Legislator Case Law & Legislation
d06cf866-65c0-4bdd-9c53-5e044d62aa86 AI generated

d06cf866-65c0-4bdd-9c53-5e044d62aa86 · Kauno apygardos teismas

Case Number d06cf866-65c0-4bdd-9c53-5e044d62aa86
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, paminėtos 2008 m birželio 3 d. nutartyje Nr. 3K-3-311/2008, pagal kuriÄ asmuo, kuris yra skolininkas pagal vekselį, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ , remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo Å¡iam vertybiniam popieriui iÅ¡duoti. Pažymi, kad apelianto minimoje kasacinio teismo nutartyje toliau yra nurodyta, jog tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iÅ¡ abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) gali įrodinėti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.

Legislator headnote

AI generated

d06cf866-65c0-4bdd-9c53-5e044d62aa86 · Kauno apygardos teismas: Teismas nurodė, kad nors ieÅ¡kovė pripažino, kad laikotarpyje nuo 2002 iki 2010 m. jai priklausantis namas buvo remontuojamas, t.y. pakeistas stogas, pakeisti langai, pakeistas Å¡ildymo pečius, suremontuotas vienas kambarys ir virtuvė, tačiau teigė, kad visi minėti darbai buvo atlikti užjos lėšas. Atsakovas pasodino apie 10 vnt. eglių bei tujų, be to už jo lėšas buvo pasukta Å«kinio pastato siena, įdėtos Å«kinio pastato durys, įdėtos dvejos kambarių durys ir vienos iÅ¡orinės namo durys, tačiau teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-704-413/2015Proceso Nr. 2-53-3-01048-2014-3           Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.3.6; 42.10; 121.14. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

K. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1306-831/2014 pagal ieÅ¡kovės A. J. ieÅ¡kinį dėl paprasto neprotestuotino vekselio nuginčijimo bei atsakovo R. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. J. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu 2010 m. lapkričio 21 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, pagal kurį ieÅ¡kovė (vekselio davėja/skolininkė) besÄ lygiÅ¡kai privalo sumokėti atsakovui (vekselio turėtojui/kreditoriui) vekselyje nurodytÄ 79 000 Lt sumÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2010 m. lapkričio 21 d. vekselio ji neiÅ¡rašė ir nepasirašė, dėl ko mano, kad vekselis yra suklastotas. Kadangi ikiteisminis tyrimas dėl vekselio suklastojimo atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, ieÅ¡kovė nutarė jį ginčyti civiline tvarka. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , vekselis yra asmens vidinės valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, dėl ko galimi atvejai, kai vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiu atveju vekselio davėjas (skolininkas) gali ginčyti šį sandorį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo.

Anot ieÅ¡kovės, bÅ«tent Å¡iuo pagrindu ji ir ginčija vekselį, kadangi ji savo noru tokio vekselio neiÅ¡rašė ir nepasirašė, o atsakovo nurodytų pagrindų vekseliui iÅ¡raÅ¡yti nebuvo. IeÅ¡kovė pripažįsta, kad su atsakovu nesusituokę pragyveno nuo 2002 m. iki 2010 m. (8 metus), tačiau nesutinka su atsakovo ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas jai skolino 12 000 Lt, skirtų atsiskaityti su buvusiu sutuoktiniu, ir 5 000 Lt, skirtų automobilio pirkimui. Be to, pasak paties atsakovo, likusi 62 000 Lt suma buvo ne paskolinta, o investuota į gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ ir aplinkos tvarkymÄ .

Todėl, ieÅ¡kovės nuomone, nebuvo realaus pagrindo iÅ¡raÅ¡yti vekselį nurodytai 79 000 Lt sumai. Atsakovas R. K. pateikė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės A. J. 79 000 Lt skolos, 5 % metinių palÅ«kanų nuo skolos grÄ Å¾inimo termino pabaigos (2011-04-21) iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad nuo 2002 m. iki 2011 m. gyveno kartu su ieÅ¡kove jai nuosavybės teise priklausančiame name, vedė bendrÄ Å«kį ir per nurodytÄ laikotarpį, įvairiomis sumomis, paskolino ieÅ¡kovei jos poreikių tenkinimui (namo iÅ¡pirkimui, jo pagerinimui, aplinkos sutvarkymui, automobilio pirkimui, skolų dengimui) iÅ¡ viso 79 000 Lt.

Su ieÅ¡kove buvo sutaręs, kad paskolintas lėšas ieÅ¡kovė grÄ Å¾ins, o tokio susitarimo, t. y. paskolos gavimo patvirtinimui ir jo turtinių teisių užtikrinimui buvo pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovės ginčijamas vekselis. Dalį minėtos sumos jis buvo sutaupęs, dalį pinigų uždirbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, dalį - pardavęs jam nuosavybės teise priklausančiÄ sodybÄ (duomenys neskelbtini), dalį lėšų skolinosi. 2011 m. balandžio 21 d. jis kreipėsi į Marijampolės 1-Ä jį notaro biurÄ ir jo praÅ¡ymu 2011 m. balandžio 22 d. ieÅ¡kovei buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas, jog ji nevykdo savo pasiraÅ¡yto įsipareigojimo apmokėti pateikto apmokėjimui vekselio.

Gavusi notaro persiųstÄ praneÅ¡imÄ , ieÅ¡kovė atsisakė sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ ir kreipėsi su pareiÅ¡kimu į prokuratÅ«rÄ , kaltindama jį minėto vekselio suklastojimu, tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu buvo nutrauktas nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę. Nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , atsakovas 2014 m. rugpjūčio 6 d. registruotu laiÅ¡ku kreipėsi į Marijampolės 1- Ä jį notaro biurÄ dėl nesumokėtos vekselio sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau 2014 m. rugpjūčio 14 d. gavo iÅ¡ notarės atsakymÄ , kuriuo buvo atsisakyta atlikti notarinį veiksmÄ , nes praleistas Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 straipsnyje nustatytas reikalavimų pateikimo senaties terminÄ , dėl ko vykdomasis įraÅ¡as dėl nesumokėtos vekselio sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A.

J., kaip skolininkės, ne ginčo tvarka neiÅ¡duodamas. Todėl dėl vekselyje nurodytos sumos priteisimo jis kreipėsi į teismÄ . Atsakovo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga neginčijamai įrodo, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2011 m. paskolino ieÅ¡kovei 79 000 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; pripažino negaliojančiu ieÅ¡kovės A.

J. iÅ¡duotÄ atsakovui R. K. 2010 m. lapkričio 21 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 79 000 Lt sumai; priteisė iÅ¡ atsakovo 3 856 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei ir 1 893,58 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei; teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikino VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones A. J. turtui.Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepripažino, jog iÅ¡davė atsakovui 2010 m. lapkričio 21 d. vekselį, o byloje surinkti įrodymai kelia pagrįstų abejonių atsakovo sÄ Å¾iningumu.

Teismui nekilo abejonių, kad 2010 m. lapkričio 21 d. paprastajame vekselyje, eilutėje „ParaÅ¡as“, rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žA. J.“ parašė ir greta pasirašė ieÅ¡kovė, tačiau teismas, remdamasis 2011 m. gruodžio 28 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-3098(11) sprendė, kad yra tikimybė, jog tirti pateiktame neprotestuotiname paprastajame vekselyje buvo pirmiau paraÅ¡ytas įraÅ¡as „A. J.“ ir paraÅ¡as, o po to lazerinio spausdinimo bÅ«du iÅ¡spausdintas vekselio tekstas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad vekselį savo namuose iÅ¡rašė (atspausdino) kompiuteriu pati ieÅ¡kovė, o po to atspausdintÄ ir pasiraÅ¡ytÄ vekselį dar kartÄ perleido per spausdintuvÄ , ko pasėkoje paraÅ¡as pasidengė spausdintuve naudojamų miltelių dalelėmis, tačiau Å¡iÄ versijÄ atsakovas iÅ¡kėlė tik po specialaus tyrimo atlikimo. Be to, UAB „ATEA“ pažyma dėl kompiuterio remonto paneigia atsakovo nurodytÄ aplinkybę, jog kompiuterio kietajame diske neiÅ¡liko duomenų apie vekselio ruoÅ¡inį dėl to, kad kompiuteris buvo sugedęs ir jį taisant duomenys apie šį dokumentÄ galėjo bÅ«ti panaikinti, kadangi atsakovas 2011 m. gegužės 13 d. kreipėsi ne dėl kompiuterio gedimo, o todėl, kad neveikė internetas.

Kilus abejonėms dėl atsakovo sÄ Å¾iningumo, teismas patikrino, ar buvo realus pagrindas vekselio iÅ¡raÅ¡ymui. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad dalį vekselyje nurodytų 79 000 Lt jis investavo į A. J. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur kartu su ja gyveno nuo 2002 m. iki 2010 m., o kitÄ dalį davė grynais pinigais, nes Å¡ių aplinkybių nepatvirtino nei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, nei teismui pateiktas 2014 m. spalio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.0076/14/36/S-36888, kuriuo buvo paneigtas atsakovo aiÅ¡kinimas, jog buvo atlikta kanalizacijos rekonstrukcija.

Teismas nurodė, kad nors ieškovė pripažino, kad laikotarpyje nuo 2002 iki 2010 m. jai priklausantis namas buvo remontuojamas, t.y. pakeistas stogas, pakeisti langai, pakeistas šildymo pečius, suremontuotas vienas kambarys ir virtuvė, tačiau teigė, kad visi minėti darbai buvo atlikti užjos lėšas. Atsakovas pasodino apie 10 vnt. eglių bei tujų, be to už jo lėšas buvo pasukta ūkinio pastato siena, įdėtos ūkinio pastato durys, įdėtos dvejos kambarių durys ir vienos išorinės namo durys, tačiau teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas.

Be to, pateikti duomenys apie atsakovo pajamas 2002 - 2010 metais teismui nesudarė pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas minėtu laikotarpiu galėjo disponuoti lėšomis, kurias teigia investavęs į ieÅ¡kovės sodybÄ arba jai perdavęs. Todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 79 000 Lt skolos priteisimo teismas atmetė, o pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrįstumo teismas sprendė, kad atsakovas nebuvo sÄ Å¾iningas vekselio įgijėjas, t. y. jis įgydamas vekselį tyčia veikė ieÅ¡kovės nenaudai, nes žinojo, kad jis 79 000 Lt pagal 2010 m. lapkričio 21 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį ieÅ¡kovei neperdavė ir ieÅ¡kovė jokių turtinių prievolių atsakovo naudai neturi.

Remiantis nurodytu, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir įrodytas, dėl ko tenkintinas visiÅ¡kai, pripažįstant vekselį negaliojančiu Ä®PVÄ® 19 straipsnio pagrindu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. praÅ¡o panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti pilnai, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ieÅ¡kovės atstovės paaiÅ¡kinimus bei pateiktus įrodymus vertino ieÅ¡kovei palankia linkme, visiÅ¡kai neanalizuodamas Å¡ių parodymų bei įrodymų nagrinėjamos bylos bei atlikto ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visumoje, buvo Å¡aliÅ¡kas ir tuo pažeidė CPK 6 ir 17 straipsnių nuostatas.2. Teismo sprendimo motyvas, jog teismui pateikti duomenys kelia pagrįstas abejones atsakovo sÄ Å¾iningumu, nėra pagrįstas jokiais argumentais.

PrieÅ¡ingai, visos ieÅ¡kovės pateiktos versijos dėl vekselio suraÅ¡ymo aplinkybių (dėl vekselio pasiraÅ¡ymo RST darbuotojui, dėl tuščių lapų su paraÅ¡u laikymo namuose ir kt.) yra paneigtos tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga, tiek ir Å¡ioje byloje surinktais įrodymais. Be to, ikiteisminio tyrimo metu abejonės dėl parodymų prieÅ¡taringumo, o tuo pačiu ir dėl sÄ Å¾iningumo, kilo ne dėl atsakovo parodymų, o dėl ieÅ¡kovės parodymų. Atsakovo nuomone, viena iÅ¡ priežasčių, kodėl ieÅ¡kovė pati nedalyvavo teismo posėdyje, yra ta, jog ji bijojo, kad duodama paaiÅ¡kinimus teisme, dar labiau susipainios, meluos ir bus privesta pripažinti, jog vekselį ji pasirašė ir atsakovui iÅ¡davė geranoriÅ¡kai ir pilnai suprasdama kÄ daro.

Be to, teismo paminėta UAB „ATEA“ pažyma tik patvirtina atsakovo duotus parodymus dėl kompiuterio gedimo ir jo remonto. Pažymoje nėra nurodomas kompiuterio programinės įrangos remonto bÅ«das, neaiÅ¡kinama, ar remonto metu iÅ¡ kompiuterio kietojo disko galėjo bÅ«ti iÅ¡trinti kai kurie (ar visi) duomenys, todėl vien Å¡i pažyma nepaneigia vekselio įraÅ¡o buvimo kompiuteryje. Pasak apelianto, vekselio tekstÄ iÅ¡ kompiuterio galėjo iÅ¡trinti pati ieÅ¡kovė.

3. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes dėl piniginių lėšų investavimo į ieÅ¡kovės namo ir Å«kio rekonstrukcijÄ . Atsakovas nesutinka, kad minėtų aplinkybių nepatvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovė pripažino, kad už atsakovo lėšas buvo pasukta Å«kinio pastato siena, įdėtos Å«kinio pastato durys, įdėtos dvejos kambarių durys ir vienos iÅ¡orinės namo durys, kad atsakovas pasodino apie 10 vnt. eglių ir tujų.

Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas yra pateikęs raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius 10 400 Lt investicijas į ieÅ¡kovei priklausantį gyvenamÄ jį namÄ (t. 2, b. l. 39-45). Å ie įrodymai teismo sprendime yra vertinami neteisingai ir Å¡aliÅ¡kai. PrieÅ¡ingai nei nurodoma teismo sprendime, bylos metu apklausti liudytojai T. K., J. Å ., G. K. patvirtino aplinkybes, susijusias su atsakovo asmeninių lėšų investavimu į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jį namÄ ir jos aplinkÄ . Atsižvelgiant į atliktų darbų apimtis ir kitas svarbias aplinkybes bei tai, jog visi darbai buvo atliekami bei gryni pinigai ieÅ¡kovei buvo duodami nuo 2002 m. iki 2010 m., t. y. per 9 metus, 79 000 Lt suma nėra didelė.4.

Teismas neteisingai vertino liudytojo J. Å . parodymus, kadangi atsakovas pirko sodybos remontui du miÅ¡kovežius medienos, mokėdamas apie 220 Lt už kubinį metrÄ , o ne iÅ¡ viso 220 Lt. Be to, atsakovo nuomone, teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti tiek liudytojos G. J. (ieÅ¡kovės dukros), tiek liudytojo R. S. (ieÅ¡kovės brolio) parodymus, kadangi jie yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys.5. Nors ieÅ¡kovė A. J. ieÅ¡kinyje teigė, jog visus namo remonto darbus ji atliko savo lėšomis, tačiau iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, jog Å¡alims gyvenant kartu (2002-2010 m.) ieÅ¡kovės A.

J. gautos pajamos (nuo 2004 m. jai pradėjus dirbti) sudarė apie 79 000 Lt, t. y. apie 1100 Lt per mėnesį, iÅ¡ kurių ji dar turėjo iÅ¡laikyti dukrÄ ir kasdien važinėti savo lėšomis į darbÄ Kalvarijoje. Todėl akivaizdu, jog iÅ¡ gaunamų pajamų ieÅ¡kovė neturėjo galimybių atlikti jai priklausančio namo rekonstrukcijos, remontų, aplinkos tvarkymo darbų. Å ias aplinkybes patvirtina liudytojo R. S. (ieÅ¡kovės brolio) liudijimas, kad jis ieÅ¡kovei automobilį davė, kadangi ji neturėjo pinigų.

Be to, tuo metu liudytojas buvo bedarbis bei turėjo pareigÄ teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui, todėl nelogiÅ¡ka manyti, kad automobilis ieÅ¡kovei buvo duotas neatlygintinai. Atsakovo nuomone, minėti faktai tik įrodo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ R. S. minėtÄ automobilį pirko, o pinigus jo pirkimui davė atsakovas.

6. Apelianto nuomone, teismas turėjo kritiÅ¡kai vertini ieÅ¡kovės byloje pateiktÄ 2014 m. spalio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr.0076/14/36/S-36888, kadangi iÅ¡vadÄ pateikęs specialistas nenurodė kokius tyrimus jis atliko Å¡iai iÅ¡vadai pateikti, kokias technines priemones naudojo ir kokius metodus iÅ¡vadai duoti taikė. Taip pat Å¡iame protokole ir juo konstatuojamoje iÅ¡vadoje nepateikti jokie objektyvÅ«s duomenys, kuriais remiantis Å¡i iÅ¡vada padaryta. Be to, pateikiant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atsakovas nebuvo pakviestas ir negalėjo pateikti savo paaiÅ¡kinimų bei pastabų.

Atsakovo nuomone, specialisto duota iÅ¡vada yra atlikta tik vizualiai apžiÅ«rėjus kanalizacijos nuotekų Å¡ulinius bei vamzdžius, todėl ji yra subjektyvi ir niekuo nepagrįsta.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad duomenys apie atsakovo tuo metu uždirbtas pajamas neleidžia daryti iÅ¡vados apie vekselyje nurytos sumos suteikimÄ ieÅ¡kovei. Atsakovas pažymi, kad pati ieÅ¡kovė, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad atsakovas uždirbdavo nemažai pinigų. Teismas, spręsdamas apie lėšas, kuriomis atsakovas galėjo disponuoti 2002-2010 m., rėmėsi tik byloje esančiais duomenimis apie atsakovo uždarbį minėtu laikotarpiu, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į kitus byloje surinktus įrodymus apie tai, kad minėtu laikotarpiu atsakovas pardavė sodybÄ , kad skolinosi pinigų iÅ¡ brolio, kad turėjo santaupų, kad Å¡iuo laikotarpiu daug kartų buvo iÅ¡vykęs į užsienį uždarbiauti.

Be to, aplinkybę, kad minėtu laikotarpiu atsakovas disponavo pakankamai nemažomis lėšomis netiesiogiai įrodo ir liudytojo R. N., iÅ¡ kurio atsakovas ketino pirkti fermÄ ir kuriam buvo pervedęs dalį pinigų, parodymai.8. Nors teismas konstatavo faktÄ , kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas vekselio įgijėjas, kad įgydamas vekselį, tyčia veikė ieÅ¡kovės nenaudai, nes žinojo, kad atsakovas 79 000 Lt pagal paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį ieÅ¡kovei neperdavė ir ieÅ¡kovė jokių turtinių prievolių atsakovo naudai neturi, tačiau nenurodė kuo pasireiÅ¡kė atsakovo nesÄ Å¾iningumas – vekselio suklastojimu ar jį įgyjant, kadangi teismo sprendime yra reiÅ¡kiamos abejonės ir dėl jo suraÅ¡ymo (atspausdinimo) aplinkybių ir dėl jo įgijimo pagrindų, tačiau fakto, jog vekselis bÅ«tų suklastotas teismas nenustatė.9.

Teismas pripažinęs vekselį negaliojančiu Ä®PVÄ® 19 straipsnio pagrindu, išėjo iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimo ribų, kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje buvo nurodžiusi, kad savo ieÅ¡kinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu motyvuoja ir įrodinėja tuo, jog vekselis yra suklastotas ir turi bÅ«ti nuginčytas. Be to, ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė teigė, jog šį vekselį ji ginčija ir dėl valios ydingumo, kadangi ji sÄ moningai, savo noru tokio vekselio neiÅ¡rašė ir nepasirašė, o taip pat ir nebuvo pagrindo tokiam vekseliui iÅ¡raÅ¡yti.

Nei atsakovo nesÄ Å¾iningumo, nei atsakovo tyčios veikiant ieÅ¡kovės nenaudai įgyjant vekselį ieÅ¡kovė neįrodė ir neįrodinėjo nei savo ieÅ¡kinyje, nei bylÄ nagrinėjant teisme.10. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobÅ«džio bylose, kadangi, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovė vienu iÅ¡ vekselio ginčijimo pagrindų nurodė bÅ«tent tai, jog nebuvo pagrindų vekseliui iÅ¡raÅ¡yti, todėl Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkintas, nes tai prieÅ¡tarautų kasacinio teismo praktikai tokio pobÅ«džio bylose (LAT 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-311/2008).

Be to, Lietuvos Aukščiausio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 yra nurodžiusi, jog sÄ Å¾iningas ir apdairus asmuo dėl valios neatitikimo turėtų iÅ¡ karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada Å¡is bus perduotas pagal indosamentÄ . Kai vekselis perduodamas indosamentu, dėl jo, kaip vertybinio popieriaus, abstraktumo nuo prievolės, kurios pagrindu jis buvo iÅ¡duotas, vekselio davėjas be iÅ¡lygų turi sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ teisėtam vekselio turėtojui, o tik po to įrodinėti nesÄ Å¾iningus pirmojo vekselio turėtojo veiksmus įgyjant vekselį ar įgyvendinant jame įtvirtintÄ reikalavimo teisę (reikalaujant sumokėti).

IeÅ¡kovė, kreipdamasi į policijÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, vekselį ginčijo ne dėl to, jog Å¡is dokumentas neatitiko jos vidinės valios, o dėl to, jog Å¡is dokumentas yra suklastotas. Nepavykus tokių nepagrįstų teiginių įrodyti ikiteisminio tyrimo metu, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį teismui grindė ne tik tuo, kad Å¡is dokumentas yra suklastotas, bet ir tuo, kad jis turi jos valios trÅ«kumų, tačiau kuo tai pasireiÅ¡kė nei ieÅ¡kinyje nei bylÄ nagrinėjant teisme nenurodė ir Å¡io savo ieÅ¡kinio pagrindo neįrodinėjo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, paminėtos 2008 m birželio 3 d. nutartyje Nr. 3K-3-311/2008, pagal kuriÄ asmuo, kuris yra skolininkas pagal vekselį, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ , remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo Å¡iam vertybiniam popieriui iÅ¡duoti. Pažymi, kad apelianto minimoje kasacinio teismo nutartyje toliau yra nurodyta, jog tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iÅ¡ abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) gali įrodinėti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.

Kitose nutartyse kasacinis teismas formuoja praktikÄ , kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiÅ¡kia, kad jis gali patekti į apyvartÄ visiÅ¡kai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo iÅ¡davimo pagrindo negaliojimÄ , arba kai tas pagrindas iÅ¡nyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-203/2014).

Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį Nr. 3K-7-216/2007, nurodydamas, kad sÄ Å¾iningas ir apdairus asmuo dėl valios neatitikimo turėtų iÅ¡ karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada Å¡is bus perduotas pagal indosamentÄ . Å iuo atveju, ieÅ¡kovės nuomone, apeliantas nukrypo nuo bylos esmės, kadangi nagrinėjamu atveju vekselis nebuvo niekam perduotas pagal indosamentÄ . Indosamentas – perduodamasis įraÅ¡as vekselio antrojoje pusėje arba jo pratÄ soje, patvirtinantis visų teisių pagal vekselį perdavimÄ kitam asmeniui (LR Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tikrino ir nagrinėjo, ar buvo realus pagrindas 2010 m. lapkričio 21 d. paprastojo neprotestuotino vekselio iÅ¡raÅ¡ymui ir nusprendė, kad atsakovas nepateikė dokumentų ar kitų neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes dėl piniginių lėšų investavimo į ieÅ¡kovės namo rekonstrukcijÄ ir Å«kio gerinimÄ .2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad daugybė įrodymų Å¡ioje byloje, o taip pat surinktų ir ikiteisminio tyrimo metu, paneigė atsakovo argumentus, todėl pagrįstai sprendė, kad atsakovas meluoja apie investicijas ir yra nesÄ Å¾iningas.

Tokiu būdu, apelianto teiginiai, jog ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas yra neteisingi.

3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apelianto turimų pajamų neužtektų jo nurodytų sumų investavimui į ieÅ¡kovės turtÄ . Byloje esantys dokumentai apie atsakovo pajamas 2002-2010 metais neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atsakovas minėtu laikotarpiu galėjo disponuoti lėšomis, kurias neva investavo į ieÅ¡kovės sodybÄ arba jai perdavė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ teisme apeliantas nepateikė jokių kitų jo didesnes pajamas galinčių patvirtinti dokumentų ar darbÄ užsienyje ir ten gautas pajamas.

Nors apeliantas teigė, kad dalį pajamų gavo pardavęs sodybÄ , tačiau faktas, kad gautas iÅ¡ parduotos sodybos lėšas galėjo panaudoti A. J. buities gerinimui buvo nuginčytas pirmosios instancijos teisme liudytojo R. N. parodymais ir pateiktais raÅ¡ytiniais dokumentais, iÅ¡ kurių matyti, kad apeliantas iÅ¡ gautų už parduotÄ sodybÄ lėšų sumokėjo R. N. 20 000 Lt rankpinigių, Å¡iais pinigais jis negalėjo naudotis iki pat 2009 metų birželio mėnesio, kadangi tik tuo metu R. N. rankpinigius gražino apeliantui.

Tačiau nuo 2009 m. ieÅ¡kovės name nebuvo atliekami jokie rekonstrukcijos ar remonto darbai. Be to, liudytojų parodymai patvirtina, kad turimas pajamas atsakovas leido savo reikmėms. Dalį lėšų atsakovas teigė pasiskolinęs iÅ¡ brolio G. K., tačiau skolinimosi faktÄ patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė. Duodamas parodymus G. K. parodė, jog galimai gautas lėšas apeliantas galėjo panaudoti ir baidarių nuomos verslui pradėti.4. Teismas pagrįstai kritiÅ¡kai vertino atsakovo parodymus apie vekselio iÅ¡raÅ¡ymo aplinkybes, kadangi atsakovas painiojosi aiÅ¡kindamas vekselio iÅ¡raÅ¡ymo aplinkybes, pats iÅ¡kėlė versijÄ apie galimai du kartus ant to paties lapo ieÅ¡kovės spausdintÄ vekselio tekstÄ , nors vienareikÅ¡miÅ¡kai negalėjo patvirtinti ar matė, ar nematė kaip ieÅ¡kovė tai darė.

Be to, teismas atsižvelgė ir į atsakovo paaiškinimus apie galimai atsiradusias spausdintuvo daleles ant R. J. parašo atsiradimo, kuriuos atsakovas nurodė tik jam susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu atlikta specialisto išvada.5. Apeliantas liudytojų parodymus nepagrįstai interpretuoja savo naudai. Vertindamas liudytojo R. S. parodymus apeliantas teigia, kad R. S. negalėjo savo seseriai leisti neatlygintinai naudotis automobiliu, kurio, anot apelianto, vertė 2004 metais buvo daugiau kaip 10 000 Lt, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal bylos duomenis, ieÅ¡kovė pasirašė 2010 m. lapkričio 21 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, pagal kurį jai (vekselio davėjai/skolininkei) atsirado besÄ lygiÅ¡kas pagrindas sumokėti atsakovui (vekselio turėtojui/kreditoriui) vekselyje nurodytÄ 79 000 Lt sumÄ (t. 1, b. l. 8). ReikalavimÄ pripažinti vekselį negaliojančiu ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės grindė dviem aplinkybėm (pagrindais), t. y. pirma, kad vekselio ji neiÅ¡rašė ir nepasirašė (vekselis yra suklastotas), dėl ko spręstina, kad sandoris sudarytas nebuvo; antra, vekselis neatitiko jos tikrosios valios, nes nebuvo atsakovo nurodytų pagrindų vekseliui iÅ¡raÅ¡yti.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo 2011 m. gruodžio 28 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-3098(11), tyrimo metu duotais ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais apie vekselio atsiradimo tikimybę (ieÅ¡kovės paraÅ¡ai ant tuščių popieriaus lapų, kuriuos nesÄ Å¾iningai galėjo panaudoti atsakovas;

RST darbuotojo V. A. galimai paduotas pasiraÅ¡yti „Paprastasis vekselis“), tikrovės neatitinkančiais atsakovo paaiÅ¡kinimais apie kompiuterio remontÄ bei 2014 m. spalio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu dėl namo kanalizacijos rekonstrukcijos, atsakovo negalėjimu paskolinti vekselyje nurodytÄ sumÄ , sprendė, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas vekselio turėtojas ir jį įgydamas tyčia veikė ieÅ¡kovės nenaudai, dėl ko ieÅ¡kinį tenkino Ä®PVÄ® 19 straipsnio pagrindu.Ä®vertinusi bylos įrodymų visetÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pagrįstas.

Dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pripažino negaliojančiu Vekselių iÅ¡raÅ¡ymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiÅ¡kimo ir patenkinimo tvarkÄ bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – Ä®PVÄ®). Vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Ä®PVÄ® 2 straipsnio 1 dalis).

Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi vieÅ¡o patikimumo savybę, kuri reiÅ¡kia tai, kad sÄ Å¾iningas Å¡io vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas Å¡iame dokumente iÅ¡reikÅ¡tos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ , remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo Å¡iam vertybiniam popieriui iÅ¡duoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trÅ«kumus, t. y. buvo nesÄ Å¾iningas įgijėjas.

Taigi vekselio vieÅ¡o patikimumo savybė lemia tai, kad Å¡io vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, laikomas sÄ Å¾iningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (toliau - LAT) 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Vekselio teisinės savybės lemia universalų Å¡io vertybinio popieriaus naudojimÄ civilinėje apyvartoje: jis taip pat gali atlikti tam tikrÄ prievolės pagal tÄ Å¡alių teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , suteikdamas kreditoriui papildomÄ garantijÄ dėl to, kad skola jam bus grÄ Å¾inta (LAT 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014).

Taigi vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, patvirtinantis nepriklausančiÄ nuo jokių juridinių faktų (įvykių ar veiksmų) teisėto vekselio turėtojo subjektinę turtinę teisę, t. y. reikalavimo teisę į jame nurodytÄ pinigų sumÄ . Ä®PVÄ® 19 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia bÅ«tų veikęs skolininko nenaudai.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija minėtoje LAT 2014 m. sausio 31 d. nutartyje pažymėjo, kad įstatyme nurodytÄ sÄ vokÄ â€žasmeniniai santykiai“ reikėtų aiÅ¡kinti kaip teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, įvykius, faktus, kurie buvo vekselio iÅ¡davimo – įgijimo metu ir kurie galėtų turėti įtakos vekselio turėtojo sÄ Å¾iningumo prezumpcijai. Taigi pagal Ä®PVÄ® 19 straipsnį įsipareigojęs pagal vekselį asmuo gali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, grindžiamus asmeninio pobÅ«džio santykiais, tiesioginiam kontrahentui pagal vekselį, taip pat nesÄ Å¾iningam vėlesniam vekselio turėtojui, t. y. tokiam, kuris, įgydamas vekselį, žinojo apie santykių tarp vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, trÅ«kumus, t. y.

žinojo, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti, arba nebuvo pagrindo jį perleisti (perduoti pagal indosamentÄ ), arba žinojo apie kitokius ankstesniųjų vekselių teisinių santykių dalyvių defektus, tačiau, nepaisant to, vis tiek įsigijo vekselį ir pateikė jį apmokėti, nes tokie vekselio turėtojo veiksmai reiÅ¡kia tyčinį veikimÄ skolininko nenaudai. Tai reiÅ¡kia, kad pagal Ä®PVÄ® 19 straipsnio prasmę skolininkas pagal vekselį gali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ , tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trÅ«kumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesÄ Å¾iningumo, įgyjant vekselį.

Pažymėtina, kad vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus pobÅ«džio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimÄ ar jo galiojimÄ , bet vekselio davėjas (skolininkas) privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba kad tas pagrindas negalioja.Minėta, kad ieÅ¡kovė prašė pripažinti vekselį negaliojančiu dėl to, kad jis faktiÅ¡kai nebuvo sudarytas, o buvo suklastotas.

Pirmosios instancijos teismas dėl Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo nepasisakė ir ieÅ¡kinį tenkino pripažindamas atsakovÄ nesÄ Å¾iningu vekselio turėtoju Ä®PVÄ® 19 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų, t. y. negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko (pvz., negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o), nei ieÅ¡kinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra).

BÅ«tent ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, užtikrinti visiÅ¡kÄ ginčo iÅ¡sprendimÄ ir byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiÅ¡kumÄ ir teisės į teisingÄ teismÄ Ä¯gyvendinimÄ (CPK 12 str., 13 str., 17 str., 42 str. 1 d.). Todėl teismas, priimdamas procesinį sprendimÄ , privalo laikytis pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir (ar) ar prieÅ¡ieÅ¡kinio ribų ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikÅ¡damas reikalavimÄ , nesirėmė ieÅ¡kovas (CPK 135 str.).

Kadangi ieÅ¡kovė teismo nurodytu Ä®PVÄ® 19 straipsnio pagrindu nenurodė nei ieÅ¡kinio pagrindo, nei jo dalyko, sutiktina su apeliacinio teismo argumentais, kad teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas, taip pažeisdamas CPK 265 straipsnio reikalavimus.Kita vertus, ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindė ir prieÅ¡taraujančiam pirmajam jos reikalavimui (dėl sandorio nesudarymo) antruoju – pripažinti sandorį negaliojančiu dėl jos vidinės valios ydingumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismÄ besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieÅ¡kinyje nurodytas pagrindas bei dalykas.

IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ . Teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieÅ¡kovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieÅ¡kovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nenurodė, kokie veiksmai neatitiko jos vidinės valios, kokiais bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.90, 1.91 ir kt.) praÅ¡oma vekselį pripažinti negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų institutÄ , tačiau to nepadaręs priėmė prieÅ¡taringÄ ir teisiÅ¡kai nepagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnis). Aptariamam kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ieÅ¡kinio turinį ir kitus bylos įrodymus galima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys nuo 2002 m. iki 2010 m. gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrÄ Å«kį ir investavo savo lėšas į turto pagerinimÄ , kas leidžia manyti, kad tarp Å¡alių susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).

Kaip neginčijamÄ nurodytÄ aplinkybę savo sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad atsakovas už savo lėšas pasodino apie 10 vnt. eglių bei tujų, pasuko Å«kinio pastato sienÄ , įdėjo Å«kinio pastato duris, dvejas gyvenamojo namo kambarių duris ir vienas iÅ¡orinės namo duris. Taigi Å¡alių tarpusavio santykiai buvo grindžiami ne tik partnerystės, bet ir asmeninių lėšų bendrumu. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovės teiginius apie vekselio suklastojimÄ .

PrieÅ¡ingai, 2013 m. gruodžio 19 d. prokuroro nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo konstatuotos aplinkybės leidžia daryti daugiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad vekselis buvo sudarytas (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ suteikė ikiteisminio tyrimo 2011 m. gruodžio 28 d. specialisto iÅ¡vadai Nr. 11-3098(11), kuri neva patvirtina ieÅ¡kovės teiginius, kad ji pasirašė ant tuščio popieriaus lapo, kuo galimai pasinaudojo atsakovas, vėliau ant jo suraÅ¡ydamas oficialaus dokumento (vekselio) tekstÄ .

Nurodytam kontekste pažymėtina, kad visų pirma, tiek ieÅ¡kovės argumentai, tiek teismo iÅ¡vados buvo grindžiami prielaidomis ir nebuvo paremti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis; antra, kaip jau buvo minėta, tokių aplinkybių nenustatė ikiteisminio tyrimo organai, atlikę tyrimÄ bÅ«tent Å¡iuo ieÅ¡kovės nurodytu pagrindu; trečia, ekspertų (specialistų) iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ bylos įrodymų, kuriÄ teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu įrodymų viseto iÅ¡tyrimu (CPK 218 str.).

Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobÅ«dį, eksperto iÅ¡vada gali bÅ«ti kategoriÅ¡ka, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iÅ¡keltus klausimus, jei jam trÅ«ksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymÄ . CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiÅ¡kia, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų Å¡altinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios, todėl kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, gali bÅ«ti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.).

Pažymėtina, kad minėta specialisto iÅ¡vada yra ne kategoriÅ¡ka (tikėtina). IÅ¡ bylos duomenų seka, kad ieÅ¡kovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka todėl, kad atsakovas ikiteisminio tyrimo metu nurodė nepagrįstai dideles pinigų sumas, kurias jis investavo į turto pagerinimÄ , o apie ieÅ¡kovei paskolintas lėšas nurodė tikrovės neatitinkančius faktus. Tačiau Å¡ie faktai yra nuginčijamieji ir neturi tiesioginės teisinės reikÅ¡mės Ä®PVÄ® 19 straipsnio taikymui.Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovei nepaneigus atsakovo sÄ Å¾iningumo prezumpcijos, pripažinus faktÄ dėl Å¡alių partnerystės ir lėšų bendrumo, neįrodžius faktinio ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo pripažinti 2010 m. lapkričio 21 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį negaliojančiu.

Tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovei neužkertamas kelias reikÅ¡ti atsakovui atsikirtimus (prieÅ¡taravimus) kitais įstatymų pagrindais, tame tarpe ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio priteisti paskolÄ Pagal bylos duomenis, atsakovas praleido įstatymu nustatytÄ terminÄ reikalavimui patenkinti notarine ne ginčo tvarka (Ä®PVÄ® 72 straipsnio 2 dalis; t. 1, b. l. 53-54). Pasibaigus įstatyme nustatytam terminui pateikti apmokėti neakceptuotÄ neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusÄ , dėl to nebetaikytinos Ä®PVÄ® nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (LAT 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

Praleidus įstatymo nustatytÄ paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminÄ ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Ä®PVÄ® nustatyta tvarka pagal notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos raÅ¡teliu, kuriuo, kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, o jo turėtojas turi teisę ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismÄ (LAT 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010 ir kt.).Nors atsakovas savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ kildino iÅ¡ paskolos teisnių santykių, tačiau nenurodė nei teisinio, nei faktinio prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pagrindo.

Kaip jau buvo minėta, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismÄ besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieÅ¡kinyje (prieÅ¡ieÅ¡kinyje) nurodytas pagrindas bei dalykas. IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ . Savo procesiniame dokumente darydamas abstrakčias bendro pobÅ«džio nuorodas į ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , nenurodymas nei faktinių paskolos suteikimo aplinkybių, nei konkrečių sumų ir jų paskirties, atsakovas pažeidė CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, dėl ko vien Å¡iuo pagrindu teismas turėjo pagrįstÄ pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimo neįrodė.

Be to, kaip nustatyta byloje, atsakovo asmeninių lėšų investavimas į ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ , nesant įrodymų apie pinigų perdavimo faktÄ , neatitinka paskolos sutarties sampratos (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų ir jau aukščiau paminėtų aplinkybių apie faktinius Å¡alių santykius, tikėtina, kad Å¡alis siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisniai santykiai, tačiau Å¡iuo pagrindu atsakovas reikalavimo nereiÅ¡kė. Kadangi teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų, t. y. negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko, nei ieÅ¡kinio pagrindo, nes bÅ«tent ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrina visiÅ¡kÄ ginčo iÅ¡sprendimÄ bei byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiÅ¡kumÄ ir jų teisės į teisingÄ teismÄ Ä¯gyvendinimÄ (CPK 12 str., 13 str., 17 str., 42 str. 1 d.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ sprendimÄ , nors jo pagrindimui netinkamai nurodė ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

Pažymėtina, kad atmetus ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti vekselį ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais negaliojančiu, ir atsižvelgiant į tai, kad vekselis atlieka prievolės (nebÅ«tinai paskolos) užtikrinamÄ jÄ funkcijÄ , atsakovui neužkertamas kelias reikÅ¡ti ieÅ¡kovei reikalavimus ir kitais įstatyme numatytais pagrindais. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pakeitus byloje priimtÄ sprendimÄ , perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1116,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų – 144,81 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 16), 868,86 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l.

39) ir 103,10 Eur iÅ¡laidų antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimÄ (t. 2, b. l. 38). Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 289,62 Eur iÅ¡laidas žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį apmokėjimui (t. 1 b. l. 42), bei 579,24 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (t. 2, b. l. 26, 27).IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, atmetus tiek ieÅ¡kinį, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Å¡alių patirtos iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme paliktinos Å¡alims.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 6,83 Eur iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieÅ¡kinį ir palikus pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio nepakeistÄ , iÅ¡laidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 3,41 Eur (CPK 96 straipsnis). Pirmosios instancijos teisme atmetus prieÅ¡ieÅ¡kinį, ir Å¡iÄ sprendimo dalį palikus nepakeistÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka, sprendimo dalis dėl 541,59 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo už prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovas buvo atleistas, paliktina nepakeista.

Tokiu atveju iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina bendra 545 Eur suma.Bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 492,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų – 144,81 Eur žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 57), 57,92 Eur iÅ¡laidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimÄ (t. 2, b. l. 64), 289,62 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (t. 2, b. l. 65). Ä®vertinus tai, kad apeliaciniu skundu atsakovas prašė teismo atmesti ieÅ¡kinį ir tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, apeliacinės instancijos teismui tenkinus vienÄ iÅ¡ dviejų atsakovo reikalavimų (atmetus ieÅ¡kinį) laikytina, jog atsakovo patenkintų reikalavimų dalis sudarytų 50 proc.

Atsakovo praÅ¡omos atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrįstos įrodymais ir įstatymu, nevirÅ¡ija maksimalių dydžių, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina pusė apeliacinės instancijos teise turėtų iÅ¡laidų sumos, sudarančios 492,35 Eur. Ä®vertinus tai, kad teikiant apeliacinį skundÄ atsakovas buvo atleistas nuo 541,59 Eur mokėtinos žyminio mokesčio dalies, apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, pusė Å¡ios sumos (270,80 Eur) valstybei priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kovės A. J. reikalavimas pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovės A. J. iÅ¡duotÄ atsakovui R. K. 2010 m. lapkričio 21 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 79 000 Lt sumai, ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo R.

K. priteista ieÅ¡kovei A. J. 3 856 Lt (1116,77 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Pakeisti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo R. K. priteista valstybei 1 893,58 Lt (548,42 Eur), sumažinant priteistÄ sumÄ iki 1881,79 Lt (545 Eur).Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. J. valstybei 3,41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui R. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės A. J. 492,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės A.

J. 270,80 Eur žyminio mokesčio išlaidų.Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai:                                                                Evaldas Burzdikas Gintautas Koriaginas Arūnas Rudzinskas