d0731bbd-eb00-4622-a166-4d0cb4d30704 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-769-173/2010

Pirmosios instancijos teismo

teisėjas G. Endriukaitis

Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 128.2;

Proceso Nr. 2-40-3-00503-2009-8

(S)

KAUNO

APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T

I S

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2010m. gegužės 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono

Jachimavičiaus(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Galinos Blaževič ir

Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant

Vaidai Stankevičiūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi

pareiÅ¡kėjos B. O. K. apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2009

m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos B. O. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Marijampolės

apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto

nustatymo,

nustatė:

pareiškėja B.O. K. pateikė teismui

pareiÅ¡kimÄ kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ kad

jos tėvas P. G. iki 1940 m. Šakių apskrities Plokščių valsčiaus Buožių kaime nuosavybės teise

valdė 14 ha žemės. PareiÅ¡kėja nurodė, jog Å¡iÄ Å¾emę kartu su sodyba 1939 metų pabaigoje tėvas

nupirkęs iš vokiečių tautybės asmens D. K.. Notariškai

patvirtinta žemės pirkimo iÅ¡ D. K. sutartis buvo sudaryta pas notarÄ , tačiau

neišliko. Pokario metais būti

ūkininku, valdyti 14 ha žemės ir turėti jos įsigijimo dokumentus buvo

pavojinga, todėl, pareiškėjos nuomone, tėvas

juos sunaikinęs ar paslėpęs. Šakių rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 1 d. sprendimu atnaujino pareiškėjai

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme

nustatytÄ terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teisę ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su

buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. 2009 m. kovo 20 d. pareiškėja kreipėsi į Šakių rajono

žemėtvarkos skyriaus GelgaudiÅ¡kio seniÅ«nijÄ dėl nuosavybės į tėvui P. G. priklausiusį 14 ha

sklypÄ atkÅ«rimo. Å akių rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. gegužės 4 d. raÅ¡tu Nr. S-318 nurodė, kad kitų

pretenzijų į D. K. nuosavybės teise

valdytÄ Å¾emę, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjÄ , nėra.

Šakių rajono apylinkės teismas 2009 m.

gruodžio 1 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė. Teismas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja reikalavimÄ grindė tik liudytojų parodymais,

kurie nebuvo išsamūs, nedetalūs, todėl

nepakankami prašomam juridiniam faktui nustatyti. Teismas taip pat laikė, jog

pareiškėjos pateiktas P. G. buvusio žemės sklypo ribų planas nėra

nuosavybės teisę įrodantis dokumentas. Teiginius, jog pareiÅ¡kėjos tėvas apie pirktÄ

14 ha žemės sklypÄ tarybų valdžiai nepranešė bijodamas represijų, o vėliau,

sutikęs tapti naujakuriu, gavo tÄ patį sklypÄ , kurį 1939 m. buvo nusipirkęs,

bei liudytojo

B. K. parodymus

apie tai, įvertino kritiškai, nes sprendė, kad žemės valdymo nuosavybės teise

faktas yra viešas, todėl P. G. 14 ha žemės sklypo valdymo nuosavybės teise nebūtų galėjęs nuslėpti. Atmesdamas

pareiÅ¡kimÄ teismas atsižvelgė ir į tai, jog 1991 m. lapkričio 12 d., dar esant gyvam P. G., buvo praÅ¡oma

atkurti nuosavybės teises tik į 3 ha žemės Jotinos kaime, tačiau nebuvo prašoma

atkurti nuosavybės į gerokai didesnį 14 ha žemės sklypÄ gretimame Buožių kaime, nes tai kelia

abejones, ar jis buvo tokio žemės sklypo savininku.

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo

sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Skunde nurodoma, jog kadangi 1939 m. sudarytos

tarp P. G. ir D. K. ir notariškai patvirtintos žemės sklypo ir pastatų pirkimo pardavimo

sutarties nerasta archyvuose, jos neišsaugojo ir apeliantės velionis tėvas. Siekdama

pagrįsti praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėja prašė apklausti Å¡ias aplinkybes žinančius

liudytojus. Nors apylinkės teismas liudytojus apklausė, tačiau sprendime nepasisakė

dėl svarbių liudytojos O.E. D. parodymų (bl 30-31). Ji gimusi 1929 m., 1941 metais,

prasidedant karui, buvo 12 metų amžiaus, pažinojo pareiÅ¡kėjos Å¡eimÄ bei

ankstesnį žemės

savininkÄ D. K., kurio žemės sklypas ribojosi sujos tėvų žeme (Å«kiu). Å i liudytoja taip pat žinojo kitų

Buožių kaimo Å«kininkų pavardes. Ji paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ savo tėvų sužinojo, kad D. K. Å¡eima prieÅ¡ karÄ iÅ¡vyko

į VokietijÄ , o savo žemę ir pastatus pardavė G., kuris su Å¡eima į nusipirktÄ sodybÄ atsikėlė

prieÅ¡ karÄ iÅ¡ gretimo kaimo. Ten jis gyveno žmonos tėvų (uoÅ¡vių) sodyboje. Liudytoja teismui taip pat

pranešė ir kitas svarbias aplinkybes, kurios neleidžia neabejoti jos parodymų

tikrumu. Svarbias aplinkybes, sužinotas iš paties P. G. teismui pranešė ir liudytojas B. K. (b.l. 67-68). Tai,

kad jis yra apeliantės sutuoktinis nėra pagrindu vertinti jo parodymus kritiškai. Liudytojų

parodymai gali būti vertinami kritiškai (kai nėra pagrindo juos laikyti melagingais), kai jie prieštarauja kitų

liudytojų parodymams arba dokumentams, kai jie negali nurodyti jiems žinomų aplinkybių šaltinio ir dėl kitų

aplinkybių. Revizuojamame sprendime teigiama, kad liudytojų parodymai fragmentiški ir nedetalūs,

todėl nepakankami prašomam faktui nustatyti. Pareiškėjos nuomone,

apklausti liudytojai sÄ Å¾iningai nurodė kas kiekvienam iÅ¡ jų buvo žinoma ir savo

žinių Å¡altinius. Jie papildė vienas kitÄ bei patvirtino kitų teismui praneÅ¡tas

žinias, todėl jų parodymų teisingumu nebuvo pagrindo abejoti ir vertinti

kritiškai.

Neįvertinta, jog P. G. priklausiusio žemės

sklypo ribų planas (b.l. 10), sudarytas 2009 m. vasario 11 d., remiantis pareiškėjos

ir liudytojų parodymais. Minimas planas nėra nuosavybę įrodantis dokumentas,

tačiau patvirtina pareiškimo teiginius bei liudytojų parodymus, kas buvo D. K., o nuo 1939 m. rudens

- P.

G. žemės

sklypo kaimynais. Aplinkybę, kad kaip tik šioje vietoje buvo D. K. sklypas, kurį galimai

įsigijo P. G., patvirtina ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos žemės

tvarkymo departamento Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. gegužės 4 d.

raštas Nr. S-318. Pastarajame nurodoma, kad kartu su prašymu dėl

nuosavybės teisių atkūrimo mano pateiktų dokumentų nuosavybei atkurti

nepakanka, tačiau rašte nurodoma kita svarbi aplinkybė, kad į D. K. nuosavybės teise

valdytÄ 14 ha sklypÄ kitų pretendentų ir ginčų dėl sklypo nėra. Dokumente taip

pat pažymima, kad (nustačius praÅ¡omÄ faktÄ ) iÅ¡ bendro 14 ha ploto 8,5 ha galima

grÄ Å¾inti natÅ«ra, kita žemė (5,5 ha) priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei (b.l.

15). Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo suinteresuotas asmuo

pranešė, kad su pareikštu reikalavimu sutinka, nežino aplinkybių, galinčių būti

prieštaravimų

pagrindu bei patvirtino, jog kitų pretendentų į šį žemės sklypÄ bei ginčų dėl

jo nėra (b.l.

21).

Išvada, jog duomenys apie nuosavybę į žemę

buvo vieši ir apie 1939 m. žemės pirkimo sutartį nepranešęs sovietinei administracijai P. G. negalėjo nuslėpti,

kad jis buvo atitinkamo žemės sklypo savininku, nepagrįsta. Pareiškėjos paaiškinimus dėl ankstesnėje

civilinėje byloje Nr. 2-69-630/2008 pateiktų

archyvinių dokumentų, nurodančių, jog P. G., kaip mažažemiui ir

naujakuriui buvo skirta 15,39 ha žemės, pagrindė liudytojo B. K. (b.l. 67-68)

parodymai. Kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių notarų patvirtinti sandoriai

nebūdavo perduodami į archyvus, tokių pirminių, neabejotinai nuosavybės įgijimo

faktÄ patvirtinančių, duomenų iÅ¡ archyvų gauti nepavykdavo. PareiÅ¡kėjai yra žinoma, jog kai

archyve duomenų apie sudarytas nekilnojamojo turto įgijimo sutartis nebuvo randama, tokius dokumentus išsaugodavo

atskiri asmenys. Pareiškėja neabejoju savo tėvo pasakojimo teisingumu, kad nuslėpdamas, jog buvo 14 ha žemės

sklypo savininku jis ir šeima išvengė tremties. Juridinę reikšmę turintys

faktai nustatomi teismui pateikiant įstatymo leidžiamus įrodymus, kuriais yra ir

liudytojų parodymai. Apeliantės iniciatyva apklaustų liudytojų parodymai ir jos

paaiškinimai buvo pakankami prašomam faktui nustatyti. Neįvertinta, jog

kreipdamasi 1991 m. lapkričio 12 d. pareiškimu dėl nuosavybės į 3 ha Jotijos kaime tėvui priklausiusios žemės,

pareiškėja žinojo, kad duomenų apie tokio

žemės ploto priklausomybę, archyvuose nerasta. Apie 14 ha žemės sklypÄ Buožių

kaime apeliantė privalėjo pateikti

atskirÄ pareiÅ¡kimÄ . Tuo metu buvo kreipiamasi į archyvus. P. G. (velioni

tėvas) manė, kad jo nuosavybės teisę į tokį žemės plotÄ patvirtinantys

dokumentai archyve turi būti, nes žemės

pirkimo iš D. K. sutartį buvo patvirtinęs notaras. Todėl tuo

metu apie žymiai didesnį, tačiau esantį kitame kaime 14 ha žemės sklypÄ 1991 m. paduotame

pareiškime nebuvo nurodyta.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ

suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracija prašo

bylÄ iÅ¡spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, jog

pareiÅ¡kėja buvo pradėjusi ne vienÄ teisminį procesÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę esančiÄ Buožių

kaime, Plokščių seniūnijoje, Šakių rajone. Civilinėje byloje Nr.2-69-630/2008 pareiškėja teigė, kad jos tėvas P. G. iki nacionalizacijos valdė 15,39 ha žemės

sklypÄ Buožių kaime, Plokščių seniÅ«nijoje, Å akių rajone. Pažymėtina, kad

civilinėje byloje Nr. 2-69-630/2008 apeliantė nurodė skirtingas nei šioje

byloje žemės įsigijimo aplinkybes, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių,

kad išaiškėjo naujos aplinkybės, tapusios žinomos tik po sprendimo

civilinėje byloje Nr. 2-69-630/2008 priėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m.

gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo

teismų praktikoje" išaiškino, kad „pareiškime dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo

pareiÅ¡kėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įsigijimo pagrindÄ ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo

priemonėmis". Pareiškėja savo reikalavimus pirmosios instancijos teisme

grindė liudytojų parodymais, kurių parodymai buvo fragmentiški, nedetalūs. Grindžiant reikalavimus

tik liudytojų parodymais, Å¡ie turi bÅ«ti iÅ¡samÅ«s ir pakankamai detalÅ«s. IÅ¡vadÄ apie tam tikrų

aplinkybių buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti tik tada kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių

abejonių arba kai visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant

labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju visuma

aplinkybių to padaryti neleido.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas

asmuo bylÄ iÅ¡spręsti praÅ¡o teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotas

asmuo nurodė, jog pareiÅ¡kėja buvo pradėjusi ne vienÄ teisminį procesÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę esančiÄ Buožių

kaime, Plokščių seniūnijoje, Šakių rajone. Civilinėje byloje Nr.2-69-630/2008 pareiškėja teigė, kad jos tėvas P. G. iki nacionalizacijos valdė 15,39 ha žemės

sklypÄ Buožių kaime, Plokščių seniÅ«nijoje, Å akių rajone. Pažymėtina, kad

civilinėje byloje Nr. 2-69-630/2008 apeliantė nurodė skirtingas nei šioje

byloje žemės įsigijimo aplinkybes, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių,

kad išaiškėjo naujos aplinkybės, tapusios žinomos tik po sprendimo

civilinėje byloje Nr. 2-69-630/2008 priėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m.

gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo

teismų praktikoje" išaiškino, kad „pareiškime dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo

pareiÅ¡kėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įsigijimo pagrindÄ ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo

priemonėmis". Pareiškėja savo reikalavimus pirmosios instancijos teisme

grindė liudytojų parodymais, kurių parodymai buvo fragmentiški, nedetalūs. Grindžiant reikalavimus

tik liudytojų parodymais, Å¡ie turi bÅ«ti iÅ¡samÅ«s ir pakankamai detalÅ«s. IÅ¡vadÄ apie tam tikrų

aplinkybių buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti tik tada kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių

abejonių arba kai visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant

labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju visuma

aplinkybių to padaryti neleido.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ

suinteresuotas asmuo bylÄ iÅ¡spręsti praÅ¡o teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiÅ¡kėja buvo

pradėjusi ne vienÄ teisminį procesÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę esančiÄ Buožių kaime, Plokščių

seniūnijoje, Šakių rajone. Civilinėje

byloje Nr.2-69-630/2008 pareiškėja teigė, kad jos tėvas P. G. iki nacionalizacijos valdė 15,39 ha žemės

sklypÄ Buožių kaime, Plokščių seniÅ«nijoje, Å akių rajone. Pažymėtina, kad

civilinėje byloje Nr. 2-69-630/2008 apeliantė nurodė skirtingas nei šioje

byloje žemės įsigijimo aplinkybes, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių,

kad išaiškėjo naujos aplinkybės, tapusios žinomos tik po sprendimo

civilinėje byloje Nr. 2-69-630/2008 priėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m.

gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo

teismų praktikoje" išaiškino, kad „pareiškime dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo

pareiÅ¡kėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įsigijimo pagrindÄ ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo

priemonėmis". Pareiškėja savo reikalavimus pirmosios instancijos teisme

grindė liudytojų parodymais, kurių parodymai buvo fragmentiški, nedetalūs. Grindžiant reikalavimus

tik liudytojų parodymais, Å¡ie turi bÅ«ti iÅ¡samÅ«s ir pakankamai detalÅ«s. IÅ¡vadÄ apie tam tikrų

aplinkybių buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti tik tada kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių

abejonių arba kai visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant

labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju visuma

aplinkybių to padaryti neleido.

 Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės

instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde

nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas

bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320

straipsnis). Absoliučių

sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

TeismÄ ypatingosios teisenos tvarka

kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių

priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar

pabaiga(CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus tesimas

gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:1)prašomas nustatyti faktas turi turėti

juridinė reikÅ¡mę; 2)pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę

reikÅ¡mę turintį faktÄ ; 3)pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka

gauti dokumentus, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta,

kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės

teise fakto nustatymo. Pareiškime dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise

fakto nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo

pagrindÄ ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

1991 m. birželio 18 d.

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ bei vėliau jį pakeitęs

1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į

iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos

Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus

buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, nuosavybės teisių atkūrimo

tvarkÄ bei sÄ lygas. Nuosavybės teisės atkuriamos Å¡io įstatymo

2 straipsnyje išvardintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie

įstatymo nustatyta tvarka yra pateikę praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į

nekilnojamÄ jį turtÄ . PraÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teisę į žemę nagrinėja

Vyriausybės įgaliota institucija (17 straipsnio 1 dalis). Kartu su

piliečio prašymu turi būti pateikiami nuosavybės teises patvirtinantys

dokumentai (10 straipsnio 4 dalis). Įstatymas numato, kad nuosavybės teises

patvirtinančiais dokumentais yra išrašai iš hipotekos knygų, jeigu šių nėra –

turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip

pat valstybinių archyvų išduotais pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės

nustatyti dokumentai (9 straipsnio 1 dalis). Kiti dokumentai

išvardyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d.

nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į

iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“,

1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo

nuosavybės teise faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų“, taip pat 1993 m.

gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų,

patvirtinančių nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€œ. Lietuvos Respublikos

piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo

9 straipsnis nustato, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys

nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ neiÅ¡liko, turi teisę dėl

nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismÄ CPK nustatyta tvarka.

Juridiškai reikšmingas valdymo

nuosavybės teise faktas yra nustatinėjamas teismine tvarka. Tokio fakto

įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka(CPK 176 straipsnio 2 dalis).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis

tesimas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių,

pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių,

turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodinėjimo

priemonių leistinumas reiÅ¡kia įstatymų nustatytÄ Ä¯rodinėjimo priemonių

panaudojimo apribojimÄ . Nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto

nustatymas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylose turi ypatumų, kurie sÄ lygoja ir

įrodinėjimo priemonių leistinumo ypatumus.Â

Nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu

faktas gali bÅ«ti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės tesiės įgijimo pagrindÄ ,

tiek ir patį valdymo nuosavybės teise faktÄ .

Å ioje byloje faktÄ , kad P.

G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 14 ha žemės sklypÄ ,

pareiškėja B.O. K. įrodinėja liudytojų O. R. K., O. V., O.E.

D. parodymais. Sandorio sudarymo aplinkybės konstatavimas remiantis tik

liudytojų parodymais, kurie yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus

pobūdžio, nesant rašytinių įrodymų, žemės valdymo nuosavybės teise iki

nacionalizavimo faktui konstatuoti nepakanka.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad

pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nustatyti juridinė reikÅ¡mę

turintį faktÄ atmetė pagrįstai.

Kolegija plačiau nepasisako dėl kitų

apeliacinio skundo argumentų, kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingam

bylos išsprendimui.

Iš pareiškėjos B.O. K.

valstybei priteistina 10, 05 Lt pašto išlaidų(CPK 88 straipsnio 1 dalies 8

punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos

Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u s t a t

ė : Â

    apeliacinį

skundÄ atmesti. Å akių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ

palikti nepakeistÄ .

    Valstybei

iš B. O. K. priteisti 10, 05 Lt(dešimt

litų ir penkis centus) pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkas                                                                    Â

Leonas Jachimavičius

Kolegijos teisėjai                                                                          Â

 Galina Blaževič

                                                                                                    Â

Izolda Nėnienė