Legislator Case Law & Legislation
d071da7b-6f01-4ac2-94fb-c3ff49440c6d AI generated

d071da7b-6f01-4ac2-94fb-c3ff49440c6d · Tauragės apylinkės teismas

Case Number d071da7b-6f01-4ac2-94fb-c3ff49440c6d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas S. R. ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), E. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe. Nurodo, kad jo mama E. R. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuokÄ su H. K.. Kartu jie nuo santuokos sudarymo dienos pagyveno mažiau nei dvejus metus, kadangi H. K. gėrė, vedė netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , todėl ir jokio turto ar piniginių lėšų bendrai per tÄ laikÄ jie neįgijo, o 1988-03-02 H.

Legislator headnote

AI generated

d071da7b-6f01-4ac2-94fb-c3ff49440c6d · Tauragės apylinkės teismas: R. mirė (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas, kaip testamentinis įpėdinis, priėmė jos palikimÄ , pateikdamas notarei pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, o notarė (duomenys neskelbtini) jam iÅ¡davė LiudijimÄ apie palikimo priėmimÄ . Kadangi, nutraukiant santuokÄ , ieÅ¡kovo mama neiÅ¡sprendė klausimo dėl minėto buto nuosavybės, todėl Å¡iuo metu yra laikoma, kad Å¡is butas yra įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vieno sutuoktinio praÅ¡ymu teismas gali nustatyti, jog dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Keywords

AI generated
donation mortis causa survivor's pension disinheritance of an insolvent heir instituted heir expectancy of inheritance right to know one's parentage
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-1982-733/2021 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00648-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.2.6.5. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 12 d. Å ilutė Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų teisėjas Robertas Povilaitis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. R. ieÅ¡kinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, atsakovė Valstybės įmonė Turto bankas, tretysis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Viešųjų investicijų plėtros agentÅ«ra“.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas S. R. ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), E. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe. Nurodo, kad jo mama E. R. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuokÄ su H. K.. Kartu jie nuo santuokos sudarymo dienos pagyveno mažiau nei dvejus metus, kadangi H. K. gėrė, vedė netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , todėl ir jokio turto ar piniginių lėšų bendrai per tÄ laikÄ jie neįgijo, o 1988-03-02 H.

K. išėjo gyventi pas kitÄ moterį ir nuo to laiko jis su ieÅ¡kovo mama jokio bendro Å«kio nebevedė, negyveno sutuoktinių gyvenimo. 1992-03-26 ieÅ¡kovo mama, jau keturi metai kaip faktiÅ¡kai negyvendama santuokoje su H. K., iÅ¡ savo asmeninių lėšų (jos pačios ir ieÅ¡kovo jai asmeniÅ¡kai padovanotų investicinių čekių (bendra suma - 13759 Rub)), ir 1911 Rub, kuriuos ji buvo susitaupiusi, negyvendama su H. K.) iÅ¡sipirko iÅ¡ valstybės butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį ji pardavė 1995-06-05 už 16803 Lt ir dalį Å¡ių asmeninių lėšų (8000 Lt), gautų, pardavus minėtÄ butÄ , panaudojo kito savo gyvenamojo bÅ«sto, t. y. buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyveno iki mirties, įsigijimui (1995-06-13 sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis).

IeÅ¡kovas nurodo, kad nors jo mama ir buvo iÅ¡ savo asmeninių lėšų įsigijusi butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau dėl to, jog tuo metu juridiÅ¡kai nebuvo nutraukta jos ir H. K. santuoka, Å¡is butas nebuvo įregistruotas jos asmenine nuosavybe. Å ilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta E. R. (tuo metu jos pavardė – K.) ir H. K. santuoka, galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir Å¡eimos kodeksui (toliau – SÅ K), pagal kurio nuostatas ir jų taikymo praktikÄ , nutraukiant santuokÄ ir kilus ginčui dėl turto padalijimo, sutuoktiniai turėjo kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydami turtÄ padalyti teismine tvarka.

Kadangi ginčo, kad minėtas butas su rÅ«siu priklauso ieÅ¡kovo mamai, tarp jos ir sutuoktinio nekilo, todėl Å¡iame teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl minėto buto. Teismo sprendime konstatuota, jog teismas nustatė, kad sutuoktiniai kartu santuokoje gyveno tik dvejus metus, o 1988-03-02 H. K. išėjo gyventi pas kitÄ moterį, kur iki teismo sprendimo priėmimo ir gyvena. Taigi, neginčijamai teismo sprendimu nustatyta, kad faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo mamos ir H. K. santuoka iÅ¡iro 1988-03-02, todėl akivaizdu, kad E. R. iÅ¡ asmeninių lėšų įsigijo minėtÄ butÄ su rÅ«siu.

E. R. mirė (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas, kaip testamentinis įpėdinis, priėmė jos palikimÄ , pateikdamas notarei pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, o notarė (duomenys neskelbtini) jam iÅ¡davė LiudijimÄ apie palikimo priėmimÄ . Kadangi, nutraukiant santuokÄ , ieÅ¡kovo mama neiÅ¡sprendė klausimo dėl minėto buto nuosavybės, todėl Å¡iuo metu yra laikoma, kad Å¡is butas yra įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vieno sutuoktinio praÅ¡ymu teismas gali nustatyti, jog dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Å iuo atveju minėtas butas su rÅ«siu buvo įgytas po septynių metų, kai E. R. su H. K. pradėjo gyventi skyrium, ir jis įgytas iÅ¡ asmeninių jos lėšų, todėl praÅ¡o šį turtÄ pripažinti asmenine jos nuosavybe. (duomenys neskelbtini) H. K. mirė. Jis testamento nebuvo parašęs, jo palikimo niekas nepriėmė. Atsakovė Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o jį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiÅ«ra, nurodo, kad atsakovės nuomone, nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ , turėtų bÅ«ti atsižvelgta ir į galiojusiame SÅ K nustatytÄ sutuoktinių bendrosios nuosavybės teisinį reguliavimÄ .

Galiojusiame SÅ K ir 2000 m. CK buvo įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SÅ K 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis), nepaisant to, kurio iÅ¡ sutuoktinių vardu tas turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Å i prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali bÅ«ti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybė.

Pareiga tai įrodyti tenka asmeniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl Å¡alių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiÅ¡kai – tik taip galima iÅ¡siaiÅ¡kinti tikruosius Å¡alių ketinimus. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu taip pat turi bÅ«ti vertinamas sistemiÅ¡kai, pasitelkiant ne vienÄ kurį nors įrodymÄ (pavyzdžiui, turto registracijÄ ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visÄ lemiantį, bet įrodymų visumÄ , leidžiančiÄ nuosekliai įvertinti ginčo Å¡alių gyvenimo sÄ lygas, susitarimus, ketinimus ir lÅ«kesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 42 punktas).

Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 1992-03-26 E. K. už 15670 Rub įsigijo (iÅ¡sipirko iÅ¡ Valstybės) butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių nustatyta, kad už šį butÄ E. K. mokėjo savo asmeninėmis lėšomis (jos pačios ir ieÅ¡kovo jai asmeniÅ¡kai padovanotų investicinių čekių (bendra suma - 13759 Rub)), ir 1911 Rub, kuriuos ji buvo susitaupiusi, negyvendama su H. K.. Šį butÄ ji pardavė 1995-06-05 už 16803 Lt (pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 6202) ir dalį Å¡ių asmeninių lėšų (8000 Lt), gautų, pardavus minėtÄ butÄ , panaudojo kito savo gyvenamojo bÅ«sto, t. y. buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui (1995-06-13 pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš ieškovo nurodytų aplinkybių nustatyta, kad E. R. (buvusi pavardė – K.) šiame bute gyveno iki savo mirties. Nustatyta, kad E. R. (buvusi pavardė – K.) ir H. K. santuoka, kuri sudaryta (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, šiame sprendime nebuvo pasisakyta dėl minėto buto, kuris buvo įsigytas santuokos metu. Teismo sprendime konstatuota, jog teismas nustatė, kad sutuoktiniai kartu santuokoje gyveno tik dvejus metus, kad 1988-03-02 H.

K. išėjo gyventi pas kitÄ moterį. E. K. ir H. K. iÅ¡tuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Mirties įrašų nustatyta, kad E. R. mirė (duomenys neskelbtini), o H. K. – (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å ilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoto liudijimo matyti, kad mirus E. R. jos palikimÄ priėmė testamentinis įpėdinis – sÅ«nus S. R.. IÅ¡ 2021-03-30 Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų H.

K. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. CK 3.89 straipsnio 1 dalis 7 punktas nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. IÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių, kurios byloje nebuvo paneigtos, nustatyta, kad nors E. R. butÄ Ä¯sigijo santuokos metu, tačiau nei pinigais, nei investiciniais čekiais, įsigyjant butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavus, lėšos panaudotos ginčo butui įsigyti, jos sutuoktinis H.

K., su kuriuo ji jau kartu negyveno nuo 1988-03-02, neprisidėjo. E. R. įsigijusi butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už jos pačios ir ieÅ¡kovo jai asmeniÅ¡kai padovanotus investicinius čekius (bendra suma - 13759 Rub)), ir 1911 Rub, kuriuos ji buvo susitaupiusi, negyvendama su H. K., ir šį butÄ pardavusi 1995-06-05 už 16803 Lt (pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį Å¡ių asmeninių lėšų (8000 Lt), gautų, pardavus minėtÄ butÄ , panaudojo kito savo gyvenamojo bÅ«sto, t. y. buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui.

Todėl, teismo vertinimu, E. R. ginčo buto įsigijimo metu aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti jį asmeninėn nuosavybėn. Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir pripažintina, kad E. R. butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). IeÅ¡kovas byloje patyrė 226 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio ir 1 Eur už aptarnavimÄ ). Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl Valstybės įmonės Turto banko kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad Å¡i institucija kokiu nors bÅ«du pažeidė ieÅ¡kovo teises), į bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastis, Å¡alių procesinį elgesį, bylinėjimosi iÅ¡laidos, ieÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti, kad E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mams.

Teisėjas Robertas Povilaitis