2023-07-19 Nr. BB-5037-1-01-1-48540-2020-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3345/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48540-2020-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Artūro Ridiko ir Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), spręsdama nuteistojo M. A. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 8 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis M. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus, kaip priimtus šališkų teismų, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesniųjų instancijų teismai nagrinėdami baudžiamąją bylą padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to kasatorius buvo nuteistas už nusikaltimą, kurio jis nepadarė. Teismai turėjo objektyviai įvertinti visus byloje surinktus duomenis ir nustatyti, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintus liečiamumo, patikimumo ir leistinumo reikalavimus, ir tik po to spręsti dėl jų pripažinimo įrodymais, o įrodymus vertinti pagal to paties straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, tačiau to nepadarė. Pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino selektyviai. Kasatoriaus kaltę pagrindė iš esmės vieninteliu įrodymu – prieštaringais kito nuteistojo V. G. parodymais, taip pat prielaidomis ir spėjimais, nes jokių kitų tiesioginių jo kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, nepagrįstai atmetė nuoseklius jo - M. A., parodymus, kuriais netikėti neleidžia jokie kiti bylos įrodymai. Byloje liko nepaneigta kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad V. G. iš esmės vienas mušė nukentėjusįjį. Teismai, neturėdami specialių žinių, tinkamai neįvertino ir nuteistojo (M. A.) sveikatos būklės, jis negalėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį, jį tampyti, kiloti ar mėtyti, nes pats buvo po dviejų operacijų, negalėjo daug ir greitai judėti; tik vadovaudamiesi vidiniu įsitikinimu, o ne specialiomis žiniomis teismai sprendė, kad nužudymas padarytas kankinant ir itin žiauriai. Nuteistojo manymu, paminėti padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai lėmė ir BPK 305 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimą. Byloje ištirti ir teismų įvertinti įrodymai neleidžia teigti, kad jo kaltė tinkamai ir pilnai įrodyta. Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai vertinami kaltininko naudai) principu. Nekaltumo prezumpcija griežtai draudžia priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kai byloje trūksta BPK reikalavimus atitinkančių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo – šiuo atveju kasatoriaus, kaltę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai - netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Pripažįstama, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tais atvejais, kai dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Be to, kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. A. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, t. y. kad jis kartu su V. G., veikdami bendrininkų grupe, dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė P. R.. Ginčydamas žemesniųjų instancijų teismų priimtus procesinius sprendimus, kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio 3,4, 5 dalių, 305 straipsnio) nuostatų pažeidimus, nesilaikė in dubio pro reo, nekaltumo prezumpcijos principų reikalavimų, taip pat netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus), o šiuos argumentus pagrindžia nesutikimu su nuteistojo V. G., paties kasatoriaus parodymų patikimumo vertinimu, byloje atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, be kita ko, pateikdamas ir savą selektyvių įrodymų bei bylos aplinkybių kaip visumos vertinimą. Taigi, kasatorius iš esmės siekia, kad kasacinės instancijos teismas atliktų pakartotinį byloje esančių įrodymų vertinimą, nustatytų kitokias faktines aplinkybes ir padarytų kitokias išvadas, nei padarė bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų patikimumo bei pakankamumo kaltei pagrįsti nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio teismo išvados dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių patikrinami nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016). Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja teisės taikymo aspektu, kai yra bent vienas iš pirmiau paminėtu BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų, ir nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas teisės taikymo aspektu patikrina bylą pagal žemesnių instancijų teismų nustatytas aplinkybes.

Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių neva padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, pripažįstant M. A. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus. Kasaciniame skunde apie padarytus procesinius pažeidimus taip pat nurodoma deklaratyviai, nepateikiant teisinių argumentų, suteikiančių pagrindą manyti, kad byloje buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kad teismas išnagrinėjo bylą neišsamiai ar šališkai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Ridikas

Eligijus Gladutis