti prievoles pagal ieÅ¡kovo ir pirkėjo subrangos sutartį, o ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti atsakovo iÅ¡ pirkėjo iÅ¡ieÅ¡kotų sumų.

Tokia sutartis nenutraukė ir nepakeitė Å¡alių santykio draudimo sutartyje. Atsakovo teisė reikalauti, kad pirkėjas įvykdytų prievoles, kylančias iÅ¡ subrangos sutarties su ieÅ¡kovu, nepatvirtina atsakovo prievolės mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .IeÅ¡kovas UAB ,,Staticus“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Draudimo teisiniai santykiai privalo bÅ«ti grindžiami dideliu Å¡alių tarpusavio pasitikėjimu. Draudikas (atsakovas) turi įgaliojimus ne tik vertinti rizikÄ , bet ir santykiuose su pirkėjais veikti (draudėjo) ieÅ¡kovo vardu, pavyzdžiui, rinkti informacijÄ apie pirkėjus.

Atsakovas taip pat turi įgaliojimus ieÅ¡kovo vardu siekti sumažinti gresiančius nuostolius. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovui pasitikint atsakovu, pastarasis netgi reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu tapo kreditoriumi. Perėmęs reikalavimo teisę, atsakovas turėjo galimybę reikalauti, kad skolÄ padengtų užsakovas L. B., tačiau iÅ¡ užsakovo skolos padengimo nereikalavo.

2. Už apyvartÄ su UAB „Gargždų statyba“ primokėtina draudimo įmokos dalis (1 136 Lt.), lyginant su sumokėta minimalios draudimo įmokos suma (126 000 Lt), ieÅ¡kovui yra mažareikÅ¡miÅ¡ka.

3. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais dėl Draudimo įstatymo 5 skyriaus 1-3 skirsnio normų netaikymo. Pažymėtina, kad Draudimo įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutartinius santykius, didelių draudimo rizikų draudimo sutartims taikomos tiek, kiek draudimo sutarties Å¡alys nesusitarė kitaip. Å iose normose nenustatyta, kad Å¡alių sudarytos sutarties nuostatos turėtų pirmumÄ ir draudimo įstatymas apskritai nebÅ«tų taikomas, o nustatyta, kad Draudimo įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek Å¡alys nesusitarė kitaip.

Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalis privalo bÅ«ti taikoma, kai Å¡alių susitarimu apibrėžtais atvejais draudimo iÅ¡moka nėra mokama. Draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Draudimo įstatymo 5 skyriaus 1-3 skirsnio normų netaikymas galimas tik Å¡alims aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ dėl netaikymo ir teismui nusprendus, kad Å¡ios normos nelaikytinos imperatyviomis.

Draudimo įstatymo 82 straipsnis imperatyviai nustato draudiko pareigas ir Å¡iame straipsnyje nėra numatytos galimybės Å¡alims susitarti jo netaikyti. Draudimo įstatymo 82 straipsnyje suformuluotÄ teisės normÄ imperatyvia laiko ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisija.4. Draudėjas sutartį sudarė pagal standartines draudiko nustatytas sÄ lygas. Draudimo sutarties modulyje F3.04 numatyta, kad draudimo apsauga nustoja galioti, jei per nustatytÄ laikÄ ir nepaisant draudiko priminimo nepateikiama informacija.

Tai nėra absoliutus atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡moka pagrindas ir jį taikant turi bÅ«ti taikomi ir Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje numatyti reikalavimai. Atsakovas nepagristai suabsoliutina teisę atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl pavėluoto deklaracijos pateikimo. Draudimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad draudimo taisyklėse privalo bÅ«ti nurodyti nedraudžiamieji įvykiai. Atsakovas nedraudiminius įvykius įtvirtino Taisyklų 1.2. punkte, taip pat Nuostolių atsiradimo priežasties modulio 2 punkte, tačiau Å¡iose draudimo sutarties sÄ lygose nėra įtvirtinta draudiko teisė atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl pavėluoto apyvartos ataskaitos pateikimo.

Taisyklių 9 Punkte, kuriame atsakovas nustatė atvejus, kai draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, taip pat nėra įtvirtinta atvejo, leidžiančio atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl pavėluoto apyvartos ataskaitos pateikimo.

5. Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia neįrodytomis prielaidomis apie draudėjo galima suinteresuotumÄ pateikti nepilnas apyvartos deklaracijas.

6. Pats atsakovas santykiuose su ieÅ¡kovu pažeidė įsipareigojimus sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos priimdamas 2009 m. rugsėjo 11 d. (praneÅ¡imas atsakovui apie uždelstÄ skolÄ pateiktas 2008 m. rugpjūčio 29 d.) ir taip draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo terminÄ praleisdamas daugiau kaip 11 mėnesių (Nuostolių atsiradimo priežasties modulio 3 punktas).

7. Draudimo liudijimo Specialiųjų sÄ lygų 6 punkte numatytas praneÅ¡imo apie uždelstÄ skolÄ pateikimo terminas yra 120 dienų nuo sÄ skaitos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas iÅ¡raÅ¡ymo dienos. SÄ skaita, kurios neapmokėjus atsakovas laiko, kad privalėjo bÅ«ti sustabdyti darbai, buvo iÅ¡raÅ¡yta 2008 m. kovo 31 d., vadinasi ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ informacijÄ apie Å¡ios sÄ skaitos neapmokėjimÄ pateikti po 120 dienų ir atitinkamai darbų tęsimas balandžio mėnesį negali bÅ«ti laikomas nedraudiminiu įvykiu, vadovaujantis Taisyklių 1.2.3 p. )., kur nustatyta, kad draudimo sutartimi nėra draudžiami nuostoliai, kilę po to, kai draudikas turėjo gauti iÅ¡ draudėjo nepalankiÄ informacijÄ . Pats atsakovas nebuvo nei nurodęs, nei rekomendavęs sustabdyti darbus. Darbų, atliekamų pagal terminuotÄ sutartį, sustabdymas bÅ«tų reiÅ¡kęs esminį sutarties pažeidimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės ir sukėlę ieÅ¡kovui nuostolius.

8. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymas yra veiksmas, kuris atliekamas draudikui įvertinus, ar skola yra apdrausta, ir de facto priėmus sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Tiek reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.3. punkte, tiek 2.6., 2.8. punktuose taip pat įtvirtinta, kad reikalavimo teisių perleidimas ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas neatsiejami. Panaikinus teismo sprendimÄ , susidarytų situacija, kai ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės į pirkėjo skolÄ , kadangi 2009 m. sausio 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Å¡i reikalavimo teisė yra perleista atsakovui, o 2009 m. gegužės 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo sprendimu Å¡i skola priteista ir priverstinai vykdoma atsakovo naudai. IeÅ¡kovas taip pat neturėtų teisės reikalauti draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ atsakovo. Tokia situacija pažeistų ieÅ¡kovo teises, prieÅ¡tarautų protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs iÅ¡ draudimo teisnių santykių.

CK 6.987 straipsniu nustatyta, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo rizikÄ , nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas.

Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sÄ lygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vitulas“ v. UAB DB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-91/2012; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v.

ADB „Reso Europa“, Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Draudimo įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti; 3 dalyje – draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu, arba atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Taigi, pagrindas draudimo iÅ¡mokai iÅ¡mokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimÄ .

Visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Staticus“ v. Coface Austria Kreditversicherung AG, bylos Nr. 3K-3-516/2012; 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Khaled Kh Kh Y Alghunaim v.

AB ,,Lietuvos draudimas”, bylos Nr. 3K-3-213/2006). Dėl to draudžiamajam įvykiui konstatuoti ir draudiko pareigai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯gyvendinti turi bÅ«ti atliekamas įvykio tyrimas, kurį draudikas atlieka laikydamasis procedÅ«rų ir nustatytų terminų. Remdamasi pirmiau aptartu reglamentavimu, teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumo, pirmiausia turi bÅ«ti įvertinta, ar draudėjas turėjo teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. nustatinėjama, ar įvykis draudžiamasis.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas, AB „Gargždų statyba“ ir L. B. 2007 m. gruodžio 7 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 07-AL065, kuria užsakovė L. B. pavedė ieÅ¡kovui savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis atlikti ir perduoti rangovui AB „Gargždų statyba“ aliuminio stiklo konstrukcijų pagaminimo ir sumontavimo darbus sutartyje numatytais terminais, rangovas AB „Gargždų statyba“ įsipareigojo suteikti ieÅ¡kovei darbų frontÄ , priimti tinkamai atliktus darbus, o užsakovė L.

B. įsipareigojo atsiskaityti su ieÅ¡kovu už jo atliktus ir rangovo AB „Gargždų statyba“ priimtus darbus sutartyje numatyta tvarka ir terminais (t. 1, b. l. 54-61). IeÅ¡kovui atlikus darbus, užsakovė ir rangovas AB „Gargždų statyba“ juos priėmė (t. 1, b. l. 62). IeÅ¡kovas pateikė AB „Gargždų statyba“ 2008-04-30 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ HRF Nr.550088 apmokėti už atliktus darbus pagal aktÄ Nr.08-AL065-F2-02 139 324,94 Lt (t. 1, b. l. 63).IeÅ¡kovas, atsakovas ir UAB „Hrono fasadai“ (bendradraudėjas) 2007 m. spalio 15 d. pasirašė Globalliance prekinio kredito draudimo liudijimÄ (polisas) Nr. GAC 0058/07, pagal kurį atsakovas apdraudė ieÅ¡kovÄ nuo pirkėjų nemokumo, finansinių įsipareigojimų nevykdymo ir įsipareigojo draudiminio įvykio atveju kompensuoti 90 procentų pirkėjo neapmokėtos skolos (t. 1, b. l. 37-42).

Minėtos sutarties sudėtinės dalys yra draudimo liudijimas, Moduliai ir Draudimo taisyklės Nr. 2 (t. 1, b. l. 26-36, 43-53). Atsakovas 2008 m. kovo 19 d. patvirtino pirkėjui AB „Gargždų statyba“ 250 000 Lt draudimo apsaugÄ (kredito limitÄ ) (t. 1, b. l. 144). IeÅ¡kovo atliktus darbus pirkėjui priėmus, tačiau už juos neatsiskaičius, ieÅ¡kovas apie pirkėjo atsiskaitymų vėlavimo faktÄ 2008 m. rugpjūčio 29 d. ir 2008 m. gruodžio 1 d. informavo atsakovÄ (t. 1, b. l. 64-65). IeÅ¡kovas 2009 m. liepos 24 d. kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl pirkėjo AB „Gargždų statyba“ neatsiskaitymo pagal neapmokėtÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. HRF 550088 119 324,94 Lt sumai (t. 1, b. l. 72). 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimu dėl draudimo iÅ¡mokos Nr. 011958/GAC/0058/07 bei tyrimo aktu atsakovas atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl pirkėjo AB „Gargždų statyba“ (t. 1, b. l. 73-75).

Sprendime atsakovas nurodė, kad 119 324,94 Lt nuostolis pripažįstamas nedraudiminiu įvykiu ir vadovaujantis Taisyklių 3.2 punkto nuostatomis dėl draudėjo netinkamai vykdytų draudimo sutarties sÄ lygų draudimo iÅ¡moka nebus mokama. Tyrimo akte nurodyti Å¡ie atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ motyvai: draudėjas pavėluotai pranešė apie sÄ skaitÄ , iÅ¡raÅ¡ytÄ 2008 m. kovo 31 d., praneÅ¡imas turėjo bÅ«ti pateiktas ne vėliau kaip 2008 m. rugpjūčio 29 d., draudėjas pažeidė Draudimo sutarties specialiųjų sÄ lygų 6 p., taip pat taisyklių 2.3. p.

i) dalies sÄ lygas, taisyklių 3.2 p. ir 9.3 p. nuostatas; draudėjas ir toliau tiekė pirkėjui prekes, nors jau buvo pasibaigęs maksimalus atidėto mokėjimo terminas, tuo pažeisdamas Taisyklių 1.2.3 iv) punktÄ , kai rÅ«pestingai ir apdairiai savo rizikÄ valdantis draudėjas po tokių pirkėjo atsiskaitymo sutrikimų turi sustabdyti prekių tiekimÄ pirkėjui, kol pirkėjas nepadengs skolų bei neinformavo draudiko apie nepalankiÄ informacijÄ apie pirkėjÄ , taip pažeisdamas Taisyklių 2.3. p.

i) dalį; draudėjas pateikė draudikui neiÅ¡samiÄ laikotarpio nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. apyvartos ataskaitÄ , kurioje apyvarta su pirkėju visai nenurodyta, todėl vadovaujantis Draudimo sutarties F3.04 modulio nuostatomis, 119 324,94 Lt nuostolis pripažintinas nedraustu. Minėta, kad draudimo iÅ¡moka mokama, kai yra sÄ lygos, nustatytos draudimo sutartyje, pripažinti įvykį draudžiamuoju ir nėra aplinkybių, kurios darytų įvykį nedraudžiamÄ jį. Å alių pasiraÅ¡ytoje draudimo sutartyje buvo aptarti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai, aplinkybės ir sÄ lygos, kurioms esant draudimo iÅ¡moka nebus mokama.

Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklių Nr. 2 1.1 punkte nustatytas draudžiamųjų, 1.2 punkte – nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡as; 2.3 punkte – pareiga draudėjui informuoti draudikÄ raÅ¡tu, kai tik sužino kokiÄ nepalankiÄ informacijÄ apie pirkėjÄ , apie visas uždelstas skolas, kurios yra neapmokėtos iki praneÅ¡imo apie uždelstÄ skolÄ pateikimo termino; 3.2 punkte – draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti mokama, jeigu tinkamai vykdytos Å¡ios sutarties sÄ lygos ir draudikui pateikti visi raÅ¡ytiniai skolos bei prievolių užtikrinimo priemonių įrodymai, o jei pirkėjas nemokus – jo nemokumo įrodymus.

Draudimo sutarties Specialiųjų sÄ lygų 6 punkte nustatyta, kad pardavėjas privalo praneÅ¡ti per 120 dienų nuo sÄ skaitos už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas iÅ¡raÅ¡ymo dienos. Dėl pavėluoto praneÅ¡imo apie iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ Kaip minėta atsakovas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo pateiktus dokumentus, tyrimo akte nurodė, kad ieÅ¡kovas pavėluotai pranešė apie sÄ skaitÄ , iÅ¡raÅ¡ytÄ 2008 m. kovo 31 d., nes praneÅ¡imas turėjo bÅ«ti pateiktas ne vėliau, kaip iki 2008 m. liepos 29 d.

Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad praÅ¡ymÄ draudimo iÅ¡mokai gauti ieÅ¡kovas pateikė pagal 2008 m. balandžio 30 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (t. 1, b. l. 73-74). PraneÅ¡imÄ apie Å¡iÄ skolÄ ieÅ¡kovas atsakovui pateikė 2008 m. rugpjūčio 29 d. (t. 1, b. l. 64), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas nepažeidė praneÅ¡imo apie uždelstÄ skolÄ pateikimo termino (Draudimo sutarties Specialiųjų sÄ lygų 6 p.). Dėl to atsakovas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas pažeidė Draudimo sutarties specialiųjų sÄ lygų 6 p., taip pat Taisyklių 2.3.

i) p. sÄ lygas, Taisyklių 3.2 p. ir 9.3 p. nuostatas. Dėl tolesnio prekių tiekimo pirkėjui pasibaigus maksimaliam mokėjimo atidėjimo terminuiPagal Taisyklių 2.3 punkto i) dalį draudėjas (ieÅ¡kovas) privalo informuoti draudikÄ (atsakovÄ ) raÅ¡tu arba, jei sutarta, elektronine forma, kai tik sužino kokiÄ nors nepalankiÄ informacijÄ apie pirkėjÄ . Taisyklių 1.2.3. punkto iv) dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi nedraudžiami nuostoliai, susiję su paslaugų suteikimu pirkėjui, apie kurį buvo pateikta arba turėjo bÅ«ti pateikta nepalanki informacija arba praneÅ¡imas apie uždelstÄ skolÄ .Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovas pirkėjui iÅ¡rašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. HRF550047, kuri pagal 2007 m. gruodžio 7 d. subrangos sutartį Nr. 07-AL065 turėjo bÅ«ti apmokėta ne vėliau kaip per 10 dienų nuo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pateikimo dienos.

Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d., t. y. pateikiant atsakovui informacijÄ dėl 2008 m. balandžio 30 d. sÄ skaitos faktÅ«ros neapmokėjimo, pagal minėtÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pirkėjas taip pat dar nebuvo visiÅ¡kai atsikaitęs (t.

1. b. l. 64). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Å¡alių sudarytÄ Draudimo sutartį ieÅ¡kovas neprivalėjo nutraukti subrangos sutarties vykdymo, ieÅ¡kovas ir toliau galėjo vykdyti darbus ar teikti prekes, tačiau pagal Taisyklių 1.2.3 p. iv) dalį atsiskaitymo už Å¡iuos darbus ar prekes rizika tenka ne atsakovui (draudikui), o pačiam ieÅ¡kovui (draudėjui). Taigi ieÅ¡kovas ir toliau teikdamas prekes pirkėjui, kai buvo pasibaigęs sutartyje nustatytas mokėjimo terminas, pats prisiėmė rizikÄ dėl jų neapmokėjimo, o atsakovas, remdamasis Taisyklių 1.2.3 p. iv) dalimi turėjo pagrindÄ ieÅ¡kovo nuostolius pagal 2008 m. balandžio 30 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pripažinti nedraustais. Dėl neiÅ¡samios apyvartos ataskaitos pateikimoDraudimo sutarties F3.04 modulio 1 punkte nustatyta, kad per pirmas 15 kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dienų draudėjas (ieÅ¡kovas) privalo pateikti draudikui (atsakovui) informacijÄ apie ankstesnio ataskaitinio laikotarpio apyvartÄ , apdraustÄ pagal sutarties sÄ lygas.

Per nustatytÄ laikÄ ir nepaisant raÅ¡tiÅ¡ko priminimo, nepateikus duomenų apie apyvartÄ arba pateikus juos neiÅ¡samius, draudimo apsauga Å¡ioms nedeklaruotoms skoloms nustoja galioti.Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikė atsakovui neiÅ¡samiÄ laikotarpio nuo 2007-09-01 iki 2008-09-30 apyvartos ataskaitÄ , kurioje nurodyta, kad laikotarpiu, kuriuo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros, apyvarta su pirkėju nevyko, dėl to ieÅ¡kovas pažeidė Draudimo sutarties F3.04 modulio 1 punktÄ .Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas matydamas, jog ieÅ¡kovo pateikta ataskaita yra neiÅ¡sami, turėjo kreiptis į ieÅ¡kovÄ dėl ataskaitos patikslinimo.

Atsakovas negalėjo žinoti ar ieÅ¡kovas vykdo kokiÄ nors apyvartÄ su pirkėju AB ,,Gargždų statyba“. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas 2008 m. kovo 18 d. gavo kredito limitÄ apyvartai su pirkėju AB ,,Gargždų statyba“, nereiÅ¡kia, kad nuo Å¡ios datos ieÅ¡kovas su AB ,,Gargždų statyba“ neiÅ¡vengiamai turėjo prekiauti ir prekiavo. Be to, jeigu tarp ieÅ¡kovo ir AB ,,Gargždų statyba“ vyko prekyba, atsakovui negalėjo bÅ«ti žinomas apyvartos dydis, todėl atsakovui negalėjo bÅ«ti žinoma, kad ieÅ¡kovo pateikta ataskaita yra netiksli ir jis neturėjo pareigos kreiptis į ieÅ¡kovÄ dėl ataskaitos patikslinimo.

IeÅ¡kovas apyvartos ataskaitÄ pateikia deklaruodamas, kad tai yra visa apyvarta, už kuriÄ atsakovas prisiėmė rizikÄ ir už kuriÄ ieÅ¡kovas turi sumokėti draudimo įmokÄ . Apyvartos ataskaitų teikimas draudikui yra labai svarbus tinkamam draudimo sutarties vykdymui, Å¡alių tarpusavio teisių ir pareigų teisingo balanso nustatymui, tikslios draudimo įmokos apskaičiavimui, draudimo rizikos įvertinimui ir galimybės draudėjui piktnaudžiauti teise gauti draudimo iÅ¡mokÄ sumažinimui. Taigi ieÅ¡kovas privalėjo rÅ«pintis teisingos informacijos pateikimu atsakovui, kadangi nuo pateiktos informacijos priklausė paties ieÅ¡kovo finansinių interesų apsauga.

Pagal Taisyklių 3.2 punktÄ draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti mokama, tik jeigu draudėjas įvykdo visas sutarties sÄ lygas. Å iuo atveju ieÅ¡kovas atsakovui pateikė neiÅ¡samiÄ apyvartos ataskaitÄ , todėl atsakovas pagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl susidariusio nuostolio pirkėjui neapmokėjus sÄ skaitos faktÅ«ros. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties 2009 m. sausio 7 d. sudarymas, kuria ieÅ¡kovas perleido atsakovui reikalavimÄ Ä¯ AB „Gargždų statyba“ 119 324,94 Lt skolÄ , atsižvelgiant į Å¡ios sutarties nuostatas, savaime nesiejamas su draudžiamojo įvykio nustatymo faktu ir sprendžiant nagrinėjamÄ ginÄÄ nėra reikÅ¡mingas, nes tokia sutartis neįtakojo bylos ginčo Å¡alių santykio pagal Draudimo sutartį.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pagrindÄ bei sutarčių aiÅ¡kinimÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųRemiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmetamas, atitinkamai keičiamas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas tarp Å¡alių. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundÄ yra sumokėjęs 3 230 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 173) ir už kasacinį skundÄ sumokėjo          3 166 Lt žyminį mokestį (t. 2, b. l. 1). Kadangi už apeliacinį skundÄ atsakovas sumokėjo per didelį žyminį mokestį, jam grÄ Å¾intina 64 Lt žyminio mokesčio dalis, o kita už apeliacinį ir kasacinį skundÄ sumokėta žyminio mokesčio dalis 6 332 Lt priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo.

IÅ¡ ieÅ¡kovo taip pat priteistina 30 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB ,,Staticus“ (į. k. 126189242) atsakovui Coface Austria Kreditversicherung AG (į. k. 300156205) 6 332 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt du litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB ,,Staticus“ 30 Lt (trisdeÅ¡imt litų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.GrÄ Å¾inti atsakovui Coface Austria Kreditversicherung AG 64 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis litus) žyminio mokesčio sumokėto 2010 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 101608.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Audronė Jarackaitė  Nijolė Piškinaitė