2024-08-07 Nr. CB-5193-2-48-3-00191-2023-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2998

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00191-2023-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 30 d. paduotu atsakovo D. V. (D. V.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo. Byloje ieškovai D. B. ir A. B. prašė teismo priteisti iš atsakovo 23 560,77 Eur nuostolių dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, o atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovų 5709 Eur skolą už rangos darbus pagal 2022 m. kovo 2 d. rangos sutartį. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovams iš atsakovo 13 017,77 Eur nuostolių atlyginimą; kitus reikalavimus atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai ir priteisė atsakovui iš solidariai ieškovų 5709 Eur skolą; įskaitė šalių mokėtinas sumas ir priteisė ieškovams iš atsakovo 7308,77 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą, panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimo dalis, kuriomis tenkintas priešieškinis, įskaitytos šalių mokėtinos sumos, ir priteisė ieškovams iš atsakovo 13 017,77 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimas, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų reikalavimą dėl 13 017,77 Eur nuostolių atlyginimo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai, vertindami eksperto išvadą ir teismo posėdžio metu eksperto duotus paaiškinimus, pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas. Teismo ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino, kad duomenys pateikti eksperto išvadoje būtų tikslesni, jeigu būtų paimti mėginiai iš visų keturių namo sienų, o faktiškai byloje buvo pateikti įrodymai tik dėl vienos pastato sienos skaičiavimo. Jeigu viena pastato siena buvo netinkamai apšiltinta, tai, atsakovo teigimu, nereiškia, kad ir likusios tris pastato sienos buvo su tokiu pačiu defektu. Teismai nepagrįstai tik atsakovui perkėlė įrodinėjimo naštą nurodydami, kad atsakovas turėjo įrodinėti, kad pagal byloje surinktų faktinių aplinkybių apimtį ieškovai gali reikalauti atlyginti nuostolius tik už vienos pastato sienos defektus, nors teismo ekspertas teismo posėdyje patvirtino, kad jeigu mėginiai būtų paimti iš visų keturių pastato sienų, duomenys būtų tikslesni. Esant prieštaringiems teismo eksperto paaiškinimams, teiktiems teismo posėdžio metu, teismai nemotyvavo, kodėl vadovavosi teismo ekspertizės išvada, bet neatsižvelgė į teismo posėdžio metu teiktus teismo eksperto paaiškinimus.

2. Teismai, neteisingai vertindami įrodymus, pažeisdami CPK 185 straipsnį bei nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu, neatsižvelgė į aplinkybę, kad visi statybos darbai (armavimas ir dekoras) buvo atlikti ne pagal projektą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.297 straipsnyje apibrėžta, kad, jeigu nukentėjęs ar turintis teisę reikalauti žalos atlyginimo asmuo dėl savo kaltės prisidėjo prie žalos atsiradimo ar padidėjimo, tai žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba žala apskritai gali būti neatlyginama atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Teismai ginčuose, kylantiems iš rangos sutartinių teisinių santykių, turėjo patikrinti, ar nukentėjusiojo asmens veiksmuose neįžvelgtina kaltė dėl nukrypimo nuo techninio projekto ir atitinkamai spręsti dėl atsakomybės paskirstymo klausimo tarp atsakovo ir ieškovų, jeigu nukrypimas nuo projekto buvo esminis.

3. Bylą nagrinėję teismai, byloje pagal įstatymo analogiją taikydami CK 6.297 straipsnį, turėjo vertinti ir nustatyti žalos atlyginimo reikalaujančio asmens kaltės laipsnį ir jo veiksmų įtaką galutiniams nuostoliams atsirasti, tačiau byloje teismai nevertino aplinkybės, kad patys ieškovai nusprendė visiškai nukrypti nuo techninio projekto, todėl byloje turėjo būti svarstytas klausimas ieškovams nepriteistino nuostolių atlyginimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija pažymi, kad pagal CPK 347 straipsnio 4 dalį prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis nuo ieškinio sumos: iki 30 000 Eur – 3 procentai, bet ne mažiau kaip 20 Eur. Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose); turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis).CPK 80 straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Atsakovas, teikdamas šį kasacinį skundą byloje dėl 13 017,77 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo, nepateikė įrodymų, kad sumokėjo žyminį mokestį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė