2020-12-29 Nr. CB-12866-2-09-3-00009-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-5782

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00009-2020-7(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. gruodžio 21 d. gautu pareiškėjos I. P. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja I. P. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes prašomas nustatyti faktas nesukels pareiškėjai teisinių padarinių.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos I. P. paduotas kasacinis skundas iš esmės grindžiamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, taip pat CPK 2, 5, 8, 263, 265, 270, 293, 294, 331, 444, 529 straipsnių pažeidimu, Lietuvos respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalių ir šio įstatymo įgyvendinimo Tvarkos 13 punkto bei CK 1.5 straipsnio netinkamu taikymu ir pažeidimu, taip pat nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neatskleidė visų reikšmingų bylos aplinkybių, neatsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, nes visiškai nevertino pareiškėjų nurodytų aplinkybių, argumentų ir pateiktų įrodymų dėl ginčo žemės valdymo, kurie akivaizdžiai prieštarauja teismų padarytoms išvadoms, kad pareiškėjos nėra pateikusios prašymo dėl nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimo ir kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels joms jokių teisinių padarinių. Teismai savo išvadų tinkamai nemotyvavo ir nenurodė, kodėl atmetė pareiškėjų argumentus ir pateiktus įrodymus. Pareiškėjos nuomone, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neabejotinai sukeltų pareiškėjoms teisinius padarinius, nes joms galimai būti atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemę natūra arba būtų už ją kompensuota.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismo nutartims priimti. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde iš esmės keliami ne teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, bet kvestionuojamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir padarytos išvados, o tai nėra kasacijos dalykas, nes kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja bylos faktinių aplinkybių, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas