2023-06-07 Nr. AB-11574-3-63-3-02407-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-390-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02407-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eritna“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eritna“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eritna“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2021 m. lapkričio 11 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ-20112 (toliau – ir Nutarimas) ir nutraukti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) pažeidimo bylos juridiniam asmeniui teiseną.

2. Pareiškėjas nurodė, kad, priimant Nutarimą, nepagrįstai ir nemotyvuotai nuspręsta, jog šis atvejis nepatenka į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 58 straipsnio 8 dalyje nurodytą išimtį. VDI 2021 m. spalio 14 d. kreipėsi į Užimtumo tarnybą, kuri nurodė, kad pagal kompetenciją išnagrinėjo paklausimą dėl komandiruotų Ukrainos piliečių į UAB „Eritna“. Tyrimo medžiagoje surinkti įrodymai patvirtino, kad priimti užsienio kompanijos komandiruoti darbuotojai turėjo teisę teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką (Ukrainos piliečiams yra taikomas bevizis režimas), bet nedirbo UAB „Eritna“ pagal darbo sutartis, dirbo pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. su Ukrainos kompanija sudarytą paslaugų teikimo sutartį, nebuvo Ukrainos kompanijos komandiruoti ilgesniam periodui nei 3 mėn., o tai leidžia teigti, kad buvo laikytasi visų sąlygų, kokios yra įtvirtintos UTPĮ 58 straipsnio 8 dalyje, todėl Nutarime nurodytiems darbuotojams darbo leidimai nebuvo reikalingi.

3. Pareiškėjo vertinimu, bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies reikalavimus paskirta nepagrįstai. Bendrovė iš siunčiančiosios Ukrainos įmonės pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti.

4. Bendrovė leido legaliai į Lietuvos Respubliką atvykusiems Ukrainos įmonės LCC International Weld Company komandiruotiems darbuotojams vykdyti darbus pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. pasirašytą paslaugų teikimo sutartį, šie laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką atsiųsti užsieniečiai, nėra dirbantys asmenys pagal darbo sutartį ir atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, kas atitinka UTPĮ 58 straipsnio 8 dalyje numatytą išimtį, todėl šiems darbuotojams nebuvo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. UAB „Eritna“ iš siunčiančiosios Ukrainos įmonės pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti, todėl Bendrovė yra nepagrįstai nubausta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje numatyta bauda.

5. Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. lapkričio 11 d. buvo priimtas Nutarimas dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo įvykdymo ir paskyrė darbdaviui 2 510 Eur baudą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 3 komandiruoti įmonės darbuotojai pagal paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su Ukrainoje esančiu darbdaviu LCC International Weld Company, buvo komandiruoti į Lietuvą dirbti iki 90 d. ir faktiškai dirbo (naudodamiesi beviziu rėžimu), neturėdami leidimų dirbti.

7. Atsakovo teigimu, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad komandiruotiems darbuotojams turėjo būti taikoma UTPĮ 58 straipsnio 8 punkte numatyta išimtis. Komandiruoti į Lietuvos Respubliką užsieniečiai yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti tuomet, kai jie atvyksta iš ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje įsteigtos įmonės (UTPĮ 58 str. 6 p.), o tai reiškia, kad bendra taisyklė yra ta, jog iš trečiosios šalies komandiruotam darbuotojui leidimas dirbti reikalingas.

8. Nagrinėjamu atveju yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis tarp UAB „Eritna“ ir Ukrainos įmonės. Šios sutarties objektas – suvirinimo ir metalinių konstrukcijų modifikavimo darbai; sutarties 6 dalyje numatyta, kad darbo įrankius ir įrangą aprūpina pareiškėjas; komandiruoti darbuotojai pagal darbo sutartis yra suvirintojai. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pareiškėjas žymėjo darbuotojų dirbtą laiką, kas patvirtino, kad darbuotojai faktiškai dirbo pareiškėjo naudai, o ne tik atvyko į Lietuvą tvarkyti reikalų, susijusių su įrangos įdiegimu. Tai, kad darbuotojai faktiškai dirbo, patvirtino ir vadovės teiktas paaiškinimas. UTPĮ 58 straipsnio 8 punkto paskirtis yra užtikrinti užsieniečių, įskaitant ir trečiųjų šalių piliečių, galimybę sutvarkyti reikalus kylančius iki pradedant faktiškai vykdyti darbo funkcijas Lietuvoje, o ne pateisinti komandiruotų trečiųjų šalių piliečių darbą iki 90 d. išvengiant leidimų dirbti išdavimo procedūrų.

9. Patikrinimo metu buvo tikrintas ne tik minėtų komandiruotų darbuotojų teisėtas darbas Lietuvoje, bet ir įmonėje dirbančių darbuotojų trečiųjų šalių piliečių darbas. Iš tikrintų darbo sutarčių, nustatyta, kad įmonėje įdarbinti darbuotojai dauguma yra suvirintojai. Komandiruotų darbuotojų iki 90 d. darbas Lietuvoje buvo nulemtas papildomos darbo jėgos laikinu užtikrinimu galiojant beviziam rėžimui.

10. Atsakovo vertinimu, komandiruotų darbuotojų iš trečiosios šalies atvykimas neapima UTPĮ 58 straipsnio 8 punkte numatytos išimties ir pagal 57 straipsnio 6 punktą jie privalėjo turėti leidimus dirbti, o Užimtumo tarnyba patvirtino, kad leidimų dirbti jie neturi.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Eritna“ skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad ginčijamu Nutarimu, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalimi, Bendrovei buvo paskirta 2 510 Eur bauda. Bauda buvo skirta už tai, kad 3 komandiruoti įmonės darbuotojai pagal paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su Ukrainoje esančiu darbdaviu LCC International Weld Company, buvo komandiruoti į Lietuvą dirbti iki 90 d. ir faktiškai dirbo (naudodamiesi beviziu rėžimu), neturėdami leidimų dirbti. Nutarime nustatyta, jog pareiškėjas leido legaliai į Lietuvos Respubliką atvykusiems Ukrainos įmonės LCC International Weld Company komandiruotiems darbuotojams V. D. (komandiruotės pradžia 2021 m. rugsėjo 20 d., pabaiga 2021 m. gruodžio 17 d.), V. D. (komandiruotės pradžia 2021 m. rugsėjo 13 d., pabaiga 2021 m. gruodžio 10 d.), O. G. (komandiruotės pradžia 2021 m. rugsėjo 13 d., pabaiga 2021 m. gruodžio 10 d.) dirbti pareiškėjo naudai.

13. Teismas, įvertinęs Užimtumo tarnybos atsakymus, nurodė, kad juose pateikta tik bendra informacija apie UTPĮ 58 straipsnio 8 punktą, tačiau nėra pasisakoma apie šią konkrečią situaciją, t. y., nėra konstatuota, jog V. D., V. D., O. G. į Lietuvą atvyko tvarkyti reikalų, susijusių su įrangos įdiegimu. Teismo vertinimu, UTPĮ 58 straipsnio 8 punkte nurodyta išimtis taikoma esant visumai šių sąlygų: 1) komandiruojamas trečiosios šalies pilietis atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 3 mėn. laikotarpiui per metus; 2) reikalai, susiję su derybomis dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymu, su personalo mokymu ar įrangos įdiegimu. Tarp šalių nėra ginčo, jog V. D., V. D., O. G. Lietuvos Respublikoje buvo trumpesnį nei 3 mėn. laikotarpį per metus. Bylos duomenys (Bendrovės ir Ukrainos įmonės LCC International Weld Company 2021 m. rugsėjo 1 d. paslaugų teikimo sutartis, Bendrovės vadovės 2021 m. spalio 15 d. paaiškinimai, Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos duomenų pranešimai, Bendrovės Darbo laiko apskaitos žiniaraštis) patvirtino, kad V. D., V. D., O. G. faktiškai dirbo UAB „Eritna“, o ne kaip teigė pareiškėjas, atvyko į Lietuvą tvarkyti reikalų, susijusių su įrangos įdiegimu. Taigi šie užsieniečiai, vadovaujantis UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 6 punktu, privalėjo turėti leidimą dirbti. Pareiškėjas, leisdamas dirbti užsieniečiams, kurie neturėjo UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto leidimo dirbti, pažeidė UĮ 56 straipsnio 7 dalį.

14. Teismas sprendė, jog atsakovo priimtas Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, atliktas jas patvirtinančių įrodymų vertinimas, nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriais pasireiškė pareiškėjo atžvilgiu nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjo atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturėjo pagrindo jo naikinti.

15. Konstatavęs, jog Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas netenkino pareiškėjo prašymo nutraukti Užimtumo įstatymo pažeidimo bylos juridiniam asmeniui teiseną.

III. 16. Pareiškėjas UAB „Eritna“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas teigia, jog byloje nėra ginčo, kad V. D., V. D., O. G. Lietuvos Respublikoje buvo trumpesnį nei 3 mėn. laikotarpį per metus, atvyko į Lietuvą pagal Bendrovės su Ukrainos įmone LCC International Weld Company 2021 m. rugsėjo 1 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį tvarkyti reikalų, susijusių su šios sutarties vykdymu, todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma UTPĮ 58 straipsnio 8 punkte numatyta išimtis. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai susiaurintai aiškino UTPĮ 58 straipsnio 8 punkto nuostatą. Bendrovės vertinimu, ši nuostata turėtų būti aiškinama taip, kad užsienietis, atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, kai atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 3 mėn. laikotarpiui per metus tvarkyti reikalų, susijusių su derybomis dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymu, su personalo mokymu ar įrangos įdiegimu, t. y. ne tik iki sutarties pasirašymo, kai vyksta ikisutartiniai santykiai ir derybos dėl būsimų santykių arba reikalų tvarkymas, susijęs su personalo mokymu ar įrangos diegimu, bet ir kai užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 3 mėn. laikotarpiui per metus tvarkyti reikalų, susijusių su šios sutarties vykdymu. Tokį aiškinimą yra pateikusi ir VDI 2021 m. spalio 14 d. rašte.

18. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog UAB „Eritna“ pagal sutartį pakviesti užsienio kompanijos komandiruoti darbuotojai turėjo teisę legaliai atvykti į Lietuvos Respubliką (Ukrainos piliečiams yra taikomas bevizis režimas), nebuvo įdarbinti Lietuvoje, nedirbo UAB „Eritna“ pagal darbo sutartis, dirbo pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. su Ukrainos kompanija sudarytą paslaugų teikimo sutartį, nebuvo Ukrainos kompanijos komandiruoti ilgesniam periodui nei 3 mėn., o tai leidžia teigti, kad buvo laikytasi visų sąlygų, numatytų UTPĮ 58 straipsnio 8 punkte.

19. Pareiškėjo teigimu, jis skunde nurodė daugiau Nutarimo nepagrįstumo argumentų, bet teismas dėl jų nepasisakė.

20. Pareiškėjas pažymi, jog bauda UAB „Eritna“ pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalį paskirta nepagrįstai, nes pagal ją VDI skiria rangovui arba priimančiajai Lietuvos įmonei baudą nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išskyrus atvejį, kai rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė raštu iš subrangovo arba siunčiančiosios užsienio įmonės pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Bendrovė leido legaliai į Lietuvos Respubliką atvykusiems darbuotojams vykdyti darbus pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. pasirašytą paslaugų teikimo sutartį, šie laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką atsiųsti užsieniečiai, nėra dirbantys asmenys pagal darbo sutartį ir atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, kas atitinka UTPĮ 58 straipsnio 8 punkte numatytą išimtį, todėl šiems darbuotojams nebuvo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Be to, Bendrovė iš siunčiančiosios Ukrainos įmonės pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti, todėl ji taip pat yra nepagrįstai nubausta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje numatyta bauda.

21. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas netinkamai aiškina UTPĮ 58 straipsnio 8 punktą. Pagal UTPĮ 58 straipsnio 8 punktą užsienietis gali būti atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, kai jis atvyksta ne ilgesniam nei 3 mėn. laikotarpiui, ir esant vienai iš galimų alternatyvų: 1) deryboms dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymo; 2) reikalų tvarkymas susijęs su personalo mokymu ar įrangos diegimu. Bendrovė, priimdama komandiruotus darbuotojus iš trečiosios šalies darbdavio ir leisdama jiems faktiškai dirbti suvirinimo darbus, neturint leidimų dirbti, išduotų iš Užimtumo tarnybos, ir nesant UTPĮ 58 straipsnyje atleidimo nuo leidimo dirbti įsigijimo pagrindo, įvykdė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI 2021 m. lapkričio 11 d. Nutarimo Nr. NUĮPBJ-20112, kuriuo pripažinta, kad Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies nuostatas ir jai paskirta piniginė baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, užsieniečiai, vadovaujantis UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 6 punktu, privalėjo turėti leidimą dirbti, todėl pareiškėjas, leisdamas jiems dirbti neturint leidimo dirbti, pažeidė UĮ 56 straipsnio 7 dalį. Teismas įvertino, kad VDI Nutarimas atitinka VAĮ reikalavimus.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma UTPĮ 58 straipsnio 8 punkte numatyta išimtis, be to, Bendrovė iš siunčiančiosios Ukrainos įmonės pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teisėjų kolegija nurodo, jog, vadovaujantis UTPĮ 57 straipsniu, bendra taisyklė yra ta, jog užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, išskyrus UTPĮ 58 straipsnyje numatytas išimtis, kuomet užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Pagal UTPĮ 58 straipsnio 8 punktą užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui per metus tvarkyti reikalų, susijusių su derybomis dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymu, su personalo mokymu ar įrangos įdiegimu.

28. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma UTPĮ 58 straipsnio 8 punkte numatyta išimtis. Iš minėtos nuostatos matyti, kad užsienietis gali būti atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu įvykdomos šios sąlygos: 1) jis į Lietuvos Respubliką atvyksta ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui per metus; 2) atvyksta tvarkyti reikalų, susijusių su derybomis dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymu, su personalo mokymu ar įrangos įdiegimu. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad darbuotojai V. D., V. D., O. G. pagal paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su Ukrainoje esančiu darbdaviu LCC International Weld Company, buvo komandiruoti į Lietuvą trumpesniam nei 3 mėnesių terminui, tačiau Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šie darbuotojai atvyko tvarkyti reikalų, susijusių su derybomis dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymu, su personalo mokymu ar įrangos įdiegimu. Priešingai, iš bylos duomenų (Bendrovės ir Ukrainos įmonės LCC International Weld Company 2021 m. rugsėjo 1 d. paslaugų teikimo sutartis, Bendrovės vadovės 2021 m. spalio 15 d. paaiškinimai, Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos duomenų pranešimai, Bendrovės Darbo laiko apskaitos žiniaraštis) matyti, kad minėti darbuotojai faktiškai dirbo Bendrovės naudai, o ne kaip teigė pareiškėjas atvyko į Lietuvą tvarkyti reikalų, susijusių su įrangos diegimu. Be to, pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog Bendrovė leido legaliai į Lietuvos Respubliką atvykusiems darbuotojams vykdyti darbus pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. pasirašytą paslaugų teikimo sutartį. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad darbuotojai V. D., V. D., O. G. atvyko į Lietuvą ne tvarkyti reikalų, susijusių su derybomis dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymu, su personalo mokymu ar įrangos įdiegimu, o faktiškai dirbti, todėl šiuo atveju UTPĮ 58 straipsnio 8 punkte numatyta išimtis pareiškėjui netaikytina.

29. Pažymėtina, jog, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

30. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalį darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant stambaus projekto investicijų sutartį ar investicijų sutartį, sudarytą tarp investuotojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Investicijų įstatymo 131 straipsnio 3 dalies arba 155 straipsnio 6 dalies pagrindu; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.

31. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtina, kad jeigu darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį dirbti tam tikro darbo, yra subrangovas arba įmonė, atsiuntusi trečiosios šalies pilietį laikinai dirbti (toliau – siunčiančioji užsienio įmonė) į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo (toliau – priimančioji Lietuvos įmonė), rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jie raštu iš subrangovo arba siunčiančiosios užsienio įmonės pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti.

Jeigu rangovas ar kiti subrangovai arba priimančioji Lietuvos įmonė žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiari rangovo ar kitų subrangovų arba priimančiosios Lietuvos įmonės atsakomybė reiškia tai, kad tiek šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į juos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba patenkino nevisiškai.

Darbdavys arba siunčiančioji užsienio įmonė ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžios raštu turi informuoti rangovą arba priimančiąją Lietuvos įmonę apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią. Rangovo arba priimančiosios Lietuvos įmonės, gavusių informaciją iš darbdavio arba siunčiančiosios užsienio įmonės apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, reikalavimu darbdavys arba siunčiančioji užsienio įmonė turi pateikti rangovui arba priimančiajai Lietuvos įmonei turimus dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje.

Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija taip pat skiria rangovui arba priimančiajai Lietuvos įmonei baudą nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išskyrus atvejį, kai rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė raštu iš subrangovo arba siunčiančiosios užsienio įmonės pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Tokie patys veiksmai, padaryti rangovo arba priimančiosios Lietuvos įmonės, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia rangovui arba priimančiajai Lietuvos įmonei baudą nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį.

32. Nagrinėjamu atveju atsakomybė pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalį pareiškėjui pritaikyta už tai, kad jis pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. sudarytą paslaugų tiekimo sutartį iš Ukrainos įmonės LCC International Weld Company komandiruotiems darbuotojams V. D., V. D., O. G. leido dirbti Bendrovės naudai, nors šie darbuotojai neturėjo galiojančių leidimų dirbti. Kadangi, kaip jau nustatyta, pareiškėjui netaikytina UTPĮ 58 straipsnio 8 punkte numatyta išimtis, darytina išvada, kad, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, užsieniečiai privalėjo turėti leidimą dirbti, o pareiškėjas, leisdamas dirbti užsieniečiams, kurie neturėjo leidimo dirbti, padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje.

33. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad iš siunčiančiosios Ukrainos įmonės pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi Bendrovė nepateikė jokių šias aplinkybės patvirtinančių įrodymų.

34. Atkreiptinas dėmesys, jog administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Nutarimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Nutarime yra išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas viešojo administravimo subjekto sprendimas, nurodytos teisės normos, kuriomis vadovavosi atsakovas priimdamas sprendimą, išdėstyti motyvai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, dėl kurių Nutarimas galėtų būti panaikintas.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eritna“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius