d06615c2-39e4-4abe-a0d1-ab4e552fc1cb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-777-590/12Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS Procesinio sprendimo kategorija: 32.5; 122.4; 128.17. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens skolininko R. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pakartotinius pareiÅ¡kimus suinteresuotiems asmenims skolininkui R.

B. ir įkeisto turto savininkams J. B., UAB „Keturios sostinės“ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, ir n u s t a t ė : Skolininkas R. B. , užtikrindamas iki 2025-04-02 suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ , hipotekos lakÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-12-20 įregistruotu Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė Nordea Bank Finland Plc J. B. priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3422 ha; kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui R. B. užtikrindamas iki 2025-04-02 suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ , hipotekos lakÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-14 įregistruotu Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė Nordea Bank Finland Plc J. B. priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,2636 ha, esantį (duomenys neskelbtini). To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui R. B. užtikrindamas iki 2025-04-02 suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ , įkeitimo lakÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-14 įregistruotu Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė Nordea Bank Finland Plc UAB „Keturios sostinės“ priklausančius kilnojamuosius daiktus – 12 (dvylika) vnt.

įrengimų, 28 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis) vnt. inventoriaus, kurių buvimo vieta – (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-05-10 nutartimi įkeisti nekilnojamieji daiktai buvo areÅ¡tuoti. PareiÅ¡kėjas pakartotiniame pareiÅ¡kime dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė – 2005-12-16 kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su esamais ir bÅ«simais jos pakeitimais bei papildymais, – nėra vykdoma, todėl kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-12-09 nutartimi (b. l. 36-38, t.

2) nutarė: iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko R. B. kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc naudai skolÄ : 751 950,15 EUR negrÄ Å¾into kredito, 17 386,75 EUR palÅ«kanų, 80 850,23 EUR įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, iÅ¡ viso: 850 187,13 EUR, 16 proc. sutartinių palÅ«kanų, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo dienos iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas; priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teise priklausančius J.

B.: žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3422 ha, kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,2636 ha, esantį (duomenys neskelbtini); areÅ¡tuoti ir perduoti kreditoriui UAB „Keturios sostinės“ priklausančius kilnojamuosius daiktus – 12 (dvylika) vnt. įrengimų, 28 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis) vnt. inventoriaus, kurių buvimo vieta – (duomenys neskelbtini).Atskiruoju skundu skolininkas R.

B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-12-09 nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad realizavus įkeistÄ turtÄ ir iÅ¡ gautos vertės dengiant skolÄ dalis skolos gali likti nepadengta dėl nepagrįsto skolos padidinimo. Todėl likusios skolos dalies iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų vykdomas iÅ¡ skolininko R. B. turto ginčijamos teismo nutarties pagrindu. Tokiu bÅ«du, yra pagrindo manyti, kad bus laikoma, jog pagal minėtÄ teismo nutartį skola yra iÅ¡ skolininko priteista.

Su skolos dydžiu skolininkas nesutinka ir mano, kad teismas turėjo išsiaiškinti, ar kreditorius pagrįstai reikalauja būtent tokios skolos priteisimo. Pažymi, jog iš skolininko yra išieškomos dvigubos palūkanos: 17 386,13 EUR palūkanos ir 80 850,23 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanos. Pastarosios yra ne kas kita, o netesybos. Teismas neįvertino, jog tai neteisingos, neprotingos netesybos. Teismas turėjo iš kreditoriaus pareikalauti įrodymo, kaip jos yra paskaičiuotos, kuo pagrįstas jų ir apskritai skolos dydis.

Be to, teismas priteisė nuo visos sumos 16 procentų dydžio palÅ«kanas. Skolininkas mano, kad ir jos nepagrįstai didelės. Jos turėtų bÅ«ti tik tokios, kurios kompensuotų patiriamus nuostolius, tačiau kreditorius jų reikalavimo nėra pagrindęs.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditorius Nordea Bank Finland Plc praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-12-09 nutartį palikti nepakeistÄ bei priteisti 1258 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodo, jog palÅ«kanos yra numatytos kredito sutartyje, todėl hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įkeisto turto visas sutartines palÅ«kanas.

Taip pat pažymi, jog skolininkui pažeidus kredito sutartyje nustatytus mokėjimo terminus, bankas turėjo teisę nutraukti kredito sutartį ir pradėti priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, o skolininko argumentai dėl palūkanų yra nenagrinėtini šioje byloje. Tiek kreditorius, tiek hipotekos skyrius atliko visus būtinus procesinius veiksmus įgyvendinant priverstinio skolos išieškojimo procedūras reglamentuojančias normas. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.

Atskirasis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Byloje nustatyta, jog skolininkas R. B. su pareiÅ¡kėju Nordea Bank Finland Plc 2005-12-16 sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais.

Suteikto kredito grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas hipoteka (hipotekos lakÅ¡tai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), įkeičiant J. B. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir UAB „Keturios sostinės“ priklausančius kilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini).

Prievolė pagal 2005-12-16 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo vykdoma, todėl kreditorius kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimais dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011-12-09 nutartimi kreditoriaus pareiÅ¡kimus tenkino ir nutarė priverstinai parduoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus iÅ¡ varžytynių, areÅ¡tuoti ir perduoti kreditoriaus žinion kilnojamÄ jį turtÄ . Skolininkas R. B., nesutikdamas su 2011-12-09 nutartimi, pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame nurodo, jog nesutinka su skolos dydžiu, ir mano, kad teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kreditorius pagrįstai reikalauja bÅ«tent tokios skolos priteisimo.

Taip pat nurodo, kad jis nesutinka ir su iÅ¡ieÅ¡komomis palÅ«kanomis, jų dydžiu.Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad specialiosios proceso teisės normos (CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarkÄ , skirtos užtikrinti hipotekos institutÄ sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotÄ padėtį prieÅ¡ kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, įgyvendinimÄ â€“ hipotekos procedÅ«ros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V.

S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011). Atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sÄ lygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., Å¡ie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v.

AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009), todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, jog jis nesutinka su skolos dydžiu, ir mano, kad teismas turėjo išsiaiškinti, ar kreditorius pagrįstai reikalauja būtent tokios skolos priteisimo bei, kad skolininkas nesutinka ir su išieškomomis palūkanomis, jų dydžiu, atmetami kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju skolininkas nesutikdamas su skolos, palÅ«kanų dydžiu, bÅ«damas suinteresuotas savo interesų gynimu ir teisių užtikrinimu, turi ieÅ¡kininės teisenos tvarka ginčyti skolos, palÅ«kanų dydį, ar praÅ¡yti ieÅ¡kinine tvarka pakeisti sutartines prievoles, bei taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai iki ginčo teisenos bylos iÅ¡nagrinėjimo. Taip pat pažymėtina, jog aukščiau nurodytos teismų praktikos nuostatos negali bÅ«ti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumÄ , esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu.

Hipotekos bylÄ nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, turi pareigÄ ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja vieÅ¡ojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2010). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu turi bÅ«ti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedÅ«roje teisėjas priima su tokių sÄ lygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus.

Å i taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sÄ lygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (pavyzdžiui, sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarkÄ nustatančios sÄ lygos), yra sÄ Å¾iningos (CK 6.188 straipsnis).

Kaip jau minėta skolininkas R. B. su pareiÅ¡kėju Nordea Bank Finland Plc 2005-12-16 sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais. Suteikto kredito grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas hipoteka (hipotekos lakÅ¡tai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), įkeičiant J. B. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); ir UAB „Keturios sostinės“ priklausančius kilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini).

Kreditavimo sutarties 2.1. p. (b.l. 100-113, t.

1) nurodyta, jog kreditas suteiktas kredito gavėjo vartojimo poreikiams tenkinti; jei kredito gavėjas turi Å¡eimÄ , tai kreditas privalo bÅ«ti naudojamas Å¡eimos poreikių tenkinimui ir kredito gavėjas neturi teisės jo panaudoti kitais tikslais. Taigi iÅ¡ Å¡ių kreditavimo sutarties nuostatų darytina iÅ¡vada, kad tarp skolininko R. B. ir pareiÅ¡kėjo Nordea Bank Finland Plc 2005-12-16 sudaryta kreditavimo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, todėl nagrinėjamu atveju hipotekos teisėja turėjo pareigÄ atlikti Å¡ios sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę.

Atsižvelgiant į tai, kad hipotekos teisėja sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo aspektu nevertino, sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės neatliko, Å¡ie veiksmai atliekami apeliacinės instancijos teismo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 10.1. punktas, nustatantis, kad jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku bet kokios pagal Å¡iÄ sutartį mokėtinos sumos ilgiau kaip 10 (deÅ¡imt) kalendorinių dienų, Bankas turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti kreditÄ , sumokėti priskaičiuotas palÅ«kanas ir kitas mokėtinas sumas pagal Å¡iÄ sutartį, praneÅ¡damas apie tai kredito gavėjui raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ 10 (deÅ¡imt) kalendorinių dienų, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai.

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, jog kreditavimo sutartis yra ilgalaikė (remiantis 2010-06-07 papildomu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2005-12-16 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 1.1 p. paskutinė kredito grÄ Å¾inimo diena yra 2025-04-02), todėl vienos mėnesinės įmokos vėlavimas negali bÅ«ti pripažįstamas esminiu sutarties sÄ lygų pažeidimu.   Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad kredito gavėjas (skolininkas) pažeidė ne vienos mėnesinės įmokos mokėjimo terminÄ .

Sprendžiant iÅ¡ Banko 2011-03-24 praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ (b.l.

90) atliktų paskaičiavimų, kredito gavėjas Bankui laikotarpiu nuo 2010-10-02 iki 2011-03-02 pradelsė 14 653,27 EUR mokėjimus. Sutartinių prievolių pradėta nesilaikyti 2010 m. spalio mėn. ir jų nesilaikyta Å¡eÅ¡is mėnesius. Toks sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininko elgesys duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Sprendžiant, ar sutarties pažeidimas, Å¡ios bylos kontekste vertinant neįvykdytų prievolių mastÄ ir vartotojų teisių apsaugos aspektus, buvo pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį remiantis CK 6.209 straipsniu, reikia įvertinti, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminę reikÅ¡mę.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad finansų sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas, todėl griežtas paskolos sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ , turi esminę reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje A.P. ir D.P. v AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-58/2012). Todėl teismas pripažįsta, jog griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis ir nagrinėjamu atveju turi esminę reikÅ¡mę.

Bylos duomenys patvirtina, kad kredito gavėjas sistemingai laiku nevykdė prievolių, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Nors vartotojų teisių apsauga skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , tačiau kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje A.P. ir D.P. v AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-58/2012).

Nagrinėjamu atveju kredito gavėjui sistemingai nevykdant prievolės mokėti įmokas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kredito davėjas įgijo teisę prieÅ¡ laikÄ nutraukti pagrindinę sutartį bei pradėti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras iÅ¡ įkeisto turto.Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad, nors hipotekos teisėja ginčijamoje nutartyje ex officio nevertino Kredito (vartojimo) sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo, sutarties nutraukimo teisėtumo, tačiau sutarties kvalifikavimas vartojimo sutartimi, vertinant atskirojo skundo argumentus bei byloje nustatytus faktus, nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-12-09 nutartį.Atmetus apelianto atskirÄ jį skundÄ , vadovaujantis CPK 93 str., 98 str., 443 str. 6 d., iÅ¡ apelianto priteistinos pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

PareiÅ¡kėjas (kreditorius) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius praÅ¡o priteisti 1258 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 1258 Lt sumai atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, nes praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra labai didelė ir neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus dydžio ribų, be to, bylos nagrinėjimas vyko raÅ¡ytinio proceso tvarka, ginčo pobÅ«dis nebuvo sudėtingas, o pareiÅ¡kėjo atstovė advokatė surašė tik vienÄ procesinį dokumentÄ â€“ atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , todėl dėl nurodytų priežasčių bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina iki 300 Lt.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti kreditoriui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 112025592), iÅ¡ apelianto R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjas                                                                                              Vidas Stankevičius