2022-08-03 Nr. AB-19750-4-53-3-00085-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3562-463/2022

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00085-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. L. S. A., jo atstovui advokatui Kaziui Rakauskui,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. L. S. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. L. S. A. pareiškimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. L. S. A. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietis pareiškime nurodė, kad yra apgyvendintas buvusiuose Kybartų pataisos namuose. Toks jo apgyvendinimas paremtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi. Sąlygos Užsieniečio apgyvendinimo vietoje yra nežmoniškos, jis negali gauti tinkamo maisto, pablogėjus oro sąlygoms Užsienietis šąla, turi gyventi labai blogomis sąlygomis su dideliu kiekiu kitų užsieniečių, neturi sąlygų išsiskalbti drabužių, trūksta šiltų rūbų bei avalynės. Be to, Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui – jis negali niekur išeiti, pasivaikščioti ar išeiti apsipirkti, negali normaliai naudotis ryšio priemonėmis, kas labai apsunkina jo bendravimą su artimaisiais ir galimybę geriau apsirūpinti maistu, pakeisti aplinką, pasivaikščioti ir už stovyklos ribų. Dabartinis Užsieniečio statusas ir vadinamasis „laikinas apgyvendinimas“ esmingai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui, įtvirtinančiam garantijas, jog nė vienas asmuo nebūtų sulaikytas ar suimtas savavališkai, o sulaikytas ar suimtas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas teismui, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Nors Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko dar vasarą, iki šiol jis yra sulaikytas be teismo sankcijos. Taip pat toks Lietuvos Respublikos institucijų elgesys su Užsieniečiu esminiai prieštarauja 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsniui. Užsienietis šiuo metu neturi kitos gyvenamosios vietos, tačiau jam turėtų būti suteikiama galimybė išeiti už apgyvendinimo vietos ribų, nes jis nėra sulaikytas (sulaikyti galima tik teismo sprendimu), o jam taikomas režimas praktiškai prilygsta sulaikymui griežčiausiomis sąlygomis, kas nėra proporcinga ir adekvatu jo teisinei padėčiai. Nėra jokio teisinio pagrindo maksimaliai riboti Užsieniečio judėjimo laisvę. Pritaikius nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kaip ir iki šiol, Centre Užsienietis būtų aprūpintas maistu, gyvenamąja vieta, būtiniausioms reikmėmis, paslaugomis, tačiau turėtų galimybę išeiti už Centro ribų bent trumpam ir taip pasirūpinti savo psichologine sveikata, pasivaikščioti.

3. Teismo posėdyje VSAT atstovas prašė Užsieniečio pareiškimą atmesti, nurodydamas, kad Užsieniečio gyvenimo sąlygos yra tinkamos. VSAT atstovo teigimu, Užsienietis neteisėtai pateko į Lietuvos Respubliką, tikroji jo asmens tapatybė iki galo nenustatyta. Be to, Užsienietis Centre gyvena Įstatymo pagrindu.

II. 4. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2022 m. birželio 1 d. sprendimu Užsieniečio pareiškimą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis Centre apgyvendintas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Teismo sprendimai dėl Užsieniečiui taikomo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės jo atžvilgiu nepriimti. Įstatymo 116 straipsnis apibrėžia subjektus, kurie turi teisę kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Minėtoje teisės normoje imperatyviai įtvirtinta, kad dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo gali kreiptis tik VSAT pareigūnas. Teismas akcentavo, kad tokios teisės kreiptis į teismą pačiam užsieniečiui ar prieglobsčio prašytojui, kuris Centre apgyvendintas Įstatymo pagrindu, o ne teismo sprendimu, nesuteikta. Kadangi Įstatymas nenumato reikalavimo teisės užsieniečiui ar prieglobsčio prašytojui prašyti paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę, teismas Užsieniečio pareiškimą atmetė.

6. Teismas taip pat pažymėjo, kad Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams prašyti pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Tai reiškia, kad užsieniečio ar prieglobsčio prašytojo teisė kreiptis į teismą gali būti realizuojama tik tais atvejais, kai jo atžvilgiu pagal VSAT teikimą jau yra paskirtas sulaikymas ar alternatyvi sulaikymui priemonė. Kaip jau buvo minėta, Užsieniečio atžvilgiu teismo sprendimų dar nėra priimta, jis apgyvendintas Centre Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies pagrindu, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju negali būti taikomos Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos.

III. 7. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo Užsieniečio pareiškimą tenkinti visiškai – leisti jam judėti ne tik Centro teritorijoje, bet ir už jos ribų.

8. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų ir standartų gairėse (toliau – ir Gairės) sulaikymas apibrėžiamas kaip laisvės atėmimas ar izoliavimas uždaroje vietoje, nepaisant minėtos vietos pavadinimo. Įvertinus tai, jog Užsienietis negali laisvai judėti, negali laisvai susitikti ir būti su savo šeima, negali laisvai naudotis telefonu, internetu, pasirinkti maisto, išeiti apsipirkti, neturi teisės į privatumą, yra izoliuotas ir atribotas nuo viso pasaulio, laikytina, jog Užsieniečiui taikoma priemonė faktiškai yra tolygi sulaikymui. Be to, sąlygos, kuriomis yra laikomas Užsienietis, yra labai prastos – šalta, maža patalpa, dušas prieinamas tik kartą per savaitę, nėra šilto vandens, Užsienietis negali pasirinkti jam tinkamo maisto. Dėl išvardintų priežasčių nuolat prastėja Užsieniečio psichinė sveikata. Taip pat pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką vienam sulaikytojui turi tekti ne mažiau kaip 7 kv. m. ploto, o Centre šis rodiklis siekia tik 2 kv. m.

8.2. Byloje nėra jokių duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Įstatymo tikslai gali būti pasiekti ir pritaikius Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagrindo teigti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų pareigūnais, nėra: yra nustatyta Užsieniečio asmens tapatybė (žinomi vardas, pavardė bei pilietybė), apklausų metu Užsienietis paaiškino atvykimo į Lietuvos Respubliką priežastis.

8.3. Prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė atitiktų bendrąjį proporcingumo principą, reikalaujantį, kad būtų pasiekta pusiausvyra tarp pagarbos teisėms į laisvę, saugumą bei judėjimo laisvę ir viešosios politikos tikslų.

8.4. Užsienietis nėra bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos, laikėsi apgyvendinimo tvarkos, savo veiksmais neparodė nei ketinimų, nei atliko veiksmus, kurie rodytų esant pabėgimo grėsmę, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių objektyvių motyvų išvadai dėl taikomos priemonės pratęsimo.

9. Centras atsiliepimu į Užsieniečio apeliacinį skundą jam neprieštarauja.

10. Centras nurodo, kad:

10.1. VSAT Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos veikimo teritorijoje, VSAT pareigūnai 2021 m. liepos 25 d. sulaikė 5 asmenis, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, pėsčiomis, neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Tarp sulaikytų asmenų buvo ir Užsienietis, kuris su savimi turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą, tačiau neturėjo kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje.

10.2. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje Užsienietis užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 20 d. 2021 m. rugsėjo 22 d. Užsienietis, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 6 ir 8 dalimis, buvo apgyvendintas Centre.

10.3. Departamento 2021 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 21S30219, Užsieniečiui nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Departamentas 2022 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti Užsienietį nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

10.4. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo/ nesuteikimo nėra priimtas, šiuo metu jis yra apgyvendintas Departamento sprendimu, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Centre Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos užtikrinančios jo poreikius. Be to, Centro administracija pagal galimybes imasi visų priemonių užsieniečių sąlygoms gerinti.

10.5. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat nėra priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra iki galo išaiškinti.

10.6. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, yra pateikęs savo asmens dokumento originalą, jo asmenybė yra nustatyta, Užsienietis nedaro jokių pažeidimų, jam taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Užsienietis pareiškime, kurį nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, prašė jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis pareiškime pirmosios instancijos teismui nurodė esąs apgyvendintas pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį. Konkretaus administracinio akto, kurio pagrindu jam taikomas ginčijamas apgyvendinimo režimas, Užsienietis nenurodė nei pareiškime pirmosios instancijos teismui, nei pirmosios instancijos teismo posėdyje, nei vėlesniuose procesiniuose dokumentuose.

12. Nagrinėjant Užsieniečio apeliacinį skundą, iš bylos medžiagos nustatyta, kad Užsienietis Departamento 2022 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 22S1242 (toliau – ir Sprendimas) buvo įleistas į Lietuvos Respubliką bei apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesiams nuo Sprendimo priėmimo dienos. Bylos duomenimis Užsieniečio apgyvendinimo ir judėjimo laisvės apribojimo klausimas šiuo metu yra išspręstas minimu Departamento Sprendimu.

13. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad šio sprendimo 12 punkte paminėtos aplinkybės egzistavo (byloje buvo atitinkami duomenys) ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei vadovaudamasis Įstatymo 116 straipsniu, sprendimu konstatavo, jog Užsienietis nėra tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nurodyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 d.); teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.).

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra įtvirtinta, kad asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimą).

17. Kadangi nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog Užsieniečio judėjimo laisvė yra apribota nuo 2021 m. liepos mėn., t. y. reikšmingai ilgiau nei nustatytas 6 mėnesių terminas (žr. šio sprendimo 15 p.), teisėjų kolegija, atsižvelgdama, be kita ko, į konstitucinius asmens sulaikymo teisėtumo bei teisingumo principus (žr. šio sprendimo 15-16 p.) mato pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas, nes kitu atveju kyla rizika, jog bus neproporcingai pažeistos asmens, t. y. Užsieniečio, teisės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacijos dalyku nagrinėjamu atveju laikoma Departamento Sprendimo dalies, kuria apribota Užsieniečio judėjimo Lietuvos Respublikoje laisvė, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu Lietuvos Respublikoje yra paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nagrinėjamam ginčui taikytinos Įstatymo X2 skyriaus normos (Įstatymo 1407 str.).

19. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 10 dalį šio Įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4, 6, 7, 8 ir 9 dalių nuostatos dėl užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką netaikomos.

20. ABTĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas.

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, ginčą spręsdamas taikant Įstatymo 5 straipsnio 6 ir 8 dalis ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, aiškiai netinkamai pritaikė ginčo santykius reguliuojančius teisės normas. Kaip jau minėta šio sprendimo 19 punkte, galiojantis teisinis reguliavimas esant ekstremaliajai situacijai taikyti Įstatymo X2 skyriaus normas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos medžiagoje esantį Sprendimą, kuriuo bylos nagrinėjimo metu yra sprendžiamas Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo klausimas, neatsižvelgė į itin specifinę Užsieniečio padėtį (Užsieniečio laisvė yra suvaržyta, jis nemoka valstybinės kalbos, jo teisių ir laisvių užtikrinimas tiesiogiai priklauso nuo valstybės įstaigų tarnautojų bei kitų asmenų) ir neištaisė Užsieniečio pareiškime neteisingai nurodyto atsakovo, taip iš esmės nebūdamas aktyvus, neužtikrino proceso operatyvumo, šios kategorijos bylose.

22. Papildomai akcentuotina, jog taikydamas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį ir su ja susijusį kitą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas ją išaiškino priešingai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tarptautinės teisės normas turi būti veiksmingai užtikrinta užsieniečio teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės – apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje – pagrįstumą ir teisėtumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija nesudaro pagrindo tokią gynybos teisę apriboti: pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 145 straipsnį teisė kreiptis į teismą negali būti laikinai apribota net įvedus karo ar nepaprastąją padėtį. Tai reiškia, kad teismas turi jurisdikciją vertinti ir spręsti dėl neįleistiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Įstatymo 5 straipsnio nuostatų prasme asmenims taikomų ribojančių priemonių proporcingumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021).

23. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta šios nutarties 18-22 punktuose, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesines teisės normas bei neteisingai pritaikė materialiąsias teisės normas, kas sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti, išeinant už apeliacinio skundo ribų, patikrinant Departamento Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

24. Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.

25. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

26. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

27. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6 – 11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

28. Nagrinėjamu atveju Departamentas Sprendimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktu (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) bei 10 punktu (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte, kuriuo Sprendime, be kita ko, vadovaujasi Departamentas, yra įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos, pagal kurias būtina nustatyti abi sąlygas – 1) asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei 2) nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę. Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje yra Užsieniečio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento – paso – fotokopija, taigi, konstatuotina, jog Sprendime Užsieniečio veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip atitinkantys Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytą aplinkybę. Be to, Įstatymas detalizuoja „nebendradarbiavimo“ sampratą ir pateikia nebaigtinį vertintinų aplinkybių sąrašą: užsienietis atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022, 32 p.).

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktines bylos aplinkybes (byloje nėra duomenų apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jis nėra bandęs pasišalinti, taip pat nėra duomenų, jog Užsienietis aktyviais veiksmais būtų nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais prašymo suteikti prieglobstį metu ar siekęs trukdyti nustatyti jo asmens tapatybę, ar pažeidęs apgyvendinimo tvarką, Užsieniečio judėjimo laisvė yra apribota nuo 2021 m. liepos mėn.), aptartą teisinį reguliavimą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Vien Departamento nurodytos aplinkybės (Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų), t. y, jog apsaugos prašytojas Lietuvos teritorijoje yra neteisėtai, negali būti laikomos savaime pakankamomis ir pateisinamomis priemonėmis riboti Užsieniečio judėjimo laisvę tokį ilgą laiką.

31. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, jog Užsieniečio apeliacinis skundas yra tenkinamas – pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Užsieniečio skundą tenkinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. L. S. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1242 dalį, kuria ribojama (duomenys neskelbtini) piliečio A. L. S. A. judėjimo laisvė.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Jolanta Malijauskienė

Dalia Višinskienė