Legislator Case Law & Legislation
d0798b17-d498-4672-a90e-ff8be5752e98 AI generated

Court allows claim that a minor lived as a family member in a rented apartment despite lack of registration.

Case Number d0798b17-d498-4672-a90e-ff8be5752e98
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The court upheld the first-instance ruling that the plaintiff lived as a family member in the defendant's rented apartment. Evidence showed the plaintiff resided with her parents and the tenant since birth, forming a single household despite not being registered. The court found the lower court correctly applied the principle of evidence evaluation to establish this factual status.

Legislator headnote

AI generated

CPK 326 str. 1 d. 1 p.; CPK 331 str.: A court may establish a person's residence as a family member based on factual circumstances and evidence, even without formal registration, if the person lived in the household and the lower court did not violate evidence evaluation rules.

Keywords

AI generated
factual family status unregistered residence evidence evaluation family member rights rental apartment minor household probative value

Cited Legislation

AI generated
CPK 326 str. 1 d. 1 p.
CPK 331 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1512-230/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09794-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 50.11.2; 128.2; 121.14; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1142-584/2014 pagal pareiÅ¡kėjos L.

V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, E. V., G. V., M. V., V. V. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmėPareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. V. gyveno E. V. Å¡eimos narės teisėmis jo nuomojamame iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės bute (duomenys neskelbtini) nuo 1984 metų iki iÅ¡keldinimo iÅ¡ Å¡io buto 2004 metais.

Nurodė, jog ji gimė (duomenys neskelbtini) E. ir G. V. Å¡eimoje, kurie gyveno ir jų gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Gyvendama savo tėvų Å¡eimoje buvo jų iÅ¡laikoma, kaip ir kiti jų vaikai – N., V., V. ir M. bei sulaukė pilnametystės, tačiau ir toliau su savo tėvais sudarė vienÄ Å¡eimÄ . Sulaukus pilnametystės jie ir toliau vedė bendrÄ Å«kį, visi kartu maitinosi, rÅ«pinosi vieni kitais, sudarė vienÄ Å¡eimÄ , tačiau Å¡iame bute nebuvo deklaruota jos gyvenamoji vieta.

Dėl tėvų nerÅ«pestingumo ji laiku nesikreipė dėl paso gavimo, ir jis laiku nebuvo iÅ¡duotas, todėl nebuvo deklaruota ir jos gyvenamoji vieta nurodytame bute, apie kÄ ji tuo laiku nežinojo. 2003 metais nuslinkus Å¡laitui, namui, esančiam (duomenys neskelbtini), grėsė griÅ«tis, todėl nuo 2003-10-10 visi jos Å¡eimos nariai (iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjÄ ) buvo įtraukti į asmenų (Å¡eimų), gyvenančių arba gyvenusių netinkamose patalpose (dėl stichinių nelaimių, gaisro ar techninio susidėvėjimo), sÄ raÅ¡Ä , kuriems turi bÅ«ti suteikiama kita tinkama gyventi gyvenamoji patalpa, o 2003-11-13 buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas T–465 nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje buvo jų nuomojamas butas.

Tuomet jos šeimai buvo suteiktas nedidelis gyvenamasis plotas bendrabutyje, o 2007 metais buvo suteiktas 36,30 kv. m butas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį kartu su šeima persikėlė gyventi ir pareiškėja, gyvena šiame bute ir dabar. Kadangi bute (duomenys neskelbtini) nebuvo deklaruota jos gyvenamoji vieta, todėl ji nebuvo įtraukta į šeimos sudėtį, kuriems suteikiamas gyvenamasis plotas (atskirai ar kartu su šeima). Pareiškėja nurodė, kad jai, kaip pilnametei šeimos narei, gyvenusiai nuo pat gimimo bute (duomenys neskelbtini), turėjo būti suteiktas atskiras gyvenamasis plotas.

                                       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino. Nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. V. gyveno E. V. Å¡eimos narės teisėmis bute (duomenys neskelbtini) nuo 1984-09-17 iki iÅ¡keldinimo iÅ¡ Å¡io buto 2004-04-21. Faktas nustatytas tikslu gauti socialinį bÅ«stÄ pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 6 d.

Priteisė iš suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės 31,42 Lt pašto išlaidas valstybei.              Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja yra G. V. ir E. V. dukra. Gyvenamosios patalpos, buvusios (duomenys neskelbtini), buvo 2 kambarių, 52,96 kv. m bendrojo ploto, jų būklė – butas sunaikintas, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto Vykdomojo komiteto 1984-11-14 sprendimu Nr. 421 gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas avariniu.

Kauno miesto valdybos 1996-11-19 sprendimu Nr. 1157 buvo nuspręsta sudaryti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su E. V., kurio Å¡eima susideda iÅ¡ 6 asmenų. 1999-12-02 su E. V. buvo sudaryta Å¡ių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Kauno miesto savivaldybės Taryba 2003-11-13 sprendimu Nr. T–465 nusprendė nugriauti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, į kuriÄ pateko ir pareiÅ¡kėjos tėvų nuomojamos patalpos, kadangi 2003-10-06 prie Å¡io namo nuslinko Å¡laitas ir pastatui grėsė griÅ«tis.

Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-21 įsakymu Nr. A-962 buvo leista G. V. Å¡eimai (jai, vyrui E. V., sÅ«nums V. ir M. V.) gyventi vienerius metus savivaldybės laikinojo bÅ«sto fondui priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-08-08 įsakymu Nr. A-2746 buvo nuspręsta iÅ¡nuomoti G. V. Å¡eimai gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir 2007-08-20 buvo sudaryta Å¡ių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis G.

V. vardu, kurioje nurodyta, kad nuomininkės Å¡eimÄ sudaro 4 asmenys. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007-07-30 aiÅ¡kinamajame raÅ¡te dėl buto (duomenys neskelbtini) iÅ¡nuomojimo G. V. nurodoma, jog G. V. Å¡eimÄ sudaro ji, vyras E. V., sÅ«nÅ«s V. V. ir M. V.. Kauno miesto savivaldybės administracijos Å ilainių seniÅ«nijos duomenyse dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ nurodyta, kad L. V. nuo 2007-06-29 yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ , gyvena Kauno miesto savivaldybėje.

AB „City Service“ 2010-03-24 raÅ¡te Nr. 438 nurodyta, kad patikrinus gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), buvo rasti gyvenantys G. V., E. V., V. V., M. V.. 2013-07-16 pažymoje apie asmenis, deklaravusius gyvenamÄ jÄ vietÄ gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravę: E. V. nuo 2008-08-05, M. V. nuo 2008-06-12, V. V. nuo 2008-06-12, G. V. nuo 2008-06-12. Teismas nurodė, kad dėl aplinkybių, jog patalpoms (duomenys neskelbtini), kuriose gyveno V.

Å¡eima, grėsė griÅ«tis ir jose gyvenantys asmenys buvo iÅ¡keldinti pirmiausia į laikinÄ jį bÅ«stÄ , o vėliau jiems buvo iÅ¡nuomota gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), ginčo nėra. Teismas laikė, kad bÅ«tina nustatyti, ar pareiÅ¡kėja gyveno E. V. Å¡eimos narės teisėmis jo nuomojamame iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės bute (duomenys neskelbtini) nuo 1984 metų iki iÅ¡keldinimo iÅ¡ Å¡io buto 2004-04-21. Nors teismas konstatavo, kad byloje ir nėra gausu akivaizdžių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėja nuo gimimo iki iÅ¡keldinimo iÅ¡ griÅ«siančios patalpos ir dabar gyvena kartu su savo tėvais, veda bendrÄ Å«kį, tačiau teismas sprendė, kad Å¡ių įrodymų trÅ«kumas iÅ¡ dalies yra sÄ lygotas pačios pareiÅ¡kėjos asmenybės savybių bei jos Å¡eimos narių – tėvų nesugebėjimo rÅ«pestingai, atidžiai tvarkyti klausimus savivaldos ir kitose institucijose bei to, jog kai kurie raÅ¡ytiniai įrodymai yra neiÅ¡likę dėl riboto jų saugojimo laiko.

Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja yra nedrÄ si, sunkiai bendraujanti, mokyklÄ pradėjo lankyti 9 m., yra baigusi 7 klases, kartojusi mokymosi kursÄ , todėl remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų N. P., Z. A., M. P. parodymais nustatė, kad pareiÅ¡kėja nuo pat gimimo iki Å¡iol gyveno kartu su tėvais, vedė bendrÄ Å«kį, kartu su jais iÅ¡sikraustė iÅ¡ gręsiančio sugriÅ«ti pastato, kėlėsi į laikinÄ jį bÅ«stÄ bei Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad dėl to, jog pareiÅ¡kėja laiku nesikreipė dėl deklaravimo duomenų patikslinimo, dėl paso iÅ¡davimo (asmens tapatybės kortelė pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duota tik 2007-06-27), keičiant gyvenamÄ jÄ vietÄ dėl iÅ¡sikraustymo iÅ¡ gręsiančios griÅ«ti patalpos, susiklostė tokia situacija, jog ji nebuvo deklaruota tėvų gyvenamojoje vietoje, tuo pačiu neįtraukus jos į keldinamų asmenų sÄ raÅ¡us, jai, kaip pilnametei, nebuvo suteiktas atskiras bÅ«stas. Nors Å¡eima nėra registruota dėl vaikų nepriežiÅ«ros, jos tėvai negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip galėjo susiklostyti tokia situacija, kad jų dukra nebuvo įtraukta į sÄ raÅ¡us asmenų, sudarančių vienÄ su jais Å¡eimÄ , nurodė, kad dokumentus pasiraÅ¡ydavo jų atidžiai neperskaitę, neįsigilinę.

Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja su suinteresuotu asmeniu E. V. sudarė vienÄ Å¡eimÄ , rėmėsi Kauno m. VPK Centro policijos komisariato pasų poskyrio 2004-11-30 raÅ¡tu Nr. 4-123288 dėl deklaravimo duomenų pakeitimo bei Kauno vaikų socializacijos centro 2014-02-17 raÅ¡tu Nr. 23-V(2.5), kuriame nurodoma, jog pareiÅ¡kėja 1993-1994 m. buvo iÅ¡leidžiama kiekvienÄ dienÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ atmesti.

Nurodo, kad sprendimas priimtas pažeidus procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, bei nukrypus nuo teismų formuojamos Å¡ių taisyklių taikymo praktikos. Taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėja neįrodė esminių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ pareiÅ¡kėjÄ pripažinti nuomininko Å¡eimos nariu (CK 6.588 straipsnio 4 dalis). Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1) PareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 1984-09-17 iki 2004-04-21 iÅ¡keldinimo iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nebuvo E. V.

Å¡eimos nare, jÄ Å¡eimos nare nelaikė ir G. V. bei pati pareiÅ¡kėja, kÄ patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Nei Å¡ių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, nei gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nei adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartyje, nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėja bÅ«tų nurodyta, kaip pagrindinio nuomininko Å¡eimos narė. Kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose, jų rengimo medžiagose, gyvenamosios vietos deklaravimo pažymose pareiÅ¡kėja nenurodoma E. ir G.

V. šeimos nare, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis netiesioginiais įrodymais, nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja gyveno E. V. šeimos nario teisėmis gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).

2) Byloje yra pateikti tik dokumentai, įrodantys giminystės ryšį, tačiau nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡gyveno E. V. nuomotoje gyvenamojoje patalpoje ne mažiau kaip vienerius metus bei kartu su juo bendrai tvarkė namų Å«kį. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. 2013-03-22 pažyma apie asmenis deklaravusius gyvenamÄ jÄ vietÄ vienu adresu Nr. (2013-47749-PN)-15), kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kėja nuo 2007-06-29 įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ , Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-12-06 pažyma apie gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusius asmenis Nr. (29)4VA-3183, kurioje nurodoma, kad gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1984-01-01 iki 2004-12-10 savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravę E. V., G.

V., N. P., V. V., M. V., patvirtina aplinkybę, jog gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo pareiÅ¡kėjos nuolatinė gyvenamoji vieta. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo faktinė pareiÅ¡kėjos L. V. gyvenamoji vieta nuo gimimo iki jos tėvų Å¡eimos iÅ¡kėlimo į kitÄ bÅ«stÄ . Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėja buvo deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ kuriame nors iÅ¡ Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų ((duomenys neskelbtini)).3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiÅ¡kėja kartu su tėvais ir broliais kėlėsi iÅ¡ gręsiančių sugriÅ«ti gyvenamųjų patalpų į laikinÄ jį bÅ«stÄ , o vėliau ir į gyvenamÄ sias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje taip pat nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėja savo ar bendromis su suinteresuotais asmenimis lėšomis mokėjo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), mokesčius, rÅ«pinosi aukščiau nurodytomis patalpomis, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėja ir jos tėvų Å¡eima bendrai rÅ«pinosi Å¡iomis patalpomis. PareiÅ¡kėja atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo teismų praktikos.

Teismas, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai tenkino pareiÅ¡kimÄ . Laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad pareiÅ¡kėjos tėvai nelaikė ir nenurodė jos savo Å¡eimos nare, todėl ji jokių buto nuomininko Å¡eimos nario teisių neįgijo. Teismas pagrįstai savo sprendime pažymėjo, kad tokios aplinkybės susiklostė dėl to, jog dėl tėvų nesugebėjimo tinkamai pasirÅ«pinti dukra pareiÅ¡kėjai laiku nebuvo iÅ¡duotas asmens dokumentas, todėl jos gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota kartu su tėvais, ir ji nebuvo įtraukta į sudaromas nuomos sutartis.

Byloje įrodyta, kad pareiÅ¡kėja augo ir gyveno savo tėvų Å¡eimoje kartu su kitais vaikais, todėl jos teisės buvo tokios pat, kaip ir kitų Å¡eimos narių, sukakus pilnametystei ji ir toliau liko gyventi kartu, todėl iÅ¡saugojo Å¡eimos nario teises.  Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjos gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota kartu su tėvais, nesudaro pagrindo pareiÅ¡kėjos nepripažinti nuomininko Å¡eimos nare, kadangi pareiÅ¡kėja kartu su tėvais faktiÅ¡kai gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį.

Å ios pareiÅ¡kėjos pripažinimui nuomininko Å¡eimos nare esminę reikÅ¡mę turinčios aplinkybės įrodytos byloje surinktais įrodymais, todėl skundas atmestinas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).PareiÅ¡kėja prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji gyveno tėvo E. V. nuomojamame iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės bute (duomenys neskelbtini) Å¡eimos nario teisėmis nuo jos gimimo 1984 m. iki Å¡eimos iÅ¡keldinimo iÅ¡ Å¡io buto dėl gręsiančios griÅ«ties ir namo nugriovimo 2004 m. Pirmosios instancijos teismas nustatė šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , su kuo nesutinka suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai nustatė, jog egzistuoja įstatyme nustatytos sÄ lygos pripažinti faktÄ , kad pareiÅ¡kėja nurodytu laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose gyveno E. V. (pareiÅ¡kėjos tėvo) Å¡eimos nario teisėmis.

Dėl įrodymų vertinimo ir įstatyme numatytų sÄ lygų pripažinti Å¡eimos nariu nustatymo Byloje nekyla ginčo dėl to, kad nurodytose Kauno miesto savivaldybei priklausiusiose gyvenamosiose patalpose nurodytu laikotarpiu gyveno E. V. Å¡eima ir kad pareiÅ¡kėja yra E. V. ir G. V. dukra. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2003-11-13 sprendimu buvo nuspręsta Å¡ias gyvenamÄ sias patalpas nugriauti, dėl ko Å¡eima buvo iÅ¡keldinta pradžioje į laikino bÅ«sto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o vėliau į skirtas iÅ¡nuomoti gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

Ginčas kyla dėl to, ar pareiÅ¡kėja iki iÅ¡keldinimo iÅ¡ nurodytų ginčo gyvenamųjų patalpų gyveno jose ir ar gyveno bÅ«tent Å¡eimos nario teisėmis. Pripažinimo Å¡eimos nariu sÄ lygos yra nustatytos CK 6.588 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad nuomininko Å¡eimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai, o 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie Å¡eimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrÄ Å«kį.

Nurodyto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad artimieji giminaičiai, kiti iÅ¡laikytiniai, kartu su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų Å«kį, teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti nuomininko Å¡eimos nariais. IÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo gyvenamųjų patalpų metu pareiÅ¡kėja jau buvo pilnametė, todėl nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ buvo bÅ«tina nustatyti, ar ji gyveno ginčo patalpose ir ar gyveno Å¡eimos nario teisėmis.

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad tokios pripažinimo Å¡eimos nariu sÄ lygos nebuvo nustatytos ir tai iÅ¡ esmės sieja su pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu.    Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ ir nustatydamas nurodytÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , bÅ«tų pažeidęs procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ (CPK 185 straipsnis), ar teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnio 1 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3–23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3–35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3–98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3–500/2010; kt.). Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v.

UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3–416/2007; ir kt.).Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1984-01-01 iki 2004-12-10 deklaravusius asmenis, tarp kurių nėra nurodyta pareiÅ¡kėja (t. 1, b. l. 18, 142), nepaneigia teismo padarytos iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjos gyvenimo ginčo bute nuomininko Å¡eimos narės teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , įvertino tai, kad byloje nėra daug akivaizdžių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėja nuo gimimo iki iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo gyvenamųjų patalpų gyveno su tėvais ir vedė bendrÄ Å«kį, tačiau, remdamasis įstatymo jam deleguota teise vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstai sprendė, kad toks raÅ¡ytinių įrodymų trÅ«kumas yra nulemtas pačios pareiÅ¡kėjos asmeninių savybių (ji yra uždaro bÅ«do, nedrÄ si, sunkiai bendraujanti, mokyklÄ pradėjo lankyti 9 metų, baigė 7 klases, yra kartojusi mokymo kursÄ ) ir tėvų nepakankamo gebėjimo spręsti klausimus, susijusius su šeimos apsirÅ«pinimu gyvenamosiomis patalpomis, gyvenamosios vietos deklaravimu, be to, kai kurie raÅ¡ytiniai įrodymai yra neiÅ¡likę dėl pasibaigusio jų saugojimo laiko.

Apeliantės nurodyti duomenys apie tai, kad pareiÅ¡kėja nuo 2007-06-29 buvo įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ , nurodant, kad ji gyvena Kauno m. savivaldybėje (t. 1, b. l. 19, 52) jokiu bÅ«du nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėja nurodytu laikotarpiu negyveno ginčo gyvenamosiose patalpose, o atvirkščiai, netgi pagrindžia teismo iÅ¡vadÄ , kad raÅ¡ytinių įrodymų nėra dėl teismo nustatytų ir jau nurodytų priežasčių, kadangi tik nuo 2007 m. yra pirmi duomenys apie pareiÅ¡kėjos deklaruotÄ tam tikrÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir tapatybės kortelė pareiškėjai buvo išduota tik 2007-06-27 (t. 1, b. l. 9), kas patvirtina, kad tiesiog nebuvo laiku pasirūpinta pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimu. Kad pareiškėja vis tik gyveno bute (duomenys neskelbtini), netiesiogiai patvirtina ir Kauno miesto VPK Centro policijos komisariato pasų poskyrio 2004-11-30 raštas Nr. 4–123288 (t. 1, b. l. 14, 49), iš kurio turinio matyti, kad buvo siūloma kreiptis dėl deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų pakeitimo visiems nuomininko E. V.

šeimos nariams, tarp kurių nurodyta ir pareiškėja L. V.. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto departamento būsto skyriaus 2004-07-07 raštas N. P. Nr. 41–6– P409/2 (t. 1, b. l.

13) patvirtina, kad iÅ¡keldinimo iÅ¡ nurodytų gyvenamųjų patalpų metu ginčo gyvenamosiose patalpose gyveno 8 asmenų Å¡eima, iÅ¡ kurių 2 asmenų N. P. Å¡eima atsiskyrė, todėl turėjo likti 6 asmenų Å¡eima, tačiau tiek laikinas bÅ«stas, tiek gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos 4 asmenų Å¡eimai (t. 1, b. l. 59,60). Todėl labiau tikėtina, kad likusių 6 Å¡eimos narių tarpe buvo ir pareiÅ¡kėja, kuri neseniai buvo sukakusi pilnametystę. Esant tokiems įrodymams, teismas pagrįstai rėmėsi suinteresuotų asmenų ­â€“ pareiÅ¡kėjos tėvų paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais, kad pareiÅ¡kėja nuo gimimo gyveno ir iki Å¡iol gyvena kartu su tėvais, kaip viena Å¡eima, ir kartu su jais iÅ¡sikraustė iÅ¡ gręsiančių sugriÅ«ti patalpų.

Deklaravimo duomenų apie pareiÅ¡kėjos gyvenamÄ jÄ vietÄ nebuvimas ir lėmė tai, kad ji nebuvo įtraukta į E. V. Å¡eimai suteiktų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Nustatytas artimas pareiÅ¡kėjos giminystės ryÅ¡ys su ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininku E. V. – tėvu bei nustatytos tam tikros nerÅ«pestingumo aplinkybės deklaruojant gyvenamÄ jÄ vietÄ , kartu atsižvelgiant į tuometinį jaunÄ pareiÅ¡kėjos amžių (19 metų) ir jos asmenines savybes, leidžia spręsti, kad pareiÅ¡kėja ne tik kad gyveno kartu su Å¡eima, bet ir vedė bendrÄ Å«kį.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir iÅ¡ visos įrodymų visumos, remdamasis faktų tikėtinumo taisykle ir suteikta teise vertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , nepažeisdamas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja nurodytu laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose gyveno Å¡eimos nario teisėmis, t. y. teismas pagrįstai nustatė esant įstatyme numatytas sÄ lygas pareiÅ¡kėjÄ pripažinti nuomininko E. V.

Å¡eimos nare. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinį skundÄ atmetus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu iÅ¡ apeliantės priteistinos pareiÅ¡kėjos patirtos atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis, t. 2, b. l. 17). Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės (įm. kodas 111106319) pareiÅ¡kėjai L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (144,81 Eur) atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.             Teisėja                                                                                                                      Nijolia Indreikienė                         Â