d0714392-9bbd-46d8-8fca-e4a659eadcdb · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr         Baudžiamoji byla Nr. 1A-51/2014         Proceso Nr. 1-10-1-20054-2006-2          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)          1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.30.1;         2.1.7.4; 2.4.6.3.2; 2.4.6.3.3;          2.4.6.4.1                                                                                                 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS   N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

Albino Bielskio, Viktoro Kažio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorams: Lilijai BalaiÅ¡ienei, V. U.,gynėjams: Mansurui Muksinovui, Loretai Guižauskienei, Ingai AbramavičiÅ«tei, Jurgitai Žiužienei, A. Å vedui, Valdui Burneikiui, Romualdui DrakÅ¡ui, Annai Grinevič,nuteistiesiems: S. L., A. K., A. E., V. S., T. E.,iÅ¡teisintajai O. K. (buvusiai L.), vertėjoms: Alvyrai Klipčiuvienei, Žanai Tadorovskajai,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės, nuteistųjų S. L., A.

K., A. E., V. S. (V. S.) bei T. E. ir jo gynėjo advokato Romualdo DrakÅ¡o apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:S. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;A.

E. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;T. E. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.S. L., A. K., A. E. ir V. S. pagal BK 308 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.O.

K. (buvusi L.) pagal BK 308 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .Tuo pačiu nuosprendžiu N. A., A. S., D. Č. (D. Č.), A. L., T. M., R. P. ir A. F. pagal BK 307 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,              n u s t a t ė :                                                    S. L., A.

E. bei A. K. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad organizavo bei vadovavo prostitucijai ir turėjo pajamų iÅ¡ kito asmens prostitucijos, o bÅ«tent:S. L. nuo 2001 m. kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki     2006 m. spalio 17 d., A. E. nuo 2001 m. kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2004 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2006 m. kovo 8 d. iki 2006 m. spalio 17 d., A. K. nuo 2001 m. kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2006 m. spalio 17 d., veikdami kartu, turėdami tikslÄ gauti turtinės naudos iÅ¡ užsiimančių prostitucija Baltarusijos Respublikos piliečių A.

I., J. F., S. R., V. G., J. J., N. S. (M.), I. S., V. A. ir J. R., kurių atvykimÄ Ä¯ LietuvÄ jų sutikimu organizavo Baltarusijos Respublikos pilietė M. G. (dėl jos Baltarusijos Respublikoje priimtas apkaltinamasis nuosprendis), per bendrininkÄ V. S. apgyvendindavo jas nuomojamuose butuose (duomenys neskelbtini). Po to A. K. ir A. E., kurie naudojosi bendru telefonu Nr. xxx, skirtu prostitučių iÅ¡kvietimams, per įvairių Vilniaus mieste esančių vieÅ¡bučių darbuotojus T. E., L. A.,    T. J., E. K., J.

K., A. P. (A. P.), K. L., V. P., T. N., L. B., M. S., R. R. (dėl jų atlikti atskiri ikiteisminiai tyrimai) organizuodavo prostitučių iÅ¡kvietimÄ ir nuvežimÄ savo automobiliais pas klientus seksualinėms paslaugoms teikti į įvairius vieÅ¡bučius Vilniuje. Taip pat jie – A. K. bei A. E. – kontroliavo prostitučių uždirbtus pinigus ir tokiu bÅ«du turėjo pajamų, o S. L. kontroliavo Å¡iÄ veiklÄ bei prostitučių uždirbtus pinigus ir tokiu bÅ«du turėjo pajamų, nes iÅ¡ klientų už prostitučių suteiktas lytines paslaugas S. L., A.

K. bei A. E. gaudavo 150 Lt už valandÄ , iÅ¡ kurių tik apie 50 Lt duodavo prostitutėms.V. S. pagal BK 307 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad turėjo pajamų iÅ¡ kito asmens prostitucijos, o bÅ«tent:V. S. nuo 2001 m. kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki     2006 m. spalio 17 d., veikdamas kartu su S. L., A. E. bei A. K., kurie organizavo ir vadovavo prostitucijai, turėdamas tikslÄ gauti turtinės naudos iÅ¡ Lietuvos Respublikoje užsiimančių prostitucija Baltarusijos Respublikos piliečių A.

I., J. F., S. R., V. G., J. J., N. S. (M.), I. S., V. A. ir J. R., žinodamas, kad minėtos merginos užsiima prostitucija, surasdavo joms ir apgyvendindavo jas iÅ¡ anksto iÅ¡nuomotuose butuose (duomenys neskelbtini) bei kituose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytuose butuose Vilniuje, imdavo iÅ¡ kiekvienos merginos už buto nuomÄ ne mažiau kaip 350 Lt, nors su nuomotojais susitardavo mokėti jiems už butÄ 350–400 Lt ir už komunalines paslaugas, o likusius pinigus, paimtus iÅ¡ merginų, pasilikdavo sau, tokiu bÅ«du turėjo pajamų iÅ¡ kitų asmenų prostitucijos.T.

E. pagal BK 307 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad turėjo pajamų iÅ¡ kito asmens prostitucijos, o bÅ«tent:T. E., veikdamas kartu su S. L., A. K. ir A. E., organizavusiais bei vadovavusiais prostitucijai, turėdamas tikslÄ gauti turtinės naudos iÅ¡ užsiimančių prostitucija Baltarusijos Respublikos piliečių A. I., J. F., S. R., V. G., J. J., I. S., V. A. ir J. R., kurių atvykimas į LietuvÄ buvo organizuotas per Baltarusijos Respublikos pilietę M. G. (dėl jos Baltarusijos Respublikoje priimtas apkaltinamasis nuosprendis), V.

S. apgyvendinus jas nuomojamuose butuose (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki 2006 m. rugsėjo 4 d., dirbdamas administratoriumi vieÅ¡butyje „City Park Hotel“, priklausančiame UAB „RCD ROOM CONCEPT DESIGN“, esančiame (duomenys neskelbtini), praÅ¡ant vieÅ¡bučio svečiams, ne mažiau kaip tris kartus kvietė seksualines paslaugas teikiančias merginas, skambindamas prostitučių iÅ¡kvietimams skirtu telefonu Nr. xxx, kuriuo naudojosi A. E. su A. K., tarėsi su jais dėl Å¡ių paslaugų kainos ir sÄ lygų, o, pastariesiems atvežus prostitutes į vieÅ¡butį, iÅ¡ jų gaudavo atlygį – nuo 20 iki 90 Lt.

Tokiu bÅ«du T. E. turėjo apie 270 Lt pajamų iÅ¡ kito asmens prostitucijos ir sÄ vadavo prostitucijai. S. L., A. E. bei A. K. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, o V. S. ir T. E. pagal BK 307 straipsnio 1 dalį dar buvo kaltinami tuo, kad jiems inkriminuotus veiksmus atliko prieÅ¡ V. B., J. S., A. R., N. K., J. S., N. L., N. Ž., M. S., J. K., Z. L., O. M., o T. E. – ir prieÅ¡ N. S. (M.), jų atvykimÄ Ä¯ LietuvÄ organizavę (iÅ¡skyrus V. S.) per O. L. (dabar K.). S. L. dar buvo kaltinamas pagal BK 308 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo 2001 m. kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2006 m. spalio 17 d.

Vilniaus m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su O. L. (dabar K.) ir Baltarusijos Respublikos piliete M. G. (dėl jos Baltarusijos Respublikoje priimtas apkaltinamasis nuosprendis) bei sÄ vadautojais A. K. ir A. E., turėdamas tikslÄ gauti turtinės naudos, įtraukė į prostitucijÄ Baltarusijos Respublikos pilietes V. B., A. R., N. K., J. S., kurias O. L. (dabar K.), bÅ«dama Baltarusijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), įkalbėjo atvykti į Lietuvos RespublikÄ užsiimti prostitucija, ir J.

S., jau atvykusiÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ , bei V. G., J. J., N. L., N. S. (M.), I. S., N. Ž., M. S., V. A., J. R., Z. L., kurias Baltarusijos Respublikos pilietė M. G. V. m. įkalbėjo atvykti į LietuvÄ užsiimti prostitucija. Pastarosioms sutikus ir atvykus į LietuvÄ , S. L. per V. S. parÅ«pindavo merginoms gyvenamÄ jį plotÄ , per A. K. ir A. E. – klientus bei sudarydavo sÄ lygas joms teikti seksualinio pobÅ«džio paslaugas už piniginį atlygį įvairiuose Vilniaus miesto vieÅ¡bučiuose. Taip merginos tapo materialiai priklausomos nuo jo, A.

K. ir A. E., kadangi jos iÅ¡ jų gaudavo tik nedidelę dalį pinigų – ne daugiau kaip 50 Lt už kiekvienÄ klientÄ , o pragyvenimo Å¡altinio ar pajamų, bÅ«damos užsienio pilietės, jos neturėjo.A. E. dar buvo kaltinamas pagal BK 308 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo  2001 m. kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2004 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2006 m. kovo    8 d. iki 2006 m. spalio 17 d. Vilniaus m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su S. L., organizavusiu ir vadovavusiu prostitucijai, O.

L. (dabar K.) bei Baltarusijos Respublikos piliete M. G. (dėl jos Baltarusijos Respublikoje priimtas apkaltinamasis nuosprendis) ir sÄ vadautoju A. K., turėdamas tikslÄ gauti turtinės naudos, įtraukė į prostitucijÄ Baltarusijos Respublikos pilietes V. B., A. R., N. K., J. S., kurias O. L. (dabar K.), bÅ«dama Baltarusijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), įkalbėjo atvykti į Lietuvos RespublikÄ užsiimti prostitucija, ir J. S., jau atvykusiÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ , bei V. G., J. J., N. L., N. S. (M.), I.

S., N. Ž., M. S., V. A., J. R., Z. L., kurias Baltarusijos Respublikos pilietė M. G. V. m. įkalbėjo atvykti į LietuvÄ užsiimti prostitucija. Pastarosioms sutikus ir atvykus į LietuvÄ , S. L. per V. S. parÅ«pindavo merginoms gyvenamÄ jį plotÄ , o A. E. kartu su A. K. surasdavo joms klientus bei sudarydavo sÄ lygas teikti seksualinio pobÅ«džio paslaugas už piniginį atlygį įvairiuose Vilniaus miesto vieÅ¡bučiuose. Taip merginos tapo materialiai priklausomos nuo jo, S. L. ir A. K., kadangi jos iÅ¡ jų gaudavo tik nedidelę dalį pinigų – ne daugiau kaip 50 Lt už kiekvienÄ klientÄ , o pragyvenimo Å¡altinio ar pajamų, bÅ«damos užsienio pilietės, jos neturėjo.A.

K. dar buvo kaltinamas pagal BK 308 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo 2001 m. kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2006 m. spalio 17 d. Vilniaus m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su S. L., organizavusiu ir vadovavusiu prostitucijai, O. L. (dabar K.) bei Baltarusijos Respublikos piliete M. G. (dėl jos Baltarusijos Respublikoje priimtas apkaltinamasis nuosprendis) ir sÄ vadautoju A. E., turėdamas tikslÄ gauti turtinės naudos, įtraukė į prostitucijÄ Baltarusijos Respublikos pilietes V.

B., A. R., N. K., J. S., kurias O. L. (dabar K.), bÅ«dama Baltarusijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), įkalbėjo atvykti į Lietuvos RespublikÄ užsiimti prostitucija, ir J. S., jau atvykusiÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ , bei V. G., J. J., N. L., N. S. (M.), I. S., N. Ž., M. S., V. A., J. R., Z. L., kurias Baltarusijos Respublikos pilietė M. G. V. m. įkalbėjo atvykti į LietuvÄ užsiimti prostitucija. Pastarosioms sutikus ir atvykus į LietuvÄ , S. L. per V. S. parÅ«pindavo merginoms gyvenamÄ jį plotÄ , o A.

K. kartu su A. E. surasdavo joms klientus bei sudarydavo sÄ lygas teikti seksualinio pobÅ«džio paslaugas už piniginį atlygį įvairiuose Vilniaus miesto vieÅ¡bučiuose. Taip merginos tapo materialiai priklausomos nuo jo, S. L. ir A. E., kadangi jos iÅ¡ jų gaudavo tik nedidelę dalį pinigų – ne daugiau kaip 50 Lt už kiekvienÄ klientÄ , o pragyvenimo Å¡altinio ar pajamų, bÅ«damos užsienio pilietės, jos neturėjo.V. S. dar buvo kaltinamas pagal BK 308 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo  2001 m. kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2006 m. spalio 17 d.

Vilniaus m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su S. L., A. E. ir A. K., kurie organizavo bei vadovavo prostitucijai, O. L. (dabar K.) bei Baltarusijos Respublikos piliete M. G. (dėl jos Baltarusijos Respublikoje priimtas apkaltinamasis nuosprendis), turėdamas tikslÄ gauti turtinės naudos, įtraukė į prostitucijÄ Baltarusijos Respublikos pilietes V. B., J. S., N. K., J. S., kurias O. L. (dabar K.), bÅ«dama Baltarusijos Respublikoje, Borisovo m., įkalbėjo atvykti į Lietuvos RespublikÄ užsiimti prostitucija, A.

R., jau atvykusiÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ , bei V. G., J. J., N. L., N. S. (M.), I. S., N. Ž., M. S., V. A., J. R., Z. L., kurias Baltarusijos Respublikos pilietė M. G. V. m. įkalbėjo atvykti į LietuvÄ užsiimti prostitucija. Pastarosioms sutikus ir atvykus į LietuvÄ , V. S. parÅ«pindavo merginoms gyvenamÄ jį plotÄ , t. y. apgyvendindavo jas iÅ¡nuomotuose butuose (duomenys neskelbtini) bei kituose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytuose butuose Vilniuje, nustatydavo joms nuomos mokestį už jų apgyvendinimÄ , taip pat merginų praÅ¡ymu nuo 2002 m. vasario 2 d. iki 2006 m. rugsėjo 19 d. atliko pinigų pervedimus „Western Union“ sistema.

Taip merginos tapo materialiai priklausomos nuo S. L., A. K. ir A. E., kadangi už prostitucijÄ jos gaudavo tik nedidelę dalį pinigų – ne daugiau kaip 50 Lt už kiekvienÄ klientÄ , o kito pragyvenimo Å¡altinio ar pajamų, bÅ«damos užsienio pilietės, jos neturėjo. Taip pat jos priklausė ir nuo V. S., nes neturėjo galimybių pačios apsirÅ«pinti gyvenamuoju plotu.O. L. (dabar K.) buvo kaltinama pagal BK 308 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo 2001 m. kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2006 m. spalio 17 d.

Vilniaus m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdama kartu su S. L., organizavusiu ir vadovavusiu prostitucijai, bei sÄ vadautojais A. K. ir A. E., turėdama tikslÄ gauti turtinės naudos, bÅ«dama Baltarusijos Respublikoje, Borisovo m., pasiÅ«lė Baltarusijos Respublikos pilietėms V. B., N. K., J. S., A. R., o J. S. bÅ«nant Lietuvoje, užsiimti prostitucija Lietuvos Respublikoje. Pastarosioms sutikus, ji parÅ«pino joms iÅ¡vykimui į Lietuvos RespublikÄ reikalingus dokumentus, apmokėdama jų įforminimÄ , taip pat automobiliu „Honda“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)   2005 m. liepos 17 d. atvežė J. S., A. R., J. S. (kuri 2005 m. rugpjūčio 13 d. buvo grįžusi iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Baltarusijos RespublikÄ reisiniu autobusu) bei 2005 m. spalio 23 d. N. K. ir J. S. į LietuvÄ , o V. B. 2005 m. gruodžio 20 d. „Western Union“ sistema pervedė 30 JAV dolerių, po to tÄ pačiÄ dienÄ V. B. iÅ¡vyko iÅ¡ Baltarusijos Respublikos reisiniu autobusu į LietuvÄ , tokiu bÅ«du įtraukė jas į prostitucijÄ . Joms atvykus į LietuvÄ , per S. L., V.

S., A. K. bei A. E. jos buvo aprÅ«pintos gyvenamuoju plotu, buvo parÅ«pinti klientai ir sudarytos sÄ lygos joms teikti seksualinio pobÅ«džio paslaugas už piniginį atlygį įvairiuose Vilniaus miesto vieÅ¡bučiuose. Tokiu bÅ«du O. L. (dabar K.) įtraukus merginas į prostitucijÄ , jos tapo materialiai priklausomos nuo S. L., A. K. ir A. E., kadangi jos iÅ¡ jų gaudavo tik nedidelę dalį pinigų – ne daugiau kaip 50 Lt už kiekvienÄ klientÄ , o, bÅ«damos užsienio pilietės, kito pragyvenimo Å¡altinio ar pajamų neturėjo.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu iÅ¡ S. L., A. E., A. K., V. S. ir T. E. kaltinimų paÅ¡alinti jiems inkriminuoti veiksmai, atlikti prieÅ¡ V. B., J. S., A. R., N. K., J. S.,               N. L., N. Ž., M. S., J. K., Z. L., O. M. Teismas nurodė, jog Å¡ias moteris apklausė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, tačiau jos neapklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo ir liudytojo parodymai gali bÅ«ti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti, bet jie neturi įrodomosios reikÅ¡mės priimant nuosprendį.

Dėl to minėtų asmenų parodymais teismas negali remtis, o kitų neabejotinų įrodymų Å¡ioje dalyje byloje nėra.Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu S. L., A. K., A. E. ir V. S. iÅ¡teisinti pagal BK 308 straipsnio 2 dalį jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nurodė, kad V. G., J. J., I. S., V. A. ir J. R. buvo pilnametės, darbingos, savarankiÅ¡kos, neturėjo fizinių ar psichikos trÅ«kumų, dėl kurių nebÅ«tų galėjusios dirbti, iÅ¡ savo uždirbtų pinigų mokėjo buto nuomÄ , eidavo į parduotuves apsipirkti, pervesdavo pinigus į BaltarusijÄ .

Vien tas faktas, jog jos buvo užsienio pilietės ir neturėjo kito pragyvenimo Å¡altinio ar pajamų, nesudaro pakankamo pagrindo jas laikyti materialiai priklausomomis nuo kaltinamųjų. IÅ¡ bylos duomenų, liudytojų parodymų matyti, kad jos, iÅ¡vykdamos iÅ¡ Baltarusijos į LietuvÄ , žinojo Lietuvoje dirbsiančios prostitutėmis ir su tuo sutiko. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji S. L., A. E., A. K. ir               V. S. jas įkalbinėjo, atliko kitus veiksmus, siekdami palenkti Å¡ias merginas užsiimti prostitucija, todėl teismas laikė, jog Å¡ios veikos jie nepadarė.

Tuo pačiu nuosprendžiu O. K. (buvusi L.) iÅ¡teisinta pagal BK 308 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Teismas nurodė, jog O. K. (buvusios L.) kaltė grindžiama liudytojų V. B., N. K., J. S., A. R. ir J. S. parodymais, tačiau jos apklaustos tik ikiteisminio tyrimo metu, kviečiamos į teismÄ neatvyko. Teismas iÅ¡naudojo savo galimybes iÅ¡kviesti liudytojas, o liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ir nepatikrinti teisiamojo posėdžio metu, neturi įrodomosios galios.

Byloje nėra kitų įrodymų, kuriais bÅ«tų neginčytinai įrodyta O. K. (buvusios L.) kaltė.                           Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo sprendimas S. L., A. K., A. E., V. S. ir O. K. (buvusiÄ L.) iÅ¡teisinti pagal BK 308 straipsnio 2 dalį bei iÅ¡ S. L., A. K., A. E., T. E., V. S. kaltinimų paÅ¡alinti dalį veiksmų prieÅ¡ V. B., A. R., N. K., J. S., J. S., N. L., N. S., N. Ž., Z.

L., M. S., J. K., O. M. yra nepagrįstas ir naikintinas dėl padaryto esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo bei teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių.Analizuojant ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis, o bÅ«tent, Baltarusijos Respublikoje gyvenančių liudytojų parodymus, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė, kad bylÄ teismas iÅ¡nagrinėtų teisingai, o BPK 44 straipsnio 7 dalyje – teisė pačiam apklausti liudytojus arba praÅ¡yti, kad liudytojai bÅ«tų apklausti.

Å i teisės norma įprasmina tiesioginio bei žodinio bylos nagrinėjimo teisme principÄ , įtvirtintÄ BPK 242 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Å io principo įgyvendinimas susijęs su pirmosios instancijos teismui nustatyta pareiga tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus, kai teisiamajame posėdyje apklausiami liudytojai parodymus duoda žodžiu.Pagal BPK 276 straipsnį, teismui pripažinus svarbiomis liudytojo neatvykimo į teisiamÄ jį posėdį priežastis, jo duoti parodymai gali bÅ«ti pripažinti įrodymais, net ir neužtikrinus Å¡ių kaltinamojo teisių.

Nagrinėjamoje byloje teismas ėmėsi visų galimų teisiÅ¡kai reglamentuotų bÅ«dų, jog liudytojai atvyktų ir bÅ«tų apklausti teisme. Pagal Å¡ios bylos specifikÄ didžioji dalis liudytojų yra Baltarusijos Respublikos piliečiai, gyvenantys Baltarusijos Respublikoje. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nesurinkta duomenų, kad teisiamajame posėdyje nedalyvaujantys liudytojai ikiteisminio tyrimo metu apklausti, pažeidžiant ar nesilaikant liudytojų apklausai keliamų proceso taisyklių.Atkreipiamas dėmesys, jog minėtų liudytojų parodymai nelaikomi savarankiÅ¡kais įrodymais, jie turi bÅ«ti vertinami kitų įrodymų kontekste, juos patvirtinant arba paneigiant.

Tokia praktika atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334/2010), ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimuose (bylose C.R.R.SCHEPER prieÅ¡ Nyderlandų Karalystę, CALABRO prieÅ¡ ItalijÄ ir VokietijÄ ).Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu Baltarusijos Respublikos teritorijoje pareigÅ«nams apklausus liudytojus T. K., M. Ž., V. B., J. B., J. F., N. K., T. V., J. N., J. S., A. R., J. S., N. L.,           N. S., N. Ž., M. S., J. K., Z.

L. ir O. M., faktiniai duomenys Å¡ioje byloje surinkti ir užfiksuoti teisėtu bÅ«du, vadovaujantis BPK 66 straipsniu bei tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sudaryta sutartimi „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – ir Sutartis). Atliekant konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus Baltarusijos Respublikoje, dalyvavo ir Å¡iÄ bylÄ tiriantys Lietuvos policijos pareigÅ«nai. Po Å¡ios komandiruotės 2007 m. sausio 23 d. tyrėja I.

T. surašė tarnybinės komandiruotės ataskaitÄ , apibendrinusi gautus bei bylai reikÅ¡mingus faktinius duomenis. Å ie faktiniai duomenys neturėtų bÅ«ti ignoruojami, nes gauti teisėtu bÅ«du ir yra reikÅ¡mingi teisingam sprendimui priimti, todėl turėtų bÅ«ti vertinami visų kitų įrodymų kontekste.                                                    Prokurorė atkreipė dėmesį, kad teismo iÅ¡vados dėl faktinių duomenų vertinimo galimumo ir leistinumo yra prieÅ¡taringos.

Teismas įvertino kaip kaltės įrodymÄ byloje esantį Baltarusijos Respublikos Vitebsko miesto Železnodorožnyj rajono teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį, kuriuo pripažinta kalta M. G., nurodęs, jog jame reikÅ¡mingi liudytojų M. S., V. G., N. M., I. S., J. R., Z. L., N. L., J. K., N. Ž., V. A., J. J., kurios yra liudytojos ir nagrinėjamoje byloje, parodymai. Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas konstatavo, kad paminėti liudytojai yra kitos Å¡alies piliečiai ir gyventojai, nėra galimybės procesinėmis priemonėmis užtikrinti jų atvykimo į teismo posėdį, dėl to liudytojų neatvykimo priežastys laikytos svarbiomis ir teismas vadovavosi jų parodymais, duotais Baltarusijos Respublikos Vitebsko miesto Železnodorožnyj rajono teisme bei iÅ¡dėstytais minėtame nuosprendyje.Taigi priimdamas vienus faktinius duomenis kaip įrodymus ir atmesdamas kitus, teismas jų leistinumui procese kėlė skirtingus reikalavimus.

Tai, jog teismas vertino Baltarusijos Respublikos teisme užfiksuotus liudytojų parodymus bei visiÅ¡kai atmetė ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka apklaustų liudytojų T. K., M. Ž., V. B., J. B., J. F., N. K., T. V., J. N., J. S., A. R., J. S., N. L., N. S., N. Ž., M. S., J. K., Z. L. ir O. M. parodymus, iÅ¡ esmės lėmė neteisingo dalies skundžiamo nuosprendžio priėmimÄ .Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir S. L., A. E., A. K. bei V. S. nepagrįstai iÅ¡teisino pagal BK 308 straipsnio 2 dalį.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atvykusios iÅ¡ Baltarusijos Respublikos merginos, pradėjusios dirbti prostitutėmis, buvo materialiai priklausomos nuo kaltinamųjų.

Teismas nevertino aplinkybių, jog jos užsienio pilietės, neturėjo kito pragyvenimo Å¡altinio ar pajamų, iÅ¡skyrus pajamas, gaunamas už prostitucijÄ , jų gyvenamoji vieta bei judėjimas (iÅ¡vykimas, atvykimas, trumpi išėjimai iÅ¡ gyvenamojo bÅ«sto) buvo kontroliuojami, iÅ¡ jų buvo paimami pasai, pinigai, papuoÅ¡alai, už nustatytos tvarkos nesilaikymÄ ir nepaklusimÄ joms taikytos sankcijos. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia manyti, kad merginos materialiai bei kitaip buvo priklausomos nuo kaltinamųjų.

PrieÅ¡ingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas teismas padarė, netinkamai įvertinęs liudytojų M. S., V. G., N. M., I. S., J. R., Z. L., N. L., J. K., N. Ž., V. A., J. J. parodymus.Be to, nepagrįstai neįvertinęs liudytojų V. B., A. R., N. K., J. S., J. S., N. L., N. S., N. Ž., M. S., Z. L., J. K., O. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teismas neturėjo galimybės įvertinti visų faktinių duomenų, dėl to netinkamai iÅ¡tyrė visus įrodymus ir Å¡ioje dalyje priėmė nepagrįstÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Teismas nustatė, jog O.

K. (buvusios L.) kaltė dėl jai inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 308 straipsnio 2 dalį grindžiama ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų V. B., N. K., J. S., A. R., J. S. parodymais, ir nepagrįstai Å¡ių parodymų nelaikė įrodymais, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ dėl O. K. (buvusios L.) iÅ¡teisinimo.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu prašė panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. L., A. E., A. K., V. S., O. K. (buvusi L.) pagal BK 308 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, S. L., A.

E., A. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, V. S., T. E. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, paÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo jų atliktus veiksmus prieÅ¡ liudytojas V. B., A. R., N. K., J. S., J. S., N. L., N. S., N. Ž., M. S., Z. L., J. K., O. M., ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo:S. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 308 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 metams; pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 2 dalyje, nustatyti, kad veika padaryta ir prieÅ¡ liudytojas V.

B., A. R., N. K., J. S., J. S., N. L., N. S., N. Ž., M. S., Z. L., J. K., O. M.; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 4 metams ir 6 mėnesiams;A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 308 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams; pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 2 dalyje, nustatyti, kad veika padaryta ir prieÅ¡ liudytojas V.

B., A. R., N. K., J. S., J. S., N. L., N. S., N. Ž., M. S., Z. L., J. K., O. M.; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 3 metams ir 6 mėnesiams;A. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 308 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams; pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 2 dalyje, nustatyti, kad veika padaryta ir prieÅ¡ liudytojas V.

B., A. R., N. K., J. S., J. S., N. L., N. S., N. Ž., M. S., Z. L., J. K., O. M.; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 3 metams ir 6 mėnesiams;V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 308 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams; pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 1 dalyje, nustatyti, kad veika padaryta ir prieÅ¡ liudytojas V.

B., A. R., N. K., J. S., J. S., N. L., N. S., N. Ž., M. S., Z. L., J. K., O. M.; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 307 straipsnio 1 dalį ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 3 metams;O. K. (buvusiÄ L.) pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 308 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jÄ laisvės atėmimu 2 metams;T. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 1 dalyje, nustatyti, kad veika padaryta ir prieÅ¡ liudytojas V.

B., A. R., N. K., J. S., J. S., N. L., N. S., N. Ž., M. S., Z. L., J. K., O. M., bei palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 307 straipsnio 1 dalį paskirtÄ bausmę. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistasis S. L. apeliaciniame skunde nurodė, jog nuteistas nepagrįstai, nes byloje nesurinkta jo kaltę neginčijamai pagrindžiančių įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis ir spėlionėmis bei liudytojų, galėjusių duoti prieÅ¡ jį parodymus tik dėl jiems taikytos fizinės ir psichinės prievartos, parodymais, taip pat neapklaustų teisme liudytojų, kuriems jis negalėjo užduoti klausimų, prieÅ¡taringais parodymais.

Ä®rodymų tyrimas atliktas neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, apelianto kaltė pagrįsta neleistinais, įstatymo nustatyta tvarka teisme nepatikrintais įrodymais. Toks BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas yra esminis. Be to, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas faktiÅ¡kai tik svetimos valstybės, kuri nelaikoma teisine valstybe ne tik Lietuvoje, bet ir Europos SÄ jungoje, nuosprendžiu, o Å¡is nuosprendis iÅ¡ esmės paremtas liudytojų, kurios net nebuvo apklaustos teisme, parodymais.Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija)                6 straipsnyje bei BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė pačiam apklausti liudytojus arba praÅ¡yti, kad liudytojai bÅ«tų apklausti.

Liudytojų parodymai pripažįstami įrodymu tada, kai jie, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, bÅ«na duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pripažįstant liudytojų parodymus įrodymais problemų kyla tais atvejais, kai kaltinamasis jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės užduoti jiems klausimų. EŽTT jurisprudencijoje taip pat vienareikÅ¡miÅ¡kai pasisakoma dėl Konvencijos pažeidimų, kai kaltinamajam jokioje proceso stadijoje nesudaroma galimybė tiesiogiai apklausti kaltinimo liudytojų, užduoti jiems klausimų, ginčyti jų parodymų (sprendimai bylose Bonev prieÅ¡ BulgarijÄ , Craxi prieÅ¡ ItalijÄ , BalčiÅ«nas prieÅ¡ LietuvÄ ).Teismas apelianto kaltę pagrindė iÅ¡imtinai tik liudytojų M.

S., V. G., N. M., I. S., J. R., Z. L., N. L., J. K., N. Ž., V. A., J. J., M. G. parodymais. Apeliantas prašė iškviesti į teismo posėdį šias liudytojas, kurių Baltarusijoje duoti parodymai yra prieštaringi bei nenuoseklūs ir kurioms jis jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės užduoti klausimų, tačiau teismas prašymo netenkino. Šiuo atveju teismas negalėjo remtis tokiais liudytojų parodymais.Teismo argumentas, jog šios liudytojos apklaustos Baltarusijos Respublikoje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, todėl jų parodymais galima remtis, atmestinas kaip nepagrįstas.

Liudytojų parodymai nebuvo iÅ¡klausyti posėdyje, jie net nebuvo perskaityti, taigi jų parodymai faktiÅ¡kai nebuvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje ir jais kaip įrodymais teismas neteisėtai pagrindė nuosprendį.Be to, Å¡ių liudytojų parodymų teismas nelygino su kitais bylos įrodymais, o bÅ«tent, su faktu, kad nė vienas Lietuvos Respublikoje apklaustas liudytojas ar įtariamasis nenurodė jokių apelianto sÄ sajų su prostitucijos verslu. Prostitutėmis dirbusios Baltarusijos pilietės, kurios buvo apklaustos Lietuvos Respublikoje, neparodė, jog apeliantas kaip nors bÅ«tų dalyvavęs Å¡iame versle, jo neatpažino.

Byloje esančios mobiliojo ryÅ¡io telefonų iÅ¡klotinės rodo, kad nėra jokių apelianto kontaktų su prostitucija besivertusiomis merginomis, jis nebendravo nė su vienu įvardintu nusikalstamos veikos bendrininku, nors, jeigu bÅ«tų Å¡io nelegalaus verslo organizatorius, neiÅ¡vengiamai turėjo su kuo nors bendrauti. Net bylÄ tyrę pareigÅ«nai teisme nurodė, jog apelianto iÅ¡ viso nežino, nors to negalėtų bÅ«ti, jeigu jis bÅ«tų organizavęs visÄ prostitucijos tinklÄ . Akivaizdu, kad byloje nesant jokių objektyvių, patikimų ir neginčijamų apelianto kaltės įrodymų, teismas negalėjo vadovautis kitais Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais nepatikrintais Baltarusijoje apklaustų liudytojų parodymais kaip įrodymais.

Lietuvoje apklaustos prostitucija besivertusios merginos paneigė apeliantÄ dalyvavus darant šį nusikaltimÄ , o jį kaip nusikaltimo organizatorių įvardijo tik Baltarusijoje apklaustos merginos. Tai duoda pakankamai rimtÄ pagrindÄ abejoti jų parodymų teisingumu, kadangi galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Baltarusijoje apklausiamoms liudytojoms galėjo bÅ«ti daromas neteisėtas poveikis duoti neteisingus parodymus prieÅ¡ apeliantÄ . Be to, Baltarusijoje apklaustų liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Toliau apeliantas skunde aptaria liudytojų J.

K., Z. L., N. M., I. S., V. A., V. G., J. J. ir kt. parodymus. Teismas neteisėtai, nepagrįstai iškraipė Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos esmę. Teismas, remdamasis Baltarusijos Respublikos 2007 m. rugpjūčio 14 d. Vitebsko miesto Železnodorožnyj rajono teismo nuosprendžiu, pakeistu 2007 m. spalio 9 d. Vitebsko srities teismo nutartimi, faktiškai šį Baltarusijos Respublikos teismo nuosprendį pripažino Lietuvos Respublikoje, kadangi visas skundžiamas nuosprendis iš esmės pagrįstas Baltarusijos Respublikos teismo nuosprendžiu.

Akivaizdu, kad minėta Sutartis pirmosios instancijos teismui nesuteikė tokios teisės, kadangi ji nenumato kitos valstybės teismo nuosprendžių pripažinimo. Dėl to teismas neteisėtai rėmėsi Baltarusijos Respublikos teismo nuosprendžiu, Å¡is įrodymas turi bÅ«ti pripažintas neleistinu įrodymu.Be to, svetimos valstybės teismo nuosprendis negali bÅ«ti laikomas dokumentu nei Sutarties 13 straipsnio, nei BPK 96 straipsnio prasme, nes neatitinka dokumento baudžiamajame procese sÄ vokos. Kitos valstybės nuosprendis ir jame nurodyti tam tikri faktai negalėjo bÅ«ti laikomi įrodymu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kadangi Baudžiamojo proceso kodekse numatytas bendras reikalavimas, jog kiekvienas įrodymas bÅ«tų patikrintas Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais veiksmais.

Šis Baltarusijos teismo nuosprendis ir jame išdėstyti konkretūs faktai nebuvo patikrinti jokiais Baudžiamojo proceso kodekse nurodytais veiksmais, todėl jis laikytinas neleistinu ir teismo posėdyje neištirtu įrodymu. Teismas, pripažinęs Baltarusijos Respublikos teismo nuosprendyje surašytus liudytojų parodymus, pažeidė rungimosi ir realios teisinės gynybos užtikrinimo principus, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisingu ir teisėtu.Nors pirmosios instancijos teismas teigė, kad rėmėsi Baltarusijos Respublikos teisme duotais tam tikrų liudytojų parodymais, tačiau neatkreipė dėmesio ir nuosprendyje nenurodė, jog liudytojos M.

S., Z. L., N. L., J. K., N. Ž., A. I. net nebuvo apklaustos Baltarusijos Respublikoje vykusiame teismo posėdyje, teismas rėmėsi jų parengtinio tardymo metu duotais parodymais, kurie pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus negali būti laikomi pagrįstais ir leistinais įrodymais baudžiamojoje byloje, nes nebuvo duoti nei pirmiau teisme, nei ikiteisminio tyrimo teisėjui.Be to, teismas nepagrįstai nepritaikė apeliantui patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino. Pagal liudytojų parodymus merginos Lietuvoje prostitucija vertėsi 2001–       2003 metais, taigi ir apeliantas galėjo dalyvauti šiame versle tuo pačiu metu.

Nors nuosprendyje teigiama, kad jis nusikalstamÄ veikÄ vykdė nuo 2001 m. kovo mėn. iki 2006 m. spalio 17 d., tačiau faktiÅ¡kai nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ , galimai vykdytÄ 2001–2003 metų laikotarpiu, nes byloje nėra jokių duomenų apie vėlesnį laikotarpį. Nuosprendyje net nenurodyta, už kurio laikotarpio galimai vykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ jis nuteistas. Apie nusikalstamos veikos vykdymo laikotarpį galima daryti tik prielaidas, todėl iÅ¡ esmės pažeistos apelianto teisės, jis tiksliai net nežino, už kÄ nuteistas.Apeliantas nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymÄ .

Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies   c punktÄ negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję aÅ¡tuoneri metai nuo jo padarymo. Jo galimai padaryta veika pasibaigė 2003 metais. Vadinasi, apkaltinamasis nuosprendis dėl jo priimtas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.Be to, teismas nepagrįstai nepritaikė BK 54, 55, 75 straipsnių nuostatų, dėl to paskyrė neteisingÄ bausmę. BK 55 straipsnis nustato, jog asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Teismas to tinkamai nepadarė, nuosprendyje nepasisakė dėl galimybės taikyti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, nepateikė iÅ¡ esmės jokių reikÅ¡mingų motyvų ir argumentų. Teismo teiginiai dėl bausmės skyrimo iÅ¡dėstyti lakoniÅ¡kai ir dviprasmiÅ¡kai, visų kaltinamųjų charakteristikos ,,suplaktos“ į vienÄ visumÄ , iÅ¡ kurios neįmanoma suprasti, kokie konkretÅ«s kiekvieno kaltinamojo asmenybės bruožai nulėmė kiekvienam taikytos bausmės dydį ir kitas bausmės individualizavimo aplinkybes.

Be to, kaip realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo kriterijai nepagrįstai sulyginti ankstesnis teistumas ir baustumas administracine tvarka. Akivaizdu, kad nusikaltimas ir administracinės teisės pažeidimas negali bÅ«ti sulyginti, kadangi aiÅ¡kiai skiriasi jų pavojingumas. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog, nors T. E. asmeninė charakteristika iÅ¡ esmės identiÅ¡ka apelianto ir A. K. charakteristikoms, tik T. E. teismas pritaikė nesusijusiÄ su laisvės atėmimu bausmę. Toks paskirtų bausmių aiÅ¡kus neadekvatumas ir nevienodumas iÅ¡ esmės vienodas asmenines charakteristikas turintiems asmenims negali bÅ«ti laikomas teisingu.Skirdamas bausmę, teismas visiÅ¡kai jos neindividualizavo, t. y. neatsižvelgė, kad apeliantas augina ir iÅ¡laiko vienÄ nepilnametį ir vienÄ mažametį vaikus.

Vyresniojo sÅ«naus motina                O. L. (dabar K.) nuolat gyvena užsienyje, byloje yra tai patvirtinantys duomenys, apeliantas vienas iÅ¡laiko ir prižiÅ«ri sÅ«nų, todėl nebÅ«tų kam juo pasirÅ«pinti. Å ios reikÅ¡mingos aplinkybės, taip pat teisingumo principas duoda pagrindÄ netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės. Vaikai prarastų ryšį su tėvu, o tai prieÅ¡tarautų ne tik teisingumo principui, vaikų interesams, bet ir bausmės paskirčiai.Be to, teismas visiÅ¡kai nemotyvavo padaryto nusikaltimo pavojingumo, aplinkybių, neatliko jų analizės. Nuosprendyje iÅ¡dėstyti tik bendro pobÅ«džio lakoniÅ¡ki teiginiai.

Nesuprantama, kodėl teismas konstatavo, jog apeliantas nusikalstamai veikė gana ilgÄ laiko tarpÄ , nors asmeniÅ¡kai apelianto galimai padaryta veika tęsėsi gerokai trumpiau. Taip pat neaiÅ¡ku, kodėl tik nusikaltimas dorovei rodo žemas paskatas, nes bet kokio nusikaltimo darymas negali bÅ«ti laikomas moraliu. Ä®statyme nėra konstatuotas nusikaltimų dorovei didesnis pavojingumas. Tai, kad apeliantas neigė savo kaltę, negali bÅ«ti vertinama kaip siekimas iÅ¡vengti atsakomybės, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Konvencijoje bei baudžiamojo proceso įstatyme kaltės neigimas reiÅ¡kia įtvirtintÄ kaltinamojo teisę gintis ir įstatymų suteiktų teisėtų gynybos priemonių įgyvendinimÄ .

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai Å¡ios teisės realizavimÄ faktiÅ¡kai laikė atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas pažeidė bausmės skyrimo pradmenis bei pagrindus. Teismas neatsižvelgė į reikÅ¡mingas aplinkybes: apeliantas neteistas, nebaustas administracine tvarka už Å¡iurkščius administracinės teisės pažeidimus; galimai padarytas nusikaltimas nebuvo smurtinis ir nesukėlė sunkių ar negrįžtamų pasekmių, byloje nėra nė vieno nukentėjusio asmens; jis turi nuolatinį darbÄ ir legalų pragyvenimo Å¡altinį, gerai charakterizuojamas, augina ir iÅ¡laiko vienÄ nepilnametį bei vienÄ mažametį vaikÄ , Å¡iuo metu yra tėvystės atostogose, prižiÅ«ri ir iÅ¡laiko pensininkę mamÄ ; per visÄ laikotarpį nuo galimai nusikalstamos veikos pabaigimo nepadarė jokių nusikaltimų ir, net jeigu padarė nusikaltimÄ , jis turėtų bÅ«ti pripažintas atsitiktiniu bei vertinamas tik kaip atsitiktinė klaida.Teismas apeliantui nepagrįstai netaikė ir net nesvarstė bausmės vykdymo atidėjimo, nors buvo visi BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į EŽTT jurisprudencijÄ , formuoja teismų praktikÄ , pagal kuriÄ pernelyg ilgas bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikas laikomas kaltinamojo teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ terminÄ pažeidimu, o viena iÅ¡ tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Apeliantui tai reikÅ¡tų bausmės vykdymo atidėjimÄ arba Å¡velnesnės, negu įstatyme numatyta minimali, bausmės skyrimÄ .

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2006 m. spalio 17 d., bausmė paskirta 2012 m. balandžio 19 d., t. y. bylos tyrimas ir nagrinėjimas tęsėsi penkerius su puse metų, o tai dėl jokių priežasčių negali bÅ«ti pripažįstama atitinkančiu „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimÄ . Juo labiau kad nusikalstama veika, dėl kurios padarymo apeliantas faktiÅ¡kai nuteistas, tęsėsi nuo 2001 m. iki   2003 m., o jis apklaustas vienintelį kartÄ 2007 m. kovo 26 d. Kiti Å¡ioje byloje nuteisti asmenys taip pat apklausti tik 2006–2007 metų laikotarpiu, o toliau ikiteisminis tyrimas nevyko ne dėl apelianto ar kitų nuteistųjų veiksmų, t. y. nepateisinamas delsimas buvo tik dėl valstybinių institucijų neveikimo.

Dėl to apeliantui taip pat turėjo bÅ«ti skirta daug Å¡velnesnė bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.Teismas iÅ¡ esmės pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normas ir apelianto bei kitų nuteistųjų teises. BPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Nagrinėti bylÄ , kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismÄ . Teismas nagrinėjo bylÄ teismo posėdyje, nors jame dėl pateisinamų priežasčių nedalyvavo            A.

E.. Tuo iÅ¡ esmės pažeista ne tik pastarojo, bet ir apelianto teisė į gynybÄ , nes jie byloje pripažinti nusikaltimo bendrininkais. Å is pažeidimas yra esminis, darantis nuosprendį neteisėtÄ .Vadovaudamasis BPK 290 straipsnio nuostatomis, tirdamas įrodymus teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu gautus ir prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti, įrodymų tyrimo metu gali bÅ«ti perklausomi garso įraÅ¡ai.

Teismas faktiÅ¡kai nepaskelbė bylos dokumentų, neperklausė garso įrašų. Tai, kas vyko Å¡ioje proceso stadijoje, negali bÅ«ti laikoma realiu dokumentų paskelbimu, kadangi teisėjas greitai pervertė vienÄ bylos tomÄ po kito, tik įvardindamas kai kuriuos byloje esančius dokumentus, nebuvo perskaityti nė vieno liudytojo parodymai, neperklausyti garso įraÅ¡ai. Tokie veiksmai iÅ¡ esmės pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normas ir apelianto teises.Nuteistasis S. L. apeliaciniu skundu prašė: nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį iÅ¡teisinti arba panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylÄ remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, arba skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę ar atidėti bausmės vykdymÄ .

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad paskirdamas realiÄ laisvės atėmimo bausmę teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Vertindamas apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas tik formaliai iÅ¡dėstė faktus, jų tinkamai neįvertinęs. Faktas, jog anksčiau neteistas, rodo jį nesant tiek pavojingÄ visuomenei, kad bÅ«tų izoliuotas. Be to, teismas visiÅ¡kai neindividualizavo bausmės, paskyręs vienodas bausmes ir pirmÄ kartÄ teisiamiems, ir tiems, kurie anksčiau teisti.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ kaltininko neprisipažinimas negali turėti įtakos bausmės rÅ«Å¡iai ir dydžiui.

Apeliantui reali laisvės atėmimo bausmė paskirta ne siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, o dėl kaltės neigimo.Svarstydamas galimybę taikyti BK 75 straipsnį teismas neįvertino, jog inkriminuotas nusikaltimas padarytas daugiau nei prieÅ¡ penkerius metus, visas baudžiamojo persekiojimo laikotarpis, tam tikrų suvaržymų taikymas buvo neproporcingai ilgas. Per daugiau nei penkerius metus apeliantas nepadarė jokių naujų nusikaltimų, o tai rodo jį padarius iÅ¡vadas, apsisprendus gyventi dorai ir sÄ Å¾iningai.

Jis anksčiau neteistas, dirba UAB ,,xxx“ vairuotoju, žmona taip pat dirba; gyvena darnioje Å¡eimoje, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai; turi pensinio amžiaus motinÄ bei neįgalų tėvÄ , todėl tenka materialiai padėti ir jiems. Gyvenimas darnioje Å¡eimoje, legalus darbas bei gaunamos pajamos, nuolatinė gyvenamoji vieta rodo jo tvirtus socialinius ryÅ¡ius ir sumažina tikimybę, kad linkęs nusikalsti ar yra pavojingas visuomenei. Reali laisvės atėmimo bausmė ypač neigiamai atsilieptų Å¡eimos materialinei padėčiai ir vaikų interesams.

Be to, įvertinus padėtį valstybėje, jos ekonomikÄ , bedarbystę, tikėtina, jog atlikus realiÄ laisvės atėmimo bausmę bus sunku susirasti darbÄ , o jo kaip kalinio iÅ¡laikymui mokesčių mokėtojų pinigai bus panaudoti neefektyviai.Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašė nuosprendį dėl jo nuteisimo pakeisti: pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . Nuteistasis A. E. apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje nėra jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.Nusikaltimo padarymo laikas yra vienas iÅ¡ bÅ«tinų ir įrodinėtinų kiekvienos nusikalstamos veikos sudėties požymių, tačiau nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai neaiÅ¡ku ir teismas nenurodė, kokiu pagrindu nustatė, jog apelianto tariamai padaryto nusikaltimo laikotarpis buvo nuo 2001 m. iki      2004 m., po to buvo pertrauka ir toliau tariamai jis tęsė savo nusikalstamÄ veikÄ nuo 2006 m. kovo 8 d. iki 2006 m. spalio 17 d.

Teismas visiškai netyrė šio požymio, jį nustatė nepagrįstai palikęs tokį, koks buvo kaltinime, todėl padarė neteisėtas galutines išvadas dėl kaltės.Byloje nėra duomenų, kad apeliantas organizavo ir vadovavo merginų prostitucijai. Teismas net nedetalizavo, kokius konkrečiai veiksmus jis atliko. Nebuvo nustatyta ir išsiaiškinta, kokiu būdu viešbučiuose buvo palikti telefono numeriai, kas juos ten paliko ir kas pasirūpino, jog merginos atvyktų į konkretų viešbutį, iš kurio buvo skambinama.

Atvirkščiai, byloje nustatyta, kad merginos buvo pasitelkusios apelianto kaip taksisto paslaugas, ir bÅ«tent už taksi paslaugas jis gavo apmokėjimÄ , t. y. už kliento atvežimÄ iÅ¡ vienos vietos į kitÄ . Kitokių duomenų byloje nėra.Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Teismas jo kaltę pagrindė liudytojų A. I., S. R. ir J. F. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Å iais duomenimis teismas neteisėtai pagrindė jo kaltę, nes jie nebuvo tirti nagrinėjant bylÄ , t. y. nebuvo perskaityti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, be to, teismas nesiėmė jokių veiksmų, jog nustatytų ir iÅ¡siaiÅ¡kintų, ar nėra galimybės joms duoti parodymus teisme.

Å ių liudytojų parodymai prieÅ¡taringi, neaiÅ¡ku, kurie iÅ¡ jų pasitvirtino, o kurie ne, todėl neiÅ¡tyręs tiesiogiai teismas neturėjo galimybės jais remtis. Taigi darytina iÅ¡vada, kad teismas įrodymus vertino, nesivadovaudamas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Å ių reikalavimų nesilaikymas vertinant įrodymus pripažintinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Kaltinamųjų parodymai yra savarankiÅ¡ka įrodymų rÅ«Å¡is, kuriÄ teismas privalo vertinti kartu su kitais įrodymais.

Å ioje byloje apelianto gynybos versija nepaneigta, tačiau teismas jos net nevertino ir nepasisakė, t. y. įrodymus vertino atsietai vienÄ nuo kito.Nuosprendis suraÅ¡ytas tik konstatuojamuoju bÅ«du be jokios įrodymų analizės, jų ir apelianto pozicijos vertinimo ar pasirinktos gynybos pozicijos paneigimo. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog dėl jo nuosprendyje motyvuojamosios dalies iÅ¡ esmės nėra. Yra vienas apibendrinamo pobÅ«džio sakinys, kuriuo teismas konstatavo, kad A. E. su kitais asmenimis organizavo ir vadovavo prostitucijai, tačiau nekonkretizavo, kuris iÅ¡ nuteistųjų kokius konkrečius veiksmus atliko.

Nuosprendžio suraÅ¡ymo bÅ«das kelia pagrįstų abejonių dėl objektyvaus teismo neÅ¡aliÅ¡kumo.BPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama, dalyvaujant kaltinamajam. BPK 247 straipsnis numato, jei kaltinamasis neatvyko į posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas. Teismas bylÄ teisiamajame posėdyje nagrinėjo, du kartus nedalyvaujant vienam iÅ¡ kaltinamųjų, tuo iÅ¡ esmės pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.

Tai sutrukdė priimti teisėtÄ ir teisingÄ sprendimÄ .Nuteistasis A. E. apeliaciniu skundu prašė nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad nuosprendžio dalis dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo yra nepagrįsta, nes teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybės, dėl to padarė neteisingas iÅ¡vadas ir paskyrė netinkamÄ bausmę.Teismas neatsižvelgė, jog apeliantas papildomai užsiiminėjo verslu – nuomodavo ir pernuomodavo butus.

Jis nežinojo ir nesidomėjo, kuo subnuomininkai užsiėmė ir iÅ¡ kokių pinigų mokėjo nuompinigius. Nebuvo tyčios pelnytis iÅ¡ prostitucijos ir iÅ¡ jos nesipelnė, jo iÅ¡nuomotuose butuose niekas prostitucija neužsiiminėjo. Byloje nenustatyta, kad jam buvo mokama iÅ¡ prostitucijos gautais pinigais. Teismas nuosprendyje nenurodė, kokiais konkrečiais liudytojų         A. I., S. R., I. F. parodymais ir teiginiais rėmėsi, pagrįsdamas jo kaltę.Skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė, jog apeliantas turi mažametį vaikÄ , Å¡eimÄ , kuriÄ iÅ¡laiko.Nuteistasis V.

S. apeliaciniu skundu prašė nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Nuteistasis T. E. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad nuosprendis priimtas, klaidingai traktuojant materialiosios teisės normas bei pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, todėl yra neteisėtas ir neteisingas. Teismas įrodymus vertino atskirai vienÄ nuo kito, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių T. E. žinojus, kuo užsiima į vieÅ¡butį atvykstančios merginos, ir kad jo iÅ¡ merginų gauti pinigai yra kas nors kitas, o ne arbatpinigiai.

Teismo nurodytuose pokalbiuose merginos nėra įvardytos kaip prostitutės, juose nekalbama apie lytines paslaugas. Tai reiškia, jog apelianto veiksmuose nėra būtino intelektinio kaltės turinio, kad jį būtų galima pripažinti kaltu. T. E. veiksmai ir parodymai niekuo nesiskyrė nuo kitų viešbučių administratorių, buvusių šioje byloje įtariamaisiais, veiksmų ir parodymų. Visi viešbučių administratoriai, klientui paprašius merginų, nesigilindami į tų merginų teikiamų paslaugų pobūdį (kuris galėjo varijuoti nuo paprasto masažo iki grožio procedūrų), skambindavo viešbutyje esančiais telefonų numeriais.

T. E. buvo iÅ¡skirtas iÅ¡ vieÅ¡bučių administratorių grupės ir vienintelis pripažintas kaltu, visus kitus iÅ¡teisinus.Teismui buvo pateiktas argumentas, jog 60 Lt suma, kuriÄ T. E. vertina kaip gautus arbatpinigius, nepaisant jos traktavimo rodo, kad veika buvo mažareikÅ¡mė ir nebaustina, taikant baudžiamosios teisės normas. Teismas Å¡io argumento neaptarė ir į jį neatsižvelgė, tuo pažeidęs materialiosios teisės normas.Å iurkščiai pažeisdamas kaltinamųjų teisę į gynybÄ ir BPK 247 straipsnio reikalavimus, į du posėdžius dėl pateisinamų priežasčių neatvykus kaltinamiesiems, teismas nedarė posėdžio pertraukos ir tęsė bylos nagrinėjimÄ .

Teismas taip elgėsi, nepaisydamas gynėjų protestų ir tikrai žinodamas, jog kaltinamieji į teismo posėdžius neatvyko dėl pateisinamų priežasčių. Jiems neatvykus, teisėjas liepė prokurorei ir gynėjams nekalbėti apie neatvykusius asmenis, o tai iÅ¡ esmės buvo neįmanoma, nagrinėjant bendrininkavimo klausimus.Nuteistasis T. E. ir gynėjas apeliaciniu skundu prašė nuosprendžio dalį dėl T. E. nuteisimo panaikinti ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.                           Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistųjų S. L., A.

K., A. E., V. S. ir T. E. bei jo gynėjo skundus atmesti. Nuteistieji, jų gynėjai ir iÅ¡teisintosios O. K. (buvusios L.) gynėja prašė nuteistųjų ir gynėjo apeliacinius skundus tenkinti, prokurorės skundÄ atmesti. Prokurorės ir nuteistojo T. E. bei jo gynėjo apeliaciniai skundai atmetami, nuteistųjų  S. L. ir A. K. apeliaciniai skundai tenkinami, nuteistųjų A. E. ir V. S. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.             Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų A.

K. bei A. E. kaltė organizavus ir vadovavus prostitucijai bei turėjus pajamų iÅ¡ Baltarusijos Respublikos piliečių A. I., J. F. ir S. R. prostitucijos, o V. S. bei T. E. kaltė turėjus pajamų iÅ¡ Å¡ių asmenų prostitucijos įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Dėl Å¡ių veikų teismas neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.Tačiau S. L., A.

K., A. E., V. S. ir T. E. kaltė atlikus veiksmus prieš Baltarusijos Respublikos pilietes V. G., J. J., N. S. (M.), I. S., V. A. ir J. R. pagrįsta neteisingu įrodymų vertinimu, neatitinkančiu BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės. Dėl šios priežasties nuosprendžio dalis dėl S. L. nuteisimo naikinama ir priimamas naujas nuosprendis, o dėl kitų nuteistųjų skundžiamas nuosprendis keičiamas. Taip pat keičiama nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems A. K., A. E. ir V. S. paskirtų bausmių.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.Nuteistieji S. L., A. E. ir T. E. bei jo gynėjas apeliaciniuose skunduose teigė, kad buvo pažeisti BPK 246 ir 247 straipsnių reikalavimai.BPK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta kaltinamojo pareiga dalyvauti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nuteistasis S. L. skunde teisingai nurodė, jog pagal Å¡io straipsnio nuostatas kaltinamajam nevykdant numatytos pareigos bylÄ galima nagrinėti tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismÄ .BPK 247 straipsnis reglamentuoja teismo veiksmus neatvykus kaltinamajam. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad nuteistasis A.

E. dėl ligos nedalyvavo 2011 m. lapkričio 23 d., o iÅ¡teisintoji O. K. (buvusi L.) dėl sÅ«naus ligos – 2012 m. vasario 6 d. teismo posėdžiuose. Teismas, atsižvelgęs į nevienkartinį kaltinamųjų nedalyvavimÄ teismo posėdžiuose ir į tai, jog buvo likę tik iÅ¡klausyti baigiamųjų kalbų (2012 m. vasario 6 d. tik A. E. gynėjos baigiamosios kalbos), abu kartus priėmė sprendimÄ tęsti bylos nagrinėjimÄ .Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 246 ir             247 straipsnių nuostatas, tačiau tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, nes nesuvaržė kaltinamųjų teisių ir ne dėl Å¡io pažeidimo priimtas neteisingas nuosprendis.Nepagrįstas nuteistojo S. L. apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus.IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo tirti visi įrodymai, kuriais pagrįstas skundžiamas nuosprendis.

BPK 290 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiÅ¡kia, kad jie nepageidauja, jog dokumentai bÅ«tų skelbiami ir apžiÅ«rimi, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik Å¡ių dokumentų iÅ¡vardijimu. Tiesa, teisiamojo posėdžio protokole toks proceso dalyvių pareiÅ¡kimas neužfiksuotas. Tačiau proceso dalyvių pareiÅ¡kimas, kad jie nepageidauja pagarsinti kitos bylos medžiagos, bei tai, jog baigiant įrodymų tyrimÄ proceso dalyviai nepareiÅ¡kė pastabų ir praÅ¡ymų, susijusių su paskelbta bylos medžiaga, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad proceso dalyviai pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui dalį įrodymų iÅ¡tirti supaprastintu dokumentų procesinio apdorojimo bÅ«du.

Apeliantas teigė, jog teismas neiÅ¡klausė garso įrašų, tačiau įrodymų tyrimo pabaigoje nei jis pats, nei kiti proceso dalyviai nepageidavo papildyti įrodymų tyrimo, iÅ¡klausyti telefoninių pokalbių garso įrašų.Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamajame procese numatytų įrodymų tyrimo taisyklių ir, kaip to reikalauja                        BPK 301 straipsnio nuostatos, apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindė tais įrodymais, kurie iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.Nuteistasis A.

E. apeliaciniame skunde teigė, jog nuosprendis suraÅ¡ytas tik konstatuojamuoju bÅ«du be jokios įrodymų analizės; nekonkretizuota, kuris iÅ¡ nuteistųjų kokius konkrečius veiksmus atliko; nuosprendžio suraÅ¡ymo bÅ«das kelia pagrįstų abejonių dėl objektyvaus teismo neÅ¡aliÅ¡kumo.Su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima sutikti.Nuosprendžio apraÅ¡omajai daliai keliami reikalavimai nurodyti BPK 305 straipsnyje. Apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos glaustai, tiksliai; teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, jos stadijÄ , aplinkybes, apibÅ«dinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus tokiai veikai kvalifikuoti ir bausmei parinkti reikÅ¡mingus faktus bei aplinkybes.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis suraÅ¡ytas, laikantis             BPK 304, 305, 307 straipsnių nuostatų.

Be kita ko, jame iÅ¡dėstytos: įrodytomis pripažintų apeliantų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai; nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai bei iÅ¡vados; bausmių skyrimo motyvai ir kt.Atmetami kaip nepagrįsti nuteistojo A. E. apeliacinio skundo argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo.Å aliÅ¡kumas susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu. Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, jei bylÄ nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl    BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių.Byloje nėra duomenų, jog nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl A.

E. kaltės. Tai, kad teismas įrodymus vertino kitaip, nei pageidavo nuteistasis, nereiÅ¡kia teismÄ buvus Å¡aliÅ¡kÄ . Duomenų, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių, byloje taip pat nėra.Nepasitenkinimas teismo sprendimu nėra pagrindas teismÄ laikyti Å¡aliÅ¡ku.         Dėl prokurorės apeliacinio skundo Prokurorė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo sprendimas iÅ¡ S. L., A.

K.,                         A. E., T. E. ir V. S. kaltinimų paÅ¡alinti veiksmus prieÅ¡ V. B.,  A. R., N. K., J. S., J. S., N. L., N. S., N. Ž., Z. L., M. S., J. K., O. M. yra nepagrįstas.Su tokiu prokurorės apeliacinio skundo teiginiu negalima sutikti.Liudytojai T. K., M. Ž., V. B., J. B., J. F., N. K., T. V., J. N., J. S., A. R., J. S., N. L., N. S.,              N. Ž., M. S., J. K., Z. L. ir O. M. yra Baltarusijos Respublikos piliečiai. Bylos ikiteisminio tyrimo metu juos apklausė Baltarusijos Respublikos VRM tardytojas, vykdydamas Vilniaus miesto VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos teisinės pagalbos pavedimÄ (5 t., 15–18 b. l.).

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, liudytojai buvo kviečiami į teismo posėdį, tačiau nesėkmingai.Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti minėtų liudytojų parodymus, apklausė liudytojus I. T. ir E. D., tačiau jie parodė, jog atliekant proceso veiksmus, kuriuos vykdė Baltarusijos Respublikos pareigÅ«nai, t. y. minėtų liudytojų apklausas, atpažinimus pagal nuotraukas, jie patys nedalyvavo.IÅ¡ nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atmetė minėtų liudytojų Baltarusijos Respublikos VRM tardytojui duotus parodymus.

Savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, jog liudytojai neapklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir, nors vadovaujantis                    BPK 276 straipsnio 4 dalimi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, liudytojo parodymai gali bÅ«ti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti, tačiau jie neturi įrodomosios reikÅ¡mės priimant nuosprendį.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje teismo nurodytais motyvais ir pripažįsta, kad teismas pagrįstai atmetė minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.Atkreipiamas dėmesys, jog perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, Å¡iais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus.

Duomenys tikrinami, atliekant Baudžiamojo proceso kodekse numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant iÅ¡ skirtingų Å¡altinių gautus duomenis. Beje, prokurorė apeliaciniame skunde Å¡ių nuostatų neginčijo ir sutiko, kad tokie liudytojų parodymai turi bÅ«ti vertinami kitų įrodymų kontekste, juos patvirtinant arba paneigiant, tačiau nenurodė, kokie konkrečiai byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina minėtų liudytojų parodymus arba kokių asmenų parodymų patikimumÄ jais bÅ«tų galima patikrinti.Nagrinėjamoje byloje liudytojų T.

K., M. Ž., V. B., J. B., J. F., N. K., T. V., J. N., J. S., A. R., J. S., N. L., N. S., N. Ž., M. S., J. K., Z. L. ir O. M. ikiteisminio tyrimo metu Baltarusijos Respublikos VRM tardytojui duoti parodymai yra vieninteliai S. L., A. K., A. E., T. E. ir V. S. kaltinantys duomenys, atlikus nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ V. B., A. R., N. K., J. S., J. S.,  N. L., N. S., N. Ž., Z. L., M. S., J. K. ir O. M.Ä®rodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiÅ¡kianti, jog duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.Å iuo požiÅ«riu nėra galimybės patikrinti minėtų liudytojų parodymų patikimumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesirėmė.Prokurorė apeliaciniame skunde ginčijo S. L., A.

K., A. E., V. S. ir O. K. (buvusios L.) iÅ¡teisinimÄ pagal BK 308 straipsnio 2 dalį.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų S. L., A. E., A. K., V. S. ir O. K. (buvusiÄ L.) padarius BK 308 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Teismo argumentai iÅ¡dėstyti skundžiamame nuosprendyje, todėl nekartojami. Beje, atkreipiamas dėmesys, kad pagal teismų praktikÄ tais atvejais, kai asmens įtraukimas į prostitucijÄ buvo sudedamoji prostitucijos organizavimo veiklos dalis, veika kvalifikuojama tik pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje              Nr. 2K-227/2012).

Skundžiamu nuosprendžiu S. L., A. K. ir A. E. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 307 straipsnio 2 dalį kaip organizavę bei vadovavę prostitucijai. Taigi Å¡iuo atveju ir teisės taikymo aspektu A. K. bei A. E. veikos nėra teisinio pagrindo papildomai kvalifikuoti pagal BK 308 straipsnio 2 dalį.Prokurorė apeliaciniame skunde teigė, jog V. S. ir O. K. (buvusios L.) kaltę padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 308 straipsnio 2 dalyje, įrodo liudytojų V. B., N. K., J. S., A. R., J. S., N. L., N. S., N. Ž., M.

S., J. K., Z. L. ir O. M. parodymai. Å iame nuosprendyje jau aptarta, kad minėtų liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė.Atmetus iÅ¡vardintų liudytojų parodymus, byloje nėra jokių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių V. S. ir O. K. (buvusios L.) kaltę įtraukus merginas į prostitucijÄ . Dėl to pirmosios instancijos teismas juos pagrįstai iÅ¡teisino pagal BK 308 straipsnio 2 dalį.Prokurorė apeliaciniame skunde daug dėmesio skyrė Baltarusijos Respublikos Vitebsko miesto Železnodorožnyj rajono teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiui.

Dėl minėtame užsienio valstybės nuosprendyje esančių duomenų vertinimo teisėjų kolegija pasisakys, aptardama nuteistųjų kaltę dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos. Prokurorės apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas. Dėl S. L., A. E. ir A. K. nuteisimo pagal BK 307 straipsnio 2 dalįbei V. S. ir T. E. nuteisimo pagal BK 307 straipsnio 1 dalį Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visi nuteistieji pelnėsi iš Baltarusijos Respublikos piliečių A. I., J. F., S. R., V.

G., J. J., N. S. (M.), I. S., V. A. ir J. R. prostitucijos, o S. L., A. K. ir A. E. dar organizavo ir vadovavo jų prostitucijai.Nagrinėjamoje byloje pagrindinis įrodymų šaltinis yra Baltarusijos Respublikos piliečių parodymai.Nuteistųjų kaltę nuosprendyje, be liudytojų A. I., J. F. ir S. R. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotų parodymų, teismas pagrindė Baltarusijos Respublikos Vitebsko miesto Železnodorožnyj rajono teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu, t. y. šiame nuosprendyje nurodytų liudytojų V.

G., J. J., N. S. (M.), I. S., V. A. ir J. R. parodymais bei atpažinimo pagal nuotraukas protokolais     (8 t., 145–168 b. l.).BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi ne tik laikytis Baudžiamojo proceso kodekso nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, bei nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

BÅ«tina įvertinti ir kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, ir įrodymų visumÄ . Vertindami įrodymus teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.Teismo baigiamasis aktas gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.IÅ¡ Baltarusijos Respublikos teisme apklaustų liudytojų V.

G., J. J., N. S. (M.), I. S., V. A., J. R. parodymų matyti, kad jos nuo 2001 m. važinėjo į Vilnių dirbti prostitutėmis, teikė seksualines paslaugas įvairiuose Vilniaus vieÅ¡bučiuose, pas klientus jas vežiojo Aleksejus ir Rimas, jiems vadovavo Saulius. Liudytojos iÅ¡ nuotraukų atpažino A. K. ir A. E., kurie jas veždavo pas klientus, o S. L. apibÅ«dino kaip asmenį, vadovavusį A. K. ir A. E..Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, jog Baltarusijos Respublikos teisme apklaustų liudytojų parodymai bÅ«tų svarbus nuteistųjų kaltės įrodymas, jeigu Å¡is įrodymas atitiktų Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus.Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingÄ procesÄ , o 6 straipsnio 3 dalies d punkte – teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams.

Tokios teisės įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 5, 7 dalyse. EŽTT sprendimuose aiÅ¡kiai konstatuojamas žmogaus teisių pažeidimas tais atvejais, kai žmogaus nuteisimas grindžiamas vien tik asmens, kuriam kaltinamasis neturėjo galimybės užduoti klausimų, parodymais ar kai tokie parodymai daug lemia asmenį pripažįstant kaltu. Analizuodamas Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintÄ kaltinamojo teisę pačiam apklausti kaltinimo liudytojus, EŽTT neakcentuoja proceso stadijos, kurioje Å¡i teisė turi bÅ«ti realizuota.

EŽTT praktikoje nurodyta teisė vertinama kaip teisės į teisingÄ , sÄ Å¾iningÄ procesÄ sudėtinė dalis ir Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimas konstatuojamas tuo atveju, kai kaltinamasis jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės apklausti asmenų, kurių parodymai perskaitomi proceso metu ir naudojami kaip įrodymai. Tokių bylų pavyzdžiai yra: Unterpertinger prieÅ¡ AustrijÄ (Unterpertinger v. Austria, no. 9120/80, judgement of 24 November 1986), Delta prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (Delta v.

France, no. 11444/85, judgement of             19 December 1990), BalÅ¡an prieÅ¡ Čekijos RespublikÄ (BalÅ¡?n c. République Tch?que, no. 1993/02, arr?t du 18 juillet 2006).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme apeliantai neturėjo galimybės užduoti klausimų liudytojoms V. G., J. J., N. S. (M.), I. S., V. A. ir J. R., kurių parodymai turėjo didžiausiÄ reikÅ¡mę, sprendžiant apie apeliantų kaltumÄ , nes Å¡aukiamos į teismo posėdį liudytojos neatvyko. Apeliacinės instancijos teismas taip pat bandė liudytojas iÅ¡kviesti į teismÄ , tačiau nesėkmingai:

N. S. (M.) ir I. S. teismo Å¡aukimai grįžo neįteikti, V. A., V. G. bei J. J. teismo Å¡aukimai įteikti, tačiau jos į posėdį neatvyko.Atsižvelgdama į EŽTT praktikÄ , į tai, kad minėtos liudytojos nebuvo apklaustos pirmosios instancijos teisme, taip pat jų nebuvo negalima apklausti apeliacinės instancijos teisme, o ir ikiteisminio tyrimo metu apeliantai neturėjo galimybės joms užduoti klausimų, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ių asmenų parodymai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, todėl jais nesivadovauja.                          Pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo klausimu priėmęs prieÅ¡ingÄ sprendimÄ , skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog ,,1992 m. spalio 20 d.

Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose       13 straipsnis nustato, kad:

1) dokumentai, kuriuos vienos Susitariančiosios Å alies teritorijoje surašė arba paliudijo pagal savo kompetencijÄ nustatyta tvarka, patvirtinant antspaudu su valstybinio herbo atvaizdu, teismas ar oficialus asmuo (nuolatinis vertėjas, ekspertas ir pan.), priimami ir kitos Susitariančiosios Å alies teritorijoje;

2) dokumentai, kurie vienos Susitariančiosios Å alies teritorijoje laikomi oficialiais, turi ir kitos Susitariančiosios Å alies teritorijoje oficialių dokumentų įrodomÄ jÄ galiÄ â€œ. IÅ¡ to pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ,,Lietuvos Respublikos BPK 276 str.  1 d. 1 p. nustato, kad liudytojo parodymai, duoti pirmiau teisme, gali bÅ«ti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, jeigu liudytojas nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių. Visi aukščiau paminėti liudytojai yra kitos Å¡alies piliečiai ir gyventojai, užtikrinti jų atvykimÄ Ä¯ teismo posėdį procesinėmis priemonėmis nėra galimybės, todėl liudytojų neatvykimo priežastys laikytinos svarbiomis, ir teismas vadovaujasi jų parodymais, duotais Baltarusijos Respublikos Vitebsko miesto Železnodorožnyj rajono teismui ir iÅ¡dėstytais Å¡io teismo nuosprendyje“.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu įrodymų sÄ vokos traktavimu.IÅ¡ paminėtos Sutarties matyti, jog jos 13 straipsnis kalba apie dokumentų galiojimÄ .

Å iuo konkrečiu atveju tai patvirtina faktÄ , kad už dalyvavimÄ asmenų grupės vykdytame žmonių verbavime, apgaule seksualinės eksploatacijos tikslais iÅ¡gabenant juos už valstybės ribų, Vitebsko miesto Železnodorožnyj rajono teisme buvo nuteista M. G. ir tinkamai patvirtintÄ nuosprendžio kopijÄ Lietuvos Respublikos teismas laikė teisinę galiÄ turinčiu dokumentu. Tačiau aptariama dviÅ¡alė Sutartis negali sumenkinti ar varžyti tarptautinės Konvencijos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso garantuojamos kaltinamojo teisės užduoti klausimus kaltinimo liudytojams.

Dėl to Baltarusijos Respublikos Vitebsko miesto Železnodorožnyj rajono teismo nuosprendyje minimi liudytojų, kurie neapklausti Lietuvos Respublikos teisme, o kai kurie neapklausti ir Baltarusijos Respublikos teisme, parodymai negali bÅ«ti pripažinti įrodymais baudžiamojo proceso įstatymo prasme net ir tuo atveju, kai nuosprendžio kopijos tikrumÄ kompetentinga Baltarusijos Respublikos įstaiga patvirtino dokumentams tvirtinti nustatyta tvarka.Kita vertus, negalima neatkreipti dėmesio į minėtos Sutarties 3 straipsnį, numatantį dviejų valstybių teisinės pagalbos apimtį konkrečiose teisinės veiklos srityse.

IÅ¡ Å¡io straipsnio turinio akivaizdu, jog valstybės susitarė pripažinti viena kitos nuosprendžius tik civilinio ieÅ¡kinio dalyje.Tai yra papildomas argumentas, kad Baltarusijos Respublikos teismo priimto nuosprendžio duomenys savaime negali tapti įrodymais, sprendžiant asmens kaltės klausimÄ ir priimant nuosprendį Lietuvos Respublikos teisme.  Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat rėmėsi Baltarusijos Respublikos teismo iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje esančiais minėtų liudytojų asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolais.

Jau aptarta, kad liudytojų parodymai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, todėl šie protokolai taip pat negalėjo būti pripažinti tinkamu įrodymų šaltiniu ir juose esančiais duomenimis negalėjo būti grindžiamas Lietuvos Respublikos teismo apkaltinamasis nuosprendis.Dėl to iš kaltinimo šalintini nuteistųjų veiksmai, atlikti prieš V. G., J. J., N. S. (M.), I. S., V. A. ir J. R..Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų A. I., S. R. ir J. F. Lietuvos Respublikos teisme ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais parodymais, kurie išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje, todėl detaliai nekartojami.Nuteistasis A.

E., apeliaciniame skunde ginčydamas minėtų liudytojų parodymus, nepagrįstai teigė, jog Å¡ie įrodymai teisme nebuvo iÅ¡tirti.Su tokiu skundo argumentu negalima sutikti.Pagal teismų praktikÄ asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai yra įrodymai tuo atveju, kai Å¡ie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2007, 2K-128/2014 ir kt.).Å iame nuosprendyje jau aptarta, kad pirmosios instancijos teismas apeliantų kaltę grindė tik tais įrodymais, kurie iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.Liudytojų A.

I., S. R. ir J. F. parodymai gauti teisėtais bÅ«dais. Å ie parodymai patikrinti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais, t. y. iÅ¡naudojus visas galimybes liudytojas iÅ¡kviesti į teismo posėdį, jų ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai teisme perskaityti, todėl Å¡ie įrodymai atitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus.Apklausiamos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ liudytojos A. I., S. R. bei J. F. parodė, jog į LietuvÄ atvyko ir prostitucija pradėjo užsiiminėti nuo 2003 metų.

Pas klientus į vieÅ¡bučius teikti seksualinių paslaugų jas vežiojo Rimas ir LioÅ¡a. Jie spręsdavo, kada ir į kokį vieÅ¡butį važiuoti, derindavo kainÄ su klientais. Klientai atsiskaitydavo tiesiogiai su Rimu ar LioÅ¡a, o Å¡ie joms mokėdavo po 50 Lt už valandÄ . Jie supažindino merginas su Valera, kuriam už buto nuomÄ ir komunalines paslaugas jos mokėdavo 260–270 Lt (3 t., 112–117, 158–160, 187–190 b. l.).Parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu: liudytoja S. R. atpažino V.

S. kaip asmenį, kuriam mokėjo pinigus už buto nuomÄ ir komunalines paslaugas (3 t., 118–120 b. l.); liudytoja A. I. atpažino A. E. kaip vaikinÄ vardu Rimas, kuris skambindavo ir sakydavo, kada jai susiruoÅ¡ti, nuveždavo į vieÅ¡bučius, kur ji teikdavo seksualines paslaugas, bei parveždavo (3 t., 141–142 b. l.), ir V. S., kuriam kiekvienÄ mėnesį mokėjo pinigus už buto nuomÄ (3 t., 147–149 b. l.); liudytoja J. F. atpažino A. K. kaip vaikinÄ vardu LioÅ¡a (3 t., 173–174 b. l.), A. E. kaip vaikinÄ vardu Rimas (3 t., 176–177 b. l. ), kurie priimdavo užsakymus iÅ¡ vieÅ¡bučių klientų seksualinėms paslaugoms teikti, veždavo jÄ Ä¯ vieÅ¡bučius, už klientams suteiktas seksualines paslaugas jai mokėjo po 40–50 Lt (3 t., 173–174 b. l.), taip pat atpažino V.

S., kuriam mokėjo pinigus už buto nuomÄ (3 t., 179–181 b. l.).Liudytojų A. I., S. R. ir J. F. parodymus patvirtina nuteistųjų A. K. bei A. E. parodymai.Nuteistasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu (30 t., 6–9, 12–16 b. l.) ir teisme pripažino vežiojęs merginas, tačiau neigė organizavęs bei vadovavęs jų prostitucijai. IÅ¡ vienos merginos gavęs pasiÅ«lymÄ vežioti merginas į vieÅ¡bučius pas klientus teikti seksualines paslaugas ir mobilųjį telefonÄ , kuriuo bÅ«tų galima su juo susisiekti.

VieÅ¡bučio darbuotojai skambindavo tuo telefono numeriu ir praÅ¡ydavo atvežti merginų. Jo žinioje buvo trys merginos: Alesia, Svetlana ir Lena. Jis prisistatydavo joms kaip LioÅ¡a. Už nuvežimÄ merginos jam mokėjo 50 Lt.Nuteistasis A. E. ikiteisminio tyrimo metu (29 t., 9–12 b. l.) parodė, kad už nuvežimÄ Ä¯ vieÅ¡butį ir palydėjimÄ iki kambario merginos jam duodavo 50 Lt. Jis suprato, ko merginos važiuoja į vieÅ¡butį. Jis vežiojo SvetlanÄ , AlisÄ ir LenÄ . V. S. jam davė mobilųjį telefonÄ , kurio numeris 8 689 10600, ir paprašė, jog jis priimtų užsakymus dėl visų merginų teikiamų seksualinių paslaugų, nes jos nemokėjo lietuvių kalbos, be to, jis mokėjo užsienio kalbų.

Nuo tada merginos jam mokėdavo po 60 Lt. Jis priimdavo užsakymÄ , po to skambindavo merginoms, kad jos ruoÅ¡tųsi, ir veždavo į vieÅ¡butį. Å iuo telefonu dalindavosi su A. K.. Tačiau dėl kainos su užsakovais jis nesitarė, tai darydavo vieÅ¡bučio administratoriai. Kartais merginas lydėdavo iki kambario durų ir paimdavo pinigus iÅ¡ klientų. Tarp jų su merginomis buvo susitarimas, jog iÅ¡eidamos iÅ¡ namų jos turi paskambinti telefonu 8 689 10600 ir pasakyti, kur iÅ¡eina bei kuriam laikui.

Merginos jį vadindavo Rimu, o A. K. – LioÅ¡a. Tokiais vardais juos pažinojo ir vieÅ¡bučių darbuotojai.Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. E. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paneigė motyvuodamas, kad tokių parodymų nedavė ir jų pasiraÅ¡yti negalėjo arba pasirašė jų neskaitęs.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuteistojo               A. E. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie atitinka byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visetÄ , todėl Å¡iame nuosprendyje jais kaip įrodymų Å¡altiniu remiamasi.Nuteistasis V.

S. apeliaciniame skunde teigė, jog liudytojų A. I., S. R. ir J. F. parodymai neįrodo jo kaltės, nes jis tik nuomojo merginoms butus.Toks skundo argumentas prieÅ¡tarauja bylos duomenims. PrieÅ¡ingai, liudytoja S. R. parodė, kad V. S. pirmÄ kartÄ pamatė tik atvykusi į LietuvÄ , jis kartu su LioÅ¡a (A. K.) pasitiko jÄ Vilniuje. Be to, jis kelis kartus atvažiavo jos paimti iÅ¡ vieÅ¡bučio. Liudytoja J. F. taip pat patvirtino, jog kartÄ V. S. jÄ parvežė iÅ¡ vieÅ¡bučio namo.Be iÅ¡dėstytų liudytojų parodymų, faktas, kad A.

K. ir A. E. tik kÄ Ä¯ LietuvÄ atvykusias merginas iÅ¡ karto nuvežė į butus, už kurių nuomÄ jos mokėjo pinigus bÅ«tent V. S., rodo, jog A. K., A. E. ir V. S. veikė bendrai.Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. E. bei V. S., ginčydami liudytojų A. I., S. R. ir J. F. parodymus, nenurodė nė vienos aplinkybės, dėl kurios juos bÅ«tų galima pripažinti nepatikimais. Tai, kad teismas įrodymus vertino kitaip, nei norėtų nuteistieji, nereiÅ¡kia, jog jie yra neteisingi ir (ar) melagingi.Aptariamų liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes, įrodymams keliamus reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti.Be jau aptartų įrodymų, A.

K. ir A. E. kaltę patvirtina telekomunikacijų tinklais perduotų bei užfiksuotų jų pokalbių turinys, kuris sutampa su liudytojų A. I., S. R. ir J. F. parodymais bei įrodo, kad A. K. ir A. E. vadovavo jų prostitucijos verslui, jį kontroliavo bei iÅ¡ to pelnėsi.Dėl to atmetamas nuteistojo A. E. apeliacinio skundo teiginys, jog byloje nėra jokių duomenų jį vadovavus merginų prostitucijai.Tai, kad byloje nenustatyta, kas ir kokiomis aplinkybėmis vieÅ¡bučiuose paliko telefono numerį, kuriuo jam skambindavo dėl merginų iÅ¡kvietimo, neturi reikÅ¡mės apelianto kaltei pagrįsti.Prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laikÄ ir vietas, kur turi bÅ«ti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimÄ iÅ¡ kitų vietovių, jų apgyvendinimÄ , koordinuojant bei kontroliuojant jų darbÄ ir buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rÅ«pinantis naujų asmenų įtraukimu į prostitucijÄ , priimant į grupę naujus asmenis arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimÄ .

Vadovavimas prostitucijai – tai svarbiausių Å¡io nelegalaus verslo organizavimo ir funkcionavimo klausimų sprendimas. Vadovavimas prostitucijai pasireiÅ¡kia kaip prostitucijÄ organizuojančių asmenų veiksmų koordinavimas, jų vaidmenų ir funkcijų nustatymas, konkrečių užduočių jiems skyrimas, iÅ¡ prostitucijos gauto pelno skirstymas, lemiamo žodžio teisės turėjimas sprendžiant svarbius prostitucijos organizavimo klausimus ir pan.Skundžiamame bei Å¡iame nuosprendžiuose iÅ¡dėstyti įrodymai patvirtina, jog A.

K. ir A. E. tiesiogiai tarėsi su vieÅ¡bučių darbuotojais dėl seksualinių paslaugų teikimo, t. y. nustatė laikÄ ir vietÄ , patys veždavo merginas į vieÅ¡bučius ir parveždavo iÅ¡ jų, kontroliavo jų darbÄ bei buitį (iÅ¡eidamos iÅ¡ namų merginos privalėjo jiems praneÅ¡ti), nustatydavo kainÄ už merginų suteiktas seksualines paslaugas, skirstė už tai gautus pinigus. Å ie veiksmai atitinka BK 307 straipsnio 2 dalies dispozicijÄ , kuri numato atsakomybę už organizavimÄ ir vadovavimÄ prostitucijai.Nuteistasis T.

E. bei jo gynėjas apeliaciniame skunde bandė įtikinti teismÄ , kad T. E. nežinojo, kuo užsiima į vieÅ¡butį atvykusios merginos, o iÅ¡ jų gauti pinigai yra ne kas kita, kaip arbatpinigiai.Tokie apeliacinio skundo teiginiai prieÅ¡tarauja paties T. E. parodymams.Apklaustas 2006 m. gruodžio 7 d. ikiteisminio tyrimo metu (32 t., 5–7 b. l.) T. E. prisipažino, jog vieÅ¡butyje svečiui papraÅ¡ius seksualines paslaugas teikiančios merginos jis paskambindavo LioÅ¡ai arba Rimui, kurie atveždavo merginas į vieÅ¡butį.

Už vienos merginos iÅ¡kvietimÄ LioÅ¡a arba Rimas jam mokėdavo nuo 20 iki 90 litų.Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo duomenys (32 t., 8–10 b. l.) įrodo, kad T. E. atpažino A. K. kaip vyrÄ vardu LioÅ¡a, kuris atsiliepdavo telefonu ir atveždavo į vieÅ¡butį seksualines paslaugas teikiančias merginas. Jis Å¡iam vyrui pasakydavo kambario numerį, kuriame apsistojęs merginÄ užsakęs svečias. LioÅ¡a nueidavo su mergina pas klientÄ ir po to nusileidęs į vieÅ¡bučio holÄ sumokėdavo jam už merginos iÅ¡kvietimÄ nuo 20 iki 90 Lt.Apklaustas 2009 m. gegužės 22 d. ikiteisminio tyrimo metu (32 t., 17–20 b. l.) T.

E. parodė, jog jokio atlygio negaudavo. Jis galbūt gaudavo arbatpinigių, bet neprisimena, kas juos mokėjo.Pirmosios instancijos teisme T. E. atsisakė 2009 m. gegužės 22 d. duotų parodymų ir patvirtino pirminius parodymus.Įvertinusi išdėstytus parodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirminiai, tiek vėlesni apelianto parodymai įrodo jį suvokus, jog A. K. skambino, kad šis atvežtų į viešbutį seksualines paslaugas teikiančių merginų, ir būtent už tai jam buvo mokami pinigai.

Tai, jog pinigus jis įvardijo arbatpinigiais, nepaneigia nuteistojo kaltės, nes jis pats neneigė supratęs, už kokias paslaugas jam duodavo pinigų. Nuteistasis T. E. bei jo gynėjas apeliaciniame skunde teigė, kad T. E. veika laikytina mažareikÅ¡me, nes jo gauti arbatpinigiai sudaro tik 60 Lt.Teismas nustatė, jog T. E. už seksualines paslaugas teikiančių merginų iÅ¡kvietimÄ Ä¯ vieÅ¡butį gavo apie 270 Lt.Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn bei bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-240/2009, 2K-154/2013, 2K-364/2013 ir kt.).Atkreipiamas apeliantų dėmesys, jog atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad T.

E., vedamas savanaudiÅ¡kų paskatų, pažeisdamas visuomenėje priimtas gyvenimo bei elgesio normas, suprato, jog pelnosi iÅ¡ prostitucija užsiimančių merginų veiklos, ir norėjo taip veikti. T. E. padaryta veika pagal jos objektyvių bei subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant Å¡iÄ veikÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat pagal          BK 37 straipsnio nuostatų kontekstÄ , vertinama kaip nusikaltimas.

Dėl to nėra pagrindo T. E. taikyti BK 37 straipsnio nuostatų. Dėl Å¡iame nuosprendyje iÅ¡dėstytų argumentų dėl įrodymų leistinumo nusikaltimo padarymo laikas byloje tikslinamas nustatant, jog A. K., A. E. ir V. S. nusikalstama veika užsiėmė ne nuo 2001 metų, bet nuo 2003 metų. Toks nusikalstamos veikos laiko patikslinimas apeliacinės instancijos teisme, pasirėmus objektyviais duomenimis, kurie iÅ¡ bylos medžiagos buvo žinomi nuteistiesiems, nelaikomas faktinių aplinkybių pakeitimu iÅ¡ esmės skirtingomis ir yra galimas, nes nepablogina nuteistųjų teisinės padėties bei nepažeidžia jų teisės į gynybÄ .Tiesa, A.

E. apeliaciniame skunde teigė nesuprantantis, kodėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpyje nuo 2004 metų iki 2006 m. kovo 8 d. yra pertrauka.Teisėjų kolegija primena apeliantui, kad jis nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. kovo 8 d. atlikinėjo bausmę pagal Lenkijos Respublikos G. W.. rajono teismo 2005 m. vasario 2 d. nuosprendį (29 t., 72–74 b. l.). Tuo laikotarpiu jis negalėjo nusikalstamai veikti, todėl bausmės atlikimo laikas neinkriminuotas.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog, be liudytojų V.

G., J. J., N. S. (M.), I. S., V. A. ir J. R. parodymų, kuriais apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡iame nuosprendyje iÅ¡dėstytų argumentų nesivadovauja, jokių kitų S. L. kaltinančių įrodymų byloje nėra. Nesant įrodymų, kad S. L. vadovavo ir organizavo prostitucijai bei turėjo pajamų iÅ¡ A. I., S. R. ir J. F. prostitucijos, skundžiamas nuosprendis dėl jo nuteisimo naikintinas, o S. L. iÅ¡teisintinas. Dėl Å¡ios priežasties S. L. apeliacinio skundo argumentai plačiau neanalizuojami, o dalis jų, su kuriais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, atsispindi atsakant į prokurorės apeliacinį skundÄ .

Taigi skundžiamame bei šiame nuosprendžiuose išdėstyti motyvai įrodo, jog A. K. ir A. E. organizavo bei vadovavo merginų iš Baltarusijos Respublikos A. I., S. R. ir J. F. prostitucijai bei turėjo iš to pajamų, dėl to jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 307 straipsnio 2 dalį. Nuteistųjų V. S. bei T. E. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, nes jie, skirtingai nei kiti nuteisti bendrininkai, neatliko veiksmų, numatytų BK 307 straipsnio 2 dalyje, tačiau veikė bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais, pelnydamiesi iš nurodytų merginų prostitucijos.                              Dėl bausmių Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, atsižvelgė, kad:

             A. K., A. E., V. S. ir T. E. tyčia iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų padarė apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis); nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių; yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupe.Teismas atsižvelgė į kiekvieno apelianto asmenybę: A. K. ir T. E. anksčiau neteisti, abu dirba, turi Å¡eimas; A. E. ir V. S. taip pat dirba ir turi Å¡eimas, tačiau jie abu anksčiau teisti; visi neturi galiojančių administracinių nuobaudų.Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir atkreipęs dėmesį į tai, kad A.

K., A. E. bei V. S. nusikalstamai veikė gana ilgÄ laiko tarpÄ , nemanė, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, A. K., A. E. ir V. S. padarytos nusikalstamos veikos nėra tiek sunkios, o patys nuteistieji nėra tiek pavojingi, kad jiems turėtų bÅ«ti taikoma reali laisvės atėmimo bausmė. Atkreipiamas ypatingas dėmesys, jog po nusikalstamų veikų padarymo praėjo didelis laiko tarpas, per kurį nuteistieji nepadarė naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, visi dirba, turi nepilnamečių vaikų, kuriuos iÅ¡laiko.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bausmės taikymo efektyvumo ir tikslingumo principus, teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-227/2012) darytina iÅ¡vada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. K., A. E. ir V. S. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymÄ atidedant.Nuteistajam T. E. skundžiamu nuosprendžiu paskirta Å¡velniausia BK 307 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo redakcija) už apysunkį nusikaltimÄ nustatyta iki 200 MGL dydžio bauda, o T. E. paskirta vos didesnė už minimaliÄ â€“ 30 MGL dydžio bauda.Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė, įvertinus visus iÅ¡dėstytus argumentus, atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga, todėl nemažinama.Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.                          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies            1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 2 ir 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir dėl jo priimti naujÄ nuosprendį:S. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .                                       Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl A.

K. bei A. E. nuteisimo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, V. S. nuteisimo pagal BK 307 straipsnio 1 dalį ir jiems paskirtų bausmių pakeisti:iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, jog A. K. bei A. E. organizavo ir vadovavo Baltarusijos Respublikos piliečių V. G., J. J., N. S. (M.), I. S., V. A. bei J. R. prostitucijai ir kartu su V. S. bei T. E. pelnėsi iš jų prostitucijos;                                       A.

K., vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams ir įpareigoti jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;A. E., vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams ir įpareigoti jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;V.

S., vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams ir įpareigoti jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės ir nuteistojo T. E. bei jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                        Violeta Ražinskaitė Teisėjai                                                                                    Albinas Bielskis                   Viktoras Kažys