2016-11-02 Nr. AB-20661-3-61-3-02388-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-741-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02388-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. Z. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 12 d. įsakymą Nr.A27(1)-320 ir grąžinti ankstesnę pastatų numeraciją bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir mokesčius.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Prašyme nurodė, jog ginčijamu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo pakeisti adresai (duomenys neskelbtini), pakeičiant šioje gatvėje esančių pastatų numeracijos tvarką. (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai apie šį įsakymą sužinojo 2016 m. gegužės 10-14 d. iš pašto dėžutėse rastų neoficialių (duomenys neskelbtini) seniūnijos pranešimų, šie laiškai nebuvo siųsti paštu, todėl tiksli jų gavimo data nėra žinoma. Pareiškėjas pažymėjo, kad, remiantis vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtinto Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, atitinkama informacija gyventojams turi būti pateikta tinkamiausiu būdu; šiuo atveju seniūnijos skelbimų lenta yra pakankamai nutolusi nuo pareiškėjo ir kitų suinteresuotų asmenų gyvenamosios vietos, o informacija nebuvo paskelbta savivaldybės tinklapyje. Kadangi minėtiems asmenims, tarp jų ir pareiškėjui, nebuvo sudaryta reali galimybė susipažinti su ginčijamu įsakymu, pareiškėjas prašo skundo padavimo terminą skaičiuoti pagal objektyvius duomenis apie sužinojimą apie šį įsakymą. Pažymėjo, kad tik nuo to momento, kai dalis (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų gavo neoficialius pranešimus, 2016 m. birželio 10 d., pareiškėjas galėjo kreiptis dėl teisminės gynybos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, savivaldybės vykdomoji institucija ar jos pavedimu seniūnas informuoja gyventojus apie numatomus suteikti, pakeisti ar panaikinti žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, jų kompleksų, butų, patalpų ar korpusų numerius, paskelbdama viešai seniūnijos patalpose (ten, kur seniūnijos yra įsteigtos), savivaldybės interneto svetainėje ir skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos), be to, gyventojus papildomai galima informuoti ir kitais būdais.

Teismo vertinimu, nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, jog ginčo atveju atsakovas nesilaikė Aprašo nustatytos tvarkos ir 2016 m. vasario 12 d. įsakymo nepaskelbė savivaldybės tinklalapyje. Teismas nustatė, kad skundžiamas įsakymas su priedais (įsakymo tekstas, priedas ir grafinė dalis) buvo paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje 2016 m. vasario 12 d. 14 val. 28 min., tuo pačiu buvo išsiųstas ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) seniūnijai. (duomenys neskelbtini) seniūnas patvirtino, jog įsakymas buvo iškabintas skelbimų lentoje, taip pat nurodė, jog gavus nusiskundimų, seniūnija papildomai 2016 m. kovo mėn. įsakymo kopijas su priedais išsiuntė visiems (duomenys neskelbtini) g. namų valdų savininkams. Gavus pranešimą iš Adresų registro, įsakymas paskelbtas interneto svetainėje ir vėl išsiųstas seniūnui. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad apie skundžiamą įsakymą suinteresuoti asmenys buvo informuoti nustatyta tvarka, skelbiant interneto svetainėje bei seniūnijos skelbimų lentoje 2016 m. vasario 12 d., be to, 2016 m. kovo mėn. ginčijamas aktas buvo išsiųstas gatvės namų valdų savininkams. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, jog ginčijamas įsakymas viešai paskelbtas 2016 m. vasario 12 d.

Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas ginti galimai pažeistas savo teises, todėl terminą praleido ne dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o savo teisės kreiptis į teismą nerealizavo vien tik dėl nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių, t. y. nesidomėdamas savo teisėmis ir nepateisinamai ilgai delsdamas jas ginti. Dėl to teismas prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas R. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjas nurodė, kad jis ir kiti (duomenys neskelbtini) g. gyventojai nebuvo informuoti apie priimtą įsakymą jiems artimoje aplinkoje, šio įsakymo nėra galimybės pasiekti savivaldybės interneto svetainėje, todėl pareiškėjui kyla abejonių, jog dėl techninių kliūčių šis aktas nėra ir nebuvo paskelbtas. Galimybė gyventojus informuoti asmeniškai yra numatyta teisės aktuose ir šiuo atveju buvo objektyvi galimybė be neproporcingų sąnaudų juos informuoti siunčiant pranešimus ar pranešant asmeniškai. Neoficialūs pranešimai pateikti ne visiems (duomenys neskelbtini) g. gyventojams, praėjus terminui, per kurį įsakymas gali būti skundžiamas. Pranešimai gauti ne anksčiau nei 2016 m. gegužės 10 d., o ne kovo mėn., kaip nurodo pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas reguliariai tikrina pašto dėžutę, nes gauna periodinę spaudą, o 2016 m. gegužės 10 d. yra diena, kai pareiškėjas paskutinį kartą, prieš gaudamas pranešimą, ją tikrino. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismų praktikoje aiškinama, jog įsakymo skelbimas nuo gyventojų nutolusioje skelbimų lentoje nesuteikia realios galimybės susipažinti su teisės aktais (žr., pvz., 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-4545-790/2016). Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo pažeista (duomenys neskelbtini) g. gyventojų teisė būti laiku ir tinkamai informuotiems apie jų nekilnojamojo turto adreso pakeitimą bei skųsti ginčijamą įsakymą teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirasis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties, kuria teismas netenkino prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo. Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo 38 punktas numato, jog savivaldybės vykdomoji institucija ar jos pavedimu seniūnas informuoja gyventojus apie numatomus suteikti, pakeisti ar panaikinti žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, jų kompleksų, butų, patalpų ar korpusų numerius, paskelbdama viešai seniūnijos patalpose (ten, kur seniūnijos yra įsteigtos), savivaldybės interneto svetainėje ir skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos). Pagal Aprašo 39 punktą savivaldybės vykdomoji institucija ar jos pavedimu seniūnas apie numatomus suteikti, pakeisti ar panaikinti žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, jų kompleksų, butų, patalpų ar korpusų numerius papildomai gali informuoti gyventojus ir kitais būdais.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 12 d. įsakymas buvo paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje 2016 m. vasario 12 d. (b. l. 24). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus duomenis, pareiškėjo argumentus, kad minėtas įsakymas interneto svetainėje nėra ir nebuvo paskelbtas dėl techninių kliūčių, atmeta kaip nepagrįstus. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė ir pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo, kad informacija apie priimtą įsakymą buvo paskelbta (duomenys neskelbtini) seniūnijos skelbimų lentoje. Taigi nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog anksčiau nurodyti Aprašo reikalavimai pažeisti nebuvo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijamo įsakymo paskelbimo interneto svetainėje bei skelbimų lentoje dieną, 2016 m. vasario 12 d., pareiškėjas galėjo sužinoti administracinio akto esmę, jam tapo prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo teismui terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą grindžia iš esmės tuo, kad apie ginčijamą įsakymą, jo teigimu, sužinojęs ne anksčiau kaip 2016 m. gegužės 10 d., kai pašto dėžutėje rado neoficialų seniūnijos pranešimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui esminė teisiškai reikšminga informacija, susijusi su skundžiamu atsakovo įsakymu, tik kurią žinodamas pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti apie galbūt pažeistas savo teises, tapo žinoma anksčiau negu jo nurodoma data. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini) seniūnas 2016 m. birželio 15 d. rašte Nr. A33(29)-95 abstrakčiai nurodė, jog seniūnija minėto akto kopijas gyventojams išsiuntė paštu 2016 m. kovo mėn. (b. l. 23), konkreti siuntos data nežinoma, todėl ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos priežastys yra pakankamai objektyvios ir pateisina jo delsimą kreiptis į teismą, todėl laikytinos svarbiomis priežastimis, užkirtusiomis jam kelią laiku kreiptis į teismą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priimti jo skundą, tačiau akcentuotina, kad pagal ABTĮ 37 straipsnį skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė